Pekinas neleidžia savo piliečiams prieiti viešų interneto svetainių, valdomų 23 proc. iš 215 užsienio žiniasklaidos organizacijų, turinčių Kinijoje dirbančių žurnalistų, sakoma Užsienio korespondentų Kinijoje klubo (FCCC) pranešime.

Pranešime pažymima, kad Kinija blokuoja 31 proc. žiniasklaidos organizacijų, turinį skelbiančių daugiausiai anglų kalba, kuri yra šioje šalyje plačiausiai vartojama užsienio kalba.

Ši statistika buvo gauta remiantis analize, atlikta FCCC ir interneto cenzūros padėtį Kinijoje stebinčio tinklalapio GreatFire.org.

Šis pranešimas buvo paskelbtas baigiantis Kinijos rytiniame Udženo mieste organizuotai 6-ajai kasmetinei Pasaulio interneto konferencijai. Šalies valdančioji Komunistų partija šiuo renginiu naudojasi, kad pabrėžtų savo argumentus, jog vyriausybės privalo turėti galimybę kontroliuoti interneto politiką savo šalyse.

„Kinijos interneto kontrolės priemonės buvo naudojamos blokuoti didėjančiam skaičiui pasaulinių naujienų šaltinių“, – pažymėjo FCCC.

„Šios skaitmeninės blokados kertasi su interneto atvirumo samprata ir neleidžia kinams prieiti prie nepriklausomos žurnalistikos, pranešančios apie tarptautinius reikalus, taip pat pačios Kinijos vidaus reikalus, vertingų šaltinių“, – pridūrė organizacija.

Tarp blokuojamų tinklalapių yra BBC, „Bloomberg“, „The Guardian“, „The New York Times“, „The Wall Street Journal“, „Washington Post“, „Yomiuri Shimbun“ ir daugelis kitų, rašo FCCC.

Pekino vyriausybės duomenys rodo, kad teisę dirbti Kinijoje turi 536 užsienio žurnalistai.

Vadinamoji „Didžioji ugniasienė“ laikoma didžiausiu pasaulyje ir labiausiai išplėtotu cenzūros aparatu.

Ši sistema blokuoja virtinę užsienio tinklalapių, įskaitant socialinius tinklus „Facebook“ ir „Twitter“. Be to, IT milžinė „Google“ 2010 metais uždarė savo paieškos sistemą Kinijoje, atsisakiusi paklusti Pekino reikalavimui cenzūruoti internetinių paieškų rezultatus.

„Nelegaliai internetu teikiamų finansinių paslaugų apimtis ir klientų patiriama žala sparčiai augo. Didžiausia problema, su kuria susidurdavome, – beveik visada jas siūlydavo ir teikdavo už Europos Sąjungos ribų esantys subjektai, kuriuos pasiekti ir sustabdyti būdavo sudėtinga. Dabar galime juos blokuoti, taip apsaugodami vartotojus“, – LB pranešime sako Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.

Seimui priėmus įstatymų pakeitimus, su teismo leidimu LB turi teisę duoti privalomus nurodymus interneto paslaugų teikėjams blokuoti interneto svetaines, mūsų šalyje neteisėtai siūlančias investavimo, draudimo ar kitas finansines paslaugas.

Ta pati tvarka galioja ir tokių neteisėtų paslaugų reklamai – LB gali duoti nurodymus, kad tokia reklama būtų pašalinta.

LB turimais duomenimis, dėl nelegaliai teikiamų investicinių paslaugų per šių metų penkis mėnesius klientai prarado 670 tūkst. eurų – beveik tiek pat, kiek prarasta per visus 2017 m. (680 tūkst. eurų). Skaičiuojama, kad nuo 2016 m. dėl tokios neteisėtos veiklos šalies gyventojai prarado mažiausiai 1,5 mln. eurų. Tipiniu atveju jie netenka tūkstančių ar dešimčių tūkstančių eurų, o kai kuriais atvejais – ir kelių šimtų tūkstančių eurų.

Pernai net 80 proc. Lietuvos banko gautų skundų dėl investicinių paslaugų sudarė skundai dėl nelegalių investicinių paslaugų siūlymo ir teikimo internetu. Daugiausia – tai atvejai, susiję su investavimu į Forex valiutų rinkas, taip pat į kitas sudėtingas išvestines finansines priemones. Dažniausiai gyventojai tinkamai neįvertina rizikos ar jos net nesuprasdami investuoja lėšas į neaiškios kilmės priemones arba net finansines piramides ir didžiąją dalį investuotų pinigų, kartais – ir visus, praranda.

„Dažniausiai tokie paslaugų siūlytojai skambina telefonu ir siūlo greitą pelną. Manipuliuodami žmonių noru lengvai ir greitai užsidirbti, jie įtikina „investuoti“ ne tik turimas santaupas, bet ir pasiskolintus pinigus.

Dėl to noriu dar kartą atkreipti gyventojų dėmesį – nepasiduokite vilionėms ir saugokite savo pinigus. Be to, nebūkite abejingi ir apie įtartinas paslaugas praneškite Lietuvos bankui, įspėkite artimus žmones“, – sako Priežiūros tarnybos direktorius.

Primenama, kad nedera investuoti į produktus, kurių nesuprantate, nepasiduokite manipuliacijoms – venkite pasiūlymų, kuriais žadamas „greitas praturtėjimas“ nepatiriant „jokios rizikos“. Kilus įtarimui, praneškite Lietuvos bankui.