Šią informaciją savaitgalį paskelbė Metelių regioninio parko atstovai.

„Turime žinių, kad po maudymosi Dusios ežere prie valčių nusileidimo vietos bei buriuotojų kemperių miestelio, keliems asmenims išbėrė kojas ir atsirado stiprus niežulys. Manome, kad tai įvyko po kontakto su šistosomų lervomis, (cerkarijomis), kurios plika akimi nematomos. Prašome pasipasakoti, kuriame Dusios ežero krante paskutinėmis dienomis maudėtės ir kokia po to Jūsų sveikatos būklė. Duomenų apie bėrimus prie lankytojų centro negirdėjome jau 3 savaites. Dusios ežero vanduo šeštadienio ryte buvo ypač šiltas – 25 laipsniai“, – rašoma pranešime.

Metelių regioninio parko nuotr.

Po šiuo įrašu feisbuke pasipylė internautų komentarai. Vieni tvirtino po maudynių besijaučiantys puikiai, kiti dalijosi nemaloniomis patirtimis.

„Liepos 18 d. maudėmės ten kur „Lelija“, Dusios krantas. Ryte jau bėrimas, bet tik mažamečiui“, – po nuotrauka rašė internautė Lina.

Feisbuko nuotr.

„Mes buvome liepos 13 d. Kitą dieną visi buvome išberti ir niežėjo nežmoniškai. Buvome prie sūpynių“, – pasakojo Inga.

„Liepos 15 dieną maudėmės dešiniajame krante toliau nuo sūpynių, išbėrė du vaikus, suaugusiam nieko“, – Ingai antrino Daiva.

„Dukra maudėsi, visa išgerta, kaip sukandžiota butų... Labai niežti“, – nemalonia patirtimi dalijosi kita moteris.

Kita internautė Kristina pasidalijo nuotrauka, kurioje ant rankos matyti bėrimai. „Maudėmės su vaiku liepos 14 ir 15 dienomis, abu kasomės dar po šiai dienai. Kažkas baisaus, visas kūnas nusėtas guzeliais ir žiauriai juos niežti“, – rašė moteris.

Tačiau minėti bėrimai ir niežulys pasireiškė ne visiems vasarotojams. Dalis jų tvirtino, kad po maudynių jaučiasi puikiai.

„Maudomės senoje valčių nusileidimo vietoje arba už kapinių esančiame krante. Nieko neišbėrė, vanduo švarus“, – pasakojo Raminta.

„Maudėmės direkcijos pakrantėje, šalia liepto. Jaučiamės puikiai“, – rašė Inga.

Kaip rašoma Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) pranešime, šistosominis cerkarinis dermatitas yra liga, kurią sukelia vandens paukščių kraujo sistemoje parazituojančių šistosomų lervos (cerkarijos). Pirmas šią ligą 1950 m. aprašė amerikietis helmintologas Cortas, pastebėjęs, kad po maudymosi sekliuose stovinčiuose vandenyse ar ežeruose išberia odą, atsiranda odos niežulys, kuris po kelių dienų išnyksta.

„Ligos sukėlėjai yra vandens paukščių (ančių, kryklių, gulbių ir kt.) kraujo sistemoje parazituojančios šistosomų, priklausančių Schistosomatidae šeimai, lervos – cerkarijos. Suaugusios šistosomos parazituoja vandens paukščių organizme. Jų tarpiniai šeimininkai yra moliuskai. Šių parazitų gyvybinis ciklas analogiškas kaip ir šistosomų, tačiau šios cerkarijos žmogaus organizme nesivysto ir nesubręsta, nes žmogus šiai šistosomų rūšiai nėra tipinis galutinis šeimininkas“, – rašoma pranešime.

Pasak specialistų, žmogus užsikrečia kontaktuodamas su vandeniu, kuriame yra cerkarijų. Maudantis, žuvaujant, plaunant skalbinius cerkarijos prasiskverbia į odą ir sukelia dermatitą.

