Klaipėdietės teigimu, pernai gyventojams buvo žadėta, kad 2023 m. bus skirta pinigų nameliams statyti, kadangi kačių kiemuose apstu, o neabejingi žmonės negali visų jų priglausti savo namuose.

„Pernai parašėme prašymą į savivaldybę dėl kačių namelių ir mums beveik pažadėjo, kad jie bus. Sakė, jog metų pabaigoje turėtų gauti kažkokią sumą pinigų, tad pažadėjo, kad pasižiūrės, kurioje vietoje galėtų statyti, ir kitąmet pastatys. Tačiau baigiantis metams paskambinome ir sužinojome, kad finansavimo neskyrė, tad kačių nameliai statomi nebus. Labai gaila“, – apgailestavo moteris.

Uostamiesčio savivaldybės Miesto tvarkymo skyrius patvirtino, kad 2023 m. nėra numatyta savivaldybės lėšomis įrengti kačių namelius Klaipėdoje.

„Kartais žmonės interpretuoja. Laikėmės tos pozicijos, kad nebestatysime kačių namelių nuo 2022 m., nes mieste labai padidėjo vizualinė tarša. Namukai jau pabuvę, statyti prieš dešimt metų. Galbūt buvo atsakyta, kad statysime, atsižvelgiant į skirtą finansavimą“, – situaciją paaiškino Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Laima Jūrevičienė.

Miesto tvarkymo skyrius priminė, kad bešeimininkės katės gali būti šeriamos tik savivaldybės administracijos nustatytose vietose.

Jas maitinantys asmenys turi nuolatos prižiūrėti ir tvarkyti kačių šėrimo vietą (surinkti pašaro likučius, šiukšles, indus ir kt.).

„Kačių šėrimo vietos nustatomos tik sterilizuotoms katėms dėl jų populiacijos mažinimo. Tačiau savivaldybė neprieštarauja, kad suderinus su savivaldybe ir su bendrojo naudojimo objekto valdytoju ar žemės valdos savininku būtų statomas kačių namelis savanorių pajėgumais“, – pažymėjo L. Jūrevičienė.

Jos teigimu, savanorių rūpesčiu jau buvo pastatytas vienas namelis Kretingos g. Iš viso Klaipėdoje yra 73 kačių šėrimo vietos, iš jų penkios – be kačių namelių.

Klaipėdos savivaldybės lėšomis mieste įrengtais kačių nameliais buvo siekiama pasirūpinti šiais laukiniais gyvūnais, neleisti jiems sušalti bei užtikrinti tvarką kiemuose.

Vienas namelis katėms atsiėjo apie 300 eurų. Šie buvo perkami viešo konkurso būdu, atsižvelgiant į mažiausią kainą.

Tačiau, panašu, sulaukta atvirkštinio efekto.

Vadinamajame Žvejybos uoste, šalia Sulupės g. 13-ojo namo, atsiradusi oficiali šėrimo vieta teršiama žmonių suneštais rakandais, baldais, dėžėmis, skudurais, indais su maistu ir jau panašėja į sąvartyną.

Tuo nepatenkinti gyventojai ėmė reikalauti sutvarkyti aplinką.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Laima Jūrevičienė patvirtino, kad Sulupės g. 13 išties esti legali kačių šėrimo vieta.

Tačiau, pasak specialistės, kates minėtoje vietoje globojantys žmonės privalo prižiūrėti namelį.

Jei patys to geranoriškai nepadarys, šėryklą patikrinę ir pažeidimų radę specialistai perkels ją į kitą vietą.

Juolab kad laukiančiųjų sąrašas – ilgas.

(Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Su panašiomis problemomis susidūrę gyventojai turėtų kreiptis į Miesto tvarkymo skyrių.

Remiantis įstatymais, laukinės katės turi būti šeriamos tik savivaldybės nustatytose vietose.

Asmuo, maitinantis bešeimininkes kates, privalo nuolat prižiūrėti ir tvarkyti jų šėrimo vietą, kaskart surinkti pašaro likučius, indus.

Paprastai tokios vietos įrengiamos atokiau nuo gyvenamųjų namų ar pastatų, arčiau konteinerių, kad gyvūnai galėtų netrikdomi paėsti, šėrimo zonos turi būti pažymėtos specialiu ženklinimu.

