Planas sistemos ateičiai

Iniciatyvos rengti strateginės svarbos dokumentą šįkart ėmėsi Jaunųjų gydytojų asociacija (JGA). Gegužės mėnesį ji pakvietė pacientų organizacijas, medikų profesines sąjungas, asociacijas, valstybės institucijų atstovus, mokslininkus, politikus, ekspertus, verslo ir visuomenės atstovus sėsti prie derybų stalo.

„Šiuo metu Lietuva neturi jokio strateginio dokumento, numatančio sveikatos sistemos ilgalaikę viziją ir tikslus. NSS – tai politinių partijų ir bendruomenės susitarimas, kokia kryptimi bent artimiausius penkiolika metų turėtų vystytis sveikatos sektorius Lietuvoje.

Kviečiame skirtingus sveikatos sistemos dalyvius kartu sukurti šį planą Lietuvos sveikatos sistemos ateičiai“, – sako JGA valdybos pirmininkas Karolis Kilčauskas.

Pasak jo, Vakarų valstybėse sveikatos sektoriaus vizijos bent dešimčiai metų į priekį yra brėžiamos nuolatos.

Karolis Kilčauskas./ Redakcijos archyvo nuotr. 

Neturėdami vizijos, mes nuolatos esame užstrigę: vienas žingsnis į priekį ir du atgal. Taip nuolatos pirmyn atgal ir judama.

„Kai Lietuva tokios vizijos neturi, politiniai sprendimai priimami švytuoklės principu: ateina kairieji į valdžią – priimami vienokie sprendimai, ateina dešinieji – nubraukia tuos sprendimus ir priima priešingus. Neturėdami vizijos, mes nuolatos esame užstrigę: vienas žingsnis į priekį ir du atgal. Taip nuolatos pirmyn atgal ir judama. Taip užstringama nagrinėjant senas problemas, tačiau apie ateitį, apie viziją nekalbama“, – pastebi jis.

Pašnekovo žodžiais, nesant strateginio dokumento, šiandien Lietuvos sveikatos sektorius sprendžia XX a. problemas, o daugybė XXI a. iššūkių lieka nuošalėje.

„Mes Lietuvoje sprendžiame, kiek viena ar kita sveikatos paslauga turėtų kainuoti – tai XX a. problemos. Turėtume kalbėti apie kitokius finansavimo modelius. Kalbant apie pacientų poreikius, apie paslaugos gavimo laiką – tai senos problemos. XXI a. problemos yra daugiau orientuotos į sveikatos sektoriaus technologijų bumą. Mes nežinome, ką daryti su tomis technologijomis, ką daryti su duomenimis, kaip tai integruoti. Problemų dėl e. sveikatos – daugybė. Į ją vis dar neįkeliami vaizdiniai tyrimai – rentgeno nuotraukos žmonėms įrašomos į kažkokias laikmenas, kurias jie turi neštis eidami pas gydytoją. Pvz., Estijoje vaizdiniai tyrimai įkeliami į jų e. sveikatos atitikmenį nuo 2008 m.“, – palygino K. Kilčauskas.

Jo teigimu, ateityje pacientas turėtų tapti tikruoju duomenų apie jo sveikatos būklę savininku ir pats spręsti, ar visi gydytojai turi teisę e. sveikatoje matyti visus jam atliktus tyrimus, visas jo persirgtas ligas, ar ne. Rengiant NSS, tai turėtų būti aptarta su pacientų organizacijų atstovais.

Pasak JGA atstovo, įvairių ligų prevencija Lietuvoje taip pat rūpinamasi būdu, būdingu XX a.

„Pvz., Skandinavijos šalyse jau kalbama, kad įvairių ligų prevencijos finansavimas turėtų būti didinamas dvigubai. Egzistuoja ir didžiuliai demografiniai iššūkiai. Visuomenė sensta – turime kalbėti ir apie tai, apie didžiulį poliligotumą, apie tai, kaip kuo ilgiau išsaugoti sveiką, kokybišką žmogaus gyvenimą, o ne apie tai, kaip tiesiog kuo ilgiau išlaikyti tą žmogų gyvą. Nekalbama ir apie genetiką, genetinių tyrimų pritaikymą vaistams parinkti ir t. t.“, – K. Kilčausko teigimu, tai turėtų būti įtraukta į NSS.

