Trūksta konkretumo
Moksleiviai sulauks ir daugiau pokyčių. Nuo šiol pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP) 4-oje, 8-oje ir 10-oje klasėse taps privalomas. Neišlaikęs lietuvių kalbos ir literatūros ar matematikos patikrinimo, dešimtokas 11-oje klasėje toliau mokytis nebegalės.
Keičiasi tvarka, pagal kurią dešimtokai renkasi disciplinas, kurias jie mokysis 11-oje ir 12-oje klasėse. Nuo šiol nebelieka bendrųjų kursų (B lygis), tik išplėstiniai (A lygis), išskyrus matematikos ir lietuvių kalbos disciplinas.
Artėjančios pertvarkos dalis mokytojų laukia su nerimu: naujoji tvarka įsigalios jau nuo rugsėjo, o pedagogai vis dar negavę konkrečių nurodymų, kaip reikės mokyti būsimus vienuoliktokus. Juolab kad kartu keičiamos ir mokymo programos, o naujieji vadovėliai vis dar neparengti.
Per vieną dieną vertintojas turės išanalizuoti apie 20 tekstų, diskutuoti apie juos su mokiniais, įvertinti ir įrašyti kalbėjimą.
Anonimu išlikti pageidaujantis (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) vienos gimnazijų istorijos mokytojas atkreipia dėmesį, kad nors mokymo programos keičiasi iš pagrindų, kol kas pedagogams nesuteikta konkrečios mokymo metodikos ir neaišku, kada tai bus įgyvendinta.
„Mokytojai nežino, kaip nuo rugsėjo reikės dirbti pagal naująsias programas. Neramu ne tik vyresnių, bet ir jaunesnių klasių mokytojams. Pavyzdžiui, 8-oje klasėje buvo įprasta mokytis temas, kurių tęstinumo kai kuriose disciplinose pagal naująją programą 9-oje klasėje nebelieka. Iki galo neaiškus ir brandos egzaminų klausimas, glaudžiai susietas su besikeičiančiomis programomis. Kol kas neturime jokių konkrečių būsimo tarpinio atsiskaitymo pavyzdžių, tad nežinome, kaip naujoji programa atsispindės egzamine, kokia bus egzamino forma, turinys“, – klausimus, į kuriuos nėra aiškių atsakymų, vardijo pedagogas.
Nežinia ir dėl naujųjų vadovėlių. „Kada jie bus parengti? Kokia bus jų kokybė? Vadovėliai rašomi gana skubotai, nes naujosios bendrojo ugdymo programos patvirtintos tik praėjusį rugpjūtį. Susidaro įspūdis, kad viską stengiamasi atlikti kuo skubiau, bet ne kokybiškiau“, – nerimu dalijosi mokytojas.
Stebisi skubėjimu
Nors mokytojams organizuojami specialūs mokymai ir seminarai, skirti susipažinti su naująja tvarka, pasak pašnekovo, jie nelabai naudingi. „Dalyje šių mokymų jokios aktualios, naujos informacijos nepateikiama. Kai kur trūksta ir pačių lektorių, kurie galėtų rengti seminarus. Be to, kai mokymus tenka derinti su pamokų vedimu, pasiruošimu joms ir kontrolinių darbų taisymu, mokytojai pasijunta visiškai išsunkti. Sakyčiau, kad šiuo metu pasiruošimas naujajai tvarkai yra pakibęs ore. Mokytojams trūksta aiškumo, nesuprantame, kam reikalinga tokia skuba, – sako pedagogas. – Ministerijos atstovai tikina, kad naujoji tvarka moksleiviams sukels mažiau streso, tačiau šiuo metu tiek pedagogai, tiek moksleiviai patiria nemažai įtampos.“
Pasak pašnekovo, chaoso dabartiniams dešimtokams įnešė ir besikeičianti individualių mokymosi planų sudarymo sistema. Nuo kitų mokslo metų 11-oje klasėje nebeliks bendrųjų kursų, tačiau vasarį vis dar buvo neaišku, kaip reikės dėliotis savo individualų mokymosi planą. Žinoma tik bendra informacija, kad sistema keičiasi.
„Dalyje mokyklų apie tai pakalbama daugiau, kitose – mažiau. Mano dešimtokė dukra pasakojo, kad kai kurie mokytojai parodo mokiniams tam tikras užduotis, kurių gali būti ateityje per tarpinį atsiskaitymą. Vis dėlto toks pasiruošimas yra labiau fragmentiškas nei sistemingas. Turime daug klausimų, į kuriuos neskubama atsakyti. Manau, kad pokyčiai yra būtini, bet jų įgyvendinimas turi vykti palaipsniui, o dabar jaučiamas administracinis spaudimas, kad per 40 valandų kursus mokytojas turi išmokti naujoviškai dirbti“, – apie situaciją pasakojo pedagogas.
