Pasak valstybinės naujienų agentūros „Ria Novosti“, Maskvos tarnybos trečiadienį pranešė, kad orlaiviu nepavyko aptikti nelaimę išgyvenusių žmonių.

Į nelaimės vietą netrukus turėtų atvykti laivas, kurio specializacija yra ieškoti nuskendusių laivų jūros dugne.

42 metų senumo laivas nuskendo pirmadienį, juo plaukė 19 žmonių. Du žmones pavyko išgelbėti.

Pasak tarnybų, laivas nuskendo dėl susikaupusio ledo. Nelaimė įvyko žvejams bandžius iš vandens ištraukti žvejybos tinklą.

Pasak pareigūnų, du žmones išgelbėjo kitas pro šalį plaukęs laivas, tačiau viltys rasti daugiau išgyvenusiųjų per audrą Arkties vandenyno jūroje greitai blėsta.

Tuo metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį išreiškė „gilią užuojautą“ aukų šeimoms ir ištarė „paramos žodžius“ išgyvenusiesiems.

„Su liūdesiu išgirdau apie šią tragediją“, – V. Putinas cituojamas Kremliaus paskelbtame pareiškime.

Anksčiau vykusiame ministrų kabineto susitikime premjeras Michailas Mišustinas nurodė pareigūnams suteikti būtiną pagalbą nukentėjusiųjų artimiesiems.

„Barenco jūroje šiandien įvyko tragedija“, – sakė M. Mišustinas.

„Žuvo žmonių“, – pridūrė jis, bet daugiau informacijos nepateikė.

Verslo dienraštis „Kommersant“ pažymėjo, kad Nepaprastųjų situacijų ministerija dar nepatvirtino žvejų žūties fakto.

Pasak pareigūnų, vyksta paieškų ir gelbėjimo operacija, tačiau prastos oro sąlygos sunkina užduotį.

„Siaučia stipri pūga, bangos – iki keturių metrų aukščio, o oro temperatūra 20-25 Celsijaus laipsniai žemiau nulio“, – naujienų agentūrai AFP sakė šiaurės vakarinio Murmansko regiono Nepaprastųjų situacijų ministerijos atstovas Aleksejus Barinovas.

„Mes tikimės Naujųjų metų stebuklo“, – pridūrė jis.

Tačiau su paieškų ir gelbėjimo operacijos eiga susipažinęs šaltinis AFP sakė, kad vilčių rasti išgyvenusiųjų beveik nėra.

„Tokiomis sąlygomis žmogus negali ištverti daugiau nei 15 minučių“, – sakė šaltinis.

Privatus žvejybinis laivas nuskendo Barenco jūroje netoli Naujosios Žemės salyno maždaug 6 val. 30 min. (5 val. 30 min. Lietuvos laiku), sakė ministerijos Murmansko padalinio vadovas Ruslanas Nazarovas.

Praėjus 10 minučių po nelaimės pro šalį plaukęs laivas išgelbėjo du žvejus, sakė jis žurnalistams.

Pareigūnai mano, kad su Rusijos vėliava plaukiojantis nuo 1979 metų eksploatuojamas laivas dėl apledėjimo apvirto.

„Apvirto staiga“

Nelaimė įvyko žvejams keliant tinklą su laimikiu, sakė jūrų ir upių transporto agentūros „Rosmorrečflot“ atstovas Aleksejus Kravčenka.

„Laivas prarado pusiausvyrą ir apvirto staiga“, – sakė jis AFP.

Į nelaimės vietą buvo išsiųsti dar trys laivai ir jūrų patrulių lėktuvas, sakė pareigūnai.

Pasak A. Kravčenkos, kol kas nė vieno iš dingusiųjų kūnas nerastas, nors išsigelbėjusieji sakė, kad vienas iš žvejų žuvo jų akivaizdoje.

Rusijos vandenyse nelaimės yra gana dažnos.

2015 metų balandį Ochotsko jūroje prie Kamčatkos nuskendo Rusijos žvejybos traleris „Dalnyj Vostok“, kurio įgulą sudarė 132 žmonės. Vos 63 iš jų pavyko išgelbėti.

