Trys asmenys – tai du Rusijos valdžios pareigūnai ir vienas aukšto rango asmuo, susijęs su viena iš įsivėlusių kompanijų. Nuspręsta įšaldyti šių asmenų turtą ir uždrausti jiems atvykti į ES.

Minėti trys asmenys ir trys bendrovės buvo įtrauktos į „juodąjį“ sąrašą, kuris buvo sudarytas įvedant Rusijai sankcijas dėl Ukrainos teritorinio integralumo, suvereniteto ir nepriklausomybės pažeidimo.

ES nepripažįsta neteisėtos Krymo ir Sevastopolio aneksijos, kurią įvykdė Rusijos Federacija. Dėl to yra uždrausta infrastruktūros projektams Kryme ir Sevastopolyje tiekti įrangą, įskaitant ir dujų turbinas, kadangi nepriklausomas elektros tinklas Kryme ir Sevastopolyje dar labiau atskiria juos nuo Ukrainos.

Liepą kilo tarptautinis skandalas, konglomeratui „Siemens“ pareiškus, jog jo gamybos dujų turbinos nelegaliai, pažeidžiant Vakarų sankcijas, buvo transportuotos į Krymą. Dėl to „Siemens“ kreipėsi į Maskvos arbitražą, reikalaudamas turbinas grąžinti projektui, kurio įgyvendinimui jos ir buvo parduotos, bei įšaldė sutartis su Rusijos valstybės kontroliuojamomis įmonėmis. Ši istorija atsidūrė Vokietijos valdžios institucijų ir Europos Komisijos dėmesio centre.

ES sankcijas Rusijai įvedė 2014 metų kovą, jos galioja iki šių metų rugsėjo 15 d.

Rusija sureagavo piktai

Rusiją penktadienį piktai reagavo į „nedraugišką“ Europos Sąjungos sprendimą išplėsti sankcijas Maskvai dėl „Siemens“ turbinų nugabenimo į aneksuotą Krymą.

„Briuselio sprendimas įtraukti virtinę Rusijos pareigūnų ir bendrovių į šiuos atsakomuosius veiksmus dėl neva neteisėto koncerno „Siemens“ dujų turbinų nugabenimo į Krymą verčia giliai apgailestauti“, – pranešime sakė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

ES nepripažįsta neteisėtos Krymo ir Sevastopolio aneksijos, kurią įvykdė Rusijos Federacija. Dėl to yra uždrausta infrastruktūros projektams Kryme ir Sevastopolyje tiekti įrangą, įskaitant ir dujų turbinas, kadangi nepriklausomas elektros tinklas Kryme ir Sevastopolyje dar labiau atskiria juos nuo Ukrainos.

Liepą kilo tarptautinis skandalas, konglomeratui „Siemens“ pareiškus, jog jo gamybos dujų turbinos nelegaliai, pažeidžiant Vakarų sankcijas, buvo transportuotos į Krymą. Dėl to „Siemens“ kreipėsi į Maskvos arbitražą, reikalaudamas turbinas grąžinti projektui, kurio įgyvendinimui jos ir buvo parduotos, bei įšaldė sutartis su Rusijos valstybės kontroliuojamomis įmonėmis. Ši istorija atsidūrė Vokietijos valdžios institucijų ir Europos Komisijos dėmesio centre.

Naujausios Bendrijos sankcijos bus taikomos trims asmenims, įskaitant energetikos viceministrą Andrejų Čerezovą, bei trims įmonėms, susijusioms su šiuo sandoriu aprūpinti dujų turbinomis Kryme statomą elektrinę, skelbiama oficialiame ES teisiniame leidinyje.

Įmonės, kurioms bus taikomos sankcijos, yra tiesiogiai susijusios su sandoriu: bendrovė, pirkusi turbinas, dabartinė įrangos savininkė ir įmonė, kuri specializuojasi jėgainių Kryme įsteigimu.

„Laikome šį žingsnį, atliktą Berlyno iniciatyva, nedraugišku ir nepagrįstu“, – pabrėžė Rusijos URM ir perspėjo, kad pasilieka „teisę imtis atsakomųjų veiksmų“.

