Apdailos, sodo prekių ir statybinių medžiagų parduotuvių tinklas „Ermitažas“, plėsdamas veiklą Lietuvoje ir Estijoje jungiasi su didžiausiu šios šalies statybinių medžiagų ir sodo prekių parduotuvių tinklu „Bauhof“, valdančiu 13 prekybos centrų kaimyninėje valstybėje. Lietuvoje šiuo metu „Ermitažui“ priklauso 9 parduotuvės, šiemet planuojama atidaryti dar tris.

„Eidami į užsienio rinką, norėjome išsirinkti geriausią partnerį ir apsistojome ties „Bauhof“, nes pamatėme dideles jo galimybes, tai – solidi, gerai veikianti organizacija“, – sako Marijus Kriščiūnas, valdymo (holdingo) įmonės „Ermi group“ direktorius, kartu einantis bendrovės „Ermitažas“ vadovo pareigas.

Pasak Marijaus Kriščiūno, įmonių susijungimas padeda tvirtus pamatus tolimesnei verslo plėtrai Baltijos šalyse ir stabiliam veiklos tęstinumui. Prekių ženklas „Bauhof“ nebus keičiamas – jis lieka Estijoje, o „Ermitažo“ ženklas – Lietuvoje, abi įmonės galės pasiūlyti klientams įvairesnių prekių bei patrauklesnę apsipirkimo patirtį.

Kreditoriai atrado naują būdą spausti skolininkus. Nesugebėdami su jais geruoju susitarti, skolintojai kreipiasi į teismus prašydami iškelti bankroto bylas. Vis dėlto toks skolų atgavimo būdas ne visada  veiksmingas, nes teismai bankroto bylą kelia tik tuo atveju, jei bendrovė yra nemoki.

Spaudžia teismais

Kai išsireikalauti įsisenėjusių verslo skolų nebėra jokių vilčių, bendrovės, kurioms skolingos kitos įmonės, paprastai nesikreipia į teismus, kad prisiteistų skolas, jiems yra pigiau reikalauti iškelti skolininkams bankroto bylą.

"Jiems paprasčiau yra reikalauti kelti bankroto bylą, nes tuo atveju nereikia mokėti žyminio mokesčio. Jei įmonė su kreditoriumi atsiskaito, tada teismas bankroto bylos nekelia. Pasitaiko, kai tokiu būdu bandoma išlupti net asmenines skolas. Neretai taip net kerštaujama", – patvirtino Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų teisėja Rimvida Zubernienė.

Tokie nepagrįsti kreditorių kreipimaisi į teismus turi skaudžių pasekmių verslininkams.
Kai tik priimamas sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo, tiekėjai paprastai stabdo sutarčių sudarymą, stringa visa įmonės veikla. Tada pakilti iš dugno išties labai sunku.

Gąsdinimo priemonė

Tačiau kiekvienas verslininkas turi teisę ginti savo teises legaliais būdais, tad kai kurie jų reikalauja skolininkams iškelti bankroto bylą. Dabar pastebimos būtent tokios tendencijos.

Kad nekiltų noras piktnaudžiauti, bankroto bylos kėlimo iniciatoriai turėtų mokėti teismui mokestį, o jei ta byla būtų iškelta, mokestis jiems būtų sugrąžintas.

"Tai būtų bent šiokia tokia užkarda tokiems piktnaudžiautojams, kurie sugalvoja kam nors sugadinti reputaciją. Juk jei nori konkurentą sužlugdyti, tai vienas būdų – reikalauti iškelti jo bendrovei bankroto bylą", – įsitikinusi teisėja R.Zubernienė.

Antstolė Vida Daugirdienė teigė, kad kone kasdien tenka susidurti su įmonių bankrotais. Ji pripažįsta, kad pasitaiko nemažai kreditorių, kurie teikia ieškinius teismui, kad pagąsdintų skolininkus.

"Taip ir atsitinka. Tie, kurie nenori bankrutuoti, jei sumos nėra labai didelės, sumoka kreditoriams ir toliau gyvena ramiai. Manyčiau, kad tokiais atvejais pareiškėjai net piktnaudžiauja, – neretai teismai atsisako iškelti bankroto bylas", – neslėpė V.Daugirdienė.