2011 metų gruodį prie Sachalino salos per audrą apvirto ir nuskendo gręžimo platforma. Per šį incidentą žuvo arba dingo daugiau nei 50 žmonių.

„Gauta informacijos apie Barenco jūros akvatorijoje netoli Naujosios Žemės Archangelsko srityje dėl apledėjimo nuskendusį laivą „Onega“. Laivas vykdė žvejybą“, – naujienų agentūra „Interfax“ citavo ministerijos spaudos tarnybos pranešimą.

Tarnybos pranešimą apie nelaimę gavo pirmadienį maždaug 7 val. 30 min. vietos (6 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

Pasak pareigūnų, kiti žvejybos laivai išgelbėjo du iš 19 įgulos narių.

„Laivas priklauso privačiam asmeniui, registruotas Murmanske. Po avarijos įgula keliskart pasiuntė nelaimės signalą – automatiniu ir rankiniu režimu“, – „Interfax“ sakė vienas šaltinis.

Pasak jo, nuo 1979 metų naudojamas laivas nuskendo maždaug už 300 jūrmylių (556 km) nuo Murmansko.

„Atplaukę į pagalbą žvejybos laivai ištraukė du gyvus įgulos narius. Jie vilkėjo hidrokostiumus. Kapitono tarp jų nėra. Apie likusius įgulos narius jiems nieko nežinoma“, – pridūrė šaltinis.

Į paieškas nelaimės vietoje pasiųsta daugiau laivų.

Rusijos tyrimų komitetas nurodė pradėjęs baudžiamąjį tyrimą dėl įtariamo jūrų transporto saugos taisyklių pažeidimo.

Išgelbėti „Onega“ įgulos nariai sakė matę, kad skęstant laivui mažiausiai vienas žmogus žuvo.

„Pasak išgelbėtųjų, vienas įgulos narys žuvo, jo kūną nuplovė į jūrą. Kitus [įgulos narius] jie pametė iš akių laivui nuskendus“, – „Interfax“ pasakojo vienas informuotas šaltinis.

Jis pridūrė, kad nelaimė įvyko staiga, todėl įgulos nariai nespėjo pasinaudoti gelbėjimosi priemonėmis.

„Katastrofa įvyko siaučiant smarkiai audrai, kai įgula kėlė tinklą su laimikiu. Visi vilkėjo hidrokostiumus, bet niekas nespėjo pasinaudoti gelbėjimosi priemonėmis. Žmones tiesiog nuplovė nuo denio į jūrą“, – jūrininkų žodžius citavo šaltinis.

Pasak jo, dėl smarkaus vėjo ir speigo tame Barenco jūros rajone rasti daugiau likusių įgulos narių beveik nėra vilčių.

„Nuskendimo vietoje – stiprus vėjas, štormas ir apie minus 20 laipsnių šaltis. Nuskendimo metu speigas siekė -30 °C. Galimybių išsilaikyti tokiomis sąlygomis net ir vilkint hidrokostiumus beveik nėra“, – pažymėjo „Interfax“ pašnekovas.

Pasak jo, išgelbėti jūrininkai patyrė nušalimų, bet pavojaus jų gyvybei nėra.

Reikalaus pinigų iš valstybės

Jau ne kartą rašėme, kad su dideliais finansiniais sunkumais susidūrė Lietuvos krabų žvejybos bendrovė „Arctic Fishing“. Ji turėjo tris laivus. Verslas nepasisekė dėl to, kad laivus buvo sulaikę Lietuvos pareigūnai.

Taip pat vienas iš laivų buvo sulaikytas ir Rusijos Murmansko uoste.

Dabar „Arctic Fishing“ laivai stovi Rygos uoste. Iš Lietuvos valstybės bendrovė siekia prisiteisti 415 tūkst. eurų dėl vieno iš Kauno apygardos prokuroro veiksmų.

Nepavykusi žvejyba Norvegijoje

Po teismus tamposi ir Latvijos krabų žvejybos kompanija „Norht Star“. Jos laivas „Senator“ nuo 2015 m. gaudė krabus Barenco jūroje.

