Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tokias Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo pataisas. Jeigu Seimas jas patvirtins, jos įsigaliotų nuo 2023 metų gegužės.
Kaip sakė vienas jų iniciatorių, Aplinkos apsaugos komitete dirbantis Kasparas Adomaitis, toks plastikas teoriškai turėtų suskilti į kompostuojamą masę, tačiau tas procesas nėra paprastas.
„Egzistuoja be galo daug standartų ir variantų, kaip jis į tą kompostuojamą masę skyla ir tai sukelia daug naujų problemų ir iššūkių. Būtų galima klaidingai patikėti, kad tai yra naujas išgelbėjimas nuo visokių sudėtingų plastiko situacijų ir jo atsidūrimo gamtoje, tačiau gali būti, kad šis naujas išgelbėjimas sudarys dar daugiau naujų problemų, negu kad jų išspręs“, – Seime kalbėjo parlamentaras.
Anot jo, biologiškai skaidus plastikas „susikompostuoja tik idealiomis sąlygomis“: turi būti palaikoma tam tikra temperatūra, drėgmė.
„Jeigu nesugebėsime atskirti biologiškai skaidaus plastiko, tai, visų pirma, žmonės gali jį surūšiuoti kartu su įprastu plastiku, kur jisai galimai besikompostuodamas jį užterš ir padarys sunkiau perdirbamą, nes jo dalelės, patekusios tarp įprasto plastiko, gali pabloginti perdirbamo plastiko kokybę“, – aiškino K. Adomaitis.
Be to, anot jo, šiuo metu dar nėra „aiškių standartų“, kaip biologiškai skaidaus plastiko kompostavimas turi vykti.
Įmones, kurios įveš neteisingai paženklintą tokį plastiką, siūloma bausti nuo 600 iki 1,2 tūkst. eurų bauda, o už pakartotiną pažeidimą – iki 2,3 tūkst. eurų. Už tokio plastiko platinimą grėstų atitinkamai 300-600 eurų ir iki 1,2 tūkst. baudos
Tokios baudos siūlomos Aplinkos apsaugos įstatymo pataisomis – jas Seimas taip pat priėmė svarstyti.
Tai nebe pirmas bandymas Lietuvoje apriboti sunkiai perdirbamo ar yrančio plastiko patekimą į Lietuvą. 2020 metais buvo siūloma uždrausti aerobiškai skaidžius plastiko maišelius, bet dėl rinkimų pataisos Seime nesvarstytos.
