Įtariamųjų puokštė

Neabejotinai – tai yra viena didžiausių nemokumo administratorių korupcijos bylų per nepriklausomybės laikotarpį. Valstybės tarnautojams prilygintini asmenys – bankroto (nemokumo) administratoriai, kaip įtariama, galėjo piktnaudžiauti tarnyba, siekdami asmeninės naudos sau ar su jais susijusioms įmonėms. Vykdydami įvairių įmonių bankroto administravimo procedūras, dirbtinai sumažindavo administruojamo turto vertes ir patys jį įsigydavo, taip padarydami didelę žalą kreditoriams.

Bankroto administratoriai galimai reikalaudavo kyšių ir priimdavo juos iš suinteresuotų asmenų už tai, kad vilkintų bankroto procedūras, nekonstatuotų tyčinio bankroto, sudarytų sąlygas bankrutuojančių įmonių turtui žemesne nei rinkos verte ar panašiai įsigyti.

Praėjus daugiau nei mėnesiui nuo pirmojo pranešimo apie STT vykdomą ikiteisminį tyrimą, Generalinė prokuratūra plačiau jo nekomentuoja.

„Ikiteisminis tyrimas vyksta intensyviai, atliekami suplanuoti procesiniai veiksmai. Siekiant nepakenkti vykstančiam tyrimui, šiuo metu daugiau informacijos paskelbti negalime“, – „Kauno dienai“ teigė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rita Stundienė.

Ji patikslino, kad šiuo metu įtarimai pareikšti 20 asmenų, vienu daugiau, nei buvo skelbta prieš mėnesį. Tik nepatikslino kuriai įtariamųjų grupei – bankroto administratorių, bankrutuojančių įmonių atstovų ar advokatų priklauso dar vienas įtariamasis. Anksčiau skelbta, kad įtarimai pareikšti aštuoniems bankroto (nemokumo) administratoriams ir vienuolikai kitų asmenų (bankrutuojančių įmonių vadovams ir atstovams, kreditoriams). Tarp įtariamųjų yra ir du advokatai. Tiriami atvejai visoje Lietuvoje.

Skundas prokurorams

Jokia logika nepaaiškinamų bankrotų procedūrų būta ir anksčiau, tačiau teisėsaugos dėmesio tie procesai arba nesulaukė, arba tyrimai buvo nutraukti. Dienraščiai „Kauno diena“ ir „Klaipėda“ ne kartą rašė apie Palangos istorinėje dalyje esančio viešbučio „Pajūris“ varžytinių žaidimus.

Prieš trejus metus pareiškimą apie įtarimus nusikalstama veika, susijusia su didelės vertė nekilnojamuoju turtu, buvo gavusi ir Generalinė prokuratūra. Daug aistrų keliančio buvusio viešbučio „Pajūris“, esančio J. Basanavičiaus g. 9, 9A, pastatų valdytojas buvo bankrutuojanti įmonė „Bofora“, kuri pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo šį objektą iš vėliau bankrutavusios bendrovės „Optimalus turto valdymas“.

Už šitą patrauklų nekilnojamąjį turtą, kuriam buvo uždėtas Generalinės prokuratūros areštas, atsakė įmonės „Bofora“ bankroto administratorius Stasys Poškus.

Į Generalinę prokuratūrą kreipęsis asmuo skunde teigė, esą buvo susitarta su kai kuriais bendrovės Šiaulių banko atstovais, kad „pastarieji kreditorių susirinkime nubalsuos už 1 155 583,87 euro dydžio plius palūkanos reikalavimo teisės pardavimą už 10 000 eurų kainą“.

Bankas, nežinia kodėl, atsisakė turto įkeitimo, dėl to buvo išregistruota hipoteka, o bankas ėmė nebepretenduoti į turto realizavimo pajamas. Tada buvo suorganizuotas neva viešas turto reikalavimo teisės pardavimas, kurio metu iš pradžių reikalavimo teisė buvo siūloma parduoti brangiai, o neatsiradus pirkėjui organizuoti pakartotiniai pardavimai už mažesnę kainą.

Dėl iškreiptos atrankos sistemos dalis bankroto administratorių juokauja patys esantys itin didelėje bankroto rizikoje.

Detalės neįtikino

Paprastai tokiuose sandoriuose ne antraeilis vaidmuo tenka iš pirmo žvilgsnio su niekuo nesusijusiam, lengvabūdiškai atrodančiam šešėliui.

Skunde taip pat teigta, kad viešas reikalavimo teisės pardavimo procesas buvo surežisuotas: „Į skelbimą atsiliepė fizinis asmuo K. T., sutikęs už reikalavimo teisę mokėti minimalią 10 tūkst. eurų kainą, galbūt dėl akių dalyvavo kiti asmenys, kurie atsisakė savo pasiūlymų.“

Pareiškime dėstyti įtarimai, kad minėtas fizinis asmuo viso labo yra tik statytinis, reikalavimo teisę įgijęs svetimai naudai.

Tyrimas dėl galbūt nusikalstamos veikos, susijusios su didelės vertės nekilnojamuoju turtu – Palangos istorinėje dalyje esančiu „Pajūriu“, perduotas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT).

Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba, buvo apklausti su viešbučio reikalais susiję asmenys, o bankroto administratoriui S. Poškui suteiktas specialiojo liudytojo statusas, tačiau ikiteisminis tyrimas 2019 m. balandžio 29 d. buvo tyliai nutrauktas.

Tyrimas baigėsi niekuo, o 2019-aisiais rugsėjo 18 d. skandalais apipintas viešbutis „Pajūris“ buvo parduotas. Už šį nekilnojamojo turto objektą paklota 1,71 mln. eurų, nors faktiškai buvo įsigytas už 10 tūkst. eurų.

Nesąžininga konkurencija

Grįžkime į šiandieną. Įtarimus išgirdusių bankroto administratorių veikla sustabdyta. Tai viena griežtesnių poveikio priemonių, taikoma nemokumo administratoriams. Jau kita dieną, kai buvo paskelbta apie skandalingąjį administratorių korupcijos tyrimą, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos interneto puslapyje vienas po kito paskelbti ir administratoriai, kurių veikla sustabdyta teismo sprendimu.

Paprastai tokį sprendimą priima ne teismas, kaip pastaruoju atveju, o Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos vadovas. Neoficialiais duomenimis, visi tie asmenys veikiausiai susiję su STT atliekamu tyrimu.

Bankroto administratorių veikla ir anksčiau kėlė nemažai diskusijų dėl galimos nesąžiningos konkurencijos, tačiau tai, atrodo, buvo įdomiau žiniasklaidai. Nuo 2015 m. bankroto administratoriai atrenkami naudojantis kompiuterine programa, kuri turėjo užtikrinti skaidrumą, paskirstant darbo krūvius.

Atrodo, kad net ir 2020 m. įvesti atitinkami atrankos pakeitimai, kai administratoriai turėjo pasirinkti, ar dirbs kaip fiziniai asmenys, ar kaip juridiniai, paliko landų manipuliacijoms.

Kol nebuvo specialios kompiuterinės bankroto administratorių atrankos programos, juos parinkdavo teismai, o siūlydavo bankrutuojančios kompanijos kreditoriai ar kiti bankrotą inicijuojantys asmenys. Neretai kreditoriai nesutardavo dėl teismo paskirto administratoriaus, skųsdavo paskyrimą, todėl kildavo naujų teisinių ginčų ir procesai užsitęsdavo.

Kompiuterinė bankroto administratorių paskirstymo programa turėjo išspręsti anksčiau kildavusius nesutarimus. Darbo krūvių suvienodinimas buvo dar viena siekiamybė, diegiant kompiuterinę atrankos programą. Tačiau, atrodo, taip neįvyko.

Skaičiuojama, kad 13 proc. dirbančių administratorių administravo 70 proc. visų bankrotų. Aritmetika paprasta – 30 proc. bankrotų dalijosi likę 87 proc. administratorių.

Sprendimas: tikimasi eliminuoti galimybes dirbtinai gerinti juridinio asmens krūvio rodiklį, pasitelkiant nulinukus. „Shutterstock“ nuotr.

Manipuliavimas krūviais

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos duomenimis, Lietuvoje dirba 600 bankroto nemokumo administratorių. 300 yra pasirinkę dirbti kaip juridiniai asmenys ir tiek pat kaip fiziniai.

Kaip atrenkami bankroto administratoriai prižiūrėti vienos ar kitos įmonės bankrotus? Jie prisijungia prie sistemos, peržiūri sąrašą įmonių, kurioms keliama bankroto byla, ir pateikia sutikimą. Atrenkamas tas administratorius, kurio tinkamas koeficientas, tuo momentu yra nedidelis darbo krūvis.

Tačiau pasitaiko ir tokių keistumų, kai, tarkime, vieną dieną vieno administratoriaus darbo krūvis yra 21, kitą dieną yra 0, o pagal nemokumo tarnybos skelbiamus duomenis tas administratorius vykdo devynias bankroto procedūras.

Dienraštį yra pasiekę ir tokių bankroto administratorių bendruomenės pastebėjimų, kad, prieš patenkant į sistemą bankrutuojančiai įmonei, kuri nėra visiškai tuščia (t. y. dar turi šiokio tokio turto), iki tol pakankamus darbo krūvius turintys kolegos staiga tampa mažai apkrauti darbais arba iš viso neturi tuo metu administruojamų bankroto procesų.

Regis, sunkiai tikėtina, kad per savaitę ar dvi imtų ir užbaigtų bankroto procedūrą, kai ne itin didelės įmonės bankroto procesas užtrunka paprastai apie pusantrų metų.

Perleido ir susigrąžino

„Kauno diena“ rašė apie keistus kompiuterinės bankroto administratorių paskirstymo programos viražus. Kaip iliustracija buvo pateiktas jau minėtos bendrovės „Bofora“ bankrotas.

