Susitikimo metu sutarta tęsti bendradarbiavimą ir skirtinguose Europos Sąjungos (ES) formatuose pristatyti bendrą Lietuvos ir Lenkijos poziciją dėl žmogaus teisių ir neteisėtos migracijos.

„Europos Sąjungoje neteisėta migracija nėra priimtina, ypatingai kai kalbama apie chaotišką bei nelegalų sienos kirtimą iš kaimyninių valstybių, kurios nėra apimtos karo ar kitokių grėsmių ir į jas atvykstama kaip į saugią šalį. Mes sieksime pokyčių ES teisėje, nes šalims reikia turėti priemonių apginti savo nacionalinius interesus. Lietuva yra parengusi siūlymų paketą ir kartu su Lenkija, Estija ir Latvija siekiame, kad pokyčiai atsirastų ir tam jau telkiame platesnį ES šalių aljansą. Kartu su Lenkija taip pat sieksime atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į kertinę šios situacijos priežastį – Baltarusijos režimo veiksmus ir žmogaus teisių padėtį pačioje Baltarusijoje. Neteisėtas žmonių gabenimas negali būti toleruojamas, o valstybėms būtina apsiginti“, – VRM pranešime cituojama vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

„Tai ką galime padaryti, tai dirbti kartu, dėl to susitikome, keičiamės informacija ir patirtimi. Kiekvieną formatą tiek dvišalį, tiek tarptautinį išnaudojame tam, kad galėtume skleisti žinią ir reaguoti į naują grėsmę, su kuria susidūrė mūsų šalys. Sienų apsauga – tai mūsų įsipareigojimas ne tik kai kalbame apie mūsų piliečius, bet apie visą Europos Sąjungą. Baltarusija – tai nėra natūralus migracijos kelias, tai organizuota žmonių gabenimo schema. Mes stebime dezinformacijos ataką ir migrantai taip pat yra apgaudinėjami, kad gali lengvai pasiekti ES“, – kalbėjo B. Grodeckis.

Susitikimo metu taip pat aptartas ES teisės aktų keitimo poreikis bei bendradarbiavimas stiprinant ES išorės sienos apsaugą. Ministrė informavo, kad Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje nutiesti 32 kilometrai koncertinos bei toliau vyksta darbai dėl fizinio barjero įrengimo, kurį planuojama užbaigti po metų. Abi šalys vieningai sutarė, kad tvoros statybai būtina siekti ir Europos Sąjungos finansavimo, taip pat reikalingi greitesni sprendimai dėl ES teisės aktų keitimo sienos apsaugos ir migracijos srityse.

Penktadienį Vilniuje vyks XX Lietuvos ir Lenkijos tarpvyriausybinės bendradarbiavimo per sieną komisijos posėdis. Jam pirmininkaus Lietuvos ir Lenkijos vidaus reikalų viceministrai Arnoldas Abramavičius ir B. Grodeckis. Tai reguliariai vykstantys susitikimai, skirti aptarti pasienio bendradarbiavimo, gyventojų apsaugos ir gelbėjimo ekstremaliųjų situacijų atvejais, teritorijų planavimo ir tarpregioninio bendradarbiavimo klausimus.

Ši komisija įsteigta 1995 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutartimi dėl bendradarbiavimo per sieną, primena VRM pranešime. Komisiją sudaro 4 darbo grupės: Pasienio bendradarbiavimo, Gyventojų apsaugos ir gelbėjimo ekstremalių situacijų atvejais, Teritorijų planavimo bei Tarpregioninio bendradarbiavimo darbo. Posėdžiai vyksta kasmet pakaitomis kiekvienoje iš valstybių.

Lietuva kartu su Lenkija saugo apie 2 650 km ES išorės sienos. Abi šalys siekia ir greitesnių ES sprendimų dėl ES teisės aktų keitimo sienos apsaugos ir migracijos srityse.

„Baltarusijos delegacijai vadovavo vidaus reikalų ministro pavaduotojas Jauhenas Šestakovas, Lenkijos – vidaus reikalų ir administracijos ministro pavaduotojas Bartoszas Grodeckis (Bartošas Grodeckis). Per susitikimą abi pusės apsikeitė nuomonėmis apie padėtį prie valstybės dienos, jos vystymosi esamas tendencijas ir probleminius klausimus, darančius poveikį pasienio saugumo būklei“, – sakoma ministerijos pranešime.

Delegacijos taip pat apžvelgė galimybes vystyti su abiejų šalių sienų apsauga susijusius susitarimus, informavo Baltarusijos URM.

„Per susitikimą pasiektas susitarimas tęsti tolesnę sąveiką“, – sakoma pranešime.

Ši žinia buvo paskelbta pastarosiomis savaitėmis neteisėtiems migrantams iš Baltarusijos teritorijos vis dažniau bandant kirsti kaimyninių šalių sienas. Lenkijoje nuo šių metų pradžios prie sienos su Baltarusija buvo sulaikyti beveik 900 į šalies teritoriją neteisėtai patekusių asmenų, iš jų keli šimtai – šį mėnesį.

Šie incidentai didina susirūpinimą, kad Lietuvoje ir Latvijoje ekstremalią padėtį privertęs paskelbti iš Baltarusijos plūstančių migrantų srautas, kurį Lietuvos pareigūnai laiko Minsko autoritarinio režimo hibridine ataka, gali būti nukreiptas ir į Lenkiją.