Milijardų aritmetika
Naujausiais agentūros „Bloomberg“ ir bendrovės „Forbes“ duomenimis, daugiausia asmeninio turto Žemėje turi prabangos prekių grupės LVMH savininkas Bernard’as Arnault.
Agentūros „Bloomberg“ skaičiavimais, nuo sausio E. Musko asmeninis turtas sumažėjo daugiau nei 100 mlrd. dolerių – iki 163,6 mlrd. dolerių (apie 153,9 mlrd. eurų). B. Arnault turto vertė, agentūros duomenimis, siekia 170,8 mlrd. dolerių (apie 160,6 mlrd. eurų).
Nors eiliniam planetos gyventojui prancūzo verslo imperijos pavadinimas LVMH veikiausiai ne itin daug ką pasako, jai priklausančius prekės ženklus žino dauguma. Tai – tokie garsūs mados namai kaip „Dior“, laikrodžių gamintojas „Tag Heuer“, „Louis Vuitton“, šampano gamintojas „Moët & Chandon“, „Hennessy“, – kompanijos pavadinimas ir reiškia „Louis Vuitton Moët Hennessy“.
Bendrovės „Forbes“ sąraše E. Muskas taip pat gerokai atsilieka nuo B. Arnault (188,6 mlrd. JAV dolerių), kurio turtas vertinamas 176,8 mlrd. dolerių.
Žinoma, milijardierių sąrašas sudaromas remiantis viešai prieinama informacija apie turtą – akcijas, nekilnojamąjį turtą, meno kūrinius ir pan., todėl duomenys netikslūs, o kartais ir prieštaringi.
Pasak agentūros „Bloomberg“, 51 metų amerikiečių verslininko E. Musko kritimo reitinguose priežastis, be kita ko, yra jo įsigyto socilinio tinklo „Twitter“ kaina ir daugiau nei 50 proc. nukritusi elektromobilių gamintojos „Tesla“ akcijų vertė.
Spalio pabaigoje E. Muskas įsigijo tinklą „Twitter“ už maždaug 44 mlrd. dolerių. Įsigijęs E. Muskas skundėsi dėl pardavimų nuosmukio, nes kai kurie stambūs reklamuotojai sustabdė reklamą, baimindamiesi, kad, E. Muskui sušvelninus tinklo vartotojams taikomas taisykles, ji gali atsidurti šalia įžeidžiančių žinučių.
Nuo inžinerijos iki mados
Kitaip nei E. Muskas, B. Arnault savąją imperiją kūrė nuosekliai, nesižvalgydamas į žvaigždes, nekurdamas technikos stebuklų. Jei amerikiečio imperija – gamyklos ir virtualioji realybė, B. Arnault verslas – laikui atsparių Prancūzijos simbolių mozaika. Viskas, ką galvodamas apie eleganciją įsivaizduoja vidutinis statistinis, geopolitika nesidomintis planetos pilietis, yra susiję su B. Arnault. LVMH – tai prabangi kasdienybės estetika iš blizgių gyvenimo būdo žurnalų ir šabloninių atvirukų apie Paryžių. Seniausias kompanijai priklausančio prekės ženklo, vyno gamintojo „Château d’Yquem“, istorija siekia net 1593 m.
Tiesa, su turtuolių sąrašo antruoju numeriu prancūzas turi šį tą bendra. Pramoniniame Rubė mieste Šiaurės Prancūzijoje gimęs B. Arnault taip pat turi techninį išsilavinimą, kurį įgijo elitiniame Prancūzijos inžinerijos koledže. Jo senelis iš motinos pusės buvo civilinės inžinerijos kompanijos „Ferret-Savinel“ savininkas. Čia B. Arnault ir pradėjo dirbti baigęs mokslus.
Vienas iš pirmųjų pasiūlymų tėvui buvo sutelkti dėmesį į nekilnojamąjį turtą ir pervadinti įmonę į „Férinel“. Jo įžvalgumas pasiteisino – atostogų apartamentų projektai Žydrojoje pakrantėje ir JAV buvo pelningi.
B. Arnault prabangos verslo sėkmės istorija prasidėjo 1984-aisiais, kai įsigijo mados namus „Christian Dior“. Kaip teigiama viešose biografijose, būtent šio ženklo kūriniais žavėjosi būsimojo milijardieriaus motina.
B. Arnault įsigijo bankrutuojančią prabangos prekių bendrovę „Financière Agache“, vėliau varžytinėse įsigijo „Boussac Saint-Frères“ – tekstilės ir mažmeninės prekybos konglomeratą, kuriam priklausė ir „Christian Dior“, parduotuvių „Le Bon Marché“ ir „Conforama“ tinklai, sauskelnių gamintoja „Peaudouce“.
Įsigijęs „Boussac“, per dvejus metus jis atleido 9 000 darbuotojų, pardavė beveik visą įmonės turtą, pasiliko tik „Christian Dior“ ir „Le Bon Marché“. Šie sprendimai kompanijai padėjo išlipti iš finansinės duobės.
LVMH istorija prasidėjo 1987 m. susijungus bendrovėms „Louis Vuitton“ ir „Moët Hennessy“, tačiau jau po dvejų metų kartu su kitais investuotojais B. Arnault įsigijo kontrolinį koncerno akcijų paketą ir tapo grupės prezidentu.
Įžvalgūs sprendimai
„Jūs priklausote šeimos verslui, kuris galvoja apie ilgalaikę perspektyvą“, – šių metų pradžioje, atidarydamas naują ateljė Vendomo miestelyje, kolektyvui sakė B. Arnault. Sakoma, kad būtent tai ir yra jo ilgalaikės verslo politikos kodas.