Už taisyklių pažeidimus gali grėsti nuobaudos.

Netoli vaikų lopšelio-darželio "Klevelis" įsikūrę klaipėdiečiai skundžiasi, kad kiemuose laksto daugybė benamių kačių.

Anot miestiečių, kai kurie žmonės nepaiso taisyklių ir gyvūnus šeria ne specialiose šėryklose, o maisto likučius išmeta po balkonais ar tiesiog palieka šalia daugiabučių.

"Myliu gyvūnus ir jokiu būdu nenoriu kurstyti neapykantos jiems. Kalčiausi čia ne gyvūnai, o žmonės. Gyventojai turėtų suvokti, kad, šerdami kates bet kur, daro meškos paslaugą. Gyvūnai vakarais ir naktimis kniaukia po langais, išmestas maistas pūva, dvokia. Baisu, kad vaikai ligų nepasigautų", – baiminosi klaipėdietė Irina.

Pasak gyvūnų globos tarnybos "Nuaras" administratorės Gintarės Liutkuvienės, per praėjusius metus Klaipėdos mieste ir rajone iškastruota apie 300 benamių katinų.

Jau ketverius metus šiaurinės miesto dalies beglobių kačių kastravimu užsiimančios tarnybos duomenimis, per šį laikotarpį jų pastebimai sumažėjo.

"Kai buvo pradėta įgyvendinti programa "Pagauk–sterilizuok–paleisk", matome, kad sumažėjo mažų kačiukų. Pačių kačių nesumažėjo, kadangi gyvūnai yra paleidžiami, tačiau jos nebeatsiveda palikuonių. Kastravimas – tai vienintelis pasaulyje nustatytas humaniškas būdas, kaip sustabdyti jų dauginimąsi", – teigė "Nuaro" administratorė.

Klaipėdiečių prašoma gyvūnus maitinti tik tam skirtose gyvūnų šėryklose, kurias įrengia miesto savivaldybė.

Klaipėdiečių prašoma gyvūnus maitinti tik tam skirtose gyvūnų šėryklose, kurias įrengia miesto savivaldybė.

"Vieni žmonės nori, kad jų neliktų, kiti rūpinasi gyvūnais. Mes visada pabrėžiame, kad katė yra toks pats miesto gyventojas kaip ir žmogus, turi teisę gyventi, tik reikia suvaldyti jų dauginimąsi. Niekas kitas tik pats žmogus kaltas, kad jos taip išplito ir sulaukėjo. Jeigu žmonės prižiūri gyvūnus ir šeria juos šėryklose, jas valo, problemų dažniausiai nekyla", – tikino G.Liutkuvienė.

Katė per metus atsiveda apie keturias vadas. Kiekvienoje jų gali gimti iki šešių kačiukų.

Globos namų atstovai prašo į šiuos gyvūnus žvelgti tolerantiškiau, mat jeigu neliks kačių, jų vietą užims graužikai.

"Jeigu žmonės nenori kačių, tegul jų nešeria. Prasideda ruduo, iš rūsių ir kitų vietų pradeda lįsti graužikai. Ten, kur gyvena katės, graužikų niekada nebus", – sakė G.Liutkuvienė.

Kaimynas surentė "rūmus"

Į naują būstą Rumpiškės gatvėje atsikėlusi jauna klaipėdiečių pora greitai pajautė gyvenimo daugiabutyje trūkumus.

Paaiškėjo, kad po namo langais glaudžiasi daug benamių kačių, o tai esą – nehigieniška, kelia pavojų aplinkinių ir ypač vaikų sveikatai.

Blogiausia esą tai, kad vienas kaimynas kates ne tik šeria, bet dar ir sukalė joms savadarbius namelius.

Nepatenkinti žmonės kreipėsi į namo administratorių, gyvūnų globos ir kontrolės tarnybą "Nuaras", Klaipėdos savivaldybę.

Ir vieną dieną katėms suręstų "rūmų" neliko.

Paaiškėjo, kad teritoriją ties daugiabučiu praėjusią savaitę sutvarkė namo priežiūrą vykdantys bendrovės darbuotojai.

Tačiau gyvūnai niekur nedingo.