Ministerija atkakliai laikosi savo nuomonės, kaltindama tiek ES tiek Berlyną, kad sankcijos taikomos dėl „verslo nesutarimų“ ir buvo „politizuotos iki absurdiško lygio“.

„Atsakomybė už šį sprendimą, įskaitant galimus ekonominius nuostolius „Siemens“ ir kitoms Vokietijos ir Europos įmonėms vykdančioms veiklą Rusijoje, visiškai tenka ES ir Vokietijos vyriausybei, – rašo URM. – Naujų varžomųjų priemonių mūsų šaliai įvedimo priežastis laikome absoliučiai išgalvotomis ir pasiliekame teisę imtis atsakomųjų priemonių.“

Vis dėl to Maskva pridūrė, kad yra „suinteresuota išsaugoti ir pažangiai vystyti ekonominį bendradarbiavimą su Vokietija ir Europos Sąjunga“.

„Liekame ištikimi visiems anksčiau prisiimtiems įsipareigojimams. Siekiame bendromis pastangomis įveikti sankcijų režimo neigiamas pasekmes“, – pareiškė URM.

Rusijos energetikos ministerija savo atsisakė komentuoti valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ dėl viceministrui pritaikytų sankcijų.

Reaguodama į tai „Inter RAO“ bemat pareiškė, jog jai šie „Siemens“ įrengimai nėra būtini.

Be to, Vokietijos konglomeratas inicijavo elektrinių įrangos gamybos licencinių sutarčių su Rusijos įmonėmis nutraukimą.

„Siemens“ pranešime taip pat teigiama, jog pradėti tikrinti visų jo padalinių ryšiai su bet kur pasaulyje veikiančiomis įmonėmis, per kurias į Rusiją gali būti tiekiama tokia įranga.

Praėjusią savaitę „Siemens“ Maskvos arbitraže pateikė ieškinį Rusijos valstybės koncerno „Rostech“ įmonei „Technopromeksport“, kaltindamas ją neteisėtu „Siemens“ gamybos dujų turbinų nukreipimu į Kryme statomą šiluminę elektrinę. „Siemens“ reikalauja turbinas grąžinti projektui, kuriam jos ir buvo skirtos.

„Technopromeksport“ šio mėnesio pradžioje paskelbus, jog antrinėje rinkoje įsigijo keturis dujų turbinų komplektus, „Siemens“ netrukus pareiškė, kad dvi iš keturių Rusijai parduotų dujų turbinų be jo žinios buvo nukreiptos į Krymą, kuriam nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo šį Ukrainai priklausantį pusiasalį, yra taikomos Vakarų sankcijos.

„Patikimais šaltiniais“ besiremiantis „Siemens“ skelbė, kad dvi iš keturių dujų turbinų, kurias jis pristatė Krasnodaro krašto Tamanėje įgyvendinamam elektrinės statybos projektui, „prieš mūsų valią buvo perkeltos į Krymą“, ir „tai yra akivaizdus „Siemens“ turbinų pristatymo sąlygų pažeidimas“.

Kremlius, reaguodamas į šį „Siemens“ pareiškimą, per atstovą spaudai Dmitrijų Peskovą pareiškė, esą Kryme statomojoje elektrinėje montuojamos Rusijoje pagamintos dujų turbinos, o pramonės ministras Denisas Manturovas patikslino, jog Krymo elektrinėse bus montuojamos „rusiškos turbinos, kurių gamyboje panaudoti užsienietiški elementai“.

Europos Komisijos oficialus atstovas pranešė, kad dėl šios istorijos nusiųsti paklausimai atitinkamoms Vokietijos žinyboms, o Berlynas paprašė „Siemens“ išsamiai atsakymus į pateiktus klausimus šia tema ir pabrėžė, jog tolesnius įvykius atidžiai stebės.

„Dabar būtina kuo greičiau ir išsamiau išsiaiškinti faktus, – Berlyne sakė kanclerės Angelos Merkel atstovas spaudai Steffenas Seibertas (Štefanas Zaibertas). – Tai, pirmiausia, yra „Siemens“ kompanijos atsakomybė.“

Vokietijos valdžia „labai atidžiai stebės“ šį atvejį, pridūrė jis.