Nepakelia: švietimo praktikai neneigia pokyčių būtinybės, tačiau, vienu metu vykdant kelias reformas, įtampos neatlaikę pedagogai vis dažniau susimąsto apie išėjimą iš darbo. (E. Ovčarenko/BNS nuotr.)
Egzaminai taps humaniškesni?
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas dr. Dainius Žvirdauskas sutinka, kad pertvarka vykdoma kiek skubotai. Tačiau, pašnekovo teigimu, jos neįvykdžius dabar, svarbūs pokyčiai gali nusikelti ilgesniam laikui. Pasak jo, pertvarka yra išties reikalinga, nes abitūros egzaminai taps humaniškesni ir palankesni moksleiviams.
„Daugybę metų virė diskusijos, kad būtina pakeisti egzaminų vertinimo sistemą. Džiaugiuosi, kad pagaliau buvo ryžtasi tai padaryti. Ne kartą yra tekę būti vyriausiuoju egzaminų vykdytoju ir stebėti tos dienos abiturientų nuotaikas. Iki šiol abitūros egzaminai tapdavo vienos akimirkos įvertinimu. Žinodami, kad turi tik vieną galimybę laikyti egzaminą, moksleiviai patirdavo itin daug streso. Nuo šiol gerai pasirodę per tarpinį atsiskaitymą jie žinos, kad abitūros egzaminas jau yra beveik išlaikytas. Ir atvirkščiai – 11-oje klasėje nepasisekus, moksleivis turės laiko pasitaisyti“, – nuomonę išsakė jis.
Anot dr. D. Žvirdausko, pokyčiai skatins moksleivį mokytis nuosekliai, sistemingai, nes dešimtos klasės žinių patikrinimas taps privalomas. Taip vėliau bus kur kas mažiau įtampos ir streso. „Išvengsime atvejų, kai moksleivis trejus metus ignoruoja mokslus, o 12-oje klasėje bėga pas korepetitorius, kad šie padėtų užpildyti spragas“, – sakė jis.
Pasak dr. D. Žvirdausko, kaip ir dauguma naujovių, naujoji egzaminų pertvarka kelia tam tikrų iššūkių. Vis dėlto, pašnekovo nuomone, problema ne tokia didelė, kaip gali pasirodyti.
„Tiesa, naujieji vadovėliai dar neparengti, tačiau manau, kad šiuolaikinis mokytojas gali išdėstyti temą naudodamasis ir kitais šaltiniais. Temos juk yra žinomos, – sako jis. – Tarpinis atsiskaitymas bus laikomas kompiuteriu, tad kai kurios mokyklos nuogąstauja ir dėl to, kad jų gali pritrūkti. Nors kompiuterių galima pasiskolinti, išlieka interneto prijungimo ir tinkamo jo veikimo užtikrinimo problema, kuri gali iškilti didžiosioms miestų gimnazijoms. Vis dėlto tikrai bus atrasta būdų, kaip išspręsti šią situaciją. Pavyzdžiui, galima organizuoti atsiskaitymą dviem srautais, naudojant du užduočių paketus, arba pasitelkti šalia esančių progimnazijų kompiuterinę infrastruktūrą.“
Siūlo veikti lėčiau
Didžiausia problema, anot dr. D. Žvirdausko, – mokytojų stygius. „Galima sakyti, kad mūsų mokyklos susiduria su didžiausiu pedagogų trūkumu per visą atkurtos Lietuvos nepriklausomybės istoriją. Tai didžiulė problema, o prie jos dar pridėjus egzaminų pertvarkos įgyvendinimą, mokykloms kyla išties didelis iššūkis diegiant naujoves, – akcentavo jis. – Kita vertus, jau dabar yra daug kalbama, diskutuojama apie būsimus pokyčius, tad mokyklos turėtų spėti jiems pasiruošti.“
Dr. D. Žvirdausko manymu, tikslingiausia būtų naująją tvarką įgyvendinti ne kitais, o dar kitais mokslo metais. Tada mokyklos spėtų ramiai pasiruošti pokyčiams ir nekiltų tokios didelės įtampos.
„Verta imti pavyzdį iš skandinavų, pas kuriuos reformos niekada nevyksta revoliucingai, bet lėtai, jas išdiskutuojant. Tad jei būtų mano valia, šią reformą vykdyčiau šiek tiek lėčiau. Kita vertus, galiu ir pats sau paprieštarauti – jei pertvarkos neįgyvendsime dabar, atėjusi nauja valdžia gali šią svarbią reformą numarinti, – svarsto jis. – Manau, kad bijoti tikrai nereikia – jei vykdant pokyčius bus matoma, kad tam tikri elementai nepasiteisina, jie bus taisomi. Tikriausiai pačioje žmogaus esybėje užkoduota baimė ir priešinimasis pokyčiams, vis dėlto šiuo atveju jie tikrai reikalingi ir turi perspektyvų ateityje.“
Problemų neįžvelgia
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Komunikacijos skyrius situaciją pakomentavo raštu.
