Laivų statytojo teisės
Tai buvo laikas, kai Klaipėdoje (Mėmelyje) dirbo anglų kilmės laivų statytojas Behrendtas Pieperis (1800–1877).
Šis laikotarpis sutapo su burlaivių eros klestėjimu. Tai buvo ir Klaipėdos uosto pakilimo laikas, kai jame vyko gilinimas, buvo statomos naujos krantinės, pradėti statyti pietinis ir šiaurinis molai.
Ryškus Klaipėdos uosto augimas prasidėjo po 1808 m., kai Prūsijos valdžia uosto valdymą perdavė miesto pirkliams ir šie jame ėmė tvarkytis savarankiškai.
Ypač ryškus Klaipėdos, kaip burlaivių miesto, pakilimas prasidėjo 1825 m., kai 25 metų ambicingas ir veiklus B.Pieperis gavo laivų statytojo teises. Jo laivų statykla ėmė kurtis dešiniajame Dangės upės krante.
Laikas parodė, kad Klaipėdos miesto istorijoje tai buvo pats produktyviausias laivų statytojas.
Neįtikėtina: toks piešinys Lietuvos istorijos knygoje pateiktas apie 1842 m. Klaipėdą, tą laikotarpį, kai B.Pieperio laivų statykloje vienas po kito buvo statomi burlaiviai. "Wikipedia.org" nuotr.
Barkų, brigų, škunų meistras
Oficialiai laivų statybos metu B.Pieperio laivų statykloje pastatyti laivai skaičiuojami nuo 1829 m. Per laikotarpį iki laivų statyklos savininko mirties 1877 m. iš viso buvo pastatyta 144 burlaiviai.
Tai buvo barkai, brigai, škunos, kiti laivai su burėmis. Vienu metu laivų statykla statydavo 5–6 burlaivius. Prie jų statybos dirbo keliasdešimt pameistrių ir darbininkų ne tik iš Klaipėdos, bet ir iš aplinkinių kaimų.
Laikas parodė, kad Klaipėdos miesto istorijoje tai buvo pats produktyviausias laivų statytojas.
Pats B.Pieperis buvo žymiausias to meto Klaipėdos laivų statybos meistras. Savo rankomis ir protu jis prisidėjo statant kiekvieną laivą.
Pradžioje jis Klaipėdoje statė mažesnius laivus – dvistiebius brigus ir škunas, vėliau ėmėsi ir didesnių tristiebių barkų. Žinoma, kad iš 144 jo pastatytų laivų 62 buvo barkai, 12-a brigų.
1858 m. balandžio 8 d. tuometinėje Klaipėdoje įvyko didžiulė įspūdinga šventė – paminėtas B.Pieperio pastatyto 100-ojo laivo, kuris buvo tristiebis barkas, nuleidimas į vandenį.
Autentiška: 1878 m. tapytas Klaipėdos vaizdas žvelgiant iš Smiltynės pusės. "Wikipedia.org" nuotr.
Laivų statyba suklestėjo
B.Pieperio laikais laivų statyba Klaipėdoje klestėjo. Be jo statyklos, 1840 m. veikė dar trys laivų statyklos. Visos jos buvo įsikūrusios Dangės upės dešinėje pusėje.
Itin statyba suklestėjo XIX a. viduryje – 1862 m. mieste prie laivų statybos dirbo penki laivų statybos dailidės, 204 pameistriai ir mokiniai.
Laivų statybos pikas Klaipėdoje buvo pasiektas 1863–1865 m. Tuo laikotarpiu pastatyta 17 didelių burlaivių, kurių bendra talpa buvo 9 400 tonų.
1855–1866 m. Klaipėdos miesto laivų statytojai pastatė net 52 burlaivius.
Be B.Pieperio, laivus tuometinėje Klaipėdoje statė Liudvikas Eggertas, E. ir F.Freundtai, H.Locbeckas, Rudolfas J.Ranešas, F.R.Rickelė, H.Lobeckas.
Įsimintina tai, kad 1840 m. Klaipėdoje buvo pastatytas pirmasis garlaivis. Tai buvo 95 BRT, 50 AG garlaivis "Friedrich Wilhelm IV". Šis garlaivis buvo tarsi signalas, kad burlaiviams artinasi sunkūs laikai.
B.Pieperis tą sunkmetį taip pat pajuto. Burlaivių statybos užsakymai dingo. 1876 m. buvo pastatytas paskutinis Klaipėdos burlaivis. Tai padarė ne B.Pieperio, o L.Eggerto laivų statykla. Po šio laivo jūrinių laivų statyba Klaipėdoje beveik sustojo. Čia buvusios statyklos nesugebėjo persiorientuoti ir imtis statyti gerokai padidėjusius garinius laivus.
Išliko L.Eggerto laivų statykla, 1875 m. parėmus Hamburgo laivų statybos dailidėms pradėjo veiklą Klaipėdos laivų dailidžių kooperatinė bendrovė. Jos statė mažesnius ratinius ir sraigtinius garlaivius, kurie plaukiojo uoste kaip vilkikai, Kuršių mariose ir upėse buvo naudojami kaip keleiviniai laivai. XIX a. pabaigoje Klaipėdoje pradėti statyti nedideli žvejybiniai kuteriai. Jie buvo pripažinti tuometinėje Prūsijoje. 1886 m. Berlyno, o 1895 m. Karaliaučiuje pelnė amatų parodos medalius. Iš viso pastatyta 15 tokių kuterių. Be jų, XIX a. pabaigoje Klaipėdos laivų statytojai dar pastatė du krovininius garlaivius (kiekvienas jų 207 t talpos), 40 kitos paskirties laivų, įskaitant šešis transporto laivus kariniam laivynui.
B.Pieperio laikais Klaipėdoje suklestėjusi laivų statyba ir po šio meistro išėjimo į nebūtį neišnyko, ji vyko ir iki XX a. pradžios, ir iki Pirmojo pasaulinio karo, ir net po šio karo, kai Klaipėda jau buvo nepriklausomos Lietuvos valstybės sudėtyje.
Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį ", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.