„Cerkarinio dermatito metu yra pažeidžiamos odos kraujagyslės. Pažeidimo vietoje jaučiamas dilgsėjimas, deginimas, odos niežulys, atsiranda bėrimai. Šie simptomai atsiranda praėjus 10–15 minučių po kontakto su užterštu vandeniu ir išnyksta po kelių valandų, rečiau – po kelių dienų. Pakartotinai užsikrėtus, dermatitas būna labiau išreikštas (stiprus paraudimas su spuogeliais), lydimas stipraus niežulio, kuris gali išlikti 5–7 dienas. Jei invazija intensyvi, gali pakilti temperatūra. Ligos eiga gali varijuoti nuo lengvos iki sunkios stadijos, priklausomai nuo organizmo imuninės būklės. Jei žmogus kasydamasis pažeidžia odą, liga gali komplikuotis antrine bakterine infekcija“, – rašoma pranešime.

Cerkarinio dermatito profilaktika: vengti kontakto su užterštu vandeniu; išlipus iš vandens iš karto energingais judesiais nusitrinti kūną rankšluosčiu; odos paviršiui nuvalyti naudoti skysčius, turinčius alkoholio; kadangi cerkarijų prisitvirtinimą stimuliuoja odos lipidai, prieš lipant į vandenį kūną nuvalyti spiritiniu losjonu ar nusiplauti su muilu; tvenkinius, kuriuose maudosi žmonės, saugoti nuo teršimo organinėmis medžiagomis, valyti nuo vandens augalų, kurie yra pagrindinis moliuskų maistas.

Apiberia klausimais

Anot Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojos dermatologės Ritos Buivydaitės-Dailidėnės, mažus vaikus auginančius tėvus labiausiai neramina mažylių bėrimai.

Tėvai dažnai skundžiasi, kad dėl ilgų eilių neįmanoma pakliūti pas dermatologą, tad su prašymais užplūsta gydytojos sukurtą socialinę paskyrą "SkinTalks". Per savaitę gydytoja sulaukia net po keliolika užklausų apie bėrimus, kūdikių odos priežiūrą.

"Įsivaizduokite, pirmagimį per naktį išbėrė nuo galvos iki kojų. Mama nerimauja, ar toks bėrimas pavojingas, ar būtina kreiptis į gydymo įstaigą, – dermatologė supranta tėvų rūpestį. – Pas specialistą patekti būna sudėtinga, bet ne visada būtina. Kartais pakanka pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar pasitarti su vaistininku. Ne visiems vaistams būtinas receptas."

Pasak R.Buivydaitės-Dailidėnės, nedelsiant į ligoninę būtina kreiptis žaibinio meningokoko atveju, visais kitais atvejais nieko nenutiks, jei dėl bėrimo pas gydytoją pakliūsite ir po 3–5 dienų.

Dauguma – praeina savaime

Ligoninėje gydytoja dažnai konsultuoja Nėštumo patologijos, Naujagimių ar Pogimdyminio skyriuose, kur taip pat dažnai sutinka panikuojančių tėvų. Jiems nerimą kelia naujagimių odos ligos, bėrimai, apgamai.

Dažna mama bet kokį bėrimą linkusi priskirti alergijai. Pasak gydytojos, kalti dažniausiai būna visai kiti dalykai, kuriuos nesunku pašalinti.

Dermatologė paaiškino, kad dauguma naujagimių odos ligų yra tranzitinės – praeina savaime ir nieko nereikia daryti.

Kreiptis į gydytoją patariama, jei bėrimas nepraeina per 7–10 dienų, bėrimai plinta, šlapiuojama, atsiranda žaizdelių, vaikas karščiuoja.

Gąsdina apgamai

Tėvus taip pat labai gąsdina mažylių apgamai, ypač kai jų esama daug. Ar apgamas nėra "piktas", nepadidės, ar tai nėra melanoma – tokiais klausimais tėvai apiberia konsultuojančią gydytoją.

