Ne tik medicina
Profesoriaus B.Padegimo gyvenimas ir veikla labai pamokantys. Ne tik mus, jo buvusius bendradarbius, bet ir daugelį jį pažinojusiųjų.
Turbūt kiekvienoje Lietuvos gydymo įstaigoje galima rasti buvusių profesoriaus B.Padegimo studentų, menančių jį kaip įdomų, reiklų, principingą dėstytoją. Jis buvo ne tik mokslininkas, pedagogas (apie tai žinių galima rasti Vikipedijoje ir kitose enciklopedijose), bet ir visapusiškas žmogus, neapsiribojęs vien profesinių interesų ratu.
Ko gero, tikrai ne visi žino, kad profesoriaus B.Padegimo gyvenimas susijęs su įvairiapusiais istoriniais-etnografiniais tyrinėjimais, kelionėmis, menu, gamtos pažinimu ir jos tausojimu. Geriau pažindamii tokius žmones galime aiškiau suprasti praėjusio laikotarpio istoriją.
Tęsė akademiko darbus
Profesorius B.Padegimas nuolat prisimindavo savo mokytoją ir pirmtaką, pirmąjį Kauno universiteto Fiziologijos katedros vedėją profesorių Vladą Lašą. Jis buvo ne tik didis mokslininkas, akademikas, pedagogas, bet ir aukštojo medicinos mokslo Kaune organizatorius, dirbęs Lietuvos Steigiamajame ir Pirmajame Seimuose, Lietuvos medicinos bei Lietuvos mokslų akademijos ir mokslo institutų materialinės ir profesinės bazės kūrėjas.
Suprantama, kad bręstant tokioje turiningoje akademinėje aplinkoje būsimam profesoriui B.Padegimui buvo aiškiau matoma aukštojo mokslo Lietuvoje ir Kaune istorija, kurią jis vėliau nuolat prisimindavo, perteikdavo studentams. Profesorius labai gerbė akademiko V.Lašo palikimą, prisiminimus aprašė monografijoje "Akademikas Vladas Lašas", be to, tęsė akademiko pradėtą mokslinę veiklą anafilaksijos srityje ir tapo alergologijos, ypač eksperimentinės, mokslo tęsėju bei pradininku Lietuvoje.
Profesorius B.Padegimas sakydavo: "Eksperimentinė alergologija man įdomi ir patraukli. Visada darai tai, ko dar nežinojai, ieškai atsakymo ir dažniausiai jį surandi." Taip nagrinėdamas sudėtingus patofiziologinius alergijos išsivystymo mechanizmus, šios ligos priežastis, gautus rezultatus ne tik skelbė daugelyje publikacijų (jų priskaičiuojama per 260), bet ir mokslinėse konferencijose Lietuvoje bei užsienyje. Kartu su moksline ir pedagogine veikla jis buvo žinomas ir kaip mokslo žinių populiarintojas – mokyklose, fabrikuose, "Žinijos" draugijoje perskaitė šimtus paskaitų medicinos mokslo klausimais, kartu su kolegomis, bendradarbiais įvairiose Lietuvos vietovėse skaitė paskaitas aktualiais fiziologijos ir alergologijos klausimais.
Gali išduoti net ir artimiausias žmogus, bet niekada neišduos atlikti darbai. Jie ir po daugelio metų bylos apie nueitą kelią, juos atlikusį žmogų.
Keliautojas ir sportininkas
Prisimename profesorių B.Padegimą ir kaip puikų katedros administratorių, ir kaip reiklų, bet labai teisingą dekaną. Dėl jo reiklumo ir principingumo tarp nepažangių studentų buvo paplitęs juokingas posakis. Nelengvų studijų etapai buvo apibūdinami pagal keturtakčio variklio principą: įsiurbimas – tai sunkus įstojimas, suspaudimas – daugybės literatūros šaltinių ir gaunamų žinių svorio, padegimas – blogai besimokančiųjų pokalbis su dekanu ir išmetimas.
B.Padegimas buvo žinomas ir kaip sporto entuziastas bei visuomenininkas: buvo išrinktas sporto klubo pirmininku, nemažai pasiekė keliose sporto šakose. Baigęs institutą mėgo keliauti. Su studentais rengė etnografines ekspedicijas po Lietuvą, užrašydavo tenykščių gyventojų prisiminimus, dainas, pasakojimus, publikuodavo tai etnografiniuose leidiniuose.