Vienos kadencijos neužtenka

Neturint strategijos, sveikatos priežiūros sistemos nuošalėje lieka ir tie sprendimai, kurie neduoda vaisių vienos Seimo kadencijos metu. Dėl to valdantieji nebūna linkę jų imtis.

„Pvz., jau dešimtmečius Lietuvoje kalbama apie tai, kad, palyginti su ES vidurkiu, mūsų sveikatos sektorius labai mažai finansuojamas. Priemokos, kurias pacientai patys iš savo kišenės sumoka – daugiausiai už odontologines paslaugas, vaistus – yra vienos didžiausių ES. Esant tokiai situacijai, mes negalime sakyti, kad medicina Lietuvoje yra nemokama. Pakeisti esamą situaciją iš esmės užtruktų ne vieną kadenciją“, – įsitikinęs JGA valdybos pirmininkas.

NSS kuriamas remiantis sisteminio dialogo „Future Search“ metodu. Šis metodas pasitelkta kaip priemonė, įgalinanti suburti, išgirsti ir susitarti su skirtingų interesų turinčiais atstovais. Be to, vadovaujamasi Nacionaliniu miškų susitarimu kaip pavyzdžiu, kai pavyko suburti ir atsižvelgti į skirtingų interesų grupių nuomonę ir sukurti bendrą visą tą sritį apimančią viziją.

Neabejojama, kad rasti bendrą sutarimą sveikatos srityje bus nelengva, nes čia veikia labai daug institucijų, organizacijų, kitų grupių.

„Sveikatos sektoriuje veikia ne tik gydytojai ir pacientai. Veikia ir industrija, privačios įstaigos, vaistų gamintojai, platintojai, tiekėjai. Visi jie gali įnešti sveiko požiūrio į inovacijas sveikatos sektoriuje. Suskaičiavome per 120 organizacijų, kurias jau pakvietėme arba pakviesime dalyvauti šiame procese. Taigi, atsakomybę už šį dokumentą prisiima ir šios bendruomenės. Jie bus sergėtojai, kad ateityje būtų paisoma to, dėl ko mes sutarsime“, – teigia K. Kilčauskas.

Suformuota ir NSS rengimo koordinacinė komanda. Joje – per 20 sveikatos apsaugos darbuotojų, pacientų organizacijų, partijų. Jų atstovai koordinuos strateginio dokumento rengimo procesą. Susitarimo iniciatoriai tikisi, kad šį strateginį dokumentą pasirašys visų partijų atstovai.

„Kai mes visi sutarsime, kur link judėsime artimiausius penkiolika metų, politinės partijos turėtų įsipareigoti, kad tai nesikeis su kiekviena kadencija Seime, kad tai nepriklausys nuo vieno ministro, vienos partijos ar valdančiosios daugumos“, – tvirtina JGA valdybos pirmininkas.

Vis dėlto jis pripažįsta: garantijų, kad, Seime pasikeitus valdančiajai daugumai, NSS ir toliau būtų laikomasi, nėra.

„Svarbiausia, kad tai rūpėtų žmonėms, kurie renka politikus. Politikai jaučia atsakomybę rinkėjams. Jei sveikatos srities vizija rūpės žmonėms, rūps ir politikams“, – įsitikinęs K. Kilčauskas.

Pasak jo, rengiant NSS, centre turėtų išlikti du pagrindiniai gydymo proceso veikėjai – pacientas ir medikas: „Rinkimų programose dažnai girdime lozungą: „Į pacientą orientuota sveikatos sistema.“ Tačiau mes sakome, kad sveikatos sistema turi būti orientuota į žmogų. Juk joje dalyvauja ne tik pacientas, bet ir medikas. Turime padaryti taip, kad mums visiems būtų gerai: ir pacientams, ir medikams.“

Vienos didžiausių sveikatos sektoriaus problemų – eilės patekti pas gydytojus, lėšų ir žmogiškųjų išteklių stygius, kai kurių sveikatos paslaugų, vaistų įsigijimo nefinansavimas. K. Kilčausko teigimu, šias problemas taip pat turėtų padėti išspręsti NSS.

