-
Tragedija pakaunėje: girtas dukrą pražudęs tėvas, kurį gynė mažylės mama, sulaukė ir teismo malonės 18
Dalijosi kalte su velione?
Kaip jau rašyta, apie pačią lemtingiausią judviejų su dukrele pasivažinėjimo akimirką M. L. teisme ėmė pasakoti kitaip, negu ikiteisminio tyrimo metu.
Nors ir apsipylė tada ašaromis, šis staliumi dirbantis garliaviškis staiga pareiškė, kad automobilio jis nesuvaldė po mažametės žodžių „Man taip patinka greitis!“, esą pasakytų, kai jis buvo atsisukęs į ją, vežtą ant galinės sėdynės, paskutinio judviejų pokalbio metu.
Ši tragedija įvyko pernykštės spalio 14-osios vidurdienį – apie 10.50 val. Kaip buvo pranešta Lietuvos kelių policijos tarnybos suvestinėje, – Kampiškių kaimo, esančio Alšėnų seniūnijoje, žvyrkelyje, turinčiame Alšėnų gatvės pavadinimą. Visiškai tiesiame jo ruože M. L. nesuvaldytas automobilis „Peugeot 207“ atsitrenkė į vienintelį stambesnį aplinkiniuose laukuose medį.
Nukentėjo ir automobilio gale, tačiau ne vaikiškoje kėdutėje, o išimamoje sportinio vežimo dalyje vežta vairuotojo pusketvirtų metų dukra, ir jos tėvas, kuriam tada konstatuotas vidutinis – 1,81 promilės girtumas.
Tokia M. L. būklė buvo nustatyta tik už poros valandų po įvykio, nes dėl patirtų sužalojimų jo vietoje to buvo neįmanoma padaryti.
Dėl patirtos sunkios galvos traumos mažylė neišgyveno. Ji mirė kitos dienos pavakarę – apie 16.30 val. ligoninėje.
Ilgai ten buvo gydytas ir mažylės tėvas, kuriam lūžę šonkauliai buvo perdūrę plautį. Galiausiai jam prireikė ir psichiatrų pagalbos.
Lemtinga grandinė
Ikiteisminį tyrimą atlikę teisėsaugininkai išsiaiškino, kad tragedijos metu mažylės mama buvo darbe – viename Laisvės alėjos restorane. Tą šeštadienio rytą ji apie 9 val. išėjo į darbą, palikusi dukrą jau atskirai, nors ir po tuo pačiu stogu, gyvenusiam šios tėvui. Mažylė jau tebuvo likusi vieninteliu ryšiu tarp jų.
Mergaitės mama neneigė mačiusi, kad išvakarėse judviejų vienturtės tėvas buvo neblaivus. Tačiau daugiau nebuvo su kuo jos palikti, nes po tuo pačiu stogu gyvenantis buvusio sugyventinio tėvas jau buvo išėjęs į darbą, o mažylės močiutė jau keli metai dėl sunkios ligos nebesikėlė iš lovos.
Būdama darbe, žuvusiosios mama gavo ne tik žinią apie įvykusią tragediją, bet ir apie tai pranešusio mažylės tėvo atsiustus šiurpius jos vaizdus.
Vėliau duodamas parodymus ikiteisminį tyrimą atlikusiems teisėsaugininkams, M. L. neneigė tragedijos išvakarėse gėręs degtinę. Tačiau tikino, kad šeštadienio ryte jautėsi gerai, todėl nusprendė nuvažiuoti su dukra šilto maisto į ne pertoliausiai esančią kavinę. Jis neneigė ir, kad pakeliui šnekėjosi su automobilio gale, kaip ir priklauso, prisegta dukra ir ne kartą buvo į ją atsisukęs. Kol vienu tokiu momentu automobilį sumėtė ir šis tapo nevaldomas.
Manoma, kad mirtiną galvos traumą mažylė patyrė, atsitrenkusi į priekinę sėdynę, kuri galimai buvo per daug atlošta.
Asociatyvi Freepik nuotr.
Bomba tiksėjo ne vienerius metus
Kaip jau užsiminta, po tragedijos M.L. prireikus psichiatrų pagalbos, jam buvo skirta ir ambulatorinė šių specialistų, kurių prašyta atsakyti, ar jis suprato tada savo veiksmus ir galėjo juos valdyti, ekspertizė.
