JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) trečiadienį užsitikrino pakankamą palaikymą Kongrese, kad nebūtų užblokuota sutartis dėl Irano branduolinės programos, kai veteranė demokratė tapo 34-ąja Senato nare, išreiškusia palaikymą tam prieštaringai vertinamam dokumentui.
Dauguma JAV įstatymų leidėjų yra nusistatę prieš sutartį, pagal kurią planuojama sušvelninti skaudžias sankcijas Teheranui, tačiau taip pat užkirsti kelią jo branduolinės programos plėtrai. Daugelis respublikonų perspėja, kad šiitiška respublika sieks slapta pasigaminti atominių ginklų.
Tačiau trečiadienį demokratė senatorė Barbara Mikulski paskelbė savo palaikymą, todėl dabar naujoji sutartis turi 34 šalininkus 100 vietų Senate. Būtent tokio skaičiaus reikėjo B.Obamai, kuris siekia užsitikrinti, kad jo veto nebūtų atmestas, jeigu Kongresas priims rezoliuciją, nepritariančią tai sutarčiai.
Atstovų Rūmų balsavimas dėl šio klausimo turėtų įvykti ateinančią savaitę, sakė jų respublikonų daugumos lyderis Kevinas McCarthy (Kevinas Makartis).
Kad atmestų prezidento veto, įstatymų leidėjai turėtų sutelkti dviejų trečdalių balsų daugumą tiek Senate, tiek Atstovų Rūmuose.
B.Mikulski pripažino, kad ta sutartis nėra tobula, bet „padariau išvadą, jog tai geriausia prieinama galimybė užkirsti kelią Iranui įgyti branduolinę bombą“.
Kai kurie respublikonai ragino nusigręžti nuo tos sutarties ir derėtis su Teheranu iš naujo. Tačiau JAV derybininkai perspėjo, kad toks žingsnis gali išardyti trapią tarptautinę koaliciją, kuri padėjo užtikrinti, kad ta sutartis būtų pasirašyta.
„Geriausiu atveju sankcijos taptų apeinamos arba apribotos vienašališkomis JAV sankcijomis“, – pažymėjo B.Mikulski, kuri yra ilgiausiai dirbusi JAV senatorė per šalies istoriją.
Baltieji rūmai pareiškė esantys „padrąsinti“, kad daugiau negu trečdalis Senato narių palaiko administracijos pastangas.
Tuo tarpu respublikonai vieningai atmeta tą susitarimą, perspėdami, kad jis palieka nepaliestą Irano civilinę branduolinę programą ir kad sankcijų atšaukimas Iranui atneš iki 150 mlrd. dolerių, kurie, anot įstatymų leidėjų, gali būti nukreipti teroristinėms operacijoms finansuoti.
Beveik visi iš 17 respublikonų, siekiančių JAV prezidento posto, yra atvirai nusistatę prieš tą sutartį.
„Tikiu, kad Amerikos žmonės pažvelgs atgal ir pasakys, jog tai yra blogiausias dalykas, kurį kada nors yra padaręs šis prezidentas“, – Baltuosius rūmus pretenduojantis užimti Naujojo Džersio gubernatorius Chrisas Christie (Krisas Kristis) sakė televizijai „Fox News“ po B.Mikulski pranešimo.
„Kiekviena mirtis dėl Irano kaltės dabar kris ant Baracko Obamos galvos“, – pridūrė jis.
Užsitikrinę, kad sutartis išliks, Baltieji rūmai dabar žvelgia į naują iššūkį. Jeigu administracijai pavyktų užsitikrinti septynių dar neapsisprendusių demokratų senatorių palaikymą ir surinkti 41 šalininką Kongreso aukštuosiuose rūmuose, respublikonai tuomet nebeturėtų 60 balsų, kurie yra būtini, siekiant inicijuoti balsavimą dėl rezoliucijos, atmetančios sutartį su Iranu.
Tokiu atveju B.Obama išvengtų apmaudžios būtinybės suburti mažumos koaliciją, kad nebūtų atmestas jo veto, turintis išgelbėti istorinį susitarimą. Toks scenarijus galėtų padidinti skeptiškai nusiteikusios Amerikos visuomenės ir Vašingtono tarptautinių partnerių abejones, nes jie norėtų matyti tvirtą JAV palaikymą šiam planui.