Kompiuterinė programa „Boforos“ bankroto administratoriumi atrinko tokias paslaugas teikiančios bendrovės „Valeksa“ direktorių, taip pat jau minėtą, S. Poškų kaip fizinį bankroto administratorių. Atrankos dieną iš visų norinčių administruoti „Boforos“ bankrotą, S. Poškaus atrankos koeficientas buvo didžiausias.

Bankroto administratoriaus atrankos koeficientas priklauso nuo jam leistino administruoti įmonių skaičiaus, nuo faktiškai administruojamų įmonių skaičiaus atrankos momentu, nuo bankroto administratoriaus patirties ir darbo kokybės, bankrutuojančios įmonės dydžio.

Šių keturių kriterijų visuma leidžia surinkti atitinkamą balų skaičių arba koeficientą. Bendrovės „Bofora“ bankroto administratoriaus parinkties dieną S. Poškaus koeficientas siekė 80. Kitų pretendentų koeficientas buvo žemesnis.

Tokį skaičių lėmė tai, kad administratorius turi aukštą darbo patirties ir kokybės įvertinimą, pagal kurį gali administruoti dideles bankrutuojančias įmones, o atrankos metu neturėjo nė vienos įmonės, kurios bankroto administravimu būtų užsiėmęs.

Tačiau analizė atskleidė, kad S. Poškus, prieš tapdamas „Boforos“ bankroto administratoriumi, administravo šešiolika įmonių. Tačiau, kaip bendrovės „Valeksa“ direktorius, jis tai daryti pavedė kitam įmonės darbuotojui. Paprastai kalbant, S. Poškus liko be darbo. Nebuvo jokių kliūčių imtis naujo bankroto.

S. Poškus pateikė sutikimą administruoti „Boforos“ bankrotą ir buvo paskirtas. Tačiau žymiai įdomiau dėliojasi S. Poškaus užimtumas, jam ėmus administruoti „Boforą“, – prieš tai kitam administratoriui įgaliotus administruoti įmonių bankrotus jis palaipsniui susigrąžino atgal. Didelis darbo krūvis jam būtų sukliudęs tapti „Boforos“ administratoriumi.

Eliminuos nulinukus

Dėl iškreiptos atrankos sistemos dalis bankroto administratorių juokauja patys esantys itin didelėje bankroto rizikoje. Atsitiktine tvarka pasirinkta bankroto administravimo įmonė nurodo, kad turi šešiolika darbuotojų ir atitinkamai jos darbo krūvis dalijamas iš šio skaičiaus, nors dažnas darbuotojas neadministruoja nė vienos įmonės ir dirba vos kelias valandas per savaitę. Didesnis darbuotojų skaičius užtikrina, kad atrankos sistemoje ši įmonė turi daugiau šansų.

Kitaip tariant, programai užtenka dirbančios sielos – faktinio darbuotojų užimtumo programa nevertina. Dėl to dalis administratorių galimai prekiauja licencija – įsidarbina į dešimtis įmonių ir gauna užmokestį vien už tai, kad teoriškai mažina įmonės užimtumą.

Tokie administratoriai, kurie formaliai dirba ne vienoje įmonėje, tačiau realiai neadministruoja nė vienos įmonės, kitų administratorių ir institucijų atstovų dažnai vadinami tiesiog nulinukais.

Vasario pabaigoje Vyriausybė sprendė, ar pritarti nemokumo įstatymo įgyvendinimo pakeitimams. Nutarta, kad nuo liepos 1 d. įsigalios pakeitimai – atnaujinta programa turėtų išspręsti vadinamųjų nulinukų problemą.

Tikimasi, kad bus eliminuota galimybė, kai vienas ir tas pats nemokumo administratorius galėjo manipuliuoti darbo krūviais: kaip fizinis asmuo galėjo turėti darbo krūvį, žymiai viršijantį nulinę reikšmę, o dirbdamas bankroto administratoriaus bendrovėje galėjo deklaruoti, kad esą neturi darbo krūvio. Tai iki šiol jis galėjo daryti ne vienoje bendrovėje.

Įsigaliojus naujai tvarkai, paprastai tariant, nemokumo administratorius visus administruojamus bankrotus nešiosis su savimi, kad ir kur jis eitų dirbti. Atitinkamai įvestas ir skaičiavimas, siekiant apriboti administratorių pomėgį dirbti keliose bendrovėse.

Fizinių asmenų nemokumo administratorių, neadministruojančių nei vieno nemokumo proceso, tačiau gerinančių juridinio asmens nemokumo administratoriaus darbo krūvio reikšmę, neliks, nes atnaujintas darbo krūvio skaičiavimo principas eliminavo galimybes dirbtinai gerinti juridinio asmens krūvio rodiklį pasitelkiant nulinukus.

Atrankos kriterijai

Keistų kompiuterinės bankroto administratorių paskirstymo programos viražų iliustracija galėtų būti bendrovės "Bofora" bankrotas. Bendrovės vardas neatsiejamas nuo skandalais apipinto viešbučio "Pajūris", esančio Palangoje, varžytinių. Tačiau įdomioji dalis ne "Pajūrio" pardavimas, o bankroto administratoriaus skyrimas.

Kompiuterinė programa "Boforos" bankroto administratoriumi atrinko tokias paslaugas teikiančios bendrovės "Valeksa" direktorių Stasį Poškų kaip fizinį bankroto administratorių. Atrankos dieną iš visų norinčių administruoti "Boforos" bankrotą, S.Poškaus atrankos koeficientas buvo didžiausias.

S.Poškaus paskyrimas "Boforos" administratoriumi buvo skundžiamas prokuratūrai, tačiau teisiškai jokių priekabių nerasta. Visgi prokurorų surinkta detali atrinkto administratoriaus užimtumo analizė užminė mįslę – ar tikrai situacija buvo natūrali?

Bankroto administratoriaus atrankos koeficientas priklauso nuo jam leistino administruoti įmonių skaičiaus, nuo faktiškai administruojamų įmonių skaičiaus atrankos momentu, nuo bankroto administratoriaus patirties ir darbo kokybės bei bankrutuojančios įmonės dydžio.

Šių keturių kriterijų visuma leidžia surinkti atitinkamą balų kiekį arba koeficientą. Bendrovės "Bofora" bankroto administratoriaus parinkties dieną S.Poškus koeficientas siekė 80. Kitų pretendentų koeficientas buvo žemesnis.

Tokį skaičių lėmė tai, kad administratorius turi aukštą darbo patirties ir kokybės įvertinimą, pagal kurį gali administruoti dideles bankrutuojančias įmones, o atrankos metu neturėjo nei vienos įmonės, kurios bankroto administravimu būtų užsiėmęs.

Darbų perskirstymas

Prokurorų atlikta analizė atskleidė, kad S.Poškus, prieš tapdamas "Boforos" bankroto administratoriumi, administravo šešiolika įmonių. Tačiau, kaip bendrovės "Valeksa" direktorius, jis tai daryti pavedė kitam įmonės darbuotojui. Paprastai kalbant, S.Poškus liko be darbo.

Remiantis prokuratūros surinkta statistika, vasarą praatostogavęs, rugpjūčio pabaigoje S.Poškus svetainėje, kurioje ir veikia kompiuterinė atrankos programa, pateikė sutikimą administruoti "Boforos" bankrotą ir buvo paskirtas. Tačiau žymiai įdomiau dėliojasi S.Poškaus užimtumas jam ėmus administruoti "Boforą" – prieš tai kitam administratoriui įgaliotus administruoti įmonių bankrotus, jis palaipsniui susigrąžino atgal.

Logiškas klausimas: kodėl S.Poškus perleido savo administruotas šešiolika įmonių kitam darbuotojui likus keliems mėnesiams iki "Boforos" bankroto, ir kodėl tapęs "Boforos" administratoriumi, vėl pradėjo administruoti tas pačias įmones?

Tokio sprendimo priežastis tikėtina gana rimta – didelis darbo krūvis jam būtų sukliudęs tapti "Boforos" administratoriumi.

"Kauno diena" paprašė paaiškinti tokius keistus viražus, žingsnius – S.Poškus nesileido į smulkmenas.

"Atsakydami į Jūsų užklausimą pažymime, kad visais klausimais dėl bankroto administratorių skyrimo tvarkos turėtumėte bendrauti su Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos", – aiškino bankroto administratorius.

"Savo ruožtu paaiškiname, kad bendrovė "Valeksa" įgalioja konkrečius administratorius administruoti konkrečias bankroto procedūras, atsižvelgdama į jų užimtumą, turimą ar norimą įgyti patirtį ir kitas racionalias aplinkybes, nepažeidžiant nei teisės aktų nuostatų, nei administratorių etikos kodekso reikalavimų", – dėstė S.Poškus.

Daug abejonių

Kol nebuvo specialios kompiuterinės bankroto administratorių atrankos programos, juos parinkdavo teismai, o siūlydavo bankrutuojančios kompanijos kreditoriai ar kiti bankrotą inicijuojantys asmenys. Neretai kreditoriai nesutardavo dėl teismo paskirto administratoriaus, skųsdavo teismo paskyrimą, dėl ko kildavo nauji teisiniai ginčai ir procesai užsitęsdavo.

Kompiuterinė bankroto administratorių paskirstymo programa  turėjo išspręsti anksčiau kildavusius nesutarimus. "Žmogiškasis tingumas skatino žavėjimąsi siūloma inovacija – administratoriams buvo sakoma, kad jų darbo krūvis bus suvienodintas, jiems nereikės dalyvauti teismų procesuose, patiems ieškotis klientų ir pan. Klientus parinks programa – visiems po lygiai. Vienas mygtuko paspaudimas ir turi garantuotas pajamas", – tokius argumentus mena situaciją "Kauno dienai" atskleidęs bankroto administratorius (pavardė redakcijai žinoma).