Gautas atsakymas, kad suprato ir gali stoti dėl to, kas įvyko, prieš teismą.
Tačiau atliekant šią ekspertizę, ėmė lįsti skandalingi faktai, kad M. L. konstatuotas psichikos ir elgesio sutrikimas dėl alkoholio vartojimo bei priklausomybė nuo jo buvo nustatyti dar 2017 metais. Tada jis savaitę dėl to net gydytas.
Tačiau niekas apie tai nepranešė, o 2014 metų pradžioje M. L. išduotas vairuotojo pažymėjimas galiojo dešimt metų.
Anot teisėsaugininkų, jeigu apie tokią M. L. priklausomybę bei ją lydinčius psichikos ir elgesio sutrikimus būtų gauta informacija tada, jo vairuotojo pažymėjimo galiojimas būtų buvęs sustadytas ir jam būtų reikėję iš naujo pasitikrinti sveikatą. O tada jam teisė vairuoti greičiausiai nebūtų atnaujinta.
Deja, M. L. teisė vairuoti buvo sustabdyta tik po tragiškos dukters žūties.
Duodamas teisme parodymus, jis neslėpė, kad jau daug metų turi priklausomybę nuo alkoholio ir niekaip negali šios atsikratyti. Tačiau buvo linkęs nutylėti, kaip dažnai neatsispirdavo sėsti prie vairo, būdamas neblaivus. Tiesa, kaip jau rašyta, M. L. vairuotojo dosje, kurioje laikomi duomenys tik už pastaruosius penkerius metus, teigia, kad jis už jokius Kelių eismo taisyklių pažeidimus per minėtą laikotarpį nėra baustas. Tačiau, belieka priminti, kad tragediją, per kurią jis neteko dukters, įvyko gana nuošaliame kelyje.
Prokurorė siūlė įkalinti
M. L. stojo prieš teismą dėl dviejų nusikaltimų – kad vairavo, būdamas girtesnis nei 1,5 prom. alkoholio, ir, būdamas tokios būklės, sukėlė eismo įvykį, per kurį žuvo jo paties dukra. Už tai Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą nuo trejų iki dešimties metų.
Mažylės mama jokio ieškinio dėl judviejų vienturtės žūties M. L. nepareiškė. Nesikreipė ji ir į draudimo bendrovę, nes ši vėliau prisiteistų jai išmokėtus pinigus iš M. L., kadangi šis vairavo neblaivus.
Teisiamajam neneigiant savo kaltės, jo bylai pritaikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, dėl ko daugiau niekas joje neapklaustas. Tačiau žuvusios mažylės mama visgi išreiškė teismui savo poziciją, kuri kai kuriuos šio proceso dalyvius šokiravo.
Tai įvyko prokurorei pasiūlius M. L. laisvės atėmimą ketveriems metams ir devyniems mėnesiams, tačiau dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sumažinant jį iki trejų metų ir dviejų mėnesių, bei atimant penkeriems metams teisę vairuoti transporto priemonę ir priteisiant automobilio, su kuriuo padarytas nusikaltimas, 2 630 eurų vertę, nes šis registruotas M. L. tėvo vardu.
Nuomonės išsiskyrė
Po tokių prokurorės siūlymų žuvusios mažylės mama, tebegyvenanti po teisiamojo tėvų stogu, pareiškė, kad ji nesutinka, jog M.
L. sėstų į kalėjimą, nes jis esą pradėjo taisytis, stengiasi ir dirba bei išlaiko tėvus, o grotos jį galutinai sužlugdys.
M. L. pasisamdyta advokatė taip pat tikino teismą, kad priklausomybė nuo alkoholio yra liga ir ligonį reikia gydyti, o ne bausti, siūlydama savo ginamajam tik lygtinę laisvės atėmimo bausmę.
Galiausiai prokurorė sutiko, kad, jeigu, teismo nuomone, M. L. skirtina bausmė gali būti nesusijusi su laisvės atėmimu, tai tada reikėtų ją atidėti maksimaliam trejų metų laikotarpiui, uždraudžiant tiek laiko vartoti bet kokius svaigalus bei naktį išeiti iš namų.