Didina nusivylimą sistema

Viena iš NSS koordinacinės grupės narių – Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA). Asociacijos direktorė Neringa Čiakienė diskusijose dėl NSS dalyvauja nuo pavasario, tačiau ji teigė kol kas nepastebėjusi ženklų, kad susitarti iš tiesų pavyks. 

Neringa Čiakienė./ Redakcijos archyvo nuotr. 

„Matome, kad politinės partijos aiškiai neapsisprendusios ir ne iki galo tiki NSS nauda. Tai, kad net patys sprendimus priimantys asmenys, valdžia nebetiki savo sėkme, kelia susirūpinimą. Sprendimų, iš esmės pakeisiančių ir pagerinančių sistemą, labai reikia. Dabar susidarė situacija, kuri netenkina nė vienos iš suinteresuotų pusių. Nelaimingi ir nepatenkinti pacientai, medikai ir politikai“, – didžiulį pokyčių poreikį pastebi POLA direktorė.

Pasak jos, nors dabar nuolat pabrėžiama, kad sveikatos priežiūros centre yra pacientai, jie to nejaučia. Nusivylimą sistema didina ir tai, kad dėl jos bėdų neretai kaltinami patys pacientai. „Jei kalbama apie korupciją sveikatos priežiūros sistemoje – kalti pacientai, nes jie duoda kyšius, jei kalbama apie eiles patekti pas gydytojus – vėl kalti pacientai, nes neatvyksta pas gydytojus vizitų, keliose vietose užsirašo į eilę ir pan. Kai kalbama apie prevencines programas – taip pat kalti pacientai, nes piktybiškai nedalyvauja prevencinėse programose. Pažvelgus giliau matome, kad tai vyksta dėl sisteminių priežasčių“, – sako pacientų organizacijos atstovė.

Jos teigimu, kitokių rezultatų iš prevencinių programų ir negalima tikėtis, jei jų vykdymas paliktas sveikatos priežiūros įstaigų atsakomybei. Esant tokiai situacijai, vienos įstaigos primena apie galimybę dalyvauti minėtose programose, kitos – ne.

„Pvz., nemažai moterų tiesiog nežino apie gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą ir laiku nepasitikrina. Dėl to nemažai jaunų moterų serga III–IV stadijų gimdos kaklelio vėžiu. E. sveikatoje funkcija priminti apie dalyvavimą tokioje programoje neįdiegta. Žinome, kad finansinėje perspektyvoje numatyta kurti posistemę, skirtą prevencinių programų monitoringui, priežiūrai ir informacijos kaupti. Taigi, tai daryti numatoma ateityje, nors prevencinės programos veikia jau 25 metus, e. sveikata taip pat nemažai laiko funkcionuoja. Strateginiame dokumente tokie dalykai turėtų būti numatomi iš anksto“, – tvirtina N. Čiakienė

Ji antrino K. Kilčauskui, kad kuo toliau, tuo labiau sveikatos priežiūra Lietuvoje tampa mokama.

„Norėdami gauti sveikatos priežiūros paslaugas per protingus terminus, žmonės kreipiasi į privačias gydymo įstaigas. Taigi, reikia keisti nacionalinę sveikatos politiką. Reikia pradėti kalbėti apie sveikatos priežiūrą ne kaip apie nacionalinės, bet bendraeuropinės kompetencijos sritį. Jau kalbama apie Europos sveikatos sąjungą“, – N. Čiakienės žodžiais, žmonių mobilumas auga, daug lietuvių gyvena užsienyje, o parvažiavę į Lietuvą naudojasi mūsų sveikatos sistema. Tai išbalansuoja nacionalinę sveikatos sistemą.