LVMH sąmoningai neskelbia finansinių duomenų apie atskirų prekių ženklų pakilimus ir nuosmukius. Pagrindinis principas – suteikti kiekvienam prekės ženklui laiko kurti aukštos kokybės gaminius, sukurti tinkamą dizaino ir vadybos simbiozę.
Nors kitų metų kovą B. Arnault sukaks 74-eri, kol kas neatrodo, kad jis galvotų apie pasitraukimą.
Apžvalgininkų teigimu, B. Arnault verslo sėkmę pretenzingame grožio pasaulyje lemia decentralizacija, kai įmonėms suteikiama pakankamai laisvės, ir požiūris į vadovaujamus postus užimančius žmones – dažnai įmonėje jie dirba labai ilgai. Be to, didžiųjų prekių ženklų produkciją kompanija platina pati, neperleidžia nei kitoms bendrovėms, nei dirbantiems pagal franšizės sutartį. Išimtis – LVMH stipriųjų gėrimų platinimas.
B. Arnault anksčiau nei kiti suprato Tolimuosiuose Rytuose bręstantį augimo potencialą. Kai 1990-aisiais jis atidarė pirmąjį butiką Pekine, ne vienas prabangos verslo pasaulio atstovas gūžčiojo pečiais. Šiuo metu Azijoje generuojama 32 proc. grupės apyvartos, 39 proc. – Japonijoje. Tokia politika savo pranašumą pademonstravo ir per pandemiją. Kai iš Paryžiaus butikų ir LVMH universalinių parduotuvių „La Samaritaine“ ūmai dingo pirkėjai ir būriai turistų iš Kinijos, Tolimuosiuose Rytuose prekyba nesustojo.
Tiesa, sėkmė ne visada lydėjo prancūzą. Legendiniu laikomas 1990-aisiais vykęs mūšis dėl į finansinę duobę kritusio Italijos prabangos prekių ženklo „Gucci“ perėmimo, kurį galiausiai laimėjo jo aršus priešas François Pinault. Mėgindamas perimti Prancūzijos odos dirbinių gamybos įmonę „Hermès“ jis tapo šios savininkų priešu.
LVMH šiandien priklauso 75 mados, odos, vyno, spiritinių gėrimų, laikrodžių ir juvelyrinių dirbinių prekės ženklai. Joje dirba daugiau kaip 180 tūkst. darbuotojų, o akcijų vertė per pastaruosius 20 metų išaugo beveik 20 kartų.
Šiandien LVMH vertė – apie 365 mlrd. eurų ir yra didesnė nei bet kurios kitos Europos bendrovės. Pernai 64,2 mlrd. eurų pajamų iš parduotos produkcijos gavusi kompanija skaičiavo 12 mlrd. eurų grynojo pelno.
Pačiam B. Arnault, jo šeimai priklauso apie 47,8 proc. LVMH kapitalo ir 63,5 proc. balso teisių.
Arti politikos ir meno
Kitaip nei E. Muskas, prancūzas vengia kamerų, tačiau mielai susitinka su tais, kurie mėgsta būti dėmesio centre, – Prancūzijos politikais. LVMH Prancūzijai reiškia ir 36 tūkst. darbo vietų ir solidžios mokesčių sumos (kurių naštą, anot piktų liežuvių, jis bandė sumažinti ketinimu tapti Belgijos piliečiu). B. Arnault draugauja su kai kurių politikų šeimomis: milijardierius buvo tarp būsimojo Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy vestuvių svečių.
B. Arnault palaiko Emmanuelį Macroną, kurio žmona Brigitte buvo dviejų verslininko sūnų prancūzų kalbos mokytoja licėjuje.
Būdamas tipiškas senojo pasaulio verslo atstovas B. Arnault neabejingas kultūrai. Jis groja pianinu ir kolekcionuoja šiuolaikinį meną, o 2006 m. jis įkūrė „Louis Vuitton“ fondą, kuriam amerikiečių architektas Frankas O. Gehry pastatė parodų centrą Paryžiuje. B. Arnault pranešė paaukosiantis 200 mln. eurų 2019-ųjų balandį gaisro nuniokotos Paryžiaus Dievo Motinos katedros rekonstrukcijai.
Visuomenė tiki su antrąja žmona – iš Kanados kilusia koncertuojančia pianiste Hélène Mercier – gyvenančio verslininko įvaizdžiu. Jei ir suabejotų, tokie leidiniai kaip „Les Échos“, „Challenges“ ar „Le Parisien“, į kuriuos jis pastaraisiais metais nuosekliai investavo, išsklaidytų abejones.
Ilsėtis dar neketina
Sunkumų, atrodo, negresia ir versle. Vasarą jo šeimos kontroliuojama „Financière Agache“, kuriai priklauso prabangos prekių grupės ir „Christian Dior“ kontrolinis akcijų paketas, tapo ribotos atsakomybės bendrove. B. Arnault tapo pirmuoju bendrovės generaliniu direktoriumi, o akcinis kapitalas lygiomis dalimis buvo padalytas jo vaikams.
Jų B. Arnault turi penkis – keturis sūnus ir dukrą. Visi jie eina svarbias vadovaujamas pareigas LVMH imperijoje. Tačiau kuris jų vieną dieną pakeis tėvą pagrindiniame poste, neaišku.
Nors kitų metų kovą B. Arnault sukaks 74-eri, atrodo, jis negalvoja apie poilsį. Pavasarį LVMH metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime B. Arnault pasiūlė padidinti bendrovės įstatuose numatytą maksimalų generalinio direktoriaus amžių nuo 75 iki 80 metų ir sulaukė aiškaus daugiau kaip 80 proc. balsavimo teisę turinčių asmenų pritarimo. Taigi, B. Arnault dar kurį laiką bus pagrindinis LVMH veidas.
