Planuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas 2022 metais sudarys 3,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tuo metu šiemet jis turėtų siekti 4,4 proc. BVP.
Finansų ministerijos teigimu, planuojant kitų metų valstybės išlaidas didžiausias dėmesys skiriamas šalies saugumui, investicijoms į švietimą, žalesnę, inovatyvią ir aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, taip pat gyventojų pajamų augimui, skurdo rizikos mažinimui.
Premjerė Ingrida Šimonytė įsitikinusi, kad kitų metų biudžetas mažins skurdą šalyje.
„Mes manome, kad prisidės, ypatingai tose grupėse, kurios turi santykinai didesnę riziką negu vidutinę. Kai kurios priemonės pradėtos įgyvendinti šiais metais, tačiau jos kitais metais plečiamos“, – spaudos konferencijoje po biudžetų priėmimo sakė I. Šimonytė.
„Čia paminėčiau vienišo asmens išmoką, kadangi viena iš grupių, kuri turi didžiausią skurdo rizikos lygį yra vieniši, vieni gyvenantys, pagyvenę žmonės“, – kalbėjo premjerė.
Asignavimai krašto apsaugai kitąmet planuojama didės 12,2 proc. (128 mln. eurų) ir iš viso sudarys 1,176 mlrd. eurų (2,05 proc. BVP). Vyriausybės rezerve kitąmet numatyti 304,2 mln. eurų COVID-19 pandemijos padariniams šalinti. Su Astravo AE susijusiems saugos poreikiams numatyta dar 17,8 mln. eurų iš valstybės biudžeto asignavimų.
Valstybės rezerve fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybai numatyti 102,8 mln. eurų, migrantų srautų valdymui – 4,1 mln. eurų. Stebėjimo kameroms prie Baltarusijos sienos įrengti apie 26 mln. eurų skirs tiesiogiai Europos Sąjunga.
Investicijos į pažangą, tvarų augimą ir aukštos pridėtinės vertės ekonomiką kitąmet sudarys per 2 mlrd. eurų. Susitarimo dėl švietimo įgyvendinimui kitąmet iš valstybės biudžeto neįskaitant ES lėšų papildomai bus skiriama 229,1 mln. eurų, iš kurių didžioji dalis – mokytojų, dėstytojų ir kitų darbuotojų atlyginimų didinimui.
2022 metų biudžete numatyta didinti viešojo sektoriaus darbuotojų – švietimo, kultūros, pareigūnų, medikų, socialinių darbuotojų – darbo užmokesčius.
Siekiant didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas ir stiprinti paskatas dirbti, siūloma nuo 2022 metų pradžios didinti MMA iki 730 eurų ir maksimaliai taikytiną neapmokestinamojo pajamų dydį (NPD) – iki 460 eurų, keičiant taikymo formulę ir taip papildomą naudą koncentruojant gyventojams, kurie uždirba iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
Ateinančių metų didžiausia konsoliduotų biudžetų dalis (be ES investicijų) skirta socialinės apsaugos sričiai – 7,858 mlrd. eurų, arba 759,5 mln. eurų daugiau, lyginant su 2021 metais.
Valstybinio socialinio draudimo pensijoms iš Sodros ir Valstybės biudžeto kitąmet papildomai bus skiriama 434,3 mln. eurų, iš jų 70 mln. eurų dėl spartesnio pensijų indeksavimo ir 68 mln. eurų dėl keičiamo bendrosios pensijos dalies apskaičiavimo, nustatant, kad asmenims, turintiems nuo minimaliojo iki būtinojo stažo, mokama visa bazinė pensija.
Vidutinė socialinio draudimo pensija padidės 51 euru (nuo 414 iki 465 eurų), vidutinė socialinio draudimo pensija su būtinuoju stažu – 48 eurais (nuo 441 iki 489 eurų). Nuo 2022 metų visi pagyvenę ir neįgalūs vieniši asmenys gaus 32 eurų vienišo asmens išmoką.
Valstybės biudžeto pajamos 2022 metais turėtų augti 11,4 proc. (1,422 mlrd. eurų) iki 13,86 mlrd. eurų, o išlaidos – sumažėti 0,8 proc. (133,848 mln. eurų) iki 16,481 mlrd. eurų. Finansų ministerijos teigimu, eliminavus COVID-19 pandemijos padariniams šalinti skirtu asignavimus, kitąmet planuojamos biudžeto išlaidos didėja 8,3 proc. (1,239 mlrd. eurų).
„Sodros“ pajamos kitąmet, numatoma, didės 9,5 proc. (504,7 mln. eurų) iki 5,837 mlrd. eurų, išlaidos – 8,8 proc. (446,7 mln. eurų) iki 5,534 mlrd. eurų.
Į Privalomojo sveikatos draudimo fondą (PSDF) ketinama surinkti 2,79 mlrd. eurų, arba 7,9 proc. (203 mln. eurų) daugiau nei šiemet, o jo išlaidos augs 12,1 proc. (300,7 mln. eurų) iki taip pat 2,79 mlrd. eurų.
Planuojamos savivaldybių pajamos kitais metais augs 13,7 proc. (514,5 mln. eurų) iki 4,268 mlrd. eurų, o išlaidos didės 13,5 proc. (512,8 mln. eurų) iki 4,312 mlrd. eurų. Savivaldos pajamos savarankiškoms funkcijos finansuoti kitąmet turėtų augti 15,8 proc. (355,4 mln. eurų) iki 2,611 mlrd. eurų, valstybės biudžeto dotacijos – 10,6 proc. (159,1 mln. eurų) iki 1,657 mlrd. eurų.
Vyriausybė pritarus, biudžetų projektai bus teikiami Seimui.