"Namelių neliko, tačiau penki katinai vis tiek miega ir tuštinasi tame tujų sodelyje. O juos globojantis vyras ir toliau išneša maisto, pašeria, pagirdo. Pūvantis maistas teršia aplinką. Košmaras. Juk kas nors turėtų pasirūpinti, juolab kad viena katė, rodos, jau netrukus kačiuosis. Tada bus dar blogiau. Katės dienomis įsitaiso ant gyventojų mašinų, lenda po variklių dangčiais, sušalusios naktis leidžia ant automobilio išmetamojo vamzdžio, ten ir šlapinasi. Vyro mašinoje ilgą laiką jautėme kačių šlapimo smarvę. Tvaikas laikėsi gal dvi savaites", – erzinosi klaipėdietė.

Gyventojos žodžiais, atsakinga tarnyba "Nuaras" jos pagalbos šauksmą ignoravo.

Iššaudyti negalima

"Kačių karai, vadinasi", – pajuokavo problemą išgirdęs uostamiesčio ūkvedys Liudvikas Dūda.

Anot Miesto ūkio departamento direktoriaus, Klaipėdoje beglobių gyvūnų gaudymo, surinkimo, laikymo, sterilizavimo, karantinavimo, eutanazijos ir utilizavimo paslaugas atlieka "Nuaro" Klaipėdos regiono gyvūnų globos namai.

Todėl į gyventojų pranešimus tarnyba privalo reaguoti.

Yra sakoma, kai jau nieko nemyli, tada myli kates.

Kaip aiškino Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Laima Jūrevičienė, katėms gaudyti taikoma tam tikra metodika, kuriai reikalingas bendras kaimynų sutarimas.

Kitaip esą nieko nebus.

"Katė turi būti parą laiko nešeriama. Tada atvažiuoja "Nuaro" darbuotojas, padeda jauką ir taip po truputį gyvūnas įlenda į narvelį. Jeigu katės bus sočios, jų teisėtu būdu nepavyks sugauti. Nes jokio tinklo ar šaunamųjų ginklų naudoti negalima. Gaudymas vyksta specifiškai, taip, kaip yra nurodyta Veterinarijos įstatyme – jauku. Todėl būtina kalbėtis su gyventoju, kuris šeria kates", – dėstė specialistė.

Esą dažniausiai tokie žmonės yra psichiškai pažeidžiami, todėl labai svarbu kreiptis į juos geranoriškai.

"Yra sakoma, kai jau nieko nemyli, tada myli kates. Dažniausiai jie yra vieniši ir tą savo rūpestėlį atiduoda katėms", – samprotavo L.Jūrevičienė.

Priežiūrai – 36 tūkst. eurų

"Jeigu mes išgaudysime visas kates, kieme tuščia vieta tikrai neliks. Ateis kitos beglobės katės, nes ta močiutė ar senukas toliau jas šers ir atras, ką prisivilioti. Gamtoje tuščios vietos niekada nebūna", – kartojo pašnekovė.

Dėl šios priežasties katės, išskyrus mažus kačiukus, yra sterilizuojamos ir paleidžiamos į tą pačią vietą, kur ir buvo surastos.

Šuo metu mieste yra apie 30 oficialių kačių šėryklų.

L.Jūrevičienė atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos centre nelikus kačių prasidėjo žiurkių antplūdis, todėl "katino kvapas mieste turi būti".

Štai Kalnupės gatvėje jauna moteris savo lėšomis sterilizavo dvi kates, kitos dvi buvo paimtos "Nuaro" darbuotojų, tačiau, prasidėjus komplikacijoms, nugaišo.

Pagal sutartį su Klaipėdos savivaldybe "Nuarui" per metus skiriama apie 36 tūkst. eurų (po 2,5–3 tūkst. eurų mėnesiui) iš miesto biudžeto pasirūpinti benamėmis katėmis ar jūros išmetamais negyvais ruoniukais.

Pasak L.Jūrevičienės, tarnyba nuolat teikia ataskaitas, kaip panaudojami mokesčių mokėtojų pinigai.

"Klaipėdos" skaitytojų nuotr.

Pavasarį – pats bumas

"Nuaro" Klaipėdos regiono gyvūnų globos namų administratorė Eglė Mulevičiūtė prisiminė skaičiusi klaipėdiečių siųstus laiškus, tačiau tikino nespėjanti į juos reaguoti.

Esą užklausų skaičius dėl benamių kačių, palyginti su žiemos sezonu, yra išaugęs.

