Pataisos iniciatoriai teigia, kad toks pakeitimas suefektyvins šią prevencinę priemonę ir leis sklandžiau surinkti už nusižengimus skirtas baudas.

Projektą inicijavo Kazys Starkevičius, Lukas Savickas, Gintautas Paluckas, Mindaugas Skritulskas, Andrius Bagdonas ir Andrius Kupčinskas, jam šią savaitę pritarta po pateikimo. Toliau pataisą svarstys Seimo komitetai.

„Greičio viršijimo nuobaudos turėtų veikti prevenciškai ir skatinti vairuotojus keisti savo elgesį kelyje, atsakingiau žiūrėti į vairavimą ir vengti pažeidimų, tad baudą gavus operatyviai galėtume tikėtis realių pokyčių keliuose nei jas tiesiog vienu metu paskyrus po metų ar dviejų už visus prasižengimus kartu“, – pranešime sako vienas iš iniciatorių L. Savickas.

Šiuo metu galiojančiame Administracinių nusižengimų kodekse yra nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos. Šis terminas taikomas visiems nusižengimams be išimties.

Projektu siūloma nustatyti, kad už greičio viršijimą skirta bauda gyventojus pasiektų ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos. Sutrumpintą nuobaudos skyrimo terminą siūloma taikyti tik už nustatyto greičio viršijimą.

Siūloma, kad pataisa įsigaliotų nuo šių metų liepos 1 dienos.

„Važiuoju greitkeliu nuo Akademijos link Mastaičių, prasilenkiant  su krovininiu vilkiku iš galo staigiai priartėja „VW Passat“ markės automobilis, kelis kartus pamirksi man šviesomis. Galvoju, skuba žmogus, reikia praleisti, padidinu greitį, aplenkiu vilkiką, grįžtu į pirmą juostą“, – feisbuke rašė Donatas.

Ginti. Saugoti. Padėti. Man tai tik skambūs žodžiai. Būkite atidūs tokiose situacijose.

„Tas „VW Passat“ sumažina greitį, grįžta į pirmą juostą ir toliau važiuoja paskui vilkiką. Situaciją, manau, nuspėjate. Kitą dieną į evmi.lt gaunu pranešimą apie paskirtą baudą už greičio viršinimą. Ginti. Saugoti. Padėti. Man tai tik skambūs žodžiai. Būkite atidūs tokiose situacijose. Mokinkitės iš svetimų klaidų, mažiau kainuos“, – nevilties neslėpė vyras.

Po Donato įrašu pasipylė internautų komentarai. Vieni klausė vyro, kodėl jis pasidavė provokacijai kelyje, kiti dalijosi panašiomis istorijomis, kurias patyrė vairuodami.

„Nieko nesuprantu, o kam reikia pasiduoti provokacijoms? Atvažiavo kažkoks erelis su šviesomis, nu ir ką? Apsilenk tą vilkiką normaliu greičiu ir viskas. O tas pakentės“, – patarimus žarstė internautas Daumantas.

„Man tas pats buvo autostradoje, lenkiau kelias fūras ir prilipo prie pat galo per metrą mirgindamas, aš nepagalvojus, paspaudžiau gazą, aplenkiau fūras ir grįžau į savo juostą. Pasatas manęs nebelenkė, paskui, pasirodo, nežymėta ir gavau baudą“, – socialiniame tinkle rašė Mantas.

Nieko nesuprantu, o kam reikia pasiduoti provokacijoms?

„Jei belenkiant kokią fūrą kas nors iš paskos pradeda mirksėti, tai atleidžiu gazą, ir nestabdydamas sulėtinu greitį, ir persirikiuoju į pirmą juostą“, – patirtimi dalijosi Artūras.

Į šią Donato istoriją socialiniame tinkle sureagavo ir policija. „Klausiate – atsakome apie nesąžiningą vairuotoją, kuris klaidina visuomenę. Patikrinus informaciją paaiškėjo, kad asmens vairuojamas automobilis buvo užfiksuotas mobilaus greičio matuoklio – dar kitaip vadinamo trikoju. Vairuotojas kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, esant leistinam 90 km/val. greičiui, važiavo 112 km/val. greičiu“, – įvykį komentavo pareigūnai.

Policijos atstovai paneigė internautų įtarimus, kad „VW Passat“ buvo nežymėtas pareigūnų automobilis. „Automobilio savininkui automatiniu būdu suformuotas ir išsiųstas protokolas su administraciniu nurodymu. Tuo metu, kai asmuo buvo užfiksuotas mobilaus greičio matuoklio, nežymėtas policijos automobilis („VW Passat“) buvo visai kitoje vietoje – Dainavos policijos komisariato teritorijoje“, – informavo pareigūnai.

„Praktikoje pasitaiko, kad greičio viršijimą užfiksavus stacionariajai kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įrangai, ne visuomet galima tiksliai identifikuoti transporto priemonę vairavusį asmenį. Piliečiai, stengdamiesi išvengti atsakomybės, ypač už didelį greičio viršijimą numatytų didelių baudų ar teisės vairuoti atėmimo, gali teigti, kad vairavo ne jie, nurodyti, kad vairavo Lietuvoje negyvenantys asmenys ar apskritai teigti, kad nežino, kas vairavo paskolintą automobilį.

Byloms atsidūrus teismuose, atsakomybės priskyrimas tampa komplikuotas bei yra gaišinamas valstybės institucijų darbo laikas. Nustačius atsakomybę, transporto priemonės savininkui procesas tampa aiškesnis ir paprastesnis bei įgyvendinamas atsakomybės neišvengiamumo principas. Šiuo atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nebūtų taikomas“, – pranešime cituojamas P. Saudargas.

Jei Seime būtų apsispręsta pritarti šiam įstatymo pakeitimo projektui, naujoji tvarka įsigaliotų nuo kitų metų.

Premjeras: siūlymas svarstytinas

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, kad parlamentaro P. Saudargo siūlymas už greičio viršijimą tam tikrais atvejais bausti automobilio savininką, o ne vairuotoją, yra svarstytinas.

„Jis tikrai supaprastintų procedūrą paties išieškojimo, kur ginčo nėra. Galbūt atsirastų nuomonių, kurias girdėjome, ar yra toks tikslas, ar bus baudžiamas ne teisės pažeidimą padaręs, bet savininkas, nors daugelyje valstybių už tokius pažeidimus, ypač fiksuojamus technine įranga, yra skiriama bauda savininkui“, – trečiadienį žurnalistams sakė S. Skvernelis.

„Efektyvumo, išieškojimo prasme tai veiksminga priemonė, bet jau keliolika metų Lietuvoje įvairiais būdais siūloma“, – pridūrė premjeras.

Vis dėlto S. Skvernelis atkreipė dėmesį, kad už kai kuriuos pažeidimus, padarytus vairuotojo, automobilio savininkas net galėtų prarasti teises.

„Tik reikės spręsti klausimą, nes už pažeidimus, susijusius su greičio viršijimu, yra numatyta atsakomybė su teisės vairuoti atėmimu. Čia reikės padirbėti, jei projektas skinsis kelią“, – teigė S. Skvernelis.