Suteikus teisę į paskutinį žodį pačiam M. L., šis taip pat teigė, kad nenori į kalėjimą, o su viskuo kitu, ką siūlė prokurorė, sutiko, tikindamas, kad dirbdamas atlygins viską, kas jam bus priteista.
Teismo verdiktas
Bylą nagrinėjęs teisėjas Alvydas Rimkevičius šiandien pripažino M. L. padarius abu jam inkriminuotus nusikaltimus.
Tačiau, atsižvelgęs į tai, kad jis pripažino savo kaltę, gailisi, teisiamas pirmą kartą, pripažino savo žalingą ydą – polinkį alkoholiui ir deda pastangas šią įveikti, be to, rūpinasi sergančia mama, o jo buvusi sugyventinė prašo neskirti jam laisvės atėmimo, paliko M. L. laisvėje, skirdamas jam ketverių metų, t.y. beveik minimalų už žmogaus pražudymą sukėlus eismo įvykį, esant girtesniam negu 1,5 prom., laisvės atėmimą, kuris dėl to, kad M. L. pripažino savo kaltę ir gailėjosi, dar sutrumpėjo iki dvejų metų ir aštuonių mėnesių, atidedant šios bausmės vykdymą trejiems metams. O tai jau maksimalus bausmės atidėjimo laikotarpis. Tačiau neuždraudžiant, kaip siūlė prokurorė, ir trejus metus vartoti bet kokius svaigalus, o tik uždraudžaint tiek laiko išeiti nuo 23 iki 6 val. iš namų, jeigu tokia reikmė nesusijusi su darbu.
Tačiau M. L. įpareigotas gydytis nuo alkoholizmo ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.
Be to, ir teisė vairuoti automobilį iš M. L. atimta tik trejiems metams, o ne penkeriems, kaip siūlė prokurorė. Tačiau jos siūlymas konfiskuoti iš M. L. jo tėvo vardu registruoto „Peugeot“, su kuriuo padarytas nusikaltimas, vertę, t.y. 2630 eurus, tenkintas pilnai.
Šį nuosprendį dar galima apskųsti.
-
Susižalojusio vaiko tėvas: teisingumo tai neprimena 26
Nesutiko pripažinti kaltės
„Kauno diena“ rašė, kad praėjusių metų kovo 12-osios vakaras ilgam įsimins Užliedžių seniūnijoje apsigyvenusiai šeimai. Šešiamečio sūnaus krytis iš palėpės į pirmąjį aukštą, šokas, ligoninė, reabilitacija, o paskui – dar ir teismų karuselė.
Iš pradžių situacija, kai susižalojo iš palėpės į pirmąjį aukštą nukritęs berniukas, nagrinėta prokurorų ir tyrėjų kabinetuose, paskui persikėlė į Kauno apylinkės teismą. Vaiko tėvas kaltintas sunkiu vaiko sveikatos sutrikdymu dėl neatsargumo.
Šešiametis iš palėpės į pirmąjį aukštą nukrito veidu žemyn. Į Kauno klinikas išvežtas sąmoningas. Medikai būklę įvertino kaip sunkią, bet stabilią. Prokurorų nuomone, nelaimė įvyko dėl berniuko tėvo nerūpestingumo.
Ikiteisminį tyrimą planuota baigti atleidžiant nukentėjusiojo tėvą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bet Kauno rajono gyventojas nesutiko pripažinti savo kaltės.
Teisiškai, gal ir teisinga, bet nesuprantu tokio teisingumo, todėl tikėjausi šioje byloje išteisinimo.
„Suprantu savo atsakomybę dėl šio nelaimingo atsitikimo. Visa šeima dėjo visas pastangas, kad sūnus gautų tinkamą gydymą ir reabilitaciją, įsipareigojome kompensuoti nuostolius nukentėjusiai šaliai – Valstybinei ligonių kasai (VLK). Net negalvojome ginčytis dėl pinigų, rūpinomės sūnumi. Tačiau nesutinku su prokuratūros kaltinimu, kad pats sužalojau sūnų, kaip yra rašoma. Jis susižalojo per nelaimingą atsitikimą. Pateiktas kaltinimas visiškai neatspindi realios įvykusios situacijos“, – „Kauno dienai“ sakė šešiamečio tėvas.