Kiek anksčiau trečiadienį pranešta, kad „Siemens“ Maskvos arbitraže pateikė ieškinį Rusijos valstybės koncerno „Rostech“ įmonei „Technopromeksport“, kaltindama ją neteisėtu „Siemens“ gamybos dujų turbinų nukreipimu į Kryme statomą šiluminę elektrinę.

Išankstinio bylos nagrinėjimo data kol kas nepaskelbta. s

„Siemens“ reikalauja turbinas grąžinti projektui, kuriam jos ir buvo skirtos.

„Technopromeksport“ liepos 6-ąją paskelbus, jog antrinėje rinkoje įsigijo keturis dujų turbinų komplektus, „Siemens“ liepos 10-ąją pareiškė, kad dvi iš keturių Rusijai parduotų dujų turbinų be jo žinios buvo nukreiptos į Krymą, kuriam nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo šį Ukrainai priklausantį pusiasalį, yra taikomos Vakarų sankcijos.

„Patikimais šaltiniais“ besiremiantis „Siemens“ skelbė, kad dvi iš keturių dujų turbinų, kurias jis pristatė Krasnodaro krašto Tamanėje įgyvendinamam elektrinės statybos projektui, „prieš mūsų valią buvo perkeltos į Krymą“, ir „tai yra akivaizdus „Siemens“ turbinų pristatymo sąlygų pažeidimas“.

Kremlius, reaguodamas į šį „Siemens“ pareiškimą, per atstovą spaudai Dmitrijų Peskovą pareiškė, esą Kryme statomojoje elektrinėje montuojamos Rusijoje pagamintos dujų turbinos. Pramonės ministras Denisas Manturovas liepos 11-ąją patikslino, jog Krymo elektrinėse bus montuojamos „rusiškos turbinos, kurių gamyboje panaudoti užsienietiški elementai“.

Europos Komisijos oficialus atstovas pranešė, kad dėl šios istorijos nusiųsti paklausimai atitinkamoms Vokietijos žinyboms.

Krymui nuo 2014 metų, kai Rusija įvykdė šio Ukrainos pusiasalio aneksiją, yra taikomos Europos Sąjungos sankcijos.

„Patikimais šaltiniais“ besiremianti bendrovė „Siemens“ teigia, kad dvi iš keturių dujų turbinų, kurias ji pristatė Tamanės miestelyje, pietinėje Rusijos dalyje, vykdomam projektui, „prieš mūsų valią buvo perkeltos į Krymą“.

„Tai yra akivaizdus „Siemens“ pristatymo sąlygų pažeidimas, nes mūsų klientui aiškiai uždrausta atlikti pristatymus į Krymą“, – pabrėžė Vokietijos kompanija.

Anot „Siemens“, “pastaruosius kelis mėnesius mūsų klientas ne kartą patvirtino raštu, kad turbinos nebus perkeltos į Krymą“.

Kompanija pridūrė ketinanti imtis sankcijų prie „atsakingus asmenis“ ir pradės teisinį procesą dėl turbinų siuntimo į Tamanę.

Tamanės miestelis yra Krasnodaro krašte, kurį nuo Krymo skiria tik keli kilometrai. Tamanėje statoma anglimis kūrenama elektrinė.

Tuo tarpu Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams tik pareiškė, kad „Kryme montuojamos Rusijoje pagamintos turbinos“.

Vokietijos ekonomikos ministras atsisakė komentuoti šiuo klausimu ir pabrėžė, kad „bendrovės privalo tikrinti, ar sandoriui taikomos sankcijos“.

Rusija šiuo metu siekia nutraukti Krymo energetinę priklausomybę nuo Ukrainos po kelis kartus fiksuoto aukšto įtampos elektros tinklu veiklos sabotažo esą iš Ukrainos pusės.

Praėjusiais metais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad šalis į Krymo energetikos infrastruktūros atnaujinimą iki 2020 metų investuosianti 50 mlrd. rublių (828 mln. JAV dolerių).