B. Browderio skunde Latvijos institucijoms tvirtinama, jog per „Swedbank“ padalinį Latvijoje buvo išplauta apytikriai 41 mln. JAV dolerių.

Panašių B. Browderio, kuriam Rusijos teismas 2013-aisiais už akių skyrė devynerių metų laisvės atėmimo bausmę pagal mokesčių vengimo kaltinimus, skundų dėl „Swedbank“ veiklos yra sulaukusios ir Švedijos bei Estijos institucijos. Juose nurodytos atitinkamai 176 mln. dolerių ir 117 mln. dolerių išplautų pinigų sumos.

Švedijos ekonominių nusikaltimų tarnyba šio mėnesio pradžioje pranešė netirsianti B. Browderio įtarimų dėl „Swedbank“, nusprendusi, kad nėra pagrindo manyti, jog buvo padarytas baudžiamojo persekiojimo reikalaujantis nusikaltimas. Tarnybos vertinimu, pervedimai į „Swedbank“ sąskaitas Švedijoje buvo nedideli ir sudaro tik nedidelę dalį visos įtartinų pervedimų, apie kuriuos buvo pranešta, sumos. Be to, minėti pervedimai į „Swedbank“ sąskaitas Švedijoje buvo atlikti 2006-2012 metais, todėl turėtų būti vertinami pagal tuomet galiojusias baudžiamojo kodekso nuostatas, o ne pagal sugriežtintus kovos su pinigų plovimu teisės aktus, kurie galioja nuo 2014 metų.

Švedijos visuomeninis transliuotojas SVT vasario mėnesį pranešė, kad pinigų srautai tarp „Swedbank“ ir itin plataus masto tarptautinio pinigų plovimo skandalo centre atsidūrusio „Danske Bank“ filialo Estijoje 2007-2015 metais galėjo viršyti 40 mlrd. Švedijos kronų (3,8 mlrd. eurų).

Balandžio 5-ąją dėl šio skandalo atsistatydino „Swedbank“ stebėtojų tarybos pirmininkas Larsas Idermarkas, o kovo 28 dieną „Swedbank“ direktorių taryba atleido grupės prezidentę ir vykdomąją direktorę Birgitte Bonnesen (Birgitą Bonesen).

„Hermitage Capital Management“ valdytojas B. Browderis kaltinimus dėl galimų „Swedbank“ ryšių su į didžiulį pinigų plovimo skandalą įsipainiojusiu „Danske“ banku Švedijos prokurorams pateikė kovo 4 d. B. Browderis tuo metu teigė, kad per sąskaitas „Swedbank“ 2006-2012 m. galėjo būti išplauta 176 mln. dolerių.

Pirmadienį Švedijos ekonominių nusikaltimų tarnyba nusprendė nepradėti tyrimo dėl B. Browderio pateiktų kaltinimų „Swedbank“, nes, aiškino tarnyba, įtartinų sąskaitų banke nebuvo daug, o galimas pinigų plovimas įvyko iki Švedijos pinigų plovimo prevencijos įstatymų sugriežtinimo 2014 m.

Pasak tarnybos, šiems nusikaltimams, net jei jie buvo padaryti, jau įsigaliojo senatis.

„Atsižvelgdama į pateiktus faktus, Geteborgo ekonominių nusikaltimų tarnyba nusprendė nepradėti ikiteisminio tyrimo“, - sakoma Švedijos ekonominių nusikaltimų tarnybos pranešime.

„Swedbank“ anksčiau neigė prielaidas apie savo įsitraukimą į „Danske Bank“ pinigų plovimo skandalą, tačiau turėjo pripažinti kaltinimus, kai Švedijos nacionalinis transliuotojas SVT vasario 20 d. pranešė, kad tarp „Swedbank“ ir „Danske Bank“ Baltijos šalių filialų įvykdyta mokėjimų už maždaug 40 mlrd. kronų (3,8 mlrd. eurų). Švedijos ir Estijos finansų inspekcijos apie bendrą „Swedbank“ tyrimą pranešė jau kitą dieną - vasario 21-ąją.

