Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisas: už balsavo 105 Seimo nariai.

Tiekėjai sako, kad produkciją kartais vėluojama pristatyti dėl vienu metu staiga išaugančių užsakymų, pavyzdžiui, prieš ilguosius savaitgalius, didžiąsias šventes.

Seimas prekybininkams ir tiekėjams nurodė iki šių pataisų įsigaliojimo sudarytas pirkimų-pardavimų sutartis, kurių galiojimas nebus pasibaigęs, per vienerius metus peržiūrėti bei patikslinti.

Lietuvos prekybos įmonių asociacija BNS informavo, kad pakeitimams pritaria, nes Seimas atsižvelgė į jos siūlymą, kad tiekėjas turėtų prekybininkus informuoti tik apie tuos užsakymus, kurių negalės įvykdyti.

„Tai atitiks dabar naudojamų prekių užsakymų sistemų technines galimybes ir leis efektyviausiai ir labai tiksliai identifikuoti ir spręsti problemas, be nereikalingos administracinės naštos“, – teigiama asociacijos komentare.  

Pokyčių imtis Seimą paskatino maisto pramonininkų išsakyta problema – didžiųjų prekybos tinklų tiekėjams taikomos baudos už pažeidimus, kuriems įtakos turi ne nuo tiekėjų priklausantys veiksniai, o taip pat Konkurencijos tarybos dar 2021 metų vasarą pateiktos išvados dėl tokių vienareikšmiškai naudingų prekybininkams baudų skyrimo.

Pokyčiams pritarė ir Žemės ūkio ministerija, ir Konkurencijos taryba. Mėsos, grūdų perdirbėjų ir prekybininkų, paukštininkystės, pienininkų asociacijos bei asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ ir Pieno centras taip pat mano, kad problema dėl didžiųjų prekybos tinklų taikomų nepagrįstų baudų vis dar aktuali.

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė yra sakiusi, kad baudas tiekėjams taiko du iš penkių didžiųjų prekybos tinklų – „Norfa“ ir „Rimi“. Pasak jos, baudų nuo šių metų atsisakė „Maxima“ ir „Iki“, o „Lidl“ tokių baudų niekada neskirdavo.   

Komitetas šias savo narių parengtas Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisas priėmė bendru sutarimu. Lapkričio 14 d. jos turėtų būti svarstomos Seimo plenarinėje posėdžių salėje.

Projekte numatyta, kad mažmeninės prekybos įmonėms bus draudžiama iš tiekėjų reikalauti pristatyti užsakytą prekių kiekį, jei dėl tokio kiekio ir jo pristatymo termino tarp tiekėjo ir prekeivio nebuvo susitarta raštu, elektroniniu paštu ar kitomis elektroninėmis priemonėmis.

Projekto rengėjų teigimu, įstatymo patobulinimai padėtų pilnai panaikinti praktiką, kai prekybos įmonės taiko „nepagrįstas baudas tiekėjams“, taip pat „užtikrintų interesų pusiausvyrą“.

„Patikslinta nuostata, kad mažmeninės prekybos įmonėms draudžiama reikalauti iš tiekėjų (...) pristatyti mažmeninės prekybos įmonės užsakytą prekių kiekį, jei tiekėjas per vieną darbo dieną nuo gauto užsakymo dienos pranešė (...) įmonei negalintis pristatyti (...) įmonės užsakyto prekių kiekio arba negali pristatyti prekių per (...) įmonės nurodytą terminą“, – trečiadienį posėdyje sakė KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Pataisų aiškinamajame rašte argumentuojama, kad iniciatyvą „paskatino maisto pramonininkų identifikuota problema – didžiųjų prekybos tinklų tiekėjams taikomos baudos už pažeidimus, kurių padarymui įtakos turi ne nuo tiekėjo valios priklausantys veiksniai“.

KRK anksčiau šiuo klausimu ne kartą vykdyta parlamentinė kontrolė, pats komitetas yra siūlęs tokias pataisas parengti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai.