Kreipiasi tik dėl nemokumo

Teigiama, kad beveik kas trečia byla pirmosios instancijos teisme yra bankroto. Pagal statistiką daugiausia bankrotų inicijuoja "Sodra".

Tačiau "Sodros" atstovų teigimu, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipiamasi tada, kai bendrovė yra nemoki.
Esą nuolat siunčiami raginimai, tačiau, kai skolos didėja ir teikiami ieškiniai, prie "Sodros" prisijungia ir kiti kreditoriai. Tada bankroto byla neišvengiama.

Didžiausia problema, kai bankroto procedūros užsitęsia 4–5 metus, ir įsiskolinimai "Sodrai" išauga iki milijono litų ir daugiau, o įmonės net neplanuoja jų mokėti, gudrauja, imituoja restruktūrizaciją, kol tos skolos išauga dešimtis kartų.

Teigiama, kad "Sodra" tokiu atveju patiria milžiniškus nuostolius, nes bankrutuojančios bendrovės jai nesumoka nė cento, o visiems darbuotojams nenutrūksta pensinis stažas, visiems mokamos socialinės išmokos, priskaičiuotos pensijos, nepriklausomai, ar jos buvo įmokėtos.

Taigi šiuo atveju draudimo kompanija, kad ir valstybinė, moka išmokas, negaudama įmokų.
Per 2014 m. pirmąjį ketvirtį Klaipėdos "Sodros" iniciatyva iškelta 31 bankroto byla.

Nurašo skolas

2013 metais bankrutuojančių, bankrutavusių ir restruktūrizuojamų draudėjų skaičius mažėjo, tačiau šių draudėjų įsiskolinimas išaugo.

"Sodros" Klaipėdos skyriuje 2013 m. sausio 1 d. buvo 16 restruktūrizuojamų įmonių. Per 2013 metus buvo iškeltos 6 restruktūrizavimo bylos, ir 2 nutrauktos, iš jų vienam draudėjui iškelta bankroto byla, dėl vieno draudėjo bankroto bylos iškėlimo nagrinėjamas klausimas teisme.
Per 2013 metus buvo iškeltos 223 bankroto bylos, iš jų Klaipėdos "Sodros" skyriaus iniciatyva – 49 (21,97 proc. visų iškeltų bankroto bylų).

Per 2013 m. nurašytos 207 (2012 m. – 211) draudėjų, kuriems buvo iškeltos bankroto bylos, skolos. Nurašyta 6 mln. 713 530 (2012 m. – 7 mln. 762 tūkst. litų) skolų.

Fiksuoja atleidimus

Klaipėdos teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjas Egidijus Palevičius teigė, kad šiais metais jiems pranešta apie 39 bankrutuojančias įmones, kuriose numatyta atleisti 227 darbuotojus.

Tuo pat laikotarpiu pernai buvo iškeltos 25 bankroto bylos, tačiau darbuotojų atleista lygiai tiek pat, kiek ir šiais metais.

"Pirmas pranešimas dėl grupinio atleidimo šiais metais gautas balandžio 2 dieną. Bendrovė "Danės baldai" atleido 38 darbuotojus, vėliau balandžio 30-ąją gavome pranešimą iš įmonės "Neonetas", ten atleisti 78 darbuotojai. Jie dirbo Šilutės plente prekybos centre "Bauhof". Tuo pačiu laikotarpiu pernai buvo 5 grupiniai atleidimai, stambiausias atleidimas iš įmonės "Klaipėdos kranai". Ten atleisti 73 darbuotojai", – pabrėžė E.Palevičius.

Pernai Klaipėdoje bankrutavo 59 įmonės, atleisti 1059 darbuotojai.

Šiais metais, Bankrotų departamento duomenimis, uostamiestyje iki gegužės 30 d. jau iškeltos 98 bankroto bylos, pernai per visus metus jų buvo 131.

Įmonių skolos "Sodrai"

2014 m. sausio 1 d. bankrutuojančių/bankrutavusių draudėjų įsiskolinimas sudarė 21 mln. 475 tūkst.litų, o šių metų balandžio 1 d. įsiskolinimas išaugo dar beveik 200 tūkst. litų.