Darbo krūvių suvienodinimas – buvo dar viena siekiamybė diegiant kompiuterinę atrankos programą. Tačiau panašu, kad taip neįvyko. "10 proc. bankroto administratorių gauna normalų darbo krūvį, o visiems kitiems lieka trupiniai", – tokias proporcijas bankroto administratorių rinkoje mini jų paskirstymą ketvirtus metus analizuojantis specialistas.

Susirašinėjimas su Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba, kuri atsakinga už bankroto administratorių paskirstymo programos veikimą, bei Finansų ministerija, kuriai pavaldi minėta tarnyba, naudos davė tik tiek, kad institucijų atstovai iš esmės sutiko, kad problema egzistuoja, tačiau sprendimų nepasiūlė.

Programai užtenka dirbančios sielos – faktinio darbuotojų užimtumo ar jų dirbamų valandų skaičiaus programa nevertina.

Dirbančios sielos

Dėl tokios iškreiptos situacijos dalis bankroto administratorių neslepia, kad patys atsidūrę ties bankroto riba.

Norint atskleisti tam tikrus keistus atrankos niuansus, būtina apžvelgti, kaip atrenkamas administratorius bankroto procese: jis prisijungia prie sistemos, peržiūri sąrašą įmonių, kurioms keliama bankroto byla, ir sistemoje pateikia sutikimą administruoti. Tokius sutikimus gali teikti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.

Žinoma, kad Lietuvoje įmonių bankroto administravimo paslaugas teikia apie 600 fizinių asmenų ir apie 400 juridinių. Šie skaičiai atskleidžia ir tam tikrus niuansus.

Atsitiktine tvarka pasirinkta bankroto administravimo įmonė nurodo, kad turi šešiolika darbuotojų ir atitinkamai jos darbo krūvis dalijamas iš šio skaičiaus, nors dažnas darbuotojas neadministruoja nei vienos įmonės ir dirba vos kelias valandas per savaitę. Didesnis darbuotojų skaičius užtikrina, kad atrankos sistemoje ši įmonė turi didesnius šansus. Mažesnis užimtumas didina galiojančios atrankos koeficientą.

"Kitaip tariant, programai užtenka dirbančios sielos – faktinio darbuotojų užimtumo ar jų dirbamų valandų skaičiaus programa nevertina. Dėl to dalis administratorių prekiauja licencija – įsidarbina į dešimtis įmonių ir gauna užmokestį vien už tai, kad teoriškai mažina įmonės užimtumą. Pagal "Sodros" duomenis, šis užmokestis dažnai tesiekia kelias dešimtis eurų už vieną įmonę, tačiau gali būti, kad dalis užmokesčio tiesiog neapskaitoma", – pastebėjimais dalijosi keturių metų statistiką analizavęs specialistas.

Įtarimai: keistų kompiuterinės bankroto administratorių paskirstymo programos viražų iliustracija galėtų būti bendrovės "Bofora" bankrotas. Bendrovės vardas neatsiejamas nuo skandalais apipinto viešbučio "Pajūris", esančio Palangoje, varžytinių. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tiksli pravardė

Tokie administratoriai, kurie formaliai dirba ne vienoje įmonėje, tačiau realiai neadministruoja nei vienos įmonės, kitų administratorių ir net institucijų – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos ir Finansų ministerijos – atstovų dažnai tiesiog taip ir vadinami – nulinukais.

Logiškai kyla klausimas, kam įmonėms reikalingi darbuotojai, kurie nedirba? Atsakymas paprastas – nulinukai formaliai sumažina įmonės užimtumą ir didina tikimybę būti paskirtai administruoti naują įmonę. Kai nulinukais ginkluota įmonė pateikia sutikimą, programa skaičiuoja formaliai mažą darbo krūvį ir suteikia prioritetą prieš kitus administratorius. "Tie nulinukai ir yra problema. Čia pasidarė atskiras verslas", – pastebi "Kauno dienos" kalbintas bankroto administratorius.

Per maždaug keturis metus trukusią statistikos analizę, ypač įdomus bankroto administratorių darbo užmokesčio dydis. Jau minėtos įmonės, samdančios šešiolika administratorių, vidutinis darbo užmokestis vienam darbuotojui siekia 97 eurus per mėnesį. Kitoje įmonėje 28 darbuotojai, turintys bankroto administratorių licencijas, vidutiniškai uždirba 79,16 euro per mėnesį ir sumoka VSDFV įmokų už visus darbuotojus 481,45 euro.

Neoficialiai kalbama, kad faktiškai mokama daugiau – iki pusės minimalios mėnesinės algos už licencijos pardavimą. O sąžiningai dirbantys, profesinės etikos besilaikantys specialistai tampa bedarbiais. Administratoriai tikina esantys vejami iš rinkos dėl valstybės institucijų – dėl to, kad programa jų neskiria, nors jie iš tikro ne vienus metus neturi darbo.

"Genocidas su valstybės palaiminimu, – skundėsi pašnekovas. – Matome, kad yra trys grupės žmonių, supirkusius juridinius asmenis, tačiau jų sąsajos nėra aiškios. Tik galima spręsti pagal atskirus požymius – akcininkus, darbuotojus."

Kasdienybės grimasos

Programa veikia ketvirti metai, tačiau bankroto administratorius pastebi, kad rezultatai vien neigiami – krūviai ypač netolygūs, programos veikimas nesuprantamas, bendruomenė supriešinta, valstybės institucijos problemas pripažįsta, bet nesprendžia.

"Galbūt valstybė šioje tragikomiškoje situacijoje turi naudos – netekę vilties, administratoriai sutinka administruoti beturtes įmones, neretai tokiu būdu ne uždirbdami, o tik pasididindami nuostolius, nes už visas lėšų ar turto neturinčiai įmonei reikalingas paslaugas – pradedant buhalterinės apskaitos tvarkymu ir baigiant Registrų centro paslaugomis – sumoka ne kas kitas, o tas pats administratorius", – dėstė administratorius.

Apie šią situaciją juokaujama, kad beturčių įmonių administravimas yra kaip aukso ieškojimas Palangos smėlyje ir, kad, kol dauguma dirba į nuostolį, maža dalis administratorių paskiriami administruoti normalias įmones, uždirba pelną ir laukia kolegų bankroto. Kai rinkoje liks tik keli stipriausi, nebereikės teikti nemokamų procedūrų. Administratoriai neatmeta, kad tada valstybė turės pati apmokėti šį darbą.

Sistema nepasitikintys administratoriai įsitikinę, kad jos veikla turėtų būti stebima, atliekami auditai, fiksuojamas rankinis valdymas, nustatoma tvarka, per kiek laiko galima koreguoti įvestus duomenis ir kaip tas turi būti įforminta.

Dar vienas pastebėjimas. Prieš iškeliant bankroto bylą labai rimtam subjektui, dažnai ją gauna administruoti tas bankroto administratorius, kuris apie pusantro mėnesio iki minimo bankroto nusinulino ir laukė. Taip pat pastebėti atvejai, kai įmonė programoje rodoma kaip nulinė, faktiškai turinti nemažą darbo krūvį.

Tarnyba: problema egzistuoja

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba (AVNT) pripažįsta, kad įdiegta kompiuterinė atrankos sistema sulaukia kritikos. Analizuojami ir galimai neskaidrūs kai kurių administratorių veikimo principai.

"Kauno dienos" kalbintas tarnybos direktorius Audrius Linartas pastebėjo, kad AVNT 2019 m. atlikta analizė apie bankroto administratorių skyrimo praktiką Baltijos šalyse rodo, jog Lietuvoje naudojama programa esą yra viena pažangiausių tarp aplinkinių valstybių.

– Ar per elektroninės paskirstymo programos veikimo laikotarpį buvo nusiskundimų dėl jos veiklos, ginčai dėl administratorių skyrimo?

– Taip, iš administratorių, juos vienijančių asociacijų gauname pasiūlymus tobulinti programą. Taip pat AVNT atliko bankroto administratorių apklausą, siekiant ištirti jų nuomonę apie naują teisinį reglamentavimą, programos funkcijas. Įvertinus bendrą nuomonę apie programos veiklą – tiek teigiamai, tiek neigiamai ją vertinantys bankroto administratoriai pasiskirstė vienodai.

Įvertinus bendrą nuomonę apie programos veiklą – tiek teigiamai, tiek neigiamai ją vertinantys bankroto administratoriai pasiskirstė vienodai.

– Kokių būna nusiskundimų ir kaip jie buvo sprendžiami?

– Dalis administratorių paklausimų būna dėl duomenų, naudojamų konkrečios atrankos atveju, tikslumo. Tokiais atvejais analizuojame pateiktą situaciją ir siekiame, kad būtų užtikrintas atrankoje naudojamų duomenų tikslumas.

Siekiant įgyvendinti bankroto ir restruktūrizavimo administratorius vienijančių asociacijų pateiktus siūlymus dėl programos duomenų viešinimo, buvo modernizuotas jos statistinio modulio veikimas. Administratoriai, kurie dalyvavo atrankoje, jau kelis metus gali matyti savo veiklą apibūdinančių kriterijų reikšmių paskaičiavimus atrankos protokoluose.

Taip garantuojama ir programos tinkamo veikimo kontrolė, nes kas geriau nei patys, atrankoje dalyvavę administratoriai, gali patikrinti jiems priskirtinų atrankos kriterijų teisingą panaudą.

Vienas iš naujausių administratorių pasiūlymų – leisti susipažinti su atrankos rezultatais administratoriams, kurie nedalyvavo konkrečioje atrankoje. Šiandien to neleidžia daryti taisyklės, kurios aiškiai reglamentuoja atrankos rezultatų viešinimo procedūras, kam ir su kokios apimties duomenimis leidžiama susipažinti atrankoje dalyvavusiems administratoriams. Šiuo atveju svarstant tokį pasiūlymą būtina įvertinti, ar toks prašomas duomenų išviešinimas nepažeistų Bendrojo duomenų apsaugos reglamento ir kitų teisės aktų reikalavimų.

