Didžiosios Britanijos sosto įpėdinio princo Charleso (Čarlzo) laiškai, praminti „juodojo voro raštais“, buvo paviešinti trečiadienį, po dešimtmetį trukusios kovos dėl žiniasklaidos laisvės ir susirūpinimo dėl karališkosios šeimos neutralumo.
27 laiškai, rašyti Charleso įvairiems vyriausybės pareigūnams, atskleidžia jo požiūrį įvairiais klausimais, pradedant pienininkyste ir raginimais reguliuoti barsukų populiaciją, baigiant netinkamu armijos aprūpinimu ir vandenyno žuvų ištekliais.
66 metų Charleso, pramintas „įkyriu princu“ dėl sosto įpėdinio įpročio atvirai pasisakyti jam rūpimomis temomis, laiškai kelia susirūpinimą, kad jis gali užsiimti lobizmu tapęs karaliumi, ignoruodamas susitarimą dėl karališkosios šeimos politinio neutralumo.
2004–2005 metais išsiųsti „juodojo voro raštai“, taip pavadinti dėl gana sunkiai įskaitomos princo rašysenos, buvo paskelbti po įnirtingos kovos tarp dienraščio „The Guardian“ ir tą medžiagą vengusios viešinti vyriausybės, kuri galiausiai baigėsi žiniasklaidos pergale.
Viename laiške Charlesas reiškė susirūpinimą tuomečiam premjerui Tony Blairui (Toniui Bleirui), kad Britanijos kariai Irake veikia „be būtinų išteklių“.
Tačiau daugumos laiškų turinys toks kasdieniškas, kad jie atrodo tarsi „parodija“, sako apžvalgininkas Simonas Jenkinsas (Saimonas Dženkinsas).
„Nuolatinė „juodojo voro laiškų“ žinia yra ne galia, o graudulingas sielvarto atodūsis, kad pasaulis eina šuniui ant uodegos“, – S.Jenkinsas ironiškai rašo „The Guardian“.
„Viena iš sričių, kurioje jis, kaip kalbama, darė nederamą įtaką – modernioji architektūra“, – pridūrė skiltininkas, turėdamas omenyje Velso princo nusistatymą prieš kai kuriuos viešųjų statinių projektus.
Tačiau opozicinės Leiboristų partijos įstatymų leidėjas Paulas Flynnas (Polas Flinas) sakė, kad Charlesas neturėtų būti „įtakingiausias šalyje lobistas“.
„Jis sukelia pavojų karališkosios šeimos ateičiai, darydamas politiškai šališkus pareiškimus“, – pabrėžė P.Flynnas, pridūręs, kad princo pasisakymai apie akupunktūrą yra „netikęs mokslas“.
„Jis nesugebės atlikti savo darbo, jeigu bus politiškai šališkas. Jo požiūris svyruoja tarp pažangaus, ekscentriško ir kvailoko“, – sakė įstatymų leidėjas.
Patagoniniai nototeniniai dančiai
Viename 2004 metų laiške, adresuotame tuomečiam aplinkos ministrui Elliotui Morley (Eliotui Morliui), Charlesas rašo: „Ypač tikiuosi, kad patagoninių nototeninių dančių neteisėta žvejyba atsidurs aukštai jūsų prioritetų sąraše.“
„Kol tas verslas nebus sustabdytas, liks mažai vilčių vargšams albatrosams, už kuriuos aš toliau pasisakysiu“, – pridūrė princas.
Šios menkėms giminingų žuvų pavadinimas jau tapo „Twitter“ memu, simbolizuojančių daugumos Charleso laiškų kasdienišką toną.
Charlesas taip pat reiškė susirūpinimą dėl didelių prekybos centrų poveikio Britanijos ūkininkams, ragino išsaugoti istorinius pastatus ir reiškė palaikymą barsukų populiacijos mažinimui, siekiant apsaugoti galvijus.
Princo kanceliarija – Klarenso rūmai – nedelsdami paskelbė pareiškimą, kritikuodami tų laiškų paviešinimą, kurį Aukščiausiasis Teismas leido atlikti kovą priimta nutartimi.
„Privačių laiškų paskelbimas gali tik trikdyti jo galimybes perteikti susirūpinimą ir pasiūlymus, kurie jam pateikiami per keliones ir susitikimus“, – sakoma pranešime.
Vyriausybė blokavo laiškų paviešinimą, bet tą veto panaikino teismai. Vyriausybė užsiminė galbūt sieksianti pakeisti Informacijos laisvės įstatymą, sudariusį sąlygas šiam žingsniui.
Premjero Davido Camerono (Deivido Kamerono) atstovas sakė, kad teismo nutartis „sukūrė tam tikrą neaiškumą“ dėl to įstatymo taikymo, todėl naujoji vyriausybė peržiūrės galimybę sustiprinti savo veto teisę.
Velso princas, kuris yra dabartinės monarchės Elizabeth II (Elzbietos II) vyriausias sūnus, visą gyvenimą ruošėsi perimti sostą, bet dabar keliami klausimai, ar jis vertas tapti karaliumi, kai pernai išleista Charleso biografija įžiebė debatus dėl jo reiškiamų pažiūrų.
Karališkosios šeimos ekspertas Andrew Morton (Endrius Mortonas) sakė, kad tie laiškai „neatskleidžia mums kažko daugiau negu jau žinojome“.
„Princas yra ūkininkas, išmananti žemės ūkio reikalus ir turintis apie juos savo nuomonę, besirūpinantis aplinkosauga ir byrančių istorinių pastatų išsaugojimu“, – nurodė A.Mortonas, parašęs biografinę knygą apie Charleso velionę žmoną princesę Dianą, taip pat karaliaus Edwardo VIII (Edvardo VIII), Charleso dėdės, biografiją.
„Tai karališkieji nusiskundimai dėl pieno kvotų, audra stiklinėje, – pridūrė A.Mortonas. – Jo laiškai yra kaip jų autorius – labai mandagūs, reiškiantys susirūpinimą ir kompetentingi.“