Todėl žmonių prašoma kantrybės.

"Reikėtų suprasti ir mus, visą žiemą ar net rudenį tylėjo, o dabar visiems staigiai reikia. Sujuda tik tada, kai ima kergtis arba yra vaikingos. Mes – irgi žmonės, negalime persiplėšti. Kita vertus, laukinių katinų gaudymas – kaip žvejyba: arba yra kibimas, arba ne. Katei nepasakysi, kada sulįsti į narvą. Žiemą pagauti yra kur kas lengviau", – dėstė E.Mulevičiūtė.

Visuose "Nuaro" filialuose Klaipėdoje, Kaune ir Alytuje glaudžiasi per pusę tūkstančio beglobių gyvūnų.

"O kažkada tikėjomės, kad bus koks 20. Taip norėtųsi, kad žmonės įgautų atsakomybės ir narvai taptų tušti", – vylėsi "Nuaro" atstovė.

Kaip teigė "Nuaro" direktorė Jurgita Gustaitienė, pastebėjus beglobius kačiukus, reikėtų nedelsiant kreiptis dėl kastracijos, nes vėliau problemų bus tik daugiau.

Žmonės tai padaryti raginami ir savo lėšomis.

Baudos – iki 140 eurų

Atėjus pavasariui, neįprastai daug skundų sulaukia ir Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius.

Prieš porą mėnesių panašų kaimynų konfliktą teko spręsti Kalnupės gatvėje, kur po daugiabučio namo balkonais kačių mylėtojai įkūrė nelegalias gyvūnų šėryklas.

Žmonės nenori suprasti, kad teisinėje valstybėje privalu laikytis teisės aktų nustatytos tvarkos.

Maža to, nelegaliam gyvūnui laikymui prieštaraujantys kaimynai kaltinami žiauriu elgesiu.

Vis dėlto egzistuoja tam tikra benamių gyvūnų laikymo tvarka.

Anot Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjo Sauliaus Valiulio, šėryklos negali būti įrengiamos po balkonais.

Remiantis įstatymais, laukinės katės turi būti šeriamos tik savivaldybės nustatytose vietose.

Asmuo, pasiryžęs globoti bešeimininkes kates, privalo nuolat prižiūrėti ir tvarkyti jų šėrimo vietą, surinkti pašaro likučius, indus.

Tokios vietos įrengiamos atokiau nuo gyvenamųjų namų ar pastatų, kad gyvūnai galėtų netrikdomi paėsti, turi būti pažymėtos specialiu ženklinimu.

Už taisyklių pažeidimus gresia įspėjimas, o vėliau – ir nuobaudos nuo 20 iki 140 eurų.

Susirūpino sveikata

Kalnupės g. esančio daugiabučio namo gyventojai guodžiasi, jog žmonės po balkonais įkūrė nelegalias benamių gyvūnų šėryklas.

"Tvarkydami teritoriją, susiduriame su problema, kai bešeimininkius katinus mylintys žmonės šėryklas įrengia po balkonais. Šiltuoju metų laiku padėtas maistas pūva, skleidžia nemalonų kvapą. Po balkonais sudėti indai su maistu, kartoninės pakuotės, skudurai teršia aplinką. Tokia situacija pykdo žmones, kurie nori gyventi švarioje, tvarkingoje aplinkoje", –  piktinosi bendruomenės pirmininkė Ala Jefimova.

Klaipėdietė sunerimo ir dėl šių gyvūnų platinamų ligų.

Anot pašnekovės, katės neprižiūrimos veterinarijos gydytojų, neskiepytos, todėl gali kelti pavojų žmonių sveikatai.

Kaip teigė pirmininkė, susidariusi situacija ypač pavojinga vaikų sveikatai, kadangi katės gamtinius reikalus atlieka mažųjų žaidimų aikštelėje.

Į skundus nereaguoja

Spėjama, jog šėryklas galėjo įrengti vyresnio amžiaus gyventojai, kuriems stinga informacijos apie tokių gyvūnų laikymo tvarką.

Kai kurie asmenys kates net ėmė maitinti sutemus, kai niekas nemato.

"Siekiant išspręsti susidariusią situaciją, buvo ieškota kompromisų, tačiau viskas nueidavo perniek. Galiausiai pasipildavo kaltinimai dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Kai kurie asmenys kates net ėmė maitinti sutemus, kai niekas nemato", – kalbėjo pašnekovė.