– Ar tarnybai neužkliūva, kad kai kuriose bankroto administravimo paslaugas teikiančiose bendrovėse įdarbinta daug administratorių, tačiau tik keli iš jų dirba?

– Šiuo metu galiojantys teisės aktai neriboja darbuotojų skaičiaus ir nenurodo konkrečių funkcijų, atliekamų juridinio bankroto administratoriaus veikloje. Esant įprastai verslo situacijai, įmonės samdo darbuotojus, kad jie atliktų konkrečias užduotis ir jų neįdarbina.

Administratorių atrankos programoje įdarbintų administratorių skaičius reikšmingai daro įtaką atrankos kriterijams, todėl atvejai, kai bankroto administravimo bendrovėse atsiranda daug administratorių, su kuriais sudarytos darbo sutartys, tačiau kurie niekada neadministruoja bankroto procesų, iš tiesų kelia daug klausimų.

Bankroto ir restruktūrizavimo elgesio kodeksas, privalomas visiems administratoriams, numato, kad jie privalo laikytis sąžiningumo principo. Turi nesiimti veiksmų, kurie yra neteisėti ir nesusiję su bankroto procedūrų vykdymu, tačiau dėl kurių administratorius įgyja arba gali įgyti pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuri vykdoma naudojantis kompiuterine programa.

Atsižvelgiant į šią nuostatą, AVNT yra įpusėjusi atliekamus neplaninius bankroto administratorių veiklos patikrinimus dėl galimo šio punkto pažeidimo. Patikrinimai nėra baigti, todėl plačiau komentuoti negalime.

– Ar situacija, kai bankroto administratorius dirba keliose įmonėse, tačiau realių bankroto procedūrų neatlieka, neiškreipia konkurencijos, kai, teikiant deklaraciją naujai bankroto procedūrai, vertinamas atrankos koeficientas?

– Didesnis darbuotojų, turinčių teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, skaičius gerina juridinio bankroto administratoriaus atrankos rodiklius. Kaip tik šiuo metu AVNT atlieka neplaninius tikrinimus, siekdama įvertinti ar toks įdarbinimas nepažeidžia administratorių Elgesio kodekso reikalavimų.

– Ar pastebėta, kad kai kurie bankroto administratoriai, ypač juridinių asmenų vadovai, linkę jo administruotus bankrotus kažkuriam laikotarpiui perduoti kitam asmeniui, o vėliau, kompiuterinei atrankos sistemai skyrus jam naują bankroto procedūra, susigrąžinti nebaigtas procedūras?

– Kaip jau minėta, teisės aktai nenumato, kokia tvarka ir atvejais juridiniame asmenyje yra paskiriami įgalioti asmenys. Bankroto administratoriai atrankoje gali dalyvauti tiek kaip fiziniai asmenys, tiek kaip juridiniai asmenys.

Atrankos koeficientų apskaičiavimas pateiktas atrankos taisyklėse. Bankroto administratoriai, žinodami esamą reglamentavimą ir koeficientų skaičiavimo tvarką, imasi įvairių priemonių, kad padidintų administruojamų įmonių skaičių.

– Ar ankstesniame klausime aprašyta situacija neatskleidžia galimo manipuliavimo ?

– Į šį klausimą bus galima atsakyti po neplaninių patikrinimų rezultatų apibendrinimo. Atrankos programa taikoma vienodai visiems bankroto administratoriams ir veikia pagal patvirtintas taisykles. Šiuo metu Finansų ministerija kaip tik rengia atnaujintas atrankos taisykles, kurios buvo pateiktos pastaboms visoms suinteresuotoms pusėms. Naujoje šių atrankos taisyklių redakcijoje taip pat keičiamos kelios nuostatos, kurios šiuo metu sulaukia daugiausia kritikos dėl galimo skirtingo jų interpretavimo.

– Kiek kainavo sukurti kompiuterinę programą ir kokia kompanija ją sukūrė?

– Programą sukūrė Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos skelbtą viešojo pirkimo konkursą laimėjusi bendrovė "Leksinova". Tai atsiėjo 210 tūkst. litų.

Byla nebaigta, arešto nebėra

J.Basanavičiaus gatvės 9 numeriu pažymėtame sklype iš viso yra keletas pastatų: buvęs viešbutis-restoranas, garažai, kiti statiniai, kavinė. Po pastatu suformuotas 31 aro valstybinės žemės sklypas.

Visas šis turtas galėtų būti vertas nemenkos sumos, tačiau pastaruosius keletą metų šie statiniai, paprastai tariant, ėjo iš rankų į rankas.

Pastaruoju metu objektas priklausė bankrutuojančiai įmonei "Bofora". Ši įmonė turėjo nuosavybės teises į šį pastatą.

Nekilnojamojo turto objektas pirkimo–pardavimo sutartimi įgytas iš bankrutuojančios įmonės "Optimalus turto valdymas" 2013 metais.

Turtas įkeistas Šiaulių bankui, kuris perėmė skandalingai žlugusio Ūkio banko turtą ir įsipareigojimus.

Šis nekilnojamojo turto objektas buvo areštuotas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu dėl Generalinės prokuratūros atliekamo baudžiamojo tyrimo, susijusio su Ūkio banko veikla.

Tačiau šiam itin plataus masto tyrimui dar net nepasibaigus, Generalinė prokuratūra priėmė nutarimą panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą minėtam turtui.

Ką galėtų reikšti šis teisėsaugininkų žingsnis? Ogi tai, jog kai kas už grašius įgijęs teises į šį pastatą itin praturtės, kai Ūkio banko ir su juo sietų verslų peripetijos vis dar nėra išnarpliotos iki galo.

Viešbutis – direktoriaus akiratyje

Beje, kiek anksčiau būta ir daugiau įnirtingų mėginimų panaikinti areštą šiam nekilnojamojo turto objektui.

Sprendžiant iš įvairių pareiškimų teismams, tokį užmojį demonstravo bankroto administravimu užsiimančios įmonės "Valeksa" direktorius Stasys Poškus.

Būtent šis bankroto administratorius buvo paskirtas vykdyti bankroto procedūrų dviem įmonėms, turėjusioms vieną bendrą interesų vardiklį – viešbutį "Pajūris".

Įmonės "Bofora" bankroto procedūrą vykdo įmonės "Valeksa" vadovas S.Poškus, tiesa, tik kaip fizinis asmuo. Bendrovė "Valeksa", atstovaujama S.Poškaus, lyg tyčia, buvo ir bankrutuojančios įmonės "Optimalus turto valdymas" bankroto administratorius.

Kas panaikino hipoteką?

Viešbutis ilgą laiką nuosavybės teise priklausė dabar jau likviduotai įmonei "Optimalus turto valdymas". Ši bendrovė buvo su V.Romanovu siejamų įmonių dalis. Įmonė vertėsi turto valdymu ir nuoma.

Ūkio bankas buvo vienas turto nuomininkų. Lietuvos bankui sustabdžius šio banko veiklą, dalį paskolų portfelio, vadinamąjį gerąjį banką, perėmė Šiaulių bankas.

Tokiu būdu Šiaulių bankas tapo didžiausiu šios įmonės kreditoriumi.

Šį įkeistą turtą vėliau įsigijo įmonė "Bofora", kuri pirkimo–pardavimo sutartimi gavo šį objektą. Jo įkeitimas bankui išliko, o bendrovės "Optimalus turto valdymas" administratorius S.Poškus pasiekė, kad turtą turinti "Bofora" liktų skolinga įmonei "Optimalus turto valdymas" apie 1,155 mln. eurų.

Po kurio laiko "Boforai" buvo iškelta bankroto byla. O turtinių pretenzijų šiai bendrovei greta S.Poškaus atstovaujamos "Optimalus turto valdymas" reiškė ir kreditorė – įmonė "Sėkmės industrija".

2016 m. Šiaulių bankas be papildomų reikalavimų ar sąlygų tiesiog atsisakė turto įkeitimo, o tai reiškia, kad šiam turtui buvo panaikinta hipoteka.

V.Romanovui patiko "Katastrofa"

Nuostabą kelia ir tai, jog, bankrutuojančiai įmonei "Optimalus turto valdymas" pardavinėjant savo turtą, taip pat ir reikalavimo teisę į "Boforos" skolą, bankui neužkliuvo bankroto administratoriaus iniciatyva 1,155 mln. dydžio reikalavimo teisę parduoti vos už 10 tūkst. eurų.

Šiame mįslingame sandoryje išniro dar vieno veikėjo pavardė.

Faktišku šio turto valdytoju tapo Kazimieras Triškus, kurio vardu registruotų įmonių ar kompanijų viešai prieinamuose informacijos šaltiniuose nepavyko aptikti. Galima rasti tik faktą, kad K.Triškų ir V.Romanovą sieja bendras pomėgis – futbolas: K.Triškus skelbiamas kaip Sekmadienio futbolo lygoje žaidžiančios futbolo komandos "Katastrofa" žaidėjas.

Pats S.Poškus tikina nepažįstantis šio asmens, kurį, kaip aiškėja, lydi neįtikima sėkmė.

Šiaulių bankas neprieštaravo

Dėl įtartino sandorio Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą, tačiau S.Poškui jokie įtarimai nebuvo pareikšti, o pats tyrimas galiausiai nutrauktas.

FNTT Klaipėdos apygardos viršininkas Dainius Rimkus dienraštį informavo, jog dėl įtarimų piktnaudžiavimu tarnyba buvo pradėtas tyrimas, tačiau jis nutrauktas.

Beje, atsakyme pažymėta, jog viešbučiui "Pajūris" nuosavybės teisės šioje byloje net nebuvo apribotos.

Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rita Stundienė, atsakydama į dienraščio klausimus, pažymėjo, jog likviduotos įmonės "Bofora" turto laikinasis nuosavybės teisių apribojimas buvo paskirtas 2013 m. spalio 11 d. siekiant užtikrinti ikiteisminiame tyrime pareikštą civilinį ieškinį.

Areštas taikytas ir viešbučiui "Pajūris", kurį 2013-ųjų birželio 7 d. įmonė įsigijo iš įmonės "Optimalus turto valdymas".

"Nustatyta, kad minėtas turtas dar 2011 m. gegužės 6 d. buvo įkeistas Šiaulių bankui pagal kreditavimo sutartį. Taigi, aptariamas turtas iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir nutarimo laikinai apriboti nuosavybės teises priėmimo jau buvo įkeistas Šiaulių bankui, kuris turėjo pirmumo reikalavimo teisę į minėtą turtą. Likviduojant juridinį asmenį pirmiausia tenkinami likviduojamo juridinio asmens turto įkeitimu užtikrinti reikalavimai – iš įkeisto turto vertės hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės. Taigi, net jei nekilnojamasis turtas ir nebūtų perleistas kitam juridiniam asmeniui – įmonei "Bofora", į jį civilinis ieškinys negalėtų būti nukreiptas", – arešto panaikinimo motyvus aiškino R.Stundienė.

Pasak jos, pastebėtina ir tai, kad duomenų, jog 2013 m. birželio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp įmonių "Optimalus turto valdymas" ir "Bofora", būtų apsimestinė, ikiteisminiame tyrime nėra.

"Kad minėtas sandoris nebuvo apsimestinis, netiesiogiai patvirtina ir tai, kad hipotekos turėtojas – Šiaulių bankas 2016 m. gegužės 8 d. raštu neprieštaravo dėl minėto nekilnojamojo turto pardavimo pagal 2013 m. birželio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Tad akivaizdu, kad anksčiau aptartas nekilnojamasis turtas nėra nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar gautas nusikalstamu būdu ir šiam turtui negalės būti taikomas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas", – aiškinama prokuratūros rašte.

Remdamasi šiais motyvais, 2019 m. balandžio 17 d. Generalinė prokuratūra ir priėmė nutarimą panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą minėtam turtui.

Vadinamoji Ūkio banko byla iki šios dienos vis dar nėra baigta.

"Šiame tyrime dedamos visos pastangos, kad baudžiamoji byla būtų perduota nagrinėti teismui kuo greičiau. Dalį ikiteisminio tyrimo planuojama pabaigti dar šiais metais", – tikino R.Stundienė.

Skundai – į stalčių?

Žinia, jog prokurorai panaikino areštą viešbučiui "Pajūris" šokiravo įmonę "Sėkmės industrija".

Būtent šios įmonės pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl įtarimų bankroto administratoriaus piktnaudžiavimu tarnyba.

"Mūsų įmonė teikia teisines paslaugas kreditoriams ir skolininkams, užsiima neteisminiu skolų išieškojimu, dirba ir su bankrutuojančiomis įmonėmis, todėl mums gerai žinomas bankroto procesas, teisinis reglamentavimas, praktika. Mano vadovaujama įmonė yra įmonės "Bofora" kreditorė ir įstatymų nustatyta tvarka dalyvavo bankroto procedūroje, kol iš jos buvo pašalinta, susidūrusi su bankroto administratoriaus S.Poškaus veiksmais, kuriuos mes vertiname ne tik kaip piktnaudžiavimą tarnyba, tačiau ir užtraukiančiais atsakomybę pagal gerokai rimtesnius BK straipsnius. Atitinkamai pareiškime išdėstėme mums žinomas aplinkybes ir kreipėmės į Generalinę prokuratūrą", – tikino "Sėkmės industrijos" vadovas Vladas Rutkauskas.

Apie tai, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas, įmonė buvo informuota itin trumpu pranešimu.

"Dėl mums nesuprantamos praktikos prokurorė atsiuntė tik trumpą informacinį pranešimą, tačiau nepateikė paties nutraukimą patvirtinančio dokumento – nutarimo, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Keisčiausia tai, kad įmonė "Sėkmės industrija", būdama nukentėjusiąja šalimi, nėra informuojama nei apie ikiteisminio tyrimo nutraukimo motyvus, nei apie jos teisę skųsti tokius ikiteisminio tyrimo įstaigos sprendimus. Demokratinėje valstybėje įprasta praktika reikalautų, kad pareiškėjas, t. y. nukentėjusysis, kuris kreipėsi dėl galimų pažeidimų, ne tik būtų informuojamas apie ikiteisminio tyrimo įstaigos argumentus, kuriais vadovaujamasi priimant vieną ar kitą sprendimą, tačiau ir turėtų teisę juos įvertinti ir skųsti", – priekaištų tyrėjams pažėrė V.Rutkauskas.

Siekia kuo greičiau parduoti?

Į prokuratūrą skundą dėl įmonės "Valeksa" vadovo veiksmų rašę pareiškėjai net nebuvo kviečiami į apklausą dėl pareiškime išdėstytų aplinkybių.

"Nors vėlgi įprasta praktika, kad pareiškėjas kviečiamas paliudyti apie pareiškime išdėstytus faktus, jo paklausiama apie patirtą žalą, pasiteiraujama, ar ketina naudotis teise reikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, jeigu bus nustatyti kaltininkai. Panašu, kad mūsų medžiaga tiesiog "pragulėjo" pas tyrėją, o suėjus terminui, kai reikalinga priimti kokius nors sprendimus, ikiteisminis tyrimas nutraukiamas", – pastebėjo V.Rutkauskas.

Priėmus sprendimą panaikinti areštą viešbučiui "Pajūris", nukentėjusieji nuo aferų, siejamų su Ūkio banko veikla, faktiškai liko be galimybės ateityje realizuoti savo pretenzijas.

Kyla klausimas, ar procedūros skaidrios ir kas slepiasi už teises į turtą J.Basanavičiaus g. įsigijusio asmens? Gal tai tas pats V.Romanovas?

"Labai keista, nes pagal viešą informaciją "Pajūrio" viešbutis buvo areštuotas ikiteisminiame tyrime, kuris vyksta dėl Ūkio banko bankroto ir V.Romanovo nusikalstamos veikos. Kaip visi žinome, V.Romanovas tebesislapsto Rusijoje, kur yra gavęs politinį prieglobstį, ir, aišku, neketina grįžti į Lietuvą. Lietuvos valstybė kaltinimų jam nepanaikinusi, tačiau susijusio turto areštą kažkodėl panaikina. Spėjame, kad tai bankroto administratoriaus aktyvaus darbo rezultatas ir tai tik dar labiau sustiprina mūsų įtarimus, kad bankroto administratorius siekia kuo greičiau parduoti brangų turtą, kurio rinkos vertė, mūsų manymu, siektų apie 1,5 mln eurų. Ypač kai pretendentas į turto realizacijos pajamas tokią teisę įgijo už simbolinę 10 tūkst. eurų sumą ir teisėsaugos bei kitoms institucijoms nekyla abejonių dėl tokio sandorio teisėtumo. Natūraliai kyla klausimas, ar procedūros skaidrios ir kas slepiasi už teises į turtą J.Basanavičiaus g. įsigijusio asmens? Gal tai tas pats V.Romanovas?" – retoriškai klausė V.Rutkauskas.

Viešbučiui – varžytinės

Bankroto administratorius S.Poškus, įmonės "Valeksa" vadovas, atsakymuose į dienraščio klausimus taip pat meta tą pačią V.Romanovo kortą, tik sąsajomis su skandalingu bankininku kaltina kitą pusę.

"Atsakydami į jūsų užklausimą patvirtiname, kad prokuratūra panaikino taikytus apribojimus BUAB "Bofora" nekilnojamajam turtui, esančiam J.Basanavičiaus g., Palangoje. Kokiu pagrindu šie apribojai panaikinti, bankroto administratorius neturi teisės komentuoti, prašome kreiptis į prokurorus, kurie yra įgalioti spręsti, kokia ikiteisminio tyrimo informacija gali būti viešinama žiniasklaidai", – teigė S.Poškus.

Jis neslėpė, jog viešbučio "Pajūris" pastatas netrukus iš tiesų bus parduotas.

"Įmonių bankroto įstatyme nustatyta, kad visas bankrutavusios įmonės turtas turi būti parduotas, todėl bus organizuojamos ir įmonės "Bofora" turto J.Basanavičiaus g., Palangoje, pardavimo procedūros. Remiantis įstatymu, bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainą ir tvarką nustato bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimas, be to, įstatymas imperatyviai nurodo, kad nekilnojamasis turtas visais atvejais visų pirma turi būti pardavinėjamas iš viešųjų varžytinių. Gautos lėšos iš turto pardavimo bus paskirstytos įmonės "Bofora" kreditoriams Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka", – aiškino S.Poškus.

S.Poškus atmetė įmonės "Sėkmės industrija" vadovo V.Rutkausko kaltinimus jam dėl klausimų keliančios veiklos.

"Atkreipiame dėmesį, jog įmonė "Sėkmės industrija" nebuvo ir nėra įmonės "Bofora" kreditorius, ką įsiteisėjusiomis nutartimis konstatavo tiek Kauno apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas. Šio asmens samprotavimai apie galimą turto pardavimo neskaidrumą yra visiškai nepagrįsti. Kaip minėta, įmonės "Bofora" nekilnojamasis turtas bus parduodamas iš viešųjų varžytinių, kuriose galės dalyvauti visi šio turto įsigijimu suinteresuoti asmenys ir varžydamiesi didinti turto pardavimo kainą. Turto pardavimas iš viešųjų varžytinių užtikrins, kad už turtą bus gauta rinkos kaina. Administratorius pažymi, jog administruojant įmonės "Bofora" bankroto procedūras neturėjo jokio kontakto su V.Romanovu ar jo aplinkos žmonėmis, išskyrus tai, jog, administratoriaus turimais duomenimis, būtent įmonė "Sėkmės industrija" yra susijusi su V.Romanovo aplinkos žmonėmis ir įmonės "Bofora" bankroto byloje siekė pasitvirtinti neteisėtą (fiktyvų) kreditorinį reikalavimą. Kaip minėta, teismai šio kreditoriaus neteisėtus reikalavimus atsisakė tenkinti", – tikino S.Poškus.