Įgimti apgamai vaikui gali atsirasti iki pirmojo gimtadienio. Jei apgamų labai daug ir jie dideli, reikėtų pasirodyti gydytojui.

"Tai, ką vaikutis atsineša, 90 procentų yra normalu ir įprasta", – ramino specialistė.

Kai priežiūra netinkama

Vos gimusių mažylių oda skiriasi nuo suaugusiųjų: pastarųjų odos pH yra rūgštinis, o naujagimių – šarminis.

Gydytoja atkreipė dėmesį, kad netinkamų priemonių naudojimas kūdikio priežiūrai taip pat gali išprovokuoti bėrimus.

Rekomenduojama vengti provokuojančių cheminių medžiagų, maudynėms pasirinkti tinkamą vandens temperatūrą ir pasirūpinti elementaria odos priežiūra žiemą, kai patalpų oras išsausėja, o lauke gnaibo šaltukas.

"Naujagimio maudynėms vanduo turi būti ne karštas, o šiek tiek vėsesnis, iki 38 laipsnių. Po maudynių rekomenduojama kūdikio netrinti rankšluosčiu, o švelniai nutapšnoti. Kol odelė drėgna, per 3–5 minutes ištepti emolientu, išsaugančiu odos drėgmę. Pagal vaiko odos tipą reikėtų pasirinkti emoliento formą: tepalą, kremą ar aliejų", – patarė gydytoja.

Kaltos sauskelnės?

Pasak R.Buivydaitės-Dailidėnės, pirmagimio susilaukusias mamas dažnai gąsdina likusi virkštelės dalis. Bijoma ją liesti, dažnai teiraujamasi, kada virkštelė nukris, ar normalu, kad po to lieka žaizdelė.

Tėveliams labai aktualus dermatitas: dažnai išbandomos net kelios rūšys įvairių sauskelnių, tačiau nė vienos netinka – odelė vis tiek būna paraudusi, išberta.

Gydytoja paaiškino, kad sauskelnių gamintojai čia beveik niekuo dėti – kūdikio odą išberia dėl per reto sauskelnių keitimo, apsauginių, barjerinių priemonių nenaudojimo.

Sauskelnes reikėtų keisti kas 2–3 valandas. Dieną leisti odai kuo ilgiau pakvėpuoti ir pabūti be sauskelnių, vengti trinti, visada gerai nusausinti.

Tiesa, renkantis sauskelnes reikėtų atkreipti dėmesį į kokybę – jos turėtų gerai sugerti drėgmę.

Pasitaiko, kai vaikui nustatomas pagal filmuko veikėjo vardą pavadintas sauskelnių sukeltas dermatitas "Lucky Luck", kurį sukelia sauskelnių gumose ar klijuose esantys alergenai.

Tuomet mažyliui išberia klubus ir išorinius sėdmenų klubus. Išgydyti padeda emolientai, "Bepanthen" kremas, kuriuos rekomenduojama naudoti iki 3–5 dienų.

Geriau nekrapštyti

Kai kuriems naujagimiams pasireiškia seborėjinis dermatitas. Mamos kartais net bando nukrapštyti ant galvos odos esančias gelsvas, riebias sulipusias pleiskanas. Jos būdingesnės berniukams.

Gydytoja tikino, kad jų krapštyti tikrai nereikėtų – taip galima prisikviesti daugiau bėdos, nes kūdikių seborėjinis dermatitas linkęs plisti.

Dažniausiai išberiamos tos vietos, kur gausu riebalinių liaukų: plaukuotoje galvos dalyje, kaktoje, prie antakių, palei nosį.

Atsikratyti šių pleiskanų padeda emulsijos ir šampūnai seborėjiniam dermatitui, dažnesnis galvos plovimas, šilti kompresai ant galvos. Jei išbertas kūdikio veidukas, reikėtų tepti emolientais, t. y. drėkinti.

Į gydytoją patariama kreiptis, jei nepadeda medicininės priemonės arba bėrimas išplitęs.