Turime išbalansuotą sistemą, kuri ilgainiui taps nebeprieinama eiliniams žmonėms. Jau dabar nemažai žmonių gydytis dantų vyksta į Baltarusiją, Turkiją.

„Taigi, situacija tokia, kai viena visuomenės grupė maitina sistemą resursais ir pinigais, o kita grupė to nedaro, tačiau naudojasi jos paslaugomis: gyvena užsienyje, tačiau grįžta į Lietuvą sudėtingų operacijų ar prevencinių sveikatos patikrinimų. Grįžę eina į privačias gydymo įstaigas, kurios, orientuodamosi į atvykstančiųjų perkamąją galią, užsikelia kainas. Sistema visiškai išbalansuota ir ilgainiui taps nebeprieinama eiliniams žmonėms. Jau dabar nemažai žmonių gydytis dantų vyksta į mažesnius miestus ar Baltarusiją, Turkiją“, – pastebi pašnekovė.

Užsienyje tik klausosi

N. Čiakienė teigia sieksianti, kad NSS būtų įtvirtintas ir inovacijų prieinamumas.

„Tikimės, kad Lietuva neatsiliks nuo likusios Europos pagal inovacijų prieinamumo, išgyvenamumo rodiklius. Dabar mūsų gydytojai onkologai sako: dalyvaudami konferencijose užsienyje mes tik klausomės, kai užsienio kolegos dalijasi patirtimi, kaip tam tikra vaistų ar technologijų inovacija pakeitė išgyvenamumo galimybes ir prognozes. Pas mus ta inovacija netaikoma dėl finansinių ir administracinių resursų trūkumo, – pastebi pacientų atstovė. – Jau dveji metai vaistų kompensavimo sistema gerai neveikia, nes nepakanka žmogiškųjų resursų įvertinti paraiškas pagal naują tvarką ir atiduoti jas sprendimams priimti. Taigi, einame ne į priekį, o atgal.“

Ji įvardija ir kitą didžiulę problemą – atskirai funkcionuojančias sveikatos priežiūros ir socialinių reikalų sistemas.

N. Čiakienė palygino: „Vokietijoje onkologine liga susirgęs žmogus gauna pranešimus, kada ir kur jis turi atvykti tirtis, kokiam gydymui atvykti. Jam sudarytas visas gydymo planas. Žmogus žino, kokią priežiūrą gaus, žino, kada ir kaip socialiniai darbuotojai juo pasirūpins. Ten sveikatos ir socialinė politika yra integruotos. Mūsų socialiniai darbuotojai, kurių nemažai dirba ir sveikatos priežiūros įstaigose, yra atskaitingi visai kitai – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Taigi, šios dvi sistemos Lietuvoje yra atsietos, jos dar tik pradeda komunikuoti. Ateityje reikia kitokio, kokybiškai naujo požiūrio.“

Jos žodžiais, NSS turėtų garantuoti, kad sveikatos ir socialinių reikalų sistemos veiks koordinuotai, kartu.

„Rengiamas ne tik NSS, bet ir kiti, kitų sričių strateginiai dokumentai. Vyriausybė rengia valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“, Seime veikia Ateities komitetas, kuris sprendžia, kaip Lietuva atrodys po 25 metų ir daugiau. Vizijų yra įvairių. Vieni kalba apie tai, kad 2050 m. žmonės galbūt visai nebesirgs. Galbūt technologijos bus tiek pažengusios, kad viskas žmogaus organizme bus pakeičiama, kad bus tik palaikomoji medicina ir sveika gyvensena. Kiti kalba, kad gyvensime tokiais neramumų laikotarpiais, kad galbūt galėsime patenkinti tik žmonių bazinius poreikius. Nesame apsaugoti nei nuo karinių konfliktų, nei nuo gamtos kataklizmų. Sveikatos sistema turėtų būti pajėgi pasirūpinti savo visuomenės nariais ir tokiais, masinių traumų, atvejais“, – POLA direktorės teigimu, NSS turėtų būti įtvirtinta nuostata rūpintis visuomenės nariais ir kataklizmų laiku.