Tiesa, S.Poškus turbūt pamiršo paminėti, kad iš esmės visos turto pardavimo lėšos atiteks asmeniui, kuris teisę jas gauti įsigijo vos už 10 tūkst. eurų.

Nemalonumai ir dėl nuomos

Dienraštis "Klaipėda" ne kartą viešino minėto stambaus nekilnojamojo turto, esančio Palangoje, J.Basanavičiaus gatvėje, valdytojų veiksmus. Pagal nekilnojamojo turto nuomos sutartį pastatas, priklausantis bankrutuojančiai įmonei "Bofora", kuriai atstovauja bankroto administratorius S.Poškus, įmonei "Damicina" buvo išnuomotas 2017 m. gruodžio 15-ąją. Šios įmonės vardu veikęs Palangos gyventojas Arturas Arakelyan žurnalistams prisipažino, jog apie šio objekto nuomos galimybę jis sužinojo visiškai atsitiktinai, išvydęs skelbimą spaudoje. Pastato nuomininkas turėjo nemalonumų dėl be projekto atliekamo kapitalinio remonto. Verslininkams buvo surašytas savavališkos statybos aktas. Išskirtinas faktas yra ir tai, jog A.Arakelyan dukra Svetlana Grigorian rinkimų į savivaldybių tarybas metu siekė Palangos mero posto. S.Grigorian kandidatūrą kėlė Socialdemokratų partija. Kurį laiką įmonei "Damicina" vadovavo Socialdemokratų partijos pirmininko Gintauto Palucko brolis Danas Paluckas. Net neįvykus varžytinėms nuomininkai jau investavo į išsinuomotą turtą ir vykdė remonto darbus.

Statybas stabdo antrą kartą

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija dėl pradėtos rekonstrukcijos be statybos leidimo dar liepos 2-ąją surašė savavališkos statybos aktą įmonei "Damicina", kuri yra šio statinio nuomotoja.

Tą kartą darbus liepta nutraukti, nurodyta nevykdyti jokių savavališkų kapitalinio remonto darbų ir likviduoti savavališkos statybos padarinius.

Konstatuota, jog už privalomojo nurodymo nevykdymą teismas gali skirti iki 300 eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną.

Tačiau paaiškėjo, kad įmonė "Damicina" ir vėl, pasak statybų inspekcijos, savavališkai griebėsi darbų.

Inspekcija nelegalius statybos darbus užfiksavo birželio 12-ąją, antrą kartą statybininkai ant viešbučio stogo užfiksuoti lapkritį.

Čia vėl kaukšėta įrankiais, darbininkai ant viešbučio stogo susikėlė čerpes ir pradėjo stogo remontą. Inspektoriams vėl teko J.Basanavičiaus gatvėje aiškintis situaciją.

Vytauto Petriko nuotr.

Statybų inspekcijos Palangos skyriaus vyriausiasis specialistas Arūnas Dronseika, pats liepą surašęs šiems verslininkams savavališkos statybos aktą, šį kartą vėl turėjo imtis sankcijų.

"Prieš vykdydami darbus, jie turėjo gauti mūsų leidimą ir paruošti projektą. Aš pats mačiau, ką jie daro, kai važiavau pro šalį. Statybas jie vis tiek nori vykdyti, o mes turime vaikščioti po teismus", – tikino A.Dronseika.

Skundas – teismui

Paaiškėjo, jog statybų inspekcijos surašytą administracinio nusižengimo protokolą įmonė "Damicina", kuriai šiuo metu vadovauja palangiškis Artūras Arakelyan, apskundė teismui.

Skundą nagrinėjo Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmai.

Protokolas buvo surašytas remiantis tuo, kad buvo keičiama pastato išvaizda, neturint statybą leidžiančio dokumento.

Įmonė "Damicina" pateikė teismui paaiškinimus, jog buvo gautas Palangos savivaldybės raštas, kuriuo reikalaujama, kad minėtas avarinės būklės pastatas būtų kuo greičiau suremontuotas.

"Šiuo pagrindu, kaip nurodė juridinio asmens vadovas, buvo kreiptasi į rangovą ir sudaryta statybos rangos sutartis. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigojo atlikti darbus, laikantis statybos techninių reglamentų, normų ir taisyklių bei specialiųjų valstybės priežiūros reikalavimų. Atsižvelgus į šią situaciją, teismas administracinio nusižengimo teiseną įmonės "Damicina" atžvilgiu pagal 353 straipsnio 7 dalį nutraukė", – bylos esmę paaiškino Dovilė Chockevičiūtė, Klaipėdos apygardos teismo Vyriausioji specialistė komunikacijai.

Pareikalavo laikytis įstatymų

Pirmos instancijos teismas tenkino įmonės "Damicina" prašymą, tačiau Statybų inspekcija nežada nusileisti ir šį teismo sprendimą žada skųsti.

"Ir dabar jie statybos leidimo neturi. Projektas turėjo būti parengtas prieš pradedant vykdyti darbus, štai kur esmė. Šiuo metu darbai yra sustabdyti. Jie tik spalį atliko ekspertizę, kurioje konstatuota, jog stogas yra avarinės būklės. Tačiau pažymėtina, kad ekspertizėje yra nurodymas atlikti stogo konstrukcijų patikrinimą, o tam jie turi parengti projektą, ateiti pas mus suderinti ir tik tuomet tęsti darbus", – aiškino A.Dronseika.

Pasak specialisto, net norint likviduoti avarinę pastato būklę, privalu laikytis įstatyme numatytų reikalavimų.

Milijoninis turtas – už grašius?

Kodėl šio milijonus eurų verto objekto valdytojai tokie drąsūs?

Pačioje Palangos širdyje esantis didžiulis viešbutis su garažu ir kiemo statiniais yra 31 aro dydžio sklype.

Pastatas Generalinės prokuratūros sprendimu yra areštuotas.

Areštas taikomas dėl itin didelės apimties tyrimo, susijusio su Ūkio banko, priklausiusio Vladimirui Romanovui, turto iššvaistymu.

V. Romanovas/Tomo Raginos nuotr.

Kyla klausimas, kas ir kodėl drąsiai ima šeimininkauti areštuotame pastate, nebijodamas investuoti į jo kapitalinį remontą, jei šio objekto likimas iki šiol nėra aiškus?

Istorinėje kurorto dalyje esančio viešbučio "Pajūris", J.Basanavičiaus g. 9 ir 9A, pastatų valdytojas – bankrutuojanti įmonė "Bofora", kuri pirkimo–pardavimo sutartimi 2013 m. įgijo šį objektą iš vėliau bankrutavusios bendrovės "Optimalus turto valdymas".

Įmonės "Bofora" bankroto procedūrą vykdo įmonės "Valeksa" direktorius Stasys Poškus, tiesa, tik kaip fizinis asmuo.

Bendrovė "Valeksa", atstovaujama S.Poškaus, lyg tyčia buvo ir bankrutuojančios įmonės "Optimalus turto valdymas" bankroto administratorius.

Šis turtas buvo įkeistas Šiaulių bankui, kuris perėmė skandalingai žlugusio Ūkio banko turtą ir įsipareigojimus.

Tačiau 2016 m. Šiaulių bankas be papildomų sąlygų mįslingai atsisakė turto įkeitimo, taigi bankas ėmė nebepretenduoti į turto realizavimo pajamas.

O kaip tik tuo metu įvyko nuostabą keliantis sandoris – bankroto administratorius paskelbė reikalavimo teisės į bendrovės "Bofora" skolą, kuri gali būti padengta realizavus "Pajūrio" viešbutį, pardavimą.

Už 1,155 mln. eurų dydžio ir dar palūkanų reikalavimo teisę buvo pasiūlyta vos 10 tūkst. eurų.

Po to vyko mėginimai panaikinti šiam viešbučiui taikomą areštą, o tai leistų šį objektą pelningai parduoti ir reikalavimo turėtojui atgauti skolą.

Finansinių tyrimų tarnyba šiuo metu tiria visų šių sandorių aplinkybes ir aiškinasi, kas yra tikrasis afera dvelkiančio sumanymo autorius.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl piktnaudžiavimo. Pats S.Poškus šioje byloje apklaustas kaip specialusis liudytojas.

Pastatą išnuomojo

Šiuo metu šiame viešbutyje šeimininkauja įmonė "Damicina".

Pagal nekilnojamojo turto nuomos sutartį, pastatas, priklausantis bankrutuojančiai įmonei "Bofora", kuriai atstovauja bankroto administratorius S.Poškus, įmonei "Damicina" buvo išnuomotas 2017 m. gruodžio 15-ąją.

Dienraščio turimi dokumentai rodo visą virtinę įdomių sutapimų.

Aiškėja, jog įmonę "Damicina" 2008 m. įkūrė uoste itin gerai žinomas Artūras Gedgaudas.

Šis klaipėdietis vadovavo laivybos kompanijai "Lietuvos jūrų laivininkystė" (LISCO) daug aistrų sukėlusio kompanijos privatizavimo laikotarpiu.

Vėliau A.Gedgaudas ėmė domėtis atsinaujinančios energijos šaltiniais, įkūrė įmonę "Šilutės vėjas", kuri kūrė planus Šilutės rajone statyti vėjo jėgainių parką.

2015 m. ši įmonė buvo pervadinta į "Damicina".

Paklaustas apie viešbutį "Pajūris", verslininkas tikino nieko bendro su juo neturįs.

"Aš įmonę pardaviau gal 2015 m., nieko daugiau nežinau", – prasitarė verslininkas.