2017 m. pradžioje Norvegijos valdžios institucijos sulaikė šį laivą Svalbardo (Špicbergeno) vandenyse, neva, kaip nelegaliai žvejojusį. Laivo kapitonui buvo skirta per 60 tūkst. Norvegijos kronų bauda. Norvegijos teismuose vyko ilgas procesas.

Po teismų procesų Norvegijoje už žvejybą prieš tai buvusi skirta bauda buvo sumažinta. Teisme paaiškėjo, kad Latvijos žvejų laivas „Senator“ galėjęs gaudyti krabus, tačiau Latvijos tarnybos nebuvo tinkamai sutvarkiusios dokumentų.

„Norht Star“ Norvegijoje bando prisiteisti kompensaciją už tą laiką kol „Senator“ buvo sulaikytas. 

Klaipėdoje likusios skolos

Dėl Latvijos krabų žvejybos kompanijos „Norht Star“ teismo procesas šiuo metu vyksta ir Klaipėdoje. Į Klaipėdos apygardos teismą dėl Latvijos bendrovės skolų kreipėsi laivų remonto įmonė „Klaipėdos laivų remontas“. Jai latviai liko skolingi už kito laivo remontą.

Teismo procesas prasidėjo vos prieš savaitę. Ieškovo „Klaipėdos laivų remonto“ bendrovės prašymu „Norht Star“ kompanijos atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Latvijos „Crediweb.lv“ duomenimis, minėta bendrovė skolų turėjo ir Latvijos valstybės įstaigoms. Ji esanti įtraukta į Latvijos valstybinių pajamų tarnybos faktinių mokesčių skolininkų sąrašą.

"Nėra informacijos, negaliu patvirtinti", - sakė naujienų agentūrai "Interfax" Federacijos Tarybos gynybos ir saugumo komiteto pirmininko pavaduotojas Jevgenijus Serebrenikovas, paklaustas apie numanomą incidentą.

Antradienį vakare JAV televizija CNBC, remdamasi šaltiniais, susipažinusiais su slapta šalies žvalgybos ataskaita, pranešė, kad Rusija mėgins surasti branduolinę raketą, esą nukritusią į Barenco jūrą 2017 metų pabaigoje per nesėkmingą bandymą. Šioje operacijoje esą turi dalyvauti trys laivai.

Kaip skelbia CNBS, JAV žvalgybos ataskaitoje neužsimenama apie galimą pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai dėl potencialios branduolinės taršos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šių metų kovą per savo metinį pranešimą gyrėsi, jog jo šalis sukūrė branduolinio variklio varomą raketą, galinčią nuskrieti neribotą atstumą. Vis dėlto, kaip nurodo CNBS, atlikti keli šio ginklo bandymai nebuvo sėkmingi, nors Maskva šias nesėkmes neigia.

Šiaurinis konvojų maršrutas

Gruodį šiaurės vakarų Škotijoje Loch Eve įlankoje rinkosi transportiniai laivai pilni strateginių krovinių bei karinės technikos, gautos iš JAV, Didžiosios Britanijos ir Kanados. Sąjungininkų paruoštas krovinys buvo skirtas Sovietų Sąjungai. Kadangi Baltijos ir Juodąją jūras blokavo vokiečiai, transportinių laivų vilkstinės galėjo plaukti tik į šiaurinius Rusijos uostus – Murmanską ir Archangelską.

Šiuo maršrutu vadinamieji konvojai, jūrinio transporto vilkstinė lydima karinių laivų, pradėjo plaukioti nuo karo pradžios. Pirmosios vilkstinės kelionės tikslą pasiekdavo beveik be nuostolių. Vokiečių karinė vadovybė netruko įvertinti konvojų reikšmę. Rusiją pasiekusi karinė technika iš karto atsidurdavo Rytų fronte. Įsiutęs Hitleris įsakė užkirsti kelią gabenti strateginius krovinius į Rusiją jūra.

1942 metų pradžioje į vokiečių okupuotą Trondheimą Norvegijoje buvo pervesti šarvuotis „Tirpitz“ ir sunkusis kreiseris „Admiral Scheer“. Šiauriniuose Norvegijos fiorduose dislokuota daugiau povandeninių laivų, sustiprintos aviacijos pajėgos šiame regione. Tai leido vokiečiams liepą visiškai sunaikinti konvojų „PQ-17“, rugsėjo mėnesį pridaryti didelių nuostolių kitai vilkstinei.

