Turi atkurti teisingumą
Bešeimininkių, neleistinai prie atliekų konteinerių paliktų šiukšlių problema tapo tokia aktuali, kad prireikė koreguoti net Tvarkymo ir švaros taisykles mieste.
"Mes sulaukdavome labai daug skundų dėl atliekų prie konteinerių, namų administratoriai neturi prievolės jų tvarkyti. Nuo jų viskas ir prasidėjo, namų administratoriai nesutiko to daryti. Be to, savivaldybė gavo vyriausybės atstovo teikimą rasti sprendimą, nes tiek vyriausybės atstovo, tiek ir Aplinkos ministerijos nuomone, jei neįmanoma įrodyti, kas yra atliekų turėtojas, negalima teigti, kad tai būtent to kvartalo gyventojų atliekos", – kalbėjo Klaipėdos savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė.
Iki šiol daugiabučių namų administratoriai tvarkė bešeimininkes atliekas, neleistinai paliktas prie konteinerių, o už tai apmokėti turėjo aplinkinių namų gyventojai.
Nuo jų viskas ir prasidėjo, namų administratoriai nesutiko to daryti.
Teks pakentėti pusmetį
Patvirtinus naujas Miesto tvarkymo ir švaros taisykles, tuo atveju, jei nebus randamas teršėjas, sutvarkyti teritoriją prie atliekų konteinerio ir apmokėti tvarkymo darbus turės savivaldybė.
"Mes parengėme projektą, kuriuo prašoma, kad nuo kitų metų liepos pradžios būtų leidžiama tvarkyti atliekas kartu su Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centru (KRATC). Tas pusmetis bus pereinamasis laikotarpis. KRATC atliktų viešąjį pirkimą, kontroliuotų vežėją, o savivaldybė apmokėtų šią paslaugą", – patikslino R. Jievaitienė.
Iki tos datos viskas vyks, kaip iki šiol, daugiabučių administratoriai tvarkys bešeimininkes atliekas ir už tai pateiks gyventojams sąskaitas.
Tačiau situacija pasikeis ir gyventojams už nevalyvus asmenis mokėti nebereikės, kai tik įsigalios Miesto tvarkymo ir švaros taisyklių pataisos.
Rasa Jievaitienė. Vytauto Petriko nuotr.
Savivaldybės atstovų teigimu, pagal galiojantį reglamentavimą šios sąnaudos negali būti įtrauktos į vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą sąskaitą, todėl bešeimininkių atliekų tvarkymui būtų naudojamos savivaldybės lėšos.
"Mes puikiai žinome, kad nėra bešeimininkių atliekų, o yra teršėjai. Kai kurių bendrijų gyventojai patys stebi, kad svetimi prie jų konteinerių nepalikinėtų šiukšlių, ten yra švariau. Tačiau ir taisykles pakeitus, už teršėjų paliktas šiukšles vis tiek mokės visi mokesčių mokėtojai, tik jau iš miesto biudžeto", – tvirtino KRATC projektų vadovas komunikacijai Arūnas Liubinavičius.
Kainuos ketvirtį milijono
Bešeimininkių atliekų, paliktų šalia konteinerių aikštelių, prognozuojamos preliminarios tvarkymo sąnaudos yra 254,24 tūkst. eurų per metus.
Šias sąnaudas sudarytų atliekų surinkimo konteinerių aikštelių priežiūros išlaidos – 174,24 tūkst. eurų bei atliekų perdavimo atliekų tvarkytojui išlaidos – 80 tūkst. eurų, kurios gali kisti, priklausomai nuo surinktų atliekų.
"Aišku, pagal poreikį nustatysime, kiek kartų per savaitę reikėtų apvažiuoti aikšteles, nes kai kuriose vietose atliekų atsiranda labai dažnai ir daug. Jei konteinerių aikšteles apvažiuotume kartą per savaitę ir bešeimininkių atliekų būtų surinkta apie 800 t per metus, tai jų sutvarkymas kainuotų per 250 tūkst. eurų. Galbūt ilgainiui tiek pinigų nebereikės, nes ne visos aikštelės taip užterštos", – teigė R. Jievaitienė.
Anot jos, didžiąją dalį išlaidų sudarys ne atliekos, kurias reikės išgabenti, o periodinis aikštelių apvažiavimas ir švaros patikrinimas.
Klaipėdoje yra apie 3 tūkst. atliekų konteinerių aikštelių.