„Suprantame, kad ugdymo turinio pokytis mokytojams kelia nerimą ar nuogąstavimų, tačiau nemanome, kad jis yra skubotas. Priešingai – keičiantis mokslo žinioms, pasauliniam kontekstui, ugdymo turinį peržiūrėti ir atnaujinti buvo būtina. Galutiniai atnaujintų vidurinio ugdymo bendrųjų programų projektai švietimo bendruomenei buvo pristatyti maždaug prieš metus. Sulaukus mokytojų bendruomenių siūlymų, jie buvo diskutuoti ir koreguoti. Visų dalykų atnaujintos vidurinio ugdymo programos buvo patvirtintos 2022 m. rugsėjo 30 d. Rengiant programas, tarpiniai projektai buvo ne kartą pristatyti atskirų dalykų mokytojų bendruomenėms. Savivaldybėse buvo sukurtos atnaujinto ugdymo turinio įgyvendinimo koordinavimo grupės, kurios įgyvendina įvairias veiklas savivaldybės lygmeniu, kad mokytojai susipažintų su atnaujintomis programomis, persvarstytų, kas turi keistis kiekvieno jų praktikoje, kokias kompetencijas reikia atnaujinti ar sustiprinti kiekvienam mokytojui", – rašo ŠMSM atsakyme.
Pasak ŠMSM atstovų, 2022 m. ministerija taip pat finansavo mokytojų dalykininkų asociacijų projektus, kuriais pačių mokytojų bendruomenės tobulino mokytojų kompetencijas, rengė metodinę medžiagą ir taip prisidėjo prie savo dalyko mokytojų pasirengimo dirbti pagal atnaujintas bendrąsias programas. Nacionalinė švietimo agentūra taip pat šiais metais organizuoja mokymus mokytojams, skirtus pasirengti dirbti pagal atnaujintas bendrąsias programas. Todėl, ŠMSM atstovų nuomone, pokyčiai ne pernelyg skuboti.
Anot ŠMSM, dar iki naujų mokslo metų pedagogus pasieks ir pavyzdinės tarpinių patikrinimų ir egzaminų užduotys, o kitais mokslo metais 3-ios klasės gimnazistai taip pat galės laikyti bandomuosius tarpinius patikrinimus elektroninėje vertinimo sistemoje.
Pasak ŠMSM atstovų, privalomi jaunesnių klasių mokinių žinių patikrinimai padės anksčiau suprasti, kokių spragų turi mokinys.
„Kokiu mažiausiu balu dešimtokui reikia išlaikyti pasiekimų patikrinimą (PUPP), dabar nenustatyta. Tačiau jeigu PUPP įvertinimas nesieks 4 balų, 3-ioje klasėje mokiniui bus sudaromas individualus mokymosi pasiekimų gerinimo planas ir teikiama reikalinga mokymosi pagalba. Nuo 2024–2025 mokslo metų pagrindinis išsilavinimas bus įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir išlaikius PUPP ne mažiau kaip 4 balais – šis pokytis palies dabartinius aštuntokus. Nuo 2023–2024-ųjų papildoma mokymosi pagalba taip pat bus teikiama 5-ų ir 9-ų / 1-os gimnazijos klasių mokiniams, kurie 2023 m. pavasarį vykdytų nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų metu nepasieks patenkinamo pasiekimų lygmens“, – aiškino ŠMSM.
Vadovėliai – pakeliui
Pasak ŠMSM atstovų, vadovėlius ir mokymo priemones rengia ir už jų turinio kokybę atsako autoriai ir leidėjai. „Kovą mokykloms bus pateikta informacija, kokie mokyklų turimi vadovėliai bus tinkami naudoti pagal atnaujintas bendrąsias programas, kuriuos vadovėlius leidėjai planuoja atnaujinti. Planuojama, kad nuo birželio mokyklos jau galės įsigyti ir leidėjų parengtų visiškai naujų vadovėlių, kurie bus skirti mokyti pagal atnaujintas bendrąsias programas. Be to, ministerija planuoja skirti ir papildomų lėšų 2023 m. vadovėliams įsigyti. Tai leis paspartinti mokyklų apsirūpinimą vadovėliais. Kokių ir kiek konkrečių vadovėlių reikia įsigyti, spręs pati mokykla“, – rašoma atsakyme.
ŠMSM atstovai taip pat atrėmė nuogąstavimus, kad, stingant pedagogų, naujoji tvarka gali dar labiau apsunkinti mokyklų padėtį.