Vyras atkreipė dėmesį į tai, kad nė vieno vaikystė nepraėjo be menkiausių traumų, nelaimingų nutikimų, tačiau ar pagalvojote, kad jūsų tėvai ar jūs galėjote susidurti su tokiais kaltinimais?
Areštas, bausmę atidedant
Kauniečiui nesutikus su prokurorų pareikštais kaltinimais, byla buvo perduota teismui.
Kauno apylinkės teismas jam skyrė 40 parų areštą, bausmę atidedant trims mėnesiams (areštas grėstų, jeigu per tris mėnesius būtų nusižengta), taikant intensyvią priežiūrą ir įpareigojant nuo 23 iki 6 val. būti namuose. Taip pat buvo patvirtina tėvo su VLK sudaryta sutartis dėl jo sūnaus gydymo išlaidų, siekusių apie 3,5 tūkst. eurų, atlyginimo.
„Mūsų šeimą toks teismo nuosprendis labai nuvylė. Teisėsauga kenkia vaiko interesams, jį liūdina ir verčia nerimauti. Pačioje teismų karuselės pradžioje būdavo naktų, kai vaikas atsikeldavo iš miegų verkdamas, kad ateina policija ir uždaro mane į kalėjimą. Tokie dalykai labai nemalonūs“, – „Kauno dienai“ teigė Kauno rajono gyventojas. Nesutikdamas su tokiu sprendimu, jis su advokatu pateikė apeliaciją.
Kauno apygardos teismas apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Panaikinta dalis dėl arešto. Vyras pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, bet atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Netenkintas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų. Lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nuteistasis iki skundo nagrinėjimo susimokėjo už sūnaus gydymą.
„Teisiškai gal ir teisinga, bet nesuprantu tokio teisingumo, todėl tikėjausi šioje byloje išteisinimo“, – sakė vyras, retoriškai klausdamas, kokia nauda vaikui, kurį šiuo atveju gina valstybė ir teismas, jeigu nuteis jo tėvą ar šeima praras dalį pajamų.
Apeliacija: Kauno apygardos teismas panaikino kauniečiui arešto bausmę, bet jis liko pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką. (Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.)
Sūnus pasveiko
Vyras akcentavo, kad sūnui dėl nelaimės nei fizinių, nei psichologinių pasekmių nėra. Po įvykio jaučiasi gerai.
„Sūnus žaidžia, sportuoja, konstruoja, skaito, skaičiuoja. Jau ir metai praėjo po tos nelaimės. Vaikams ir taip visko nutinka. Jam mokykloje kitas vaikas pakišo koją, krito kakta žemyn, buvo labai didelis guzas, bet medikai, apžiūrėję sakė, kad praeis. Nelaimių vaikams nutinka ne tik namuose, ne tik su tėvais. Toks jau gyvenimas: netikėtumų ir nelaimių būna“, – teigė tėvas.
Prakalbęs apie 3,5 tūkst. eurų, sumokėtų VLK, jis taip pat nemato teisingumo. „Tam pačiam nukentėjusiam vaikui teks kažko atsisakyti, kitaip suma nebūtų sumokėta, kitu atveju kiltų kitokių teisinių pasekmių. Tai tiesioginiai padariniai. Taip pat yra ir moralinių padarinių, kuriuos jaučia visa šeima. Kai savo noru žmonės vartoję alkoholį patenka į nelaimę, jiems ir pirmoji medicinos pagalba, ir gydymas priklauso nemokamas, jei moka PSD. Yra ir daugiau analogiškų pavyzdžių. Tačiau mūsų nelaimės atveju, nors ir mokame PSD, tačiau pinigus už gydymą susimokėti teko patiems“, – atkreipė dėmesį vyras.
Teismo procesai buvo nevieši, nes susiję su nepilnamečiu, tad ir teismo sprendimų motyvai viešai nekomentuojami.
Kaip įvyko nelaimė?
Berniuko tėvas „Kauno dienai“ yra pasakojęs, kas nutiko tą nelemtą vakarą. Šeimos namas jau buvo įrengtas, jame nuolat gyveno. Buvo belikę baigti įrengti vėdinimo sistemą, kurios įrenginį buvo numatyta montuoti palėpėje, kur yra daiktų užkėlimo ir laiptų angos. Abi jos yra aiškiai matomos.