Vėliau SVT pranešė, kad „Swedbank“ vadovams pernai rugsėjį siųsta, o vėliau nutekinta vidaus ataskaita atskleidė, jog 2007-2015 m. tarp įtarimą sukėlusių „Swedbank“ ir „Danske Bank“ klientų Baltijos šalyse buvo pervesta iš viso 95 mlrd. Švedijos kronų (9,04 mlrd. eurų).

B. Browderis tikina turįs informacijos, kad didžioji dalis iš 176 mln. galimai nešvarių dolerių buvo gaunami iš ir siunčiami į lietuvišką Ūkio banką, kuris 2013 m. buvo paskelbtas bankrutavusiu. B. Browderio kaltinime teigiama, kad 590 „Swedbank“ sąskaitų Baltijos šalyse ir Švedijoje gavo 158 mln. dolerių iš 102-ų Ūkio banko sąskaitų.

Taip pat investuotojas teigia, kad 50 „Swedbank“ sąskaitų Švedijoje sulaukė 2,4 mln. dolerių iš 31-os Ūkio banko sąskaitos, kurios priklausė bendrovėms, registruotoms Belize ir Britų Mergelių salose.

Vienas iš investicinio fondo „Hermitage Capital Management“ įkūrėjų kaltina „Swedbank“ plovus pinigus, susijusius su didžiulę pinigų plovimo schemą 2008 m. atskleidusio ir po metų Maskvos kalėjime mirusio teisininko Sergejaus Magnickio mirtimi.

B. Browderis tikina, kad ilgus metus nusikaltėliai iš buvusių SSRS respublikų per skandinaviškų bankų Baltijos šalių filialus plaudavo pinigus, jais susimokėdami už vakarietišką prabangą - privačias mokyklas vaikams ir brangų nekilnojamą turtą. Anksčiau B. Browderis buvo pateikęs kaltinimus dėl „Danske Bank“ veiklos. „Danske“ bankas šiuo metu yra tiriamas tiek Europoje, tiek ir Jungtinėse Valstijose dėl 200 mlrd. eurų įtartinų mokėjimų, atliktų banko Estijos filiale, kurį šalies institucijos nurodė uždaryti.

Šie įtartini mokėjimai buvo atliekami beveik dešimtmetį ir niekas jų nestabdė.

B. Browderis kaltina „Swedbank“ atlikus 18 mln. dolerių mokėjimus iš 13-os „Danske Bank“ Estijos filialo sąskaitų į 77-ias „Swedbank“ sąskaitas Baltijos šalyse.

„Šie įtartini mokėjimai buvo atliekami beveik dešimtmetį ir niekas jų nestabdė. Šie mokėjimai buvo akivaizdūs mums žiūrint iš išorės, todėl abejotina, kad jie nebuvo akivaizdūs banko viduje. Jei nebus realių teisinių pasekmių už pinigų plovimą, šios problemos tęsis“, - „Swedbank“ kaltino B. Browderis.

„Swedbank“ atstovas spaudai Gabrielis Franckė Rodau el. paštu „Bloomberg“ tikino, kad bankas dar nesusipažino su B. Browderio pateiktais kaltinimais.

„Mes, kiek man žinoma, dar nematėme skundo turinio ar detalių. Taigi sudėtinga pakomentuoti tai. Visuose teisėsaugos tyrimuose mes bendradarbiaujame, į visus tyrimus žiūrime teigiamai“, - rašė G. F. Rodau.

B. Browderis taip pat prašo Švedijos prokurorų į jų „Swedbank“ tyrimą įtraukti ir „Nordea“, didžiausią Šiaurės šalių banką. Be kita ko, investuotojas ragina įkurti tarptautinę komandą, kuri užtikrintų efektyvų tyrimą bylai augant ir įtraukiant vis daugiau visos Europos bankų.