ELTA yra rašiusi, kad maisto pramonės atstovai prašė politikų baudų skyrimą sureguliuoti įstatymu.

Jų teigimu, prekybininkų ir tiekėjų santykiai ne visuomet būna sąžiningi, esą kartais reikalaujama sąlygų, kurių tiekėjams neįmanoma įvykdyti bei už tai skiriamos baudos. Savo ruožtu Prekybininkų asociacijos prezidentė Rūta Vainienė yra sakiusi, kad prekybos tinklai baudų nebetaiko nuo 2019 m., o priimtas įstatymas reguliuotų „tai, ko nėra, bet teoriškai gali būti“.

Tuo tarpu Konkurencijos taryba kovą KRK vykdytos parlamentinės kontrolės metu pažymėjo, jog vis dar sulaukia signalų apie taikomą baudų praktiką bei palaiko tiekėjų poziciją, kad nesant teisiniam reguliavimui, ateityje ji vėl gali suintensyvėti.

Seime pataisas po pateikimo palaikė 81 parlamentaras, po vieną – prieštaravo ir susilaikė.

Todėl Seimo Kaimo reikalų komitetas svarstys, ar inicijuoti pataisas, kurios užkirstų kelią prekybininkams taikyti baudas tiekėjams, jeigu jie objektyviai negali pristatyti prekybininkių prašomų prekių. 

„Jeigu projekto Ekonomikos ir inovacijų ministerija nepajėgtų padaryti, mes pajėgtume“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete pareiškė jo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojos Irmos Urmonaitės teigimu, tiekėjai praneša, kad prekybininkai savivaliauja ir vienašališkai kelia sąlygas. 

„Taryba 2022 metais atliko papildomą tiekėjų apklausą, kuri parodė, kad šis klausimas vis dar išlieka aktualus ir dar dabar sulaukiame tiekėjų signalų apie tokias taikomas praktikas“, – komiteto posėdyje pareiškė I. Urmonaitė.

„Mūsų vertinimu, net jeigu tas mastas ir yra sumažėjęs, nėra garantijos, kad nesant įstatyminio reguliavimo, tokios praktikos nesuintensyvės ir ateityje“, – pridūrė ji.

Lietuvos prekybos įmonių asociacija vadovė Rūta Vainienė piktinosi, kad į apklausą nebuvo įtraukti prekybininkai.

„Prekybininkų neklausė. Tiekėjų apklausa nėra patikimas įrodymas, kad tai adekvati informacija. Tikrinkite prekybininkus“, – siūlė asociacijos vadovė.  

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė tikino, kad baudų tiekėjams už prekių pristatymą netaiko trys iš penkių didžiųjų prekybos tinklų.

„Didieji prekybos tinklai, didžioji jų dalis iš esmės atsisakė baudų skyrimo už pavėluotai patiektas prekes. Klausimas yra likęs dėl „Norfos“ ir „Rimi“, – komitete pareiškė viceministrė.

I. Valeškaitė prognozavo, kad mažesnę rinkos dalį užimanti „Rimi“ baudomis siekė tiekimo grandinę suvaldyti.  

Viceministrės teigimu, baudų skyrimo atsisakė „Maxima“, „Iki“ neseniai pranešė tokių baudų netaikanti nuo šių metų. „Lidl“ tinklas, anot jos, tokių baudų niekada neskirdavo.  

Tuo metu Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos vadovė Dalia Ruščiauskienė įsitikinusi, kad situacija gali pasikeisti ir baudų netaikantys tinklai vėl prie jų gali grįžti. 

„Tai priklauso nuo prekybos įmonės malonės. Norėtume būti lygiaverčiais partneriais ir kad tai būtų numatyta teisės aktuose, kitu atveju gali įtraukti į sutartį, gal ir neįtraukti“, – kalbėjo asociacijos vadovė.