Skolingų bankrutuojančių/bankrutavusių draudėjų skaičius 2014 m. sausio 1 d. buvo 487, o balandžio 1 d. – 527.
Per 2014 m. I ketv. buvo iškeltos 96 bankroto bylos, iš jų "Sodros" Klaipėdos skyriaus iniciatyva – 38 bankroto bylos (39,58 proc. visų iškeltų bankroto bylų).

Per 2014 m. I ketv. "Sodros" Klaipėdos skyrius pateikė pareiškimus dėl bankroto bylų iškėlimo 30 draudėjų.
Iš įmonių, kurioms iškeltos bankroto bylos, per 2014 m. I ketv. gauta 141 tūkst. litų įplaukų, arba 1,35 proc. visų įplaukų, gautų per 2014 m. I ketv. pritaikius priverstinio poveikio priemones.

Per 2014 m. I ketv. nurašytos 39 draudėjų, kuriems buvo iškeltos bankroto bylos, 1 mln. litų skolos.
Septynių didžiausių bankrutuojančių skolininkų skolos suma yra 7 mln. 852 973 litai.

Daugiau kaip 2 mln. skolingos 2 bendrovės.

Balandžio mėnesį bankrutuojančiomis tapo 139 įmonės - daugiausia iš didmeninės ir mažmeninės prekybos (33), paslaugų (23) ir transporto (23) verslo sektorių.

Naujai bankrutuojančių įmonių skaičius balandį sutampa su pirmojo šių metų ketvirčio vidurkiu, rodo kreditų biuro "Creditinfo" analizė pagal Registrų centro duomenis.

Bankrutuojančios statusą praėjusį mėnesį įgijo "Achemos" antrinė įmonė "Metoil" (2012 metų pajamos - 369 mln. litų), praeityje turėdavusi pradelstų skolų už elektrą, komunalines paslaugas ir tebeskolinga bankui 2 mln. litų.

Bankrutuojančios statusas taip pat atiteko bendrovei "Statybinių medžiagų mažmena" ("Bauhof"), turinčiai pradelstų mokėjimų už telekomunikacijos, pašto, skolų išieškojimo ir kitas paslaugas ir prekes. Įmonės pajamos 2012 metais siekė 78 mln. litų.

Trečias didžiausias bankrotas "Metoil Chemicals", kurios pajamos užpernai buvo 73 mln. litų. Tarp bankrutuojančiomis balandį tapusių įmonių taip pat yra "Urbico" (2012 metų pajamos - 5,7 mln. litų), "Balsas.lt leidiniai" (2012 metų pajamos - 3,2 mln. litų).

Žadama, kad Klaipėdoje netrukus duris atvers naujas prekybos centras, kuris taps lyg turgumi po stogu. Tikimasi, kad į buvusį prekybos centrą „Bauhof“ persikels dirbti Tilžės turgaus prekiautojai, kiti smulkūs prekybininkai.

Didžiulis 7,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatas tuščias stovi nuo rudens.

Pernai rudenį įmonė „Bauhof LT“ uždarė visas penkias Lietuvoje veikusias savo parduotuves. Todėl veiklą nutraukė ir Šilutės plente buvęs prekybos centras.

Tačiau patį pastatą valdanti kita įmonė nusprendė, kad nuo pavasario verta patalpas pertvarkyti ir išnuomoti.

„Tikimės, kad mūsų pasiūlymu susidomės Tilžės turgaus prekybininkai, nes girdėjome, kad jų netenkina dabartinės sąlygos“, – tikino įmonės komercijos direktorius Gintautas Rumša.

Įmonės valdomas pastatas iškilo maždaug prieš 4 metus. Netrukus jis turėtų pakeisti pavadinimą į „Uostas“.

„Negalime jo laikyti tuščio, vien šildymas mums brangiai atsieina, o dar žemės ir turto mokesčiai“, – išlaidas skaičiavo G.Rumša.

Kol kas verslininkai tik derasi su smulkiaisiais prekybininkais. Ar pavyks įgyvendinti šią idėją, paaiškės per artimiausias savaites.