Po patirtų nesėkmių Didžiosios Britanijos vyriausybė nutarė nutraukti krovinių gabenimą į Rusijos šiaurę šviesiuoju metų laiku, kai Arktyje visą parą nenusileidžia saulė.

Krovinys ir karinė palyda

Stojus poliariniai nakčiai, sąjungininkai atnaujino konvojų reisus. Gruodžio 22-ąją iš Loch Eve Škotijoje išplaukė 14 prekybos laivų ir tanklaivių, kuriais buvo gabenama daugiau kaip 200 tankų, apie 2500 sunkvežimių, 125 lėktuvai, 18000 tonų mazuto, 13000 tonų aviacinio kuro ir 54 tūkst. tonų įvairios įrangos.

Transportinių laivų vilkstinė plaukė tiesiai į šiaurę. Pasiekus Islandiją, prie vilkstinės prisidėjo karinių laivų palyda. Apsaugos pajėgas sudarė eskadriniai minininkai „Achates“, „Orwell“, „Oribi“, „Onslow“, „Obedient“, „Obdurate“, korvetės „Rhododendron“, „Hyderabad“ ir minų traluotojas „Bramble“, ginkluoti traleriai „Vizalma“ ir „Northern Gem“. Šiai britų karinių laivų grupei vadovavo pirmojo rango kapitonas Robertas Šerbrukas (1901-1972), iškėlęs flotilės vado vėliavą laive „Onslow“.

Vokiečių karinio jūrų laivyno štabas, turėdamas žvalgybos duomenų, kad poliarinės nakties sąlygomis britai ruošiasi pasiųsti į Rusijos šiaurę dar vieną konvojų, parengė jo atakos planą kodiniu pavadinimu „Regenbogen“ („Vaivorykštė“).

Konvojų JW 51B turėjo užpulti sunkieji kreiseriai „Lützow“ ir „Admiral Hipper“ lydimi šešių eskadrinių minininkų. Vadovaujami viceadmirolo Oskaro Kummetzo (1891-1980), jie išplaukę iš Altafjorden karinės bazės Norvegijos šiaurėje į Barenco jūrą.

Laukdami pasirodant konvojaus, „medžiotojai“ pasidalijo į dvi grupes ir išsidėstė numanomo vilkstinės maršruto abejose pusėse. Šiauriau patruliuojanti „Admiral Hipper“ grupė turėjo susidoroti su vilkstinę lydinčiais karo laivais, o pietinėje pusėje kreiserio „Lützow“ ir jį lydinčių eskadrinių minininkų užduotis buvo sunaikinti transportinius laivus. Į spąstus patekusį konvojų turėjo ištikti liūdnas likimas.

„Vaivorykštės“ planas buvo puikus, tačiau vokiečiai nežinojo, kad Barenco jūroje tuo pat metu patruliuos ir du britų kreiseriai – „Sheffield“ ir „Jamaica“. Jie čia pasiliko palydėję į Murmanską ankstesnį konvojų. Kreiseriams vadovavo arktinių konvojų veteranas kontradmirolas Robertas Barnettas (1887-1959).

Prasmukti nepavyko

Į Barenco jūrą konvojus JW 51B atplaukė Naujųjų metų išvakarėse. Iki pat horizonto ją gaubė poliarinės nakties tamsa. Matomumas buvo ribotas. Dangumi plaukė žemi tiršti debesys, todėl nebuvo grėsmės, kad laivų vilkstinę gali aptikti vokiečių žvalgybiniai lėktuvai. Oro temperatūra buvo žiemiška, spaudė 15-20 laipsnių šaltis. Siaučiant audrai, laivų antstatai pasidengė storu ledo sluoksniu. Pabūklų bokšteliai panešėjo į didžiulius ledo kalnus. Tai grėsė laivų stovumui, apsunkino naudojimąsi stebėjimo ir ryšio priemonėmis,

Iš pradžių įvykiai klostėsi, kaip ir buvo suplanavę vokiečiai. Gruodžio 30-ąją laivų vilkstinę aptiko vokiečių povandeninis laivas U-354. Gavę jo pranešimą, vokiečių kariniai laivai puolė ieškoti konvojaus. Kitos dienos rytą pirmieji jį užklupo kreiseris „Admiral Hipper“ ir trys jį lydintys eskadriniai minininkai.