Švedijos teisėsaugai pateiktame kaltinime sakoma, kad pinigų plovimo ženklų nebuvo įmanoma nepastebėti. B. Browderis tikina, kad sąskaitų savininkai buvo registravę verslus mokesčių rojuose, kaip Britų Mergelių salos ir Maršalo salos. Kitos įmonės, registruotos Jungtinėje Karalystėje (JK), neturėjo beveik jokių pajamų, tačiau tų bendrovių mokėjimai per „Swedbank“ sąskaitas siekė „reikšmingas sumas dolerių“, teigė B. Browderis.

Kaltinime sakoma, esą „Swedbank“ darbuotojai neblokavo ir nepranešė apie įtartinus mokėjimus, taip palaikydami neteisėtus veiksmus. Taip pat B. Browderis tikina, kad įspėjamieji ženklai buvo akivaizdūs daugeliu atveju, o tai kelia įtarimą, jog „Swedbank“ darbuotojai aktyviai padėjo klientams plauti pinigus.

„Swedbank“ anksčiau neigė prielaidas apie savo įsitraukimą į „Danske Bank“ pinigų plovimo skandalą, tačiau turėjo pripažinti kaltinimus, kai Švedijos nacionalinis transliuotojas SVT pranešė, kad tarp „Swedbank“ ir „Danske Bank“ Baltijos šalių filialų įvykdyta mokėjimų už maždaug 40 mlrd. kronų (3,8 mlrd. eurų). Švedijos ir Estijos finansų inspekcijos apie bendrą „Swedbank“ tyrimą pranešė jau kitą dieną - vasario 21-ąją.

SVT teigimu, „Swedbank“ teikė paslaugas ir Rusijos oligarchams bei buvusiam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui.

Trečiadienį Švedijos finansų inspekcija (FI) teigė, kad bendras vaizdas rodo, jog „Švedijos bankų Baltijos šalių filialuose akivaizdžiai trūko kovos su pinigų plovimu, tačiau taip pat tai rodo, kad šie trūkumai daugiausia buvo praeityje“. Komentuodama Švedijos žiniasklaidos kaltinimus „Swedbank“, FI tikino, kad informacija rodo, jog banko priemonės kovai su pinigų plovimu buvo aiškiai nepakankamos.

B. Browderis pinigų plovėjus medžioja nuo 2009 m., kai Maskvos kalėjime neaiškiomis aplinkybėmis mirė rusų oligarchų pinigų plovimo schemas tyręs tuo metu B. Browderio teisininkas S. Magnickis.

Juk abi šalis niokojo ir cariniai, ir sovietiniai despotai, o Rusija, nors carizmas ir Sovietų Sąjunga jau žlugo, nuo jų palikimą įkūnijančių despotų  kenčia dar vis.

Nėra geresnės rusų kančių iliustracijos kaip advokato Sergejaus Magnickio likimas, susijęs su amerikiečio verslininko Billo Browderio pastangomis Rusijoje įdiegti sąžiningą turtų kaupimą, tai yra švarų kapitalizmą.

Kurį laiką B. Browderis ir buvo didžiausias kapitalistas Rusijoje. Tačiau po to, kai jo advokatą S. Magnickį Vladimiro Putino budeliai mirtinai nukankino kalėjime, jis tapo vienas smarkiausių Kremliaus priešininkų. Tiek sužinome iš jo pareiškimų Čikagos universiteto žurnale ir kitoje Amerikos spaudoje.

Dabar B. Browderis įsitikinęs, kad ne iš ne ko kito, o būtent V. Putino kyla „pati rimčiausioji grėsmė pasaulio taikai ir Jungtinių Amerikos Valstijų nacionaliniam saugumui“.