Verslą pardavė politikui

Iš tiesų įmonę "Damicina" įsigijo Palangoje žinomas politikas Danas Paluckas.

Šis buvęs Socialdemokratų partijos Palangos skyriaus vadovas yra tos partijos pirmininko Gintauto Palucko brolis.

G. Paluckas

D.Paluckas iš Socialdemokratų partijos skyriaus vadovo posto pasitraukė, kai į viešumą iškilo faktas, jog politikas 2002 m. buvo baustas Italijoje.

Tačiau jokio įrašo apie teistumą D.Palucko rinkėjai nematė savivaldybių tarybų ir kitų rinkimų kandidato anketoje.

Pats palangiškis aiškino, jog apie savo teistumą jis sužinojo tik 2016 m.

Paklaustas, ar turi kokių nors ryšių su viešbučiu "Pajūris", pirmo pokalbio metu su dienraščio "Klaipėda" žurnalistais D.Paluckas išsigynė bet kokių sąsajų.

Tačiau, peržvelgus Registrų centro duomenis, aiškėja, jog jo turėta įmonė, lyg tyčia, tapo šio viešbučio šeimininke.

Antrą kartą klausiamas dėl verslo sąsajų su šiuo itin stambiu nekilnojamojo turto objektu, D.Paluckas vėl mėgino įtikinėti, jog viešbučiu nesidomėjo, o įmonė buvo pirkta dėl planų atsinaujinančios energijos srityje.

"Aš nemelavau, aš tik pasakiau, jog interesų neturiu ir neturėjau", – aiškino buvęs politikas.

Ausų nematyti?

Tačiau kodėl Statybų inspekcijos vidurvasarį siųstame rašte, adresuotame pastato valdytojams, aiškiai matomas D.Palucko elektroninio pašto adresas, jei buvęs politikas nėra siejamas su "Pajūriu"?

Mano ausų ten nebėra.

"Aš ir mano įmonė jokių statybų šiame objekte nevykdo, girdėjau, šilutiškiai čia dirba. Aš įmonę pardaviau 2017 m. gruodį. Kaip sakoma, mano ausų ten nebėra", – aiškino D.Paluckas.

Tačiau Registrų centro duomenimis, 2017 m. gruodžio 13-ąją D.Paluckas A.Arkelyan pats paskyrė įmonės "Damicina" direktoriumi.

Dokumentas pasirašomas vienintelio įmonės "Auksitas" akcininko D.Palucko.

Įmonė "Auksitas" tuo metu valdė 370 paprastųjų vardinių bendrovės "Damicina" akcijų.

Kyla klausimas, kam parduodant įmonę jos savininkui pasirašinėti naujo savininko skyrimo direktoriumi dokumentus?

Naujas akcininkas pats turėtų spręsti, ką ir kada skirti direktoriumi.

Sutartims – žalia šviesa

Stebėtina, tačiau kaip tik praėjus dviem dienoms po "Damicinos" pardavimo, gruodžio 15-ąją, bankrutuojančios įmonės "Bofora" turtą – viešbutį "Pajūris" bankroto administratorius S.Poškus išnuomojo už 1 tūkst. eurų per mėnesį įmonei "Damicina".

Sutartyje pažymėta, jog tris mėnesius per metus, birželį, liepą ir rugpjūtį, pastatas nuomojamas už 6 tūkst. eurų per mėnesį.

"A.Arakelyan buvo paskirtas direktoriumi tą pačią dieną, kai buvo nuspręsta parduoti įmonės "Damicina" akcijas būtent jam. Tai atsispindi 2017 m. gruodžio 13 d. įmonės akcininkų protokole. Parduota buvo 100 proc. akcijų", – tikino D.Paluckas.

Tačiau neaišku, kodėl Registrų centro išraše matyti, jog D.Palucko įmonė "Auksitas" įmonės "Damicina" akcininke minima nuo 2017 m. gruodžio 21 d. iki 2018 m. balandžio 4 d., kai viešbutis jau buvo išnuomotas?

Brolio partijos nepaliks

Nors pats D.Paluckas neigė bet kokias sąsajas su milijoninės vertės objektu, vis dėlto tarp naujojo šio pastato šeimininko bei buvusio politiko matyti ir daugiau ryšių.

D.Paluckui pasitraukus iš Palangos socialdemokratų skyriaus vadovo posto, jį užėmė A.Arkelyan dukra Svetlana Grigorian.

S.Grigorian

Ši jauna mergina iš karto pademonstravo ambicijas ir jau pareiškė kandidatuosianti į Palangos mero postą.

"Tegul bando laimę. Ji – realiausias kandidatas tapti Palangos mere", – paramą S.Grigorian reiškė D.Paluckas.

Buvęs politikas aiškino, jog A.Arkelyan asmeniškai pažinojo ir esą išgirdęs, jog palangiškis ieško įmonės, pasiūlė ją pirkti.

"Nežinau, gal paprasčiau pirkti, nei registruoti naują?" – svarstė D.Paluckas.

Dokumentuose matyti, jog D.Paluckas minimą įmonę įsigijo už 10,7 tūkst. eurų. Už kiek ją pardavė, vyras nenorėjo atskleisti.

"Jei pastatas priklausytų savivaldybei, gal ir būtų labai negražu ir jūs galėtumėte įtarti ar matyti mano kyšančias ausis. Turtas yra privačių kompanijų. Jei aš turėčiau realių interesų dėl šio viešbučio, daugelis Palangoje į mane galėtų pirštais rodyti. Aš juk nesiruošiu jokio viešbučio pirkti ar statyti. O mano bičiulystė ar draugystė su vienu ar kitu žmogumi yra mano asmeniniai dalykai", – tikino D.Paluckas.

Jis patikino, jog, nors ir pasitraukė iš aktyvios politikos, Socialdemokratų partijos nepaliko.

"Ne brolio tai partija. Jis tik jai vadovauja. Taip, aš iš jos nepasitraukiau", – paaiškino D.Paluckas.

Iš kur pinigai remontui?

Peržiūrint faktus, susijusius su viešbučiu "Pajūris", peršasi mintis, jog šio stambaus nekilnojamojo turto valdytojus lydi nuostabą kelianti sėkmė.

Aiškėja, jog vos tik bankroto administratorius S.Poškus paskelbė šio viešbučio nuomos aukcioną, lyg tyčia palangiškį A.Arkelyan aplankė puiki sėkmė – atsirado bičiulis, tai yra tuometis vietos socialdemokratų lyderis D.Paluckas, kuris paslaugiai pasisiūlo parduoti veikiančią įmonę.

Vos spėjus sukirsti rankomis, jau čia pat, po poros dienų, pasirašoma viešbučio nuomos sutartis.

"O kur čia kriminalas, kur čia kas neteisėto?" – klausė A.Arkelyan, pyktelėjęs dėl žurnalistų domėjimosi šiuo viešbučiu.

A.Arkelyan tikino, kad skelbimą apie nuomos aukcioną perskaitė laikraštyje, dalyvavo aukcione, o jį lydinti sėkmė neturėtų niekam kelti klausimų.

Pasak A.Arkelyan, klausimų niekas neturėtų drįsti uždavinėti ne tik jo dukrai, ketinančiai tapti Palangos galva, bet ir jam pačiam.

"Kodėl niekas šešerius metus nesidomėjo šio pastato būkle? Iš kur pinigai kapitaliniam remontui? Čia jau mano asmeninis reikalas", – pareiškė A.Arkelyan.

Palangiškis nenorėjo aiškinti, iš kokių lėšų jis ketina padengti kapitalinio stogo remonto išlaidas, kurias statybų ekspertai vertina ne vienu šimtu tūkstančių eurų.

Be viso to, A.Arkelyan privalo kas mėnesį mokėti nuomą už pastatą, kuris devynis mėnesius Palangoje faktiškai stovi tuščias.

Paklaustas, kokių garantijų vedamas jis taško finansus Generalinės prokuratūros areštuoto pastato remontui, palangiškis tarstelėjo, jog jis tik rūpinasi pastato ir jame dirbančių žmonių saugumu.

Milijonas už 10 tūkst. eurų?

Daug aistrų keliančio buvusio Palangos viešbučio "Pajūris", esančio J.Basanavičiaus g. 9, 9A pastatų valdytojas – bankrutuojanti įmonė "Bofora", kuri pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo šį objektą iš vėliau bankrutavusios bendrovės "Optimalus turto valdymas".

Dabar už šitą patrauklų nekilnojamąjį turtą, kuriam uždėtas Generalinės prokuratūros areštas, atsako įmonės "Bofora" bankroto administratorius Stasys Poškus.

Į Generalinę prokuratūrą kreipęsis asmuo skunde teigia, esą buvo susitarta su bendrovės Šiaulių banko atstovais, kad "pastarieji kreditorių susirinkime nubalsuos už 1 155 583,87 Eur dydžio plius palūkanos reikalavimo teisės pardavimą už 10 000 Eur kainą".

2016 m. bankas be papildomų reikalavimų ar sąlygų atsisakė turto įkeitimo, o dėl to buvo išregistruota turto hipoteka, taigi bankas ėmė nebepretenduoti į turto realizavimo pajamas.

Tada buvo suorganizuotas neva viešas turto reikalavimo teisės pardavimas, kurio metu iš pradžių reikalavimo teisė buvo siūloma parduoti brangiai, o neatsiradus pirkėjo organizuoti pakartotiniai pardavimai už mažesnę kainą.

Taip pat skunde teigiama, jog viešas reikalavimo teisės pardavimo procesas buvo surežisuotas: "į skelbimą atsiliepė fizinis asmuo K.T., sutikęs už reikalavimo teisę mokėti minimalią 10 tūkst. eurų kainą, galbūt dėl akių dalyvavo kiti asmenys, kurie atsisakė savo pasiūlymų".