A.Jefimovos teigimu, žmonės nenori suprasti, kad teisinėje valstybėje privalu laikytis teisės aktų nustatytos tvarkos.

"Pati nesu abejinga likimo nuskriaustiems gyvūnams, tačiau nemanau, kad tinkamiausia vieta jiems gyventi yra daugiabučių kiemai. Buvo kviesta net gyvūnų globos tarnyba "Nuaras". Darbuotojai gyvūnus išvežė globoti, tačiau laikui bėgant žmonės prisijaukino daugiau katinų", – pasakojo moteris.

Anot jos, su tokia problema susiduria daugelio uostamiesčio daugiabučių namų gyventojai.

Nelegalios šėryklos – ne išeitis

Apleistų gyvūnų likimu susirūpinę gyventojai ne tik juos maitina, tačiau po balkonais įrengia ir savotiškas prieglaudas, atneša pagalvių, šiltų antklodžių.

Siekiant pasirūpinti benamiais keturkojais, užkirsti kelią ligų antplūdžiui ir taršai kiemuose, savivaldybės biudžete numatytos lėšos beglobių gyvūnų šėrykloms įrengti.

Anot Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjo Sauliaus Valiulio, su panašiomis problemomis susidūrę gyventojai turėtų kreiptis į Miesto tvarkymo skyrių.

"Žmonės yra skirtingi. Vieni beglobiais gyvūnais rūpinasi, kitus erzina netvarka. Teisės aktai reglamentuoja, jog šėryklos negali būti įrengiamos po balkonais. Tokiu atveju gyventojams reikėtų rašyti prašymą, ir namelį pastatytume specialiai tam numatytoje vietoje", – teigė S.Valiulis.

Turi prisiimti atsakomybę

Remiantis įstatymais, laukinės katės turi būti šeriamos tik savivaldybės nustatytose vietose.

Asmuo, maitinantis bešeimininkes kates, privalo nuolat prižiūrėti ir tvarkyti jų šėrimo vietą, surinkti pašaro likučius, indus.

Tokios vietos įrengiamos atokiau nuo gyvenamųjų namų ar pastatų, kad gyvūnai galėtų netrikdomi paėsti, turi būti pažymėtos specialiu ženklinimu.

Už taisyklių pažeidimus gali grėsti nuobaudos.

Tikimasi, kad šią savaitę ir daugiau gyvūnų ras mylinčius šeimininkus. Iš viso „UberKittens“ automobiliai, kuriais keliavo katės, aplankė daugiau nei 50 įvairių Vilniaus vietų.

Pasinaudoti akcija buvo labai paprasta. „Uber“ programėlėje buvo galima užsisakyti „UberKittens“ automobilį, kuris į pasirinktą vietą penkiolikai minučių pristatydavo du kačiukus iš gyvūnų prieglaudos „Tautmilės globa“. Daugiausiai žmonių „UberKittens“ automobilį kvietė į savo darbovietes.

Gyvūnų prieglaudos „Tautmilės globa“ atstovė Lina Skardžiukė džiaugėsi akcijos „UberKittens“ populiarumu. Pasak jos, šios akcijos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į beglobių gyvūnų problemas – buvo pasiektas.

„Mūsų prieglaudą aplankė gerokai daugiau žmonių nei įprastai, sulaukėme daug skambučių ir žinučių. Visuomet stengiamės, kad gyvūnai rastų mylinčius ir atsakingus šeimininkus, todėl pačios akcijos metu kačiukų nedovanojome – juos priglausti buvo galima vėliau, gerai apgalvojus savo sprendimą. Todėl tikimės, kad ir daugiau kačių netrukus ras naujus namus“, – pasakojo prieglaudos savanorė L. Skardžiukė.

Jos teigimu, žmonės taip pat aktyviai aukojo prieglaudai, dovanojo kačių maisto, vaistų.

Akcijai „UberKittens“ buvo atrinktos dešimt ramiausių kačių, kurios gerai jaučiasi naujoje aplinkoje. Visos jos paskiepytos ir specialiai pažymėtos.