Žemiau daiktų užkėlimo angos yra pirmojo aukšto lubos, sumontuotos iš gipso plokščių. Vien jos – per silpnos, kad išlaikytų net ir vaiko svorį, todėl tėvas vis įspėdavo vaiką, jeigu šis užlipdavo kartu į palėpę, kad negalima artintis prie šių angų. Jos berniuko anksčiau ir nedomino, prie jų neidavo, atrodė, kad suprato pavojų.
Į palėpę veda pakeliami laiptai. Juos nuleisti savarankiškai ir patekti į palėpę berniukas nepasiektų. Visada ten eidavo tik kartu su tėčiu.
„Palėpėje yra sudėta dalis sūnaus daiktų, žaislų. Su jais mėgo žaisti. Tąkart irgi abu užlipome. Tačiau man prireikė akimirkai nusileisti žemyn, – prisiminė pašnekovas. – Paklausiau, ar jis leisis kartu, ar pasiliks, nes tuoj pat grįšiu. Dar kartą nurodžiau, kad negalima artintis prie angų, sūnus patvirtino, kad suprato. Kartu esame ne kartą pakilę į palėpę, joje visada sūnus elgėsi atsakingai.“
„Nežinau, ar jis šoko į angą, ar aplink ją ėjo ir krito. Nieko jo neklausinėjau apie tą dieną. Džiaugiamės, kad jis liko gyvas, kad pasveiko", – pridūrė jis.
Vėliau kauniečio sūnui nustatytas kaktos skilimas, sutrenkimas, nubrozdinimas, tikriausiai dantimis prakirsta apatinė lūpa.
Ligoninėje jis su žmona sulaukė policijos pareigūnų skambučio. „Klausė, kur esame. Prašė įleisti į namus. Atrodė, kad jiems svarbiau apžiūrėti įvykio vietą nei tai, kad pabūtume kartu su vaiku. Per valandą ar dvi paskambino: mes prie jūsų namų, grįžkite“, – prisiminė vyras.
Namo grįžo abu su žmona, nes paaiškėjo, kad su vaiku vis tiek negalės būti, kol nebus COVID-19 tyrimo rezultatų. Pareigūnai abu apklausė ir išvažiavo.
„Iki šiol sukasi daug minčių, ką galėjau padaryti kitaip“, – neslėpė tėvas. Kas gali garantuoti, kad, priėmus kitokius sprendimus, nebūtų nutikusi tokia ar dar skaudesnė nelaimė, jei ne tą dieną, tai kitą, jei ne namuose, tai kieme ar gatvėje. Susitaikėme su tuo, kas nutiko. Ir visas pastangas dėjome, kad sūnus pasveiktų“, – sakė vyras.
Teisė vietoj teisingumo?
„Kaltinamasis aktas buvo parengtas arba aplaidžiai, arba sąmoningai nuslepiant atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nes akte nurodyta, kad tokių aplinkybių nenustatyta, nors iš karto iškvietėme medikus, vykdydami operatorės nurodymus teikėme pirmąją pagalbą, neslėpiau jokių nelaimės aplinkybių, dalyvavau visose apklausose, sutikau padengti sūnaus gydymo ir reabilitacijos išlaidas“, – vardijo tėvas ir pridūrė, kad „šį nelaimingą atsitikimą vadinti nusikalstama veika yra neadekvatu.“
„Nelaimingas atsitikimas per įstatymo prizmę verčiamas taip, lyg turėjau motyvą pakenkti savo vaikui, tarsi jį pastūmiau. Suklysti, bet pats ir taisai klaidas. Jūs suklydote, mes nieko nepadėjome, bet nubausime jus kiek tik galime. Esame pamokyti pačiu skaudžiausiu būdu – vaikas susižalojo. Kokią pamoką duos baudžiamasis persekiojimas? Po visų bėdų dar ir teistumą jam įrašykime“, – stebėjosi Kauno rajono gyventojas. Jis ir jo šeima iki šiol neturėjo jokių reikalų su teisėsauga, nebuvo žinoma vaiko teisių apsaugos specialistams.