Tolumoje šmėkštelėjusius laivų siluetus pastebėjo ir anglai, tačiau palaikė juos sovietiniais kreiseriais, kurie turėjo pasitikti konvojų. Klaida paaiškėjo per vėlai. Prasmukti į Kolos įlanką nepastebėtiems britams nepavyko.

Audringoje ir tamsos gaubiamoje Barenco jūroje prasidėjo aršus karinių laivų mūšis. Keturis kartus vokiečiai bandė pulti vilkstinę, bet kiekvieną kartą susidurdavo su aktyvia gynyba. Beveik visą gruodžio 31-osios dieną poliarinės nakties fone blykčiojo laivų artilerijos salvės.

Jūrų mūšio pasekmės

Nepaisant vokiečių pranašumo (du sunkieji kreiseriai prieš du lengvuosius), abi pusės patyrė maždaug vienodus nuostolius. Mūšio metu buvo nuskandinti du anglų laivai – eskadrinis minininkas „Achates“ ir minų traluotojas „Bramble“. Vokiečiai prarado du eskadrinius minininkus. Smarkiai nukentėjo kreiseris „Admital Hipper“, kuris vos pasiekė savo bazė Norvegijos fiorduose.

Vienoje ir kitoje pusėje žuvo nemažai jūrininkų, buvo daug sužeistų. Anglų eskortui vadovavęs R.Šerbrukas buvo sunkiai sužeistas. Viena skeveldra pataikė jam tiesiai į veidą, sutrupino žandikaulį ir išmušė kairę akį.

Strateginiu požiūriu naujametinį jūrų mūšį laimėjo britai. Transportinių laivų vilkstinė be nuostolių laimingai pasiekė Murmanską.

Pirmojo rango kapitonas Robertas Šerbrukas Anglijoje buvo sutiktas kaip didvyris, sugebėjęs apsaugoti transportinių laivų vilkstinę. Jam buvo įteiktas aukščiausias Jungtinės Karalystės apdovanojimas – Victoria Cross (Viktorijos Kryžius).

Pasak liudininkų, Hitleris, sužinojęs apie nesėkmingą mūšio baigtį ir pasprukusį konvojų, įsisiautėjo. Jis grasino išformuoti visą vokiečių antvandeninį karinį jūrų laivyną ir visą dėmesį skirti povandeniniams laivams. Vyriausiasis Vokietijos karinio jūrų laivyno vadas grosadmirolas Erikas Rėderis buvo pašalintas iš pareigų. Jo vietą užėmė admirolas Karlas Denicas. Nepaisydamas palankumo povandeninio karo doktrinai, jis įkalbėjo fiurerį visgi išsaugoti ir antvandeninius laivus.

Trečiadienio vakarą Barenco jūroje dingo žvejybos laivo „Karalius“ antrasis kapitono padėjėjas, Rusijos pilietis, pranešė laivą valdančios įmonės „Arctic Fishing“ atstovai.

Pradėta paieškos ir gelbėjimo operacija jūroje, kuriai vadovavo Murmansko uosto atsakingos tarnybos.

Dėl nepalankių oro sąlygų ketvirtadienį Murmansko uosto gelbėjimo centras davė nurodymą paieškas galutinai stabdyti.

„Du kartus apieškojus laivą ir neradus įgulos nario, buvo duotas signalas visiems šalia esantiems laivams „žmogus už borto“. Pradėta paieškos operacija atviroje jūroje, kuri tęsėsi daugiau nei pusę paros. Paiešką koordinavo laivas „Karalius“, vėliau prisijungė dar keturi laivai. Ketvirtadienį uostas davė nurodymą paieškas stabdyti dėl nepalankių oro sąlygų: bangų aukštis siekė šešis metrus, trukdė 25-30 metrų per sekundę vėjas ir sniegas, vandens temperatūra siekė – 0-1 laipsnį šilumos“, – sakė Lietuvos „Artic Fishing“ direktoriaus pavaduotojas Dovydas Kuodis.