B. Browderio senelis Earlas porą dešimtmečių buvo JAV komunistų partijos generaliniu sekretoriumi, todėl Billas, iš prigimties „priešgyna“, vietoj komunisto tapo kapitalistu. Jis 1989 m. pirmiausia Lenkijoje, o nuo 1992-ųjų ir Rusijoje panaudojo kapitalizmo mokyklose (universitetuose ir privačiose firmose) įgytas žinias, kad buvusios komunistinės šalies besivystančioje ekonomikoje, rizikuodamas ir žaisdamas akcijomis,  praturtėtų pats ir praturtintų kitus.

Štai Lenkijoje jis visas savo gyvenimo santaupas, 4000 JAV dolerių, konvertavo į zlotus ir už juos trijose pigiai privatizuojamose bendrovėse nusipirko akcijų, kurių vertė per 12 mėnesių padidėjo dešimt kartų.

Tada jis vyko į Maskvą, kur didžiai nustebęs priėjo išvadą, jog visa šalis išparduodama už absurdiškai mažas kainas. „1992 m. visa Rusija buvo įvertinta 10 milijardų dolerių. Visa šalis su visomis dujomis, visais metalais, su viskuo, – negalėjo jis patikėti, – 10 milijardų Amerikos dolerių už visą Rusiją!”

Savo viršininkus firmoje „Salomon“ jis įtikino duoti jam 25 milijonus investuoti. Po 7 mėnesių tie 25 išaugo į 125 milijonus dolerių. Netrukus po to B. Browderis išėjo iš „Salomon“ ir  įsteigė savo investicijų fondą.

Gyventi į Maskvą jis persikėlė 1996-aisiais, nemokėdamas nė žodžio rusiškai. Libane gimęs bankininkas ir milijardierius Edmondas Safra jam patikėjo 25 miijonus dolerių pradinio kapitalo, o savo naują fondą  B. Browderis pavadino „Hermitage Fund“ pagal Ermitažo muziejų Sankt Peterburge, kur senoji Rusija saugodavo savo turtus.

B. Browderis pradėjo investuoti į dideles, bet mažai žinomas ir gerokai per žemai įkainotas naftos bendroves, į Sibiro naftos telkinius, į šokolado gamyklas prie Volgos. Per pirmąjį mėnesį jo „Hermitage“ fondo vertė pakilo 35-ais procentais, per 17 mėnesių – daugiau nei 800 procentų, pritraukiant per vieną milijardą dolerių naujų indėlių, kuriuos sudėjo vis nauji – ir labai patenkinti – investuotojai.

Tada, 1998-ųjų rugpjūtį, smogė finansų krachas, skolose skęstanti Rusija tapo nemoki, jos valiuta nuvertėjo, akcijų rinka nusirito 88 procentais, o B. Browderio „Hermitage“ fondo turėtas vienas milijardas dolerių sulyso iki vieno šimto milijono. Tačiau blogiau už finansų ištirpimą buvo naujieji priešai, kuriuos krizė išryškino.

Tai rusų oligarchai, dabar jau liūdnai pagarsėję, bet tada dar mažai kam žinomi, žodžiu, maža grupelė galingų, labai turtingų žmonių, įsigijusių didelę akcijų beveik visose Rusijos bendrovėse dalį. Po kracho dauguma Vakarų investuotojų išsiėmė savo likusius pinigus ir pasitraukė, tačiau kartu su jais išnyko ir rusų oligarchų stipriausias motyvas elgtis padoriai, žmoniškai.

Todėl įsibėgėjo „grobstymo orgija“ – suvešėjo beveik visų rūšių finansiniai nusižengimai ir nusikaltimai, o turėdamas vieną ar du procentus akcijų kiekvienoje firmoje, kurią oligarchai taikėsi nualinti, B. Browderis ir išvydo, kaip iš jo „Hermitage“ fondo ima išgaruoti pinigai.