Viceministrė nurodė, kad ministerija prašys prekybos tinklų pateikti šiais metais tiekėjams išrašytas sąskaitas susimokėti įvairias baudas. To paties bus prašoma ir maisto perdirbėjų bei tiekėjų – kokias baudas gavo ir ar mokėjo.

„Tada įvertinsime, ar ta problema yra tikrai aktuali“, – komiteto nariams teigė viceministrė.

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovo Egidijaus Mackevičiaus tvirtinimu, šis ministerijos sprendimas naudos neduos, o tik vilkins laiką.

„Situacijos tai nepakeis, tik parodys, kurie tinklai pasitaisė, o kurie – ne“, –. teigė jis.

Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas pabrėžė, kad prekybininkai dažnai reikalauja sąlygų, kurių tiekėjams neįmanoma įvykdyti, pavyzdžiui, prieš šventes užsako didelius produkcijos kiekius neįvertinant, kad gamybininkai neturi pajėgumų tiek pagaminti.

D. Ruščiauskienė pabrėžė, kad tiekėjai turi problemų, kai prekybininkai užsako vienus kiekius, o paima mažesnius. 

G. Kauzonas, be kita ko, pranešė, kad „Iki“ į sutartis su tiekėjais nori įtraukti naują punktą, kad likus daugiau negu trečdaliui ilgo vartojimo prekių galiojimo terminui, tinklas jas gali grąžinti tiekėjui be paaiškinimų.

„Puikiai suprantame, kad tas prekes paskui reikės kažkur patiekti (...) arba paprasčiausiai atiduoti labdarai“, – teigė G. Kauzonas. 

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė teigia, kad šiemet vykusių prekybininkų ir gamintojų atstovų susitikimų metu paaiškėjo, kad baudos – nedidelė problema, ji pamažu sprendžiasi savaime.

„Jau šiuo metu prekybininkai yra linkę patys taikyti gerosios valios praktiką tiekėjų atžvilgiu, atsisakoma baudų. (...) Baudų taikymo apimtis yra labai nedidelė ir yra mažėjanti, (...) o mes stengiamės spręsti problemas, kurios yra didėjančios ir mus neramina. Baudos už pavėluotą prekių pristatymą ir reliktas, ir atgyvena, ir problema iš esmės sprendžiasi savaime“, – komiteto posėdyje sakė I. Valeškaitė.

Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas patvirtino, kad kai kurie prekybos centrai atsisakė baudų, tačiau kiti jas skiria ir toliau.

„Keli tinklai pradėjo taikyti praktiką ir baudų netaiko, tačiau yra visas būrys centrų, kurie labai sėkmingai tas baudas taiko ir šiandien“, – sakė G. Kauzonas.

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos vadovė Dalia Ruščiauskienė taip pat patvirtino, jog baudos iki šiol iki šiol taikomos, kartais jos siekia produkcijos vertės dydį.

„Ką tik gavau žinutę, kad spalio mėnesį vienas didelis prekybos tinklas pritaikė 100 proc. nuo nepristatyto kiekio dydžio baudą, o pagal šių metų duomenis, tos baudos nebuvo tokios mažos, praktiškai beveik visi tinklai jas taikė, išskyrus „Maximą“ Lietuvoje“, – kalbėjo  D. Ruščiauskienė.

Pasak jos, produkciją kartais vėluojama pristatyti dėl vienu metu staiga išaugančių užsakymų.

Anot viceministrės I. Valeškaitės, prekybininkų baudos sudaro 0,08 proc. prekių pirkimo kainos vertės, rodo Prekybos įmonių asociacijos duomenys.

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius stebėjosi, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija nesiima spręsti problemos, kuri iš tikrųjų yra didelė.

„Mane stebina ministerijos pozicija: mes sakome, kad yra problema, ji sako, kad problemos nėra. Mes sakome, jog 4 mln. eurų baudų yra daug, ji sako, kad tai – menkniekis. Siūlo mums daryti viską, kad jai nereikėtų nieko daryti. Toks požiūris mums yra nepriimtinas, dėl to klausimas ir atsidūrė komitete, nes mūsų prašymus ministerija atmetinėja“, – kalbėjo jis.