Paieškas nutarta nutraukti įvertinus itin nepalankias oro sąlygas. Tokiose sąlygose žmogus  vandenyje gali  išgyventi 3-5 minutes. Paiešką laivo vadovybei buvo rekomenduota nutraukti po 8 val. paieškų, tačiau ji buvo tęsiama 18 valandų.

„Arctic Fishing“, kuri valdo laivą „Karalius“, apie įvykį informavo Lietuvos saugios laivybos administraciją, Susisiekimo ministerijos  transporto avarijų ir incidentų tyrimo skyrių, Klaipėdos apygardos prokuratūrą.

Šiuo metu įmonė šiuo metu susiduria su problemomis dėl laivo „Jūros Vilkas“, kuris yra areštuotas dėl, kaip teigia Rusija, nelegalios krabų žvejybos Rusijos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir stovi Murmansko uosto reide. Teismas administracinę bylą toliau nagrinės lapkričio 25-ąją.

Vienuolika Nobelio premijos laureatų ragina Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną užtikrinti, kad būtų panaikinti „perdėti kaltinimai piratavimu“ 30-čiai žaliųjų organizacijos „Greenpeace“ aktyvistų, ketvirtadienį pranešė organizacija.

„Kreipiamės norėdami paprašyti, kad padarytumėte viską, ką galite, jog užtikrintumėte, kad šie perdėti kaltinimai piratavimu 28 „Greenpeace“ aktyvistams, laisvai samdomiems fotografui ir operatoriui, būtų panaikinti, ir bet kokie kiti pateikti kaltinimai atitiktų tarptautines normas ir Rusijos įstatymus“, – rašoma Nobelio premijos laureatų laiške.

„Esame įsitikinę, kad jūs kartu su mumis trokštate gerbti taikių protestų laisvę“, – nurodoma kreipimesi, kurį paskelbė „Greenpeace“.

„Prezidentas jaučiai didžiulę pagarbą Nobelio laureatams ir visada labai įdėmiai vertina jų nuomonę, – taip, anot „RIA Novosti“ sakė Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas. – Šiuo atveju kalbama apie situaciją, kai prezidentas nėra tinkamas adresatas“.

Rusijos pareigūnai pateikė kaltinimus piratavimu 30 „Greenpeace“ ledlaužio „Arctic Sunrise“ įgulos narių, suimtų per protesto akciją prie Rusijos naftos platformos Barenco jūroje, dėl kurių jiems gresia iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė.

Aktyvistai iš 18 šalių iki lapkričio pabaigos buvo uždaryti į ikiteisminio tyrimo izoliatorių, kur, kaip sako jų advokatas, yra laikoma „nežmoniškomis sąlygomis“.

Nobelio premijos laureatai, tarp jų Pietų Afrikos Respublikos (PAR) arkivyskupas Desmondas Tutu ir buvęs Rytų Timoro prezdentas Jose Ramosas- Horta (Žozė Ramušas- Horta), perspėja, kad naftos išsiliejimas Arktyje turėtų „katastrofišką poveikį“ vietos bendruomenėms.

„Mes, kaip ir milijonai žmonių visame pasaulyje, stebime šitą bylą, norėdami, kad Rusijos pareigūnai panaikintų kaltinimus piratavimu, elgtųsi su 30 „Arctic Sunrise“ įgulos narių pagal tarptautines normas, pripažintų teisę į taikius protestus ir nukreiptų pastangas Arkčiai apsaugoti“, – sakoma laiške.

V.Putinas yra pripažinęs, kad su Olandijos vėliava plaukiojančio „Greenpeace“ laivo įgula, „žinoma, nėra piratai“, tačiau vėliau jo atstovas paaiškino, jog prezidentas išsakė savo asmeninę nuomonę.

Trečiadienį Nyderlanai pateikė ieškinį dėl laivo įgulos sulaikymo, o Vokietijos kanclerė Angela Merkel kalbėdamasi su V.Putinu telefonu išreiškė susirūpinimą dėl suimtų žaliųjų aktyvistų.