Naujagimių odos priežiūra

pakankama patalpų drėgmė,

odos drėkinimas ir priežiūra emolientais,

maudynės trunka apie 5–7 minutes,

nenaudoti muilo,

maudynėms specialūs rūgštinio pH prausikliai, aliejiniai prausikliai,

galvos plovimas šampūnu retesnis nei pačios maudynės,

naujagimių drabužių skalbimui nenaudoti minkštiklių, gaiviklių, kvapnių skalavimo skysčių,

naudoti kuo neutralesnius skalbiklius,

vengti purškiamų oro gaiviklių namuose,

nerengti sintetinio pluošto drabužiais,

vengti perkaitimo, suprakaitavimo,

iki 6 mėnesių vengti tiesioginės saulės,

žiemą naudoti kremus nuo šalčio.

Vėjaraupius sukelia Varicella zoster virusas (VZV) Tai ūmi, labai užkrečiama ir epidemiškai plintanti infekcinė liga. Iki 90 proc. žmonių perserga vėjaraupiais. Dažniausiai serga 2-8 metų vaikai. Liga pasireiškia karščiavimu bei pūsleliniu odos ir gleivinės bėrimu. Paprastai vėjaraupiais persergama lengvai ir vaikai pasveiksta nepasireiškus jokioms komplikacijoms. Tačiau suaugusieji linkę sirgti sunkiau bei liga tęsiasi ilgiau nei vaikams. Infekcija ypač pavojinga kūdikiams, nėščiosioms ir asmenims, kurių imuninė sistema nusilpusi.

Inkubacinis periodas (nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos požymių) svyruoja nuo 10 iki 21 d. dažniausiai trunka apie dvi savaites. Užkrečiamasis laikotarpis, kai asmuo platina ligą, nežinodamas, kad pats serga – 1–2 d. iki pirmųjų bėrimų pasireiškimo, ir tęsiasi tol, kol visi bėrimai nevirsta šašais – mažiausiai 5 dienas nuo pirmųjų bėrimo elementų atsiradimo. Beria bangomis kas 1-2 dienas, todėl viename plote galima pamatyti visų stadijų bėrimo elementų. Išbertas vietas labai niežti. Vis naujų bėrimo elementų atsiranda apie 5 dienas nuo ligos pradžios.

Pūslelių pirmiausia pasirodo plaukuotoje galvos dalyje, ant liemens, vėliau bėrimas plinta į galūnes, veidą, krūtinę. Kartais 20–30 proc. ligonių bėrimas gali išplisti į gleivines (burnos, akių, lyties organų). Tuo tarpu delnai ir pėdos neišberiamos. Paprastai ant sveikų vaikų odos būna 200–500 bėrimų, tačiau jų skaičius gali svyruoti nuo 10 iki 1500. Galimos net ir besimptomės vėjaraupių formos.

Virusas plinta:

– Per kvėpavimo takus su seilių lašeliais (kalbant, kosint, čiaudint);

– Tiesioginio kontakto keliu per pūslelių skystį (liečiant bėrimus);

– Netiesioginio kontakto būdu – liečiant drabužius, patalynę šviežiai suteptus pūslelių skysčiu;

– Nuo sergančiųjų juostine pūsleline. Asmuo sergantis juostine pūsleline gali užkrėsti vėjaraupiais tuos, kurie nėra sirgę ar neskiepyti nuo vėjaraupių. Užsikrėtus susergama tik vėjaraupiais, o ne juostine pūsleline.

Specifinio gydymo nuo vėjaraupių nėra. Tai virusinė infekcija, todėl antibiotikai neveiksmingi. Gydymas turi būti paremtas simptomų palengvinimu, pavyzdžiui, karščiavimui mažinti, niežuliui palengvinti. Taip pat reikėtų nepamiršti vartoti daug skysčių, siekiant išvengti dehidratacijos.