Būtų istorinis įvykis

NSS koordinacinei grupei priklauso ir Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (LSADPS). Pasak šios organizacijos valdybos pirmininkės Aldonos Baublytės, ankstesnėmis iniciatyvomis rengti panašaus pobūdžio dokumentus nebūdavo užsimojama taip plačiai kaip šįkart. Tačiau pašnekovė įsitikinusi, kad plataus požiūrio rengiant strateginį dokumentą reikia.

„Dabar sveikatos priežiūros sistemoje dažnai gesinami gaisrai. Atsiranda problema ir mes imame ją spręsti, visiškai neįvertindami, kad ir anksčiau buvo panašaus pobūdžio problemų ir buvo imamasi panašių veiksmų. Nėra perimamumo. Peržvelkime pastarąsias dvi Seimo kadencijas. Ankstesnę kadenciją taip pat buvo vykdoma sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacija, tačiau vėliau ji buvo, kaip sakoma, padėta į stalčių. Dabar vėl išimta, vėl bandoma ją įgyvendinti, – pastebi A. Baublytė. – Norėtųsi aiškumo, kryptingo ėjimo, o ne blaškymosi, kaip dabar. Norėtųsi, kad ateities vizija būtų perspektyvi, kad tai nebūtų problemos sprendimas čia ir dabar. Norisi, kad tas dokumentas būtų visapusiškai įvertintas ir atlieptų visų interesus.“

Aldona Baublytė. / I. Gelūno/BNS nuotr. 

LSADPS žodžiais, svarbu pasižiūrėti europinių, tarptautinių sveikatos susitarimų praktiką, pasiremti jų gerąja patirtimi.

Reikėtų peržiūrėti ir restruktūrizacijas, ir paslaugų kainodarą.

„Tas susitarimas, manau, apibrėžtų pamatuotus lūkesčius. Šiandien pacientai turi labai aukštus lūkesčius sveikatos priežiūros sistemai, tačiau realybėje susiduria su visiškai nuviliančia kasdienybe. Reali situacija nuvilia ne tik juos, bet ir mus, medikus. Reikėtų peržiūrėti ir restruktūrizacijas, ir paslaugų kainodarą. Dabar medikas yra įspraustas į tam tikrą konsultacijos laiką, per kurį jis negali išsamiai aptarti paciento sveikatos būklės ir gydymo“, – dar vieną sveikatos priežiūros sistemos bėdą įvardijo A. Baublytė.

Jos teigimu, NSS neturėtų būti įrašyti tokie detalūs dalykai kaip konsultacijos trukmė. Tačiau turėtų būti įvardyti strateginiai dalykai, užtikrinsiantys kokybiškas gydytojų konsultacijas.

Dokumento rengėjai pripažįsta: nuo gegužės mėnesio rengiant NSS pasistūmėta nedaug. Tačiau per vienus metus šį strateginės reikšmės dokumentą tikimasi parengti. Galima sakyti, kad sveikatos srityje tai būtų istorinis įvykis, nes per 32 atkurtos nepriklausomybės metus panašaus lygio dokumento parengta ir patvirtinta nebuvo. Pasak K. Kilčausko, taip yra dėl to, kad žmonės Lietuvoje nepratę tartis, plėtoti socialinį dialogą.

„Privalu susitarti dėl tam tikrų dalykų, kurie ne destabilizuotų švietimo sistemą, o vestų ją aiškia kryptimi. (...) Kaip kažkada nubrėžėme kelią į NATO ir Europos Sąjungą, lygiai taip pat visos partijos daugiau mažiau ir laikėsi šitų kelių ir mes atsidūrėme čia, kur esame. Taip pat turėtų būti sutarta ir dėl švietimo ateities“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė Lietuvos pedagogų asociacijų vadovų tarybos koordinatorius Rytas Šalna.

Tiek jis, tiek kiti spaudos konferencijos dalyviai teigė, jog esama situacija yra ypač bloga ir kelia grėsmę visai švietimo sistemai, todėl šiai sričiai dėmesio politikai turėtų skirti daugiau.