Kartu su gyvūnais keliavo ir prieglaudos savanoriai. Jie nuolat stebėjo gyvūnų savijautą ir rūpinosi, kad šie nepatirtų streso. Pasak L. Skardžiukės, savanoriai, pastebėję, kad katės prastai jaučiasi, turėjo nedelsdami gįžti į prieglaudą. Tačiau visi katinai išbandymą atlaikė.

„Neseniai klausiausi laidos, kurioje buvo aptarinėjama beglobių kačių ir kitų gyvūnų mieste problema. Pastebėjau, kad pas mus zylučių ar žvirblių jau retai kada pamatysi, lieka tik varnos, kurios moka apsiginti, todėl puikiai veisiasi. Kiek žinau, katė yra plėšriausias gyvūnas mūsų aplinkoje. Ji plėšia ir žudo net ir tada, kai visai nenori ėsti. Kokius dar gyvūnus naikina beglobės katės ir kaip spręsti jų problemą?“ – tokio kauniečio Vlado klausimo sulaukė S. Paltanavičius.

Gamtininko teigimu, pačios katės nėra kaltos dėl savo plėšrumo, tai – jomis nesirūpinančių žmonių sukelta problema. „Katė savo prigimtimi yra naminis gyvūnas ir turėtų gyventi namuose. To, kad jų galima matyti visuose laukuose, soduose, nelaikyčiau jokiu pasiekimu.

Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo suskaičiuota, kad katės yra pražudžiusios ne milijonus, o milijardus paukščių. Kaltos ne jos pačios (prigimtis joms liepia medžioti), o žmonės, kurie nesugeba susitvarkyti su savo augintiniais, leidžia jiems daryti, ką nori. Todėl tai yra mūsų visų reikalai“, – kalba gamtininkas.

Anot jo, jei pastebėtas beglobis gyvūnas, jis turėtų būti sugautas, perduotas globėjams. Iš jų tikriausiai kažkas jį pasiims ir laikys namuose bei neleis naikinti paukščių.

„Tiesa, katės naikina ne tik paukščius – jei sode ar kieme gyvena katė, greičiausiai aplink nepamatysime voveraičių, prie kaimo sodybos – kiškių ir kitų smulkių gyvūnų“, – teigia S. Paltanavičius.

Klaipėdos savivaldybės administracijoje vykusiame pasitarime apie laukinių gyvūnų sterilizavimą, privalomą registravimą ir žiaurų elgesį su gyvūnais diskutavę įvairių sričių specialistai priėjo vieningos išvados – laukinių gyvūnų populiacijos kontrolę Klaipėdos mieste būtina tęsti, o žiauriai su gyvūnais besielgiančius gyventojus privalu griežtai bausti.

Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė į pasitarimą pakvietė privačių veterinarijos klinikų gydytojus, beglobių gyvūnų priežiūra užsiimančių įstaigų darbuotojus bei Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos atstovus pasitarti, kaip geriau kontroliuoti bešeimininkių gyvūnų mieste populiaciją, ką daryti su klaipėdiečiais, nuodijančiais daugiabučių namų kiemuose gyvenančius laukinius katinus ir aptarti daug kitų klausimų. Pasak I. Šakalienės Lietuvos savivaldybių asociacija visas savivaldybes informavo, kad Lietuvoje  dėl stabdomo finansavimo nuo sausio mėnesio ketinama atsisakyti privalomo gyvūnų registravimo, todėl prašė pateikti nuomonę,  ar klaipėdiečiai sutinka su tokia nuostata, ar vis dėlto ši priemonė yra reikalinga. Pasitarime dalyvavę visų sričių specialistai vieningai pasisakė už gyvūnų registravimą. Esą pabėgusį nuo šeimininkų registruotą gyvūną lengviau identifikuoti ir grąžinti jį teisėtiems globėjams, o identifikavus gyvūną, su kuriuo buvo žiauriai elgiamasi, lengva rasti ir nubausti skriaudėją.

Nors uostamiestis labai sėkmingai dirba beglobių gyvūnų populiacijos kontrolės srityje, nepaisant to labai daug  jų yra užmigdoma eutanazijos būdu. Todėl specialistai yra tvirtai įsitikinę, kad būtina ir toliau kontroliuoti laukinių gyvūnų populiaciją, investuojant į jų sterilizavimą.