Anot E. Mackevičius, negalima pasitikėti ir geros valios susitarimu su dėl baudų netaikymo, nes prekybos centrai jį interpretuoja savaip ir laikosi nenuosekliai: „Praktikoje matome tik įstatyminę apsaugą, nes niekas negali mums užtikrinti, kad tos baudos nebus taikomos, nes sutartyse jos yra išlikusios“.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomosios direktorės Rūtos Vainienės teigimu, prekybos centrai reaguoja į problemą ir ją sprendžia skirtingai.

„Įmonės priima vidinius sprendimus, kiekviena savo viduje, skirtingu greičiu, skirtingais terminais. (...) Matome, kad problema yra susitraukusi“, – komitete teigė R. Vainienė.

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė I. Valeškaitė teigė, jog ministerijoje įstatymo pataisos nesvarstomos, nes jis jau keistas pernai.

„Ministerijoje šiuo metu nesvarstome keisti įstatymo, pagrindinė priežastis – jis buvo keistas tik prieš metus (...) Teisės aktus reikia keisti ne dažniau nei kartą per metus, pagrįstai, esant poreikiui ir jeigu pataisos darytų ženklų poveikį“, – kalbėjo I. Valeškaitė.

Anot jos, Seimas įstatymą keitė pernai birželio 17-ąją, o į Konkurencijos tarybos išvadą nebuvo atsižvelgta, nes ji buvo pateikta pavėluotai.

Gamintojų atstovas komiteto posėdyje teigė, kad įstatymo pataisos būtinos ir jų atidėlioti nereikia.

„0,08 proc. nuo apyvartos – prekybos tinklui tai nedidelė suma, bet tiekėjui, kuris turi 1-2 proc. pelningumą, tai labai reikšmingos sumos, todėl atidėlioti įstatymo pakeitimą yra netikslinga ir nekorektiška“, – sakė G. Kauzonas.

„Mums labai svarbu, kad tas įstatymas atsirastų. Tam, kam jis neaktualus, tai ir bus neaktualus, kitus kažkiek tikriausiai sudrausmintų“, – sakė Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos vadovė D. Ruščiauskienė.

Įstatymų pataisas palaiko ir Lietuvos pramonininkų konfederacija. Jos atstovas Tomas Garuolis sakė, jog valstybė privalo įsitraukti ir apginti akivaizdžiai silpnesnėje pozicijoje esančius tiekėjus. 

„Konferedacija dar gegužę kreipėsi į ministeriją raštu dėl šios problemos. Manome, kad būtina įstatymu nustatyti. (...) Tiekėjas, akivaizdu, yra silpnesnėje pusėje ir jau valstybės pareiga sureguliuoti šiuos santykius“, – komitete kalbėjo Konfederacijos aplinkosaugos ir ekonomikos departamento direktorius T. Garuolis.

Konkurencijos tarnybos pirmininko pavaduotoja Irma Urmonaitė pastebėjo, kad problema dėl baudų egzistuoja, o įstatymo pataisos reikalingos, nes memorandumas nėra teisinis dokumentas ir neįpareigojantis.

Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektą Ekonomikos ir inovacijų ministerijos komitetas paprašė Seimui pateikti iki kitų metų kovo 10-osios.

Kai kurie didieji prekybos tinklai su tiekėjais yra pasirašę memorandumą, kuriuo įsipareigojo netaikyti baudų.

Didžiųjų prekybos tinklų tiekėjams skiriamas baudas tyrusi Konkurencijos taryba pernai birželį pasiūlė papildyti įstatymą nuostata, kuri draustų prekybininkams iš tiekėjų reikalauti pristatyti prekes, jeigu dėl jų kiekio ir pristatymo termino nebuvo susitarta raštu, elektroniniu paštu ar kitaip.