„Kai kurių dalykų mokytojų išties stinga. Ministerija, išskirdama tas specializacijas kaip prioritetines, tuos dalykus studijuojantiems studentams skiria papildomų stipendijų, inicijuoja ir apmoka studijas antrai kvalifikacijai įgyti, savivaldybės taip pat taiko įvairių pedagogų, medikų ar kitų specialistų pritraukimo būdų. Tačiau nemanome, kad inicijuojami tarpiniai mokinių patikrinimai ar brandos egzaminai paskatins mokytojus trauktis iš mokyklų“, – sako ŠMSM.
Ministerijos atstovai tikina, kad naujoji tvarka moksleiviams sukels mažiau streso, tačiau šiuo metu tiek pedagogai, tiek moksleiviai patiria nemažai įtampos.
Diskusijos imituojamos?
Su ŠMSM pozicija nesutiko Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) atstovai. Jų teigiamu, Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) vienašališkai priima sprendimus, kuria užduotis ir vertinimo normas, neturėdami jokių tyrimų rezultatų, nereaguodami į dalykinių asociacijų ir sąjungų keliamas problemas ir pateikiamus siūlymus.
„Naujosios programos bus diegiamos nuo 2023 m. rugsėjo. Vadinasi, iki pirmojo tarpinio patikrinimo liko mažiau nei metai. Užduočių pavyzdžių ir sukurtos mokinių ruošimo šiam egzaminui sistemos dar nėra. Bandomųjų programų taip pat nebuvo, turbūt tinkamų vadovėlių paruošti leidyklos nespės. Būsimų pokyčių pristatymuose pateiktos idėjos, nuogąstavimai ir konkretūs problemų sprendimo siūlymai surašomi ir išsiunčiami į už valstybinius brandos egzaminus atsakingas institucijas. Tačiau į juos nereaguojama arba tiesiog apsimetama, kad reaguojama, pasakant, kad pagrindo nuogąstavimams valdininkai nemato. Atrodo, kad tęsiama tradicija imituoti tarimąsi su mokytojais dalykininkais ir jiems atstovaujančiomis organizacijomis“, – rašoma LŠDPS komentare.
Profesinės sąjungos atstovams ypač nerimą kelia situacija, susijusi su didesniu pedagogų darbo krūviu ir būsimais tarpinių egzaminų vertinimais.
„Darbo už vertinimą įkainiai turi būti iš anksto žinomi, kad mokytojai galėtų nuspręsti, ar imsis šios papildomos veiklos, nes ji vykdoma tik šalims susitarus. Tačiau dabar kalbama apie tarpinius atsiskaitymus per mokinių atostogas vasarį, kaip apie savaime suprantamą procesą, kuriame privalomai turės dalyvauti visi gimnazijų mokytojai. Vis dėlto veiklos, susijusios su valstybiniais brandos egzaminais, yra neprivalomos, todėl mokytojai turi teisę jų atsisakyti, jeigu netenkina sąlygos. Neaišku, kaip bus užtikrintas tinkamas vertintojų skaičius, juo labiau kad planuojamos protu nelabai suvokiamos apkrovos. Pavyzdžiui, projekte rašoma, kad laikant lietuvių kalbos ir literatūros žodinį egzaminą per vieną dieną vertintojas turės išanalizuoti apie 20 tekstų, diskutuoti apie juos su mokiniais, įvertinti ir įrašyti kalbėjimą. Toks aštuonių valandų su vienos valandos pertrauka maratonas tęsis ne vieną dieną. Mes, kaip profsąjunga, esame labai susirūpinę dėl tokios situacijos ir jos keliamų grėsmių“, – rašo LŠDPS atstovai.
Pasak profsąjungos atstovų, norėtųsi, kad pokyčiai būtų įgyvendinami po vieną ir jiems prieš tai būtų tinkamai pasiruošta. Tačiau šiuo metu vyksta be galo daug reformų: Tūkstantmečio mokyklų, mokytojų karjeros modelio, vidurinio ugdymo sąrangos, įtraukiojo ugdymo, programų atnaujinimo, mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo, skaitmenizacijos ir kt.
„Našta yra visiems mokytojams, nes nepasiruošus puolama keisti mokymo turinį, neišsiaiškinus diegiamas kompetencijomis grįstas ugdymas. Juk su nauja programa iškart turėtų būti ir išorinio apibendrinamojo vertinimo užduočių pavyzdžių su mokinių darbais, vertinimo kriterijais, vertinimais ir komentarais, kodėl darbai būtent taip įvertinti. Turėtų būti ir metodinė medžiaga, atitinkami mokymai ir dar daug visokių papildomų galimybių mokytojams tinkamai pasiruošti pokyčiams. Tačiau viso to nėra. Mokytojai sutrikę, nes mato tarp realių ir deklaruojamų pokyčių net ne properšų, o ištisas bedugnes“, – rašoma komentare.
