Čia vyks susitikimai su Norvegijos teisingumo ir viešojo saugumo ministerijos, Norvegijos pataisos tarnybos, Nacionalinės mediacijos tarybos, Norvegijos pataisos tarnybos kolegijos, Norvegijos Raudonojo Kryžiaus atstovais, delegacija taip pat lankysis Probacijos tarnyboje, bausmių atlikimo įstaigose, Pusiaukelės namuose.

Vizito metu numatoma su Norvegijos teisingumo ir viešojo saugumo ministerijos ir bausmių vykdymo sistemos atstovais aptarti gerąją patirtį modernizuojant ir efektyvinant bausmių vykdymo sistemas, rašoma Teisingumo ministerijos pranešime.

Didžiausi laukiantys iššūkiai – geresnių bausmių vykdymo sistemos personalo darbo sąlygų ir bausmės atlikimo sąlygų užtikrinimas.

„Pokyčiai mūsų šalies bausmių vykdymo sistemoje yra būtini ir neatidėliotini. Didžiausi laukiantys iššūkiai – geresnių bausmių vykdymo sistemos personalo darbo sąlygų ir bausmės atlikimo sąlygų užtikrinimas, veiksmingesnių resocializacijos priemonių taikymas, užimtumo darbine ir kitomis prasmingomis veiklomis didinimas, rezultatyvesnis socialinius įgūdžius lavinančių programų įgyvendinimas, padėsiantis sparčiau nuteistajam pasirengti savarankiškam gyvenimui – tai būtinos sąlygos, siekiant nuteistųjų elgesio pozityvaus pokyčio ir sėkmingo jų sugrįžimo į sociumą“, – pabrėžia E. Dobrowolska.

Lietuva ir Norvegijos Karalystė bendradarbiauja įgyvendinant projektą „Lietuvos bausmių vykdymo sistemos kokybės gerinimas“. Projektas įgyvendinamas Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis ir truks iki 2024 m. balandžio.

Įgyvendinant projektą, Norvegijos pavyzdžiu pertvarkoma bausmių vykdymo sistemos personalo rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistema, kuriama moderni mokymo infrastruktūra, personalas rengiamas pagal naujos kartos mokymo programas. Tikimasi, kad tai leis greičiau Lietuvoje įdiegti tiesioginio darbo su nuteistaisiais paremtą laisvės atėmimo vietų dinaminio saugumo modelį, į nuteistųjų resocializacijos procesą įtraukti daugiau nevyriausybinių organizacijų. Kartu plėtojama nuteistųjų užimtumui skirta infrastruktūra, plečiamas pusiaukelės namų tinklas, didinama probacijos įtrauktis į nuteistųjų resocializacijos procesą.

„Pažymime, kad, mūsų nuomone, įkalinimo įstaigų reforma yra būtina, kadangi per daugelį metų bausmių vykdymo sistemoje iš esmės niekas nepasikeitė. Šiai sistemai akivaizdžiai trūksta skaidrumo. Viešojoje erdvėje nušviesti korupcijos skandalai neleidžia bausmių vykdymo sistemai nors kiek pakelti savo reputacijos, kuri, deja, yra žemiausia tarp visų statutinių organizacijų. Atskirose įstaigose stebima nemažai nepotizmo, favoritizmo ir kitų negatyvių reiškinių požymių, kas labai menkina pataisos pareigūno ar darbuotojo profesijos prestižą bei visuomenės pasitikėjimą pačia bausmių vykdymo sistema“, – rašoma pranešime.

Mūsų nuomone, negalima taikstytis su daugelį metų skirtingose įkalinimo įstaigose taikoma skirtinga, kartais sunkiai suvokiama, darbo užmokesčio sistema nors iš esmės atliekamas identiškas darbas.

Profsąjungos nuomone, paskutiniais metais vykdyti pokyčiai atskirose įstaigose ne tik nepagerino tarnybos bei bausmių vykdymo proceso, bet atskirais atvejais netgi jį pablogino.

„Kritusi atskiroms įstaigoms vadovaujančių asmenų moralė bei mentalitetas tik paryškino bausmių vykdymo sistemos ydas. Akivaizdu, kad bausmių vykdymo sistemai reikia kardinalių pokyčių, kurie ne tik padėtų modernizuoti nuteistųjų pataisos procesą, bet ir padėtų gerinti sistemoje dirbančių pareigūnų ir darbuotojų darbo sąlygas, pakeistų jų požiūrį į atliekamą darbą ir suteiktų daugiau galimybių jaustis oriai vykdant savo funkcijas, siekti karjeros“, – poziciją dėsto profsąjunga.

„Džiaugiamės, kad naujai parengtos bausmių vykdymo sistemos reformos gairės ir jų vykdymo priemonių planas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos yra išsamiai aptariami su profsąjunga. Pažymime, kad toli gražu ne su viskuo sutinkame. Vienijame pozityviai mąstančius pareigūnus ir darbuotojus, todėl ministerijai pateikiame nemažai konstruktyvios kritikos, pastabų, nepamiršdami pateikti ir savo pasiūlymų bei argumentų, ką, mūsų nuomone, reikėtų reformuoti kitaip. Daugiausia diskusijų kyla dėl šiuo metu atskirai veikiančių įkalinimo įstaigų, kurios po numatomos reformos turėtų tapti vieno juridinio asmens padaliniais, administravimo“, – rašoma pranešime.

Akivaizdu, kad bausmių vykdymo sistema yra atgyvenusi ir neefektyvi.

Pagrindinis profsąjungos rūpestis yra tai, kad būsimi iki 2023 metų ketinami įgyvendinti esminiai struktūriniai pokyčiai nepablogintų paprastų pareigūnų ir darbuotojų teisinės ar materialinės padėties, darbo aplinkos bet atvirkščiai, sudarytų sąlygas jas gerinti. „Mūsų nuomone, negalima taikstytis su daugelį metų skirtingose įkalinimo įstaigose taikoma skirtinga, kartais sunkiai suvokiama, darbo užmokesčio sistema nors iš esmės atliekamas identiškas darbas. Keista ir tai, kad atskirų įkalinimo įstaigų struktūra smarkiai skiriasi, skiriasi ir darbo kultūra bei metodika. Akis bado skirtingi darbo krūviai atskirose įstaigose. Taikoma skirtinga bausmių vykdymo praktika. Akivaizdu, kad bausmių vykdymo sistema yra atgyvenusi ir neefektyvi. Reikia pokyčių administruojant materialinius ir žmogiškuosius išteklius. Tai galima pasiekti centralizavus jų valdymą“, – teigia profsąjunga.

„Nors realaus susitarimo su Teisingumo ministerija pasiekti dar nepavyko, optimistiškai tikimės, kad naujai parengta bausmių vykdymo sistemos pertvarkos koncepcija ir jos vykdymo priemonių planas, išsamiai aptariami konsultacijose su profesine sąjunga, galutiniame variante pateisins pareigūnų ir darbuotojų lūkesčius“, – rašoma profsąjungos pranešime.