„Tai sudėtingas projektas. Po vienu stogu galima sukurti iki pustrečio šimto darbo vietų. Tačiau norint išnuomoti patalpas, reikia bendrauti individualiai su kiekvienu prekybininku. Nemanau, kad nuviliosime klientus iš turgaus, mes tiesiog siūlome geresnes sąlygas. Juk turgus veikia tris dienas per savaitę, o čia prekiauti bus galima nuolat“, – pastebėjo G.Rumša.

Įmonė turės investuoti į dabartinį pastatą papildomai, nes prekybos centre teks pakeisti salių išplanavimą, įrengti specialius atitvarus, apšvietimą.

Pirmajame aukšte išnuomojamos patalpos restoranui ar kavinei, tačiau kol kas niekas iš viešojo maitinimo įstaigų dar nesusidomėjo pasiūlymu.

G.Rumša aiškino, kad įrengtuose prekybos paviljonuose turėtų būti prekiaujama drabužiais, avalyne, namų apyvokos daiktais, kitomis prekėmis.

"Tai bus turgus po stogu", – reziumavo G.Rumša.

Atskirai esą galės įsikurti maisto produktų parduotuvės, o pastato vidiniame kieme, po stogu veiks ūkininkų turgelis, kuris taps papildomu traukos centru.

Mažmeninės prekybos tinklą "Bauhof" valdanti bendrovė pakeitė pavadinimą, uždarė visas penkias Lietuvoje valdytas parduotuves ir kai kuriems tiekėjams skolas jau išmoka prekėmis. Rinkos dalyviai spėlioja, kad bendrovei Lietuvoje koją pakišo prasta vadyba.

"Iš visų didžiųjų prekybos centrų, mano nuomone, jų vadyba buvo prasčiausia. Estijoje šis tinklas labai sėkmingas, o Lietuvoje jis visada buvo vienas iš prasčiausiai dirbančių", - "Verslo žinioms"sakė vienos iš buvusių tiekėjų bendrovės "Vilpra" vadovas Martynas Vėgėlė.

Jo teigimu, palyginti su didžiausiais tokio pobūdžio tinklais, "Bauhof" apyvartumas buvo blogiausias, tinklas darė kainodaros politikos klaidų. Pasak M.Vėgėlės, turėdamas sutartį su 60 dienų atidėtu mokėjimu, "Bauhof" nesugebėdavo laiku atsiskaityti.

„Bauhof Group AS” dukterinė bendrovė „Bauhof LT”, vykdanti restrūktūrizavimo procesus, uždarė visas penkias parduotuves Lietuvoje. Kadangi visi reikalingi susitarimai dar nėra priimti, lieka neaišku, ar ir kada parduotuvių darbas bus atnaujintas.

„Mes patyrėme 19 mln. eurų nuostolį Lietuvoje ir dėl to turime rasti sprendimą, leisiantį nepatirti dar daugiau nuostolių”, - sakė Martas Vau (Mart Vau), „Bauhof Group AS” generalinis direktorius. „Restruktūrizavimo procesas vyksta: mes restruktūrizuojame savo skolas ir keičiame verslo modelį. Po mėnesio matysime, ar šis procesas leis atidaryti kai kurias parduotuves, ar ne. Derybos tokioje situacijoje niekada nėra lengvos ir gali užtrukti”.

Pasak Patricijaus Raukčio, „Bauhof LT” generalinio direktoriaus, nėra iki galo aišku, ar kompanijai pavyks išvengti bankroto. „Mes siekiame rasti sprendimą, leisiantį visos šalims prarasti kaip įmanoma mažiau”, - sakė Patricijus Rauktys.

„Bauhof” yra didžiausias statybos ir sodo reikmenų mažmenininkas Estijoje. Ateinančiais metais kompanija planuoja atidaryti 5-7 naujas parduotuves. Estijoje 2012 m. „Bauhof Group AS” pardavimai augo 10 proc. iki 74,6 mln. eurų, o veiklos pelnas siekė 3,5 mln. eurų. „Bauhof” Estijoje valdo 12 parduotuvių. Kompanijoje dirba daugiau nei 450 žmonių.