Jau būdamas profesoriumi kartu su kolegomis iš Kauno politechnikos instituto lankydavosi studentų vasaros statybiniuose būriuose ne tik Lietuvoje, bet ir Kalnų Altajuje. Studentams patardavo darbo fiziologijos ir higienos klausimais, bendraudavo su vietiniais gyventojais, visa tai aprašydavo spaudoje.
Lyderis visur lyderis
Profesorius suburdavo bendradarbius prasmingai praleisti laisvalaikį, į semestro pradžios ir pabaigos šventes. Dažnai tai buvo išvykos po Lietuvą, ypač jo gimtąją Dzūkiją.
Prie katedros bendradarbių dažnai prisijungdavo kitų instituto katedrų darbuotojai. Tokios išvykos išmokė geriau suprasti, pažinti gražią mūsų gamtą, vieniems kitus, aplankyti žymias vietoves, pabendrauti ne tik tarpusavyje, bet ir su lankomų vietovių žmonėmis, dažniausiai medikais, sužinoti jų rūpesčius. Toks bendravimas labai sudomindavo jaunuosius katedros darbuotojus, kartu keliaujančius darbuotojų vaikus. Lankomų vietovių ir susitikimų prisiminimai neabejotinai įstrigo giliai į atmintį tų išvykų dalyviams. Ir liaudies dainos, kurių labai daug mokėjo profesorius ir jo žmona docentė Onutė Padegimienė.
Profesoriaus darbo kabinete dažnai lankėsi ne tik kolegos, bet ir kitų katedrų vedėjai, prorektoriai, dekanai. Jis labai domėjosi instituto gyvenimu, todėl dažnas užėjęs gaudavo patarimų moksliniais, profesiniais, pedagogikos ir kitais klausimais. Neatsitiktinai B.Padegimo vadovaujamoje Fiziologijos katedroje vyko tarptautinis fiziologų pasitarimas, kuriame dalyvavo profesionalai ne tik iš buvusios Sovietų Sąjungos, bet ir kitų šalių, netgi Kubos. Po turiningų diskusijų fiziologijos dėstymo klausimais pats profesorius B.Padegimas svečius supažindino su Kauno aukštojo mokslo raida, miesto ir Lietuvos istorija. Tais laikais ši informacija buvo labai svarbi populiarinant Lietuvą.
Ką byloja darbai
Profesorius B.Padegimas buvo žinomas ne tik kaimyninėse, bet ir tolimesnėse respublikose – Ukrainoje, Gruzijoje. Daug bendraudavo su tų šalių kolegomis mokslininkais, dalyvaudavo giminingų katedrų doktorantų disertacijų gynime, buvo jų darbų vadovu, recenzentu, oponentu, skaitydavo pranešimus studentams ir dėstytojams. Visur buvo labai vertinamas. Baltarusijos Gomelio medicinos institutas suteikė jam garbės daktaro vardą.
Mums, buvusiems bendradarbiams, įstrigo B.Padegimo požiūris į darbą. Labai dažnai jo darbo kabineto languose šviesa negęsdavo ilgiausiai. Profesorius pabrėždavo, kad darbas – šventas dalykas, paverčiantis žmogų tauresniu. Didžiavosi tuo, kad yra kilęs iš Jotvingijos, o gyvenimas kaime, didelėje šeimoje jį daug ko išmokė. Iš vaikystės ir jaunystės, sakydavo profesorius, susiformavo ir jo gyvenimo kredo: "Gali išduoti net ir artimiausias žmogus, bet niekada neišduos atlikti darbai. Jie ir po daugelio metų bylos apie nueitą kelią, juos atlikusį žmogų." Profesorius daug dirbo net ir tada, kai išėjo į užtarnautą poilsį. Paklausus, ką veikia, atsakydavo: "Rašau. Tuos užrašus vadinu prisiminimais. Tik nieko neteisiu, tiesiog noriu papasakoti apie nueitą kelią, sutiktus žmones, apie kaimo sodybų grožį, prakaito skonį, pūslėtas rankas po darbymečio." Tikėjosi, kad kam nors bus įdomios jo papasakotos istorijos.
Laisvalaikiu mėgdavo sodo sklypą Kauno marių pakrantėje. Domėjosi aplinka, kurioje gyveno, stebėjo Lietuvos gyvenimo ritmą.
Prasminga, kad profesoriaus gyvenimo kredo liko ištikimi jo sūnūs Gytis ir Rytis, kurių darbai, kaip mąstė ir norėjo profesorius, ir po daugelio metų irgi bylos apie jų nueitą kelią ir daugeliui išliks neišdildomu gyvenimo pavyzdžiu.