Vėjaraupių prevencijos ir kontrolės priemonės

Vienintelė efektyvi vėjaraupių profilaktikos priemonė – skiepai.  Jau po pirmos vakcinos dozės įskiepijimo sukuriama veiksminga 80-85 proc. apsauga nuo vėjaraupių infekcijos. Antroji vėjaraupių vakcinos dozė skiriama sustiprinti imunitetui, tuomet susiformuoja 97-99 proc. apsauga nuo infekcijos.

Lietuvoje vėjaraupių vakcina nėra įtraukta į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, todėl ja galima pasiskiepyti savo lėšomis. Vakcina galima skiepyti vaikus nuo 9 mėn. amžiaus ir suaugusius. Tiek vaikams, tiek suaugusiems rekomenduojamos 2 vakcinos dozės mažiausiai 6 savaičių intervau.

Rekomenduojama skiepyti šiuos asmenis:

– Visus anksčiau nesirgusius vėjaraupiais vaikus nuo 9 mėnesių amžiaus (ypač lankančius darželius bei mokyklas, sergančius lėtinėmis ligomis, ar turinčius imunodeficitą). Vėjaraupių vakciną rekomenduojama skiepyti antraisiais gyvenimo metais kartu su tymų – epideminio parotito – raudonukės (MMR) vakcina.

– Suaugusiuosius, kurie slaugo ligonius ir nėra sirgę vėjaraupiais bei kitus asmenis, turinčius didelę kontakto su šia infekcija riziką (darželio personalas, moterys, planuojančios nėštumą, nesirgę tėvai, kurie ruošiasi leisti vaiką į ugdymo įstaigą, medicinos darbuotojai).

– Asmenis, kurių imuninė sistema nusilpusi (sergantieji ŽIV/AIDS, lėtinėmis plaučių, kraujo ligomis, piktybiniais augliais, vartojantieji steroidinius hormonus, imuninę sistemą slopinančius vaistus).

– Anksčiau nesirgusius paauglius ir suaugusiuosius, kurių šeimose yra mažų vaikų.

– Siekiant apsaugoti asmenis, kurių negalima skiepyti, rekomenduojama paskiepyti jų šeimos narius (jei jie anksčiau nėra sirgę vėjaraupiais).

– Moteris, kurios planuoja nėštumą ir nėra sirgusios vėjaraupiais, paskiepyti reikėtų prieš tris mėnesius, kad antroji vakcinos dozė vėliausiai būtų įskiepyta likus mėnesiui iki nėštumo.

Vėjaraupių vakcina negalima skiepyti:

– Nėščiųjų;

– Kūdikių iki 9 mėn.;

– Asmenų, kuriems neseniai buvo perpiltas kraujas, imunoglobulinai ar kiti kraujo preparatai ar buvo skiriami (per paskutiniuosius 5 mėnesius);

– Kai kurie asmenys dėl galimybės pasiskiepyti turėtų pasitarti su gydytoju:

– Asmenys, kurie buvo gydyti imunosupresiniais vaistais, mažiausiai 2 savaites, pavyzdžiui, steroidais;

– Sergantys ŽIV/AIDS ar kitomis ligomis, kurios veikia imuninę sistemą;

– Sergantys onkologinėmis ligomis;

– Gauna onkologinį gydymą vaistais, spinduline terapiją ar chemoterapiją.

Poekspozicinė profilaktika

Vakcinacija taikoma ir skubiajai imunoprofilaktikai – imliems asmenims, kontaktavusiems su sergančiaisiais, rekomenduojama vakcinacija pirmosiomis dienomis:

– Jei paskiepijama per 3 d. (galima iki 5 d.) po kontakto su vėjaraupiais vakcinacijos efektyvumas, siekiant išvengti vėjaraupių ar palengvinti ligos eigą, siekia 70–100 proc.

– Vakcinacija neefektyvi jei skiepijama praėjus 5 d. po buvusio kontakto su sergančiuoju vėjaraupiais, tačiau jei asmuo po kontakto nebus infekuotas (nepasireikš liga), jam pradės formuotis imunitetas, kuris apsaugos nuo ligos ateityje.