Jam atrodė, kad jis turėjo du pasirinkimus: arba bėgti, arba pasilikti ir kovoti. „Negalėjau tik šiaip sau procesus stebėti.“

Jis nutarė pakovoti, pasidarė „akcininkų teisių aktyvistu“, į dienos šviesą išvilko korupciją, neteisėtą lėšų pasisavinimą, išeikvojimą, nesąžiningą turto valdymą – bet išvilko visa tai tam, kad priverstų atsakinguosius imtis reformų.

Kartais tai pavykdavo, bendrovė apsivalydavo, tada jos akcijų kaina imdavo kilti.  „Mano požiūris į Rusiją buvo tas, kad tai šalis su ydomis.“ 

Tačiau, nors kiti akcininkai jį ragindavo veikti ramiau, laikytis atsargiau, B. Browderis nenurimo – samdydavo tyrėjus, iškasdavo nešvarius dalykus, pateikdavo skundus, skambindavo žurnalistams. Jis nebijojo stoti į kovą su stambių Rusijos bendrovių pagrindiniais akcininkais, todėl pradėjo sulaukti mirties grasinimų, net turėjo samdytis 15 asmens sargybinių.

B. Browderio žymiausioji kova siejosi su „Gazpromu“. Amerikietis  atskleidė jame vykstančius vagystės ir korupcijos atvejus, išprovokavo atitinkamus žygius Rusijos parlamente, „Gazpromo“ akcininkų balsavimus. Po septynių mėnesių V. Putinas atleido „Gazpromo“  vadovą, ir visa tai B. Browderį įtikino, kad jį ir Rusijos V. Putiną sieja bendri interesai.

Nuo 1999-ųjų, kai B. Browderis pradėjo įsigyti šios bendrovės akcijų, iki 2005-ųjų, „Gazpromo“ akcijų kaina pakilo šimteriopai. O „Hermitage“ fondo – 40 kartų, nuo šimto milijonų iki keturių milijardų dolerių. Vis dėlto B. Browderio išprovokuotos „čystkos“ – gretų išsivalymo – dėka daugelis pavojingų žmonių neteko pinigų – ir tai negalėjo likti be skaudaus atgarsio.

Grįžusį į Rusiją po kelionės į Londoną 2005-ųjų lapkritį, B. Browderį sustabdė Maskvos Šeremetjevo oro uoste ir 15 valandų sulaikė. Kitą dieną jį jėga sugrąžino į Londoną ir paskelbė pavojumi Rusijos nacionaliniam saugumui.

B. Browderis suprato, kad tai blogas ženklas. 2003 m. jis matė, kaip Michailas Chodorkovskis, bendrovės „Jukos“ vadovas ir kadaise Rusijos turtingiausias žmogus, buvo apkaltintas ir nuteistas aštuonerių metų kalėjimo po to, kai neteko V. Putino malonės. Iš pradžių B. Browderis net džiaugėsi M. Chodorkovskio žlugimu; tai juk buvo vienas tų, su kuriais jis kovojo.

Tačiau kaip B. Browderis prisipažino „New York Times`ui“ 2011-aisiais, jis tik vėliau susivokė, kad V. Putino žygis prieš oligarchus buvo ne tiek bandymas juos numalšinti tam, kad pašalintų juose įsikūnijusią korupciją, kiek mėginimas pačiam užimti oligarchų vietą ir perimti jų veiklą.

Todėl B. Browderis tęsė, bet ir nukreipė savo kovą su korupcija kita linkme, kurią jam padiktavo jo advokato, ruso S. Magnickio drąsa – ir žiaurus nužudymas.

Iš tikinčiojo V. Putino gerais norais B. Browderis virto nenuilstamu dabartinės Rusijos valdžios priešininku ir kovotoju už žmogaus teises.

Tai tiek iš Jungtinių Amerikos Valstijų spaudos. Kitą kartą – detaliau apie S. Magnickio kančias ir nužudymą.

Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.