Šiemet lankytojų žvilgsnius pasitinka daugiau kaip 700 kolekcinių numerių bijūnų iš viso pasaulio, atskleisdami ir iliustruodami plačią bijūnų rūšių ir veislių įvairovę. Ypač didelis dėmesys skiriamas Lietuvos selekcininkų palikimui – svarbią šiuo metu VDU Botanikos sode auginamos bijūnų kolekcijos dalį sudaro Lietuvoje išvestos bijūnų veislės.

Lietuvos selekcininkų darbams – ypatingas dėmesys

VDU Botanikos sode esantis bijūnynas – tai ne tik žiedų jūra, bet ir galimybė vienoje vietoje pamatyti reikšmingiausias Lietuvos selekcininkų sukurtas veisles. Pavyzdžiui, visas devyniolika dr. Onos Skeivinės ir visas dvidešimt penkias Jono Evaldo Tarvido ir Emilijos Tarvidienės išvestas veisles. Taip pat eksponuojamos šešios Kęstučio Vyšniausko, keturios Pranciškaus Puidoko ir viena Semiono Eicher-Lorkos veislė.

VDU Botanikos sodo nuotr. 

Buvusi ilgametė VDU Botanikos sodo darbuotoja dr. Ona Skeivienė laikoma pirmąja profesionalia šalies bijūnų selekcininke. Visos jos veislės priklauso puikiojo bijūno (Paeonia lactiflora) veislių hibridų grupei (Hybrid Lactiflora Group), o šešios iš jų oficialiai užregistruotos Amerikos bijūnų draugijos registre. Visos O. Skeivienės veislės priskirtos Lietuvos augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams ir saugomos.

Jonas Evaldas Tarvidas ir Emilija Tarvidienė – profesionalūs bijūnų selekcininkai, iki 1994 metų dirbę Lietuvos žemdirbystės institute. Kryžmindami puikiojo bijūno veisles tarpusavyje jie išvedė 25 Hybrid Lactiflora grupės veisles, kurios visos priskirtos Lietuvos augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams.

VDU Botanikos sodo nuotr. 

Kęstutis Vyšniauskas pirmasis Lietuvoje sukūrė žolinių bijūnų veislių ir rūšių hibridų grupės (Herbaceous Hybrid/Species Crosses Group) veisles ir vieną Hybrid Lactiflora grupės veislę. Pranciškus Puidokas yra sukūręs ir oficialiai užregistravęs puikiojo bijūno hibridų grupės veisles, kurios sukurtos tarpusavyje kryžminant O. Skeivienės veisles 'Maironis' (1964) ir 'Garbė Motinai' (1947). Semionas Eicher-Lorka – pusiau sumedėjusių bijūnų (Intersectional Hybrid/Itoh Group) selekcininkas. Literatūros šaltiniuose nurodoma, kad jis buvo išvedęs 12 bijūnų veislių. VDU Botanikos sodo kolekcijoje auginama tik viena S. Eicher-Lorkos veislė – 'Žizel' (iki 1986).

Ekspozicijoje galite pamatyti ir VDU Botanikos sode atrinktus naujausius bijūnų hibridus, kurie etiketėse pažymėti selekciniais numeriais. Vienam iš tokių atrinktų hibridų jau suteiktas vardas – 'Estonian Snow' (Arūnas Balsevičius, iki 2014).

Nestinga naujienų

Bijūnų kolekcijos plėtra vyksta kasmet. Nemažai bijūnų rūšių ir veislių įsigyta bendradarbiaujant su kolekcininkais ir botanikos sodais, pavyzdžiui, šiemet ekspoziciją papildė bijūnai iš Gruzijos nacionalinio botanikos sodo: Paeonia carrthalinica, Paeonia caucasica, Paeonia Mlokosewitschii, Paeonia wittmanniana, Paeonia steveniana. Įsigyta ir pusiau sumedėjusių bijūnų (Intersectional Hybrid/Itoh Group): 'White Emperor', 'Sonoma Rosy Future', 'Norwegian Blush', 'Red Double Seedling', 'Tolomeo no 59'.