„Šiandien švietimas yra mėtomas iš kairės į dešinę, trupinami fundamentalūs dalykai, kurie buvo ir šiandien netgi pagal apibrėžimą mes galime pasakyti, kad švietimo sistemos ir nebeturime“, – sakė švietimo ekspertė, Vilniaus universiteto profesorė Vilija Targamadzė.

Šiandien švietimas yra mėtomas iš kairės į dešinę, trupinami fundamentalūs dalykai, kurie buvo ir šiandien netgi pagal apibrėžimą mes galime pasakyti, kad švietimo sistemos ir nebeturime.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis sakė matantis galimybę partijoms žengti pirmuosius žingsnius ir pamėginti įvertinti esamą situaciją.

„Man teko galimybė kalbėtis su kai kurių partijų vadovais, kaip mes galėtume judėti toliau kalbant apie švietimą ir atrodo, kad pirmojoje stadijoje randame sutarimą, kad pradėkime nuo to, kad įvertinkime situaciją“, – sakė jis.

Pasak G. Landsbergio, partijoms, kurios ilgą laiką oponavo viena kitai, gali būti sudėtinga susitarti dėl bendros programos, tačiau sakė matantis galimybę tai padaryti artėjant 2020 metų Seimo rinkimams.

„Man atrodo, mes šiandien galime atrasti susitarimą tarp politinių jėgų, kaip mes matome ir kurios vietos reikalautų pokyčių pirmiausia, kaip tą padaryti. Tai mums leistų pradėti diskusiją, kurią užbaigtume pasibaigus 2020 metų rinkimams su bendra, nauja Vyriausybės programa, kuri leistų tuos pokyčius įgyvendinti“, – kalbėjo konservatorių lyderis.

V. Targamadzė sakė, kad šiuo metu, į švietimo ekspertų grupę savo atstovus jau yra delegavę Socialdemokratų ir TS–LKD partijos bei teigė girdėjusi apie Darbo partijos ir Liberalų sąjūdžio planus prisijungti.

„Laukiame visų partijų atstovų ir tikrai kurkime, susitarkime dėl tvarios švietimo sistemos“, – ragino V. Targamadzė.

Lietuvos progimnazijų asociacijos prezidentas Tomas Jankūnas pabrėžė, jog labai svarbu, kad susitarimą įgyvendinant dalyvautų kuo daugiau Lietuvos politinių jėgų, nes tokiu būdu būtų galima užtikrinti tęstinumą net ir keičiantis Vyriausybėms ar savivaldos kadencijoms.

„Mums rūpi ilgesnė perspektyva ir kad valstybės švietimo strategijoje būtų atskira švietimo tema“, – sakė jis.

Pasak T. Jankūno, partijos galėtų susitarti dėl pamatinių švietimo aspektų: mokytojų stiprinimo ir motyvavimo, sistemos, kurioje mokyklų vadovai ir savivaldybių švietimo skyriai padėtų pedagogams.

„Politinės partijos tikrai galėtų dėl tam tikrų nacionalinių svarbių švietimo dalykų, principų, pasirašyti susitarimą, kuris galėtų būti ilgiau nei tik savivaldos ar vyriausybės kadencija“, – sakė T. Jankūnas.

Beveik keturiasdešimt pedagogus bei tėvus vienijančių organizacijų šių metų sausį pasirašė kreipimąsi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM), Seimo švietimo ir mokslo komitetui, ragindamos stabdyti ugdymo turinio atnaujinimą bei peržiūrėti švietimo struktūrines pertvarkas.

Anot mokytojų, šioms svarbioms reformoms nepasiruošta, jos vykdomos neapgalvotai ir neskaidriai, nėra aptartos bei suderintos su švietimo bendruomene, neaiškūs jų tikslai, sąnaudos bei pasekmės.

Pedagogų organizacijų atstovai reikalavo būti įtraukti į ugdymo programų atnaujinimo procesą.