Ketvirtadienį Murmansko teismas atmetė dar dviejų „Greenpeace“ aktyvistų, australo Keitho Russelo (Kito Raselo) ir olando Manneso Ubelio (Maneso Ubelio) prašymus paleisti juos į laisvę už užstatą.

Anksčiau teismas atmetė ir kitų aktyvistų prašymus, tarp jų laivo kapitono Peterio Willcoxo (Piterio Vilkokso) ir laisvai samdomo fotografo Deniso Siniakovo.

Pasak kritikų, net jeigu du „Greenpeace“ aktyvistai ir galėjo pažeisti įstatymus, kai mėgino užlipti ant naftos platformos, nesuvokiama, kodėl kaltinimai piratavimu pateikti laisvai samdomam žurnalistui, virėjui ir gydytojai, buvusiems laive.

Rusijos gydytojai renka parašus peticijai, raginančiai paleisti gydytoją Jekateriną Zaspą, kurios laikymas nelaisvėje, pasak jų, yra „siaubingas žiaurumas“.
Ryšiais garsėjantis radijo „Echo Moskvy“ redaktorius Aleksejus Venediktovas šią savaitę sakė, kad apie „Greenpeace“ aktyvistų suėmimą jis kalbėjosi su „Kremliaus draugu“.

Savo įtakingam bičiuliui jis neva sakęs, kad Kremliaus pareigūnai iš savęs daro „juokdarius“, leisdami tyrėjams kelti kaltinimus piratavimu laivo pagalbiniams darbuotojams, tokiems kaip virėjas.

„O jis pasižiūrėjo į mane ir pasakė: Silveris taip pat buvo virėjas“, – A.Venediktovas pacitavo Kremliaus pareigūną, kalbėjusį apie Roberto Louiso Stevensono (Luiso Stivensono) romano „Lobių sala“ (Treasure Island) piratą Džoną Silverį.

Kaip nurodoma BBC tinklalapyje, Nobelio taikos premijos laureatai laiške taip pat išsakė susirūpinimą dėl planų vystyti naftos gavybą Arktyje, kuri gali sukelti katastrofinių padarinių to trapaus regiono ekosistemoms.

Rugsėjo 19 dieną keturi „Greenpeace“ aktyvistai mėgino užkopti ant Rusijos energetikos milžinei „Gazprom“ priklausančios naftos platformos „Prirazlomnaja“, protestuodami prieš naftos gavybą Arktyje.

Praėjus kelioms valandoms nuo akcijos pradžios Rusijos pasieniečiai užėmė aplinkosaugininkų ledlaužį „Arctic Sunrise“ ir nuvilko jį į Murmansko uostą. Visi ledlaužyje buvę asmenys buvo sulaikyti.

„Greenpeace“ aktyvistams pateikti kaltinimai piratavimu, susiję su mėginimu užimti naftos gavybos platformą.

Murmansko tardymo izoliatoriuje laikomi ledlaužyje „Arctic Sunrise“ sulaikyti aktyvistai ir fotografai - 18 pasaulio valstybių piliečiai, tarp jų ir iš Naujosios Zelandijos, JAV, Švedijos, Ukrainos - kaltinami piratavimu. Rusijos tyrėjai kaltina juos ginkluotu mėginimu užgrobti naftos platformą „Prirazlomnaja“ ir užvaldyti svetimą turtą, taip pat grėsmės pasienio tarnybos FST bendradarbių gyvybei sukėlimu, kai pastarųjų kateris susidūrė su pripučiama ekologų valtimi.

„Greenpeace“ pabrėžia, kad nei per rugsėjo viduryje surengtą akciją, kai keturi aktyvistai mėgino alpinistų priemonėmis prisikabinti prie minėtos platformos borto, nei per FST specialiųjų pajėgų operaciją, užimant  ledlaužį „Arctic Sunrise“, ekologai neturėjo ginklų, jų protestas buvo visiškai taikus. Priešingai, kaip matyti vaizdo įraše, kurį išplatino Rusijos pareigūnai, šaunamieji ginklai buvo panaudoti prieš ekologus.