Paskutiniu metu mieste padažnėjo atvejų, kai daugiabučių namų kiemuose ir teritorijose aptinkama nugaišusių gyvūnų. Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas  A. Bauža informavo, kad gaunama daug prašymų ištirti, ar rasti gyvūnai nebuvo nunuodyti. Pasak  jo, šiemet patikrinus 50 pranešimų apie galimą gyvūnų nuodijimą, pasitvirtino šeši atvejai. A. Bauža įsitikinęs, kad pikti nuodytojai turi būti griežtai baudžiami, tačiau esą nelengva tokius faktus nustatyti.  Baudos dėl žiauraus elgesio su gyvūnais yra didelės, tačiau tam, kad jas skirti reikalingi svarūs įrodymai.

Statistikos duomenimis, šiemet Klaipėdoje sugauti 1876 benamiai, bešeimininkiai gyvūnai, 178 iš jų atiduoti globoti naujiems šeimininkams, net 725 sterilizuoti,  o 509 – užmigdyti.

Siekiant išvengti smurtinės laukinių kačių mirties, kuomet gyvūnai randami nunuodyti daugiabučių kiemuose, savivaldybės administracija nuo kitų metų pradės ženklinti vietas beglobių kačių šėrimui.  Yra pasirinkti mikrorajonai,  kur atokiau nuo gyvenamųjų namų ir kiemų bus specialiais ženklais žymimos  vietos katėms šerti. Kitose savivaldybėse tokia praktika jau egzistuoja, kai kur katėms jų šėrimo vietose net pastatomi specialūs namukai, kad gyvūnai galėtų paėsti sauso maisto po stogeliu.

Beglobės katės – ne tik gyventojų, bet ir miesto valdžios rūpestis. Savivaldybės darbuotojai artimiausiu metu ketina įrengti dešimt šėrimo vietų, pažymėtų specialiaisiais ženklais.

Iki rugsėjo 14-osios gyventojai gali teikti siūlymus dėl gyvenamuosiuose kvartaluose atsirasiančių legalių šėryklų.

Įstatymiškai bešeimininkes kates galima šerti tik tam nustatytose vietose. Uostamiestyje iki šiol tai buvo daroma bet kur – po daugiabučių balkonais ar net namų koridoriuose.

Netrukus, esant poreikiui ir užpildžius prašymą, tokių vietų galės atsirasti įvairiose seniūnaitijose.

Kol kas iš savivaldybės lėšų numatyta įrengti dešimt kačių šėryklų visame mieste.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Laima Jūrevičienė pasakojo apie savivaldybės užmojus "įteisinti" kačių šėrimą.

"Įstatymas mums nurodo parinkti vietas, kuriose gyventojai galėtų šerti kates. Todėl užsakėme ženklus ir apklausėme seniūnaičius bei valdų administratorius. Jie turi atsiųsti adresus, kur galėtų atsirasti ženklai ir maitinimo vietos. O tvarkyti jas turės patys gyventojai – tai yra valyti dubenėlius, surinkti maisto atliekas ir panašiai", – aiškino L.Jūrevičienė.

Tiesa, pašnekovės žodžiais, šios vietos galimos tik tolėliau nuo namų, kad neerzintų šalia gyvenančiųjų.

"Esant finansinėms galimybėms, ženklų atsiras ir daugiau. Įstatyme pažymėta, kad šeriamos gali būti tik kastruotos katės. Tačiau tai yra žmonių sutarimo ir požiūrio reikalas", – dėstė ji.

Tokia iniciatyva, L.Jūrevičienės žodžiais, gali būti vertinama dvejopai. Mat, kol vieni kates gina, kiti jomis nėra patenkinti.

Pašnekovė užsiminė, kad tokia iniciatyva Šiauliuose nepasitvirtino. Esą patys gyventojai piktavališkai nuvertė ženklus. Buvo baimintasi, kad daugiabučių kiemai netaptų katinų veisyklomis.

"Ir pas mus gali būti tokių atsitikimų, nes šiuo metu dėl kačių vyksta smarki kova", – situaciją apibūdino vyriausioji specialistė.

Pašnekovės teigimu, dešimt ženklų miestui neužteks, esą poreikis – kur kas didesnis: "Iš pradžių išbandysime, o laikas ir praktika parodys. Vietos kačių šėrimui jau daugmaž numatytos".

Tačiau kur tiksliai bus pastatyti pirmieji ženklai, specialistė dar nenurodė.