ES vykdomoji institucija šių taisyklių taikymą sustabdė prieš vienus metus, Bendrijai nugrimzdus į didžiausią recesiją nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Tai sudarė sąlygas valstybėms atverti savo pinigines, siekiant išgelbėti savo ekonomikas ir padėti bendrovėms išgyventi pandemiją.

EK vicepirmininkas Valdis Dombrovskis sakė, kad, remiantis dabartinėmis prognozėmis, taisyklių suspendavimas turi „likti aktyvus 2022 m. ir būti deaktyvuotas 2023 m.“, kai Europos ekonomika turi būti grįžusi į prieškrizinę būklę.

Šiam siūlymui turės pritarti ES šalys narės, tačiau jis veikiausiai sulauks turtingesnių šalių, tokių kaip Nyderlandų ir Danijos, priešinimosi, kadangi šios nerimauja dėl leidimo tęsti milžiniškas išlaidas ilgiau nei reikia.

Ekonomikos eurokomisaras Paolo Gentilonis argumentavo, kad pandemija tebekelia skausmą Europos ekonomikai, ir „akivaizdu, kad 2022 m. fiskalinė parama vis dar bus reikalinga.“

„Geriau suklysti darant per daug, nei daryti per mažai“, – sakė buvęs Italijos finansų ministras.

Taisyklės, dar žinomos kaip Stabilumo ir augimo paktas (SAP), apriboja deficitą didinančias išlaidas iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o skolas – iki 60 proc. BVP.

Šios taisyklės yra dažnai pažeidžiamos ir už jų nepaisymą šalims narėms gali grėsti baudos, tačiau blokui dar nėra tekę nubausti nė vienos valstybės.

Kelios bloko šalys yra peržengusios skolos limitą, pavyzdžiui, Italija, kurios skola šiuo metu sudaro 155,6 proc. BVP.

SAP įgalioja ES vykdomąją instituciją ir valstybes nares atidžiai stebėti, kaip nacionalinės vyriausybės valdo savo biudžetus.

Komisija, remiama valstybių narių, taip pat duoda ženklų nacionalinėms vyriausybėms, kokias reformas reikia įgyvendinti, norint gauti teigiamą ES įvertinimą.