Pareiškime dėstomi įtarimai, kad minėtas fizinis asmuo viso labo tėra tik statytinis, reikalavimo teisę įgijęs svetimais interesais ir svetimai naudai.

Beje, šio asmens atseikėti 10 tūkst. eurų atiteko Šiaulių bankui, kuris atstovauja bankrutavusio Ūkio banko kreditoriams.

Mįslingi prokurorų atsakymai

Į dienraščio paklausimą, ar pradėtas tyrimas šio pareiškimo pagrindu ir, jeigu pradėtas, kas jau yra nustatyta, Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė atsakė labai abstrakčiai.

"Atkreiptinas dėmesys, kad prokuratūra nekomentuoja fizinių ir juridinių asmenų kreipimosi ir pareiškimuose pateikiamų duomenų turinio. Informacija apie pareiškimo pagrindu priimtą proceso sprendimą suteikiama pareiškėjui", – teigė vyriausioji specialistė.

Generalinės prokuratūros niekas ir neprašė "komentuoti fizinių ir juridinių asmenų kreipimosi ir pareiškimuose pateikiamų duomenų turinio", o tik patvirtinti arba paneigti tyrimo faktą šiuo klausimu.

Kitaip tariant, G.Vitkauskaitė-Šatkauskienė negalėjo patvirtinti, kad pradėtas tyrimas gauto skundo pagrindu.

Pats bankroto administratorius S.Poškus neslėpė, jog apie skundą žino, tačiau jokių paaiškinimų ar kitų duomenų iš jo prokurorai kol kas esą neprašę.

"Taip, apie skundą Generalinei prokuratūrai dėl mano veiksmų žinau. Koks mano statusas šioje byloje, nepranešta", – neslėpė S.Poškus.

Informacija nuteka į šoną?

Dienraštis "Klaipėda" jau rašė apie Palangos istorinėje dalyje esančią piktžaizdę (A.Aleksėjūnaitė "Dėl kurorto įžymybės – į Generalinę prokuratūrą", 2018 03 23 ir A.Dykovienė "Kas dangsto griuveną?", 2018 03 29).

Sausio viduryje kurorto savivaldybė, neiškentusi dėl įvaizdį miesto širdyje darkančio buvusio viešbučio "Pajūris" (J.Basanavičiaus g. 9), kreipėsi į prokurorus, reikalaudama "imtis veiksmų ir avarinės būklės pastatą kuo greičiau rekonstruoti arba nugriauti".

Jūs pateikėte Generalinei prokuratūrai paklausimą, mes į tą paklausimą atsakėme.

Nepaisant to, jog pastatas akivaizdžiai netinkamas komercinei veiklai ir jame yra nesaugu nei darbuotojams, nei klientams, buvusiame "Pajūrio" viešbutyje verda gyvenimas.

Šį pastatą iš bankroto administratoriaus konkurso būdu išsinuomojo žinomas kurorto verslininkas Artūras Arakelyanas.

Pasiteiravus, kodėl čia veikia komercinės įstaigos, jei pastatas pripažintas avarinės būklės, bankroto administratorius S.Poškus atsakė labai mįslingai: "Jūs pateikėte Generalinei prokuratūrai paklausimą, mes į tą paklausimą atsakėme. Pateikėme sutartį, pateikėme nutartį."

Vadinasi, galima suprasti, kad į žurnalistų pateiktus klausimus prokurorams atsakinėja ne pareigūnai, o tretieji asmenys.

Ar tai reiškia, kad informacija iš Generalinės prokuratūros nuteka tiems, kam reikia?

Kaip tai galėjo nutikti, Generalinės prokuratūros atstovė G.Vitkauskaitė-Šatkauskienė paaiškinti nesugebėjo.

Turto areštas išliko

Pasiteiravus, kas Generalinei prokuratūrai žinoma apie galbūt neteisėtą veiką, mėginant sutelkti minėtą nekilnojamąjį turtą, tai yra viešbutį "Pajūris", tik į vieno kreditoriaus rankas ir taip įgyti galimybę realizuoti jį už dešimtis kartų didesnę kainą, prokuratūros atstovė buvo lakoniška: "Jūsų minimame ikiteisminiame tyrime tokių duomenų nėra."

Kol kas tokiems tikslams trukdo vienintelė kliūtis – šiam nekilnojamajam turtui Palangoje taikomas Generalinės prokuratūros areštas Ūkio banko turto iššvaistymo ikiteisminiame tyrime.

Tačiau, redakcijos žiniomis, S.Poškus jau ne kartą ėmėsi veiksmų, kad areštas būtų panaikintas ir turtą galima būtų realizuoti.

Į klausimą, ar šiais metais Generalinė prokuratūra gavo tokių prašymų ir reikalavimų, ir, jei gavo, kuo jie buvo grindžiami, G.Vitkauskaitė-Šatkauskienė atsakė: "Galime tik patvirtinti, kad bankroto administratorius S.Poškus yra teikęs tokius prašymus, tačiau prokuroras jų netenkino."

Perdavė FNTT

Dienraščio duomenimis, tyrimas dėl galbūt nusikalstamos veikos, susijusios su didelės vertės nekilnojamuoju turtu – Palangos istorinėje dalyje esančiu viešbučiu "Pajūris", perduotas  FNTT.

Pareigūnai duomenų patikslinimui jau paprašė pateikti bankroto byloje pareikštą finansinį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir sutartis, kuriomis pareiškėjams buvo perleistos teisės reikalauti iš bendrovės "Bofora" sumokėti skolą.

Pareigūnai informacijos apie procesinius veiksmus kol kas neteikia. Tačiau, dienraščio žiniomis, ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnį po to, kai dienraštis ėmė domėtis šia situacija.

Minėtame Baudžiamojo kodekso straipsnyje teigiama: "Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų."

Vilioja 31 aro sklypas

Yra žinių, jog šį ypatingą nekilnojamojo turto objektą pusdykiai norėtų užvaldyti daug kas.

Jei apsukruolių patys pastatai nedomintų, gardžiu kąsniu galėtų tapti po viešbučiu ir aplink jį esantis 31 aro žemės sklypas.

Šio viešbučio "Pajūris" likimas kol kas įstrigęs Generalinėje prokuratūroje.

Pastatai areštuoti dėl ikiteisminio tyrimo bylos, susijusios su Ūkio banko veikla.

Oficialiai pastatų valdytoju turėtų būti pripažinta bankrutuojanti įmonė "Bofora", kuri pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo šį objektą iš vėliau bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės "Optimalus turto valdymas" 2013 metais.

Turtas buvo įkeistas Šiaulių bankui, kuris perėmė skandalingai žlugusio Ūkio banko turtą ir įsipareigojimus, bet vėliau Šiaulių bankas įkeitimo atsisakė savo noru.

Kurį laiką vasaromis šie pastatai būna išnuomojami vietos verslininkams.

Kas atsakys už netvarką?

Prieš keletą metų Palangos savivaldybė jau mėgino taikyti sankcijas šio objekto valdytojams.

Viešbutis buvo įtrauktas į neprižiūrimų ir apleistų pastatų sąrašą, o už netvarką savininkams pritaikytas 8 kartus didesnis nekilnojamojo turto mokestis.

Šiuo metu už šį nekilnojamąjį turtą turėtų atsakyti įmonės "Bofora" bankroto administratorius.

Bankroto procedūrą vykdo įmonės "Valeksa" direktorius Stasys Poškus, tiesa, tik kaip fizinis administratorius, o ne atstovaudamas uždarajai akcinei bendrovei "Valeksa".

"Valeksa", lyg tyčia, buvo bankrutuojančios įmonės "Optimalus turto valdymas" bankroto administratorė, o S.Poškus buvo asmeniškai įgaliotas administruoti įmonę bendrovės "Valeksa" vardu.

Būtent S.Poškui ir sykiu Generalinei prokuratūrai Palangos savivaldybė išsiuntė griežtus reikalavimus.

"Pastatas J.Basanavičiaus g. 9 yra apleistas, bendra jo būklė – bloga, avarinė. Siekdama, kad apleisti pastatai būtų sutvarkyti, pagerintas miesto estetinis vaizdas bei apgintos trečiųjų asmenų teisės į saugią ir estetišką aplinką, Palangos miesto savivaldybės administracija ne kartą ėmėsi įstatymų numatytų priemonių, ragindama savininkus susitvarkyti pastatą. Palangos miesto savivaldybės administracijos pareigūnai atliko statinio, esančio J. Basanavičiaus g. 9, techninės priežiūros patikrinimą ir surašė aktą, kuriuo buvo užfiksuoti trūkumai ir iškelti reikalavimai", – Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Inga Šileikienė.

Siūlo suremontuoti arba griauti

Kadangi nustatyti trūkumai nebuvo pašalinti laiku, Palangos valdžia ėmėsi teisėtų sankcijų.

Viešbutis buvo įtrauktas į miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių sąrašą ir padidintas nekilnojamojo turto mokestis.

"Apie galimas grėsmes raštu buvo informuotos atsakingos institucijos – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas. Šių metų vasario viduryje dėl apleistų pastatų savivaldybė raštu kreipėsi į bendrovės bankroto administratorių bei Generalinę prokuratūrą ir pareikalavo skubiai imtis priemonių ir dėti maksimalias pastangas, siekiant pakeisti susidariusią situaciją, kad avarinės būklės pastatas būtų kuo greičiau rekonstruotas, suremontuotas arba nugriautas", – tikino I.Šileikienė.

Bankroto procedūrą vykdančios įmonės "Valeksa" direktorius S. Poškus redakciją informavo, kad, jo žiniomis, šiuo metu nuomininkas derina pastato tvarkymo sąmatą. "Pirmiausia, mano nuomone, reikėtų pareikalauti atsakomybės iš asmenų, kurie iki bankroto bylos iškėlimo neprižiūrėjo ir nesirūpino pastatu", – teigė S. Poškus.