VDU Botanikos sodo nuotr. 

Be to, įkurta ekspozicija, specialiai skirta oficialiai registruotiems dr. O. Skeivienės bijūnams: čia galite ne tik pasigrožėti veislėmis 'Darius Girėnas', 'Freda', 'Garbė Motinai', 'Professor K. Grybauskas', 'Skeivienės Vėlyvasis', 'Virgilijus', bet ir kartu pasodintais bijūnais, kuriuos kryžminant buvo sukurtos šios lietuviškos veislės.

VDU Kauno botanikos sode sukaupta didžiulė bijūnų kolekcija. Kolekciją sudaro žoliniai, sumedėję ir tarpsekcijiniai (žolinių ir sumedėjusių bijūnų hibridai) bijūnai. Laukinės rūšys, sumedėję ir tarpsekcijiniai bijūnai sudaro mažą kolekcijos dalį. Kolekcijos pagrindą sudaro žolinių bijūnų veislės – nuo seniausių, išvestų 1846 metais („Reine des Roses“), iki moderniausių veislių. Išskirtinės yra lietuviškos selekcijos veislės.

Šiemet pavasaris vėlyvas, trūksta drėgmės, šilumos, naktys vėsios. Užsitęsė žiedpumpurių vystymasis, dėl to ankstyvesnės veislės žydės vėliau.

„Bijūnų auginimo istorija siekia kelis šimtus metų prieš mūsų erą, jie turi ypatingą kultūrinę vertę. Bijūnai įdomūs selekcininkams, augalų augintojams. VDU Kauno botanikos sode bijūnai eksponuojami 20 arų plote pagal veislės šalies kilmę: įrengtos lietuviškos selekcijos, lenkiškų, kitų užsienio šalių ekspozicijos. Lietuviškos veislės pasodintos atskirai, atsižvelgiant į veislės autorių, o užsienio veislės – atsižvelgiant į žydėjimo laiką ir žiedų spalvą“, – sakė vyresnioji botaninių kolekcijų kuratorė Žibutė Baškienė. „Žoliniai bijūnai plačiai auginami vidutinio klimato regionuose, didžioji dalis bijūnų paplitę alpiniuose Azijos ir Europos regionuose. Skirtinguose regionuose šie augalai paprastai žydi nuo gegužės pradžios iki birželio pabaigos. Vienos veislės žydėjimas paprastai trunka 5–7 dienas“, – apie bijūnų paplitimą ir žydėjimo ypatumus pasakojo Ž. Baškienė.

Šiuo metu VDU Kauno botanikos sode auginama 11 rūšių ir vidurūšinių taksonų, 48 lietuviškos veislės ir 200 kitose šalyse išvestos veislės. Lietuviškų bijūnų kolekcija yra sudaryta iš „Paeonia lactiflora“, „Paeonia x hybrida“ ir „Paeonia peregrina“ veislių. Didžiąją dalį kolekcijos sudaro „Paeonia lactiflora“ veislės.

VDU Kauno botanikos sode saugomos augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams (ANGI) priskirtos 25 Jono ir Emilijos Tarvidų sukurtos veislės ir 19 Onos Skeivienės išvestos veislės.

Tinka ir sausoms puokštėms kurti

Anot VDU Kauno botanikos sodo vyresniosios botaninių kolekcijų kuratorės Ž. Baškienės, veislę „Profesorius K. Grybauskas“  galima būtų vadinti VDU Kauno botanikos sodo bijūnyno vizitine kortele. „Šis bijūnas ypatingas tuo, kad jis yra vėlyviausias – žydi per Jonines. Jo žiedai – ne tik nuostabiai gražūs, bet ir tinkami naudoti sausoms puokštėms. O tai – retenybė tarp bijūnų“, – pasakojo Ž. Baškienė.