„D. Kreiviui ir jo talkininkams vertėtų susiveržti diržus, susimažinti algas, nusirėžti premijas, kurių jie neverti. Už klaidas reikia susimokėti. O „Ignitis“ turėtų pasidalinti su visuomene savo pelnais, prisiimdamas naštą dėl nevykusių sandorių“, –  pranešime sakė Seimo Ekonomikos komitete dirbantis Gintautas Paluckas.

„Dabar šią naštą priversti tempti vartotojai ir valstybė, nes ji moka kompensacijas nepasiturintiems gyventojams – 50 mln. eurų. Tuo metu „Ignitis“ mėgaujasi didėjančiais pelnais ir atlyginimais. O ministras, žiūrėk, ir premiją turbūt gavo už puikų darbą“, – tvirtino G. Paluckas.  

Pasak jo, su ministro pritarimu pernai „Ignitis“ pirko brangių dujų už fiksuotą kainą, tačiau neaišku, kodėl buvo nuspręsta įsipareigoti metus mokėti tokią kainą. G. Palucko teigimu, kitų šalių vyriausybės į tokią situaciją nepakliuvo.

Tuo metu Audito komiteto narė Rasa Budbergytė sako, kad Vyriausybė dabar priversta švaistyti milijonus kompensacijoms dėl pernykščių ministro klaidų.

„Klaida turėtų būti pripažinta Vyriausybės lygiu (...). Absoliučiai neteisinga, kad visa našta dėl kažkieno klaidų tenka gyventojams, ir taip išsekintiems rekordinės infliacijos“, – R. Budbergytė.

Pasak jos, šioje situacijoje neturėtų tylėti ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).

VERT praėjusią savaitę patvirtino 4-5 centais už kubinį metrą mažesnes gamtinių dujų kainas buitiniams vartotojams antrajam pusmečiui. Tačiau tarifai vis dar lieka aukšti, todėl Vyriausybė nutarė kompensuoti jų dalį, tam skiriant apie 54 mln. eurų.

D. Kreivys anksčiau teigė, kad nepaisant rinkose atpigusių dujų, jų kainą gyventojams vis dar reikia kompensuoti, nes antrajam pusmečiui į ją įskaičiuotos apsidraudimo sandoriais brangiau įsigytos dujos ir kitos dedamosios.

VERT nurodo, jog 70,8 proc. dujų, skirtų buitiniams vartotojams antrajam šių metų pusmečiui, „Ignitis“ įsigijo už 125,2 euro už megavatvalandę (MWh) vidutinę svertinę kainą. 

Tuo metu liepos ateities sandorių kaina rinkoje dabar siekia 29,8 euro. Pernai rugpjūtį ji buvo pasiekusi beveik 342 eurų rekordą.

Pasak „Ignitis grupės“ atstovo Artūro Ketleriaus, pernai pirktų buitiniams vartotojams skirtų dujų kaina užfiksuota paskutinį 2022 metų ketvirtį, kai buvo tikėtasi sudėtingos žiemos ir dar didesnių dujų kainų.

„Dujų kainos fiksuotos rinkos kaina praėjusių metų ketvirtame ketvirtyje, kai neapibrėžtumas buvo didelis, buvo baiminamasi, kad dėl dujų trūkumo kaina vėl gali augti ir gali neužtekti kompensacijoms numatyto biudžeto“, – komentare BNS teigė A. Ketlerius.

„Praėjusių metų antrąjį pusmetį vidutinė įsigyjamų dujų kaina buvo apie 130 eurų už megavatvalandę, kainos pikai siekė 300 eurų, o analitikai ir tokios institucijos, kaip Tarptautinis valiutos fondas, prognozavo, kad kita žiema bus dar sunkesnė, todėl buvo draudžiamos gamtinių dujų kainos pagal tuometines rinkos kainas“, – kalbėjo „Ignitis grupės“ atstovas.

Pasak A. Ketleriaus, neatmetama, kad dujų kainos kitą žiemą vėl gali augti.

„Ignitis grupė“ pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 127,2 mln. eurų grynojo pelno – 2,7 karto daugiau nei pernai tuo pat laiku (46,8 mln. eurų), o 2022-aisiais jis siekė 293,4 mln. eurų (2021 metais – 160,2 mln. eurų). 

„Elektra gaminama iš daugelio šaltinių – ir iš vėjo, ir iš saulės, ir iš anglių, ir iš dujų. Elektros kainą rinkoje nustato brangiausias įrenginys, kuris dažniausiai yra dujos. Jeigu brangsta dujos, tai brangsta ir elektra, ir atvirkščiai. Jeigu dujos brangs ir žiemą, tai paskui save brangins ir elektrą. Jeigu žiemą taupysime dujas ir energiją, sumažės jų poreikis ir jos pigs“, – aiškino Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys.

Lietuva pasigamina ir savo elektros, tačiau dujas vis tiek perkame iš kitur, todėl ir elektros kaina nesileidžia.

„Elektrėnuose turime modernų įrenginį, kuris ne visada, bet veikia. Dujos perkamos tarptautinėse rinkose – kokios kainos ten, už tokią ir perkame, o tada gaminame elektrą“, – sakė V. Poderys.

Jei Kremlius sugalvotų visai nebetiekti dujų Europai, kainos neabejotinai brangtų, todėl tam turime ruoštis iš anksto ir mažinti energijos suvartojimą.

15 proc. sumažinus savo dujų vartojimą, Europa išgyventų šitą žiemą.

„Iki mėnulio nebrangtų, bet brangimas būtų. Vėlgi tai priklausytų nuo to, kaip mes lietuviai elgiamės. Tiek mes, tiek mūsų kaimynai turime rezervų taupyti ar imtume pramonę, ar komerciją, ar namų ūkius. Kad ir EK kreipimasis į visas šalis – susitarkime ir geranoriškai bent šeštadalį, bent 15 proc. sutaupykime. Pateikiami pavyzdžiai ir rekomendacijos, kaip tą galima padaryti“, – teigė V. Poderys ir pridėjo: „Ekspertai yra paskaičiavę, jeigu iš Rusijos visiškai užsukamos dujos, tai 15 proc. sumažinus savo dujų vartojimą, Europa išgyventų šitą žiemą“, – tvirtino Lietuvos energetikos agentūros vadovas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pasak pašnekvo, paskutinis dešimtmetis buvo itin mažų energetikos kainų laikas. 

„Praeitas dešimtmetis buvo mažų energetikos kainų dešimtmetis ir kažkuria prasme mes atsipalaidavome, pradėjome mažiau taupyti. Elektra buvo žymiai pigesnė negu dar ankstesniame dešimtmetyje, dujos taip pat. Dabar tai nėra papildoma našta, tiesiog reikia prisiminti, kad prieš penkiolika metų kainos buvo santykinai aukštesnės, ir grįžti prie senų taupymo įpročių“, – kalbėjo V. Poderys.

Energija atpigs tik tuomet, kai visiškai pakeisime jos išgavimo šaltinį.

„Žiūrint į priekį, tol, kol žalioji energetika neperims visos angliavandenilių energetikos, kas užtruks 5–7 metus, tol turėsime aukštesnes kainas“, – teigė V. Poderys.

Jeigu pamatysime, kad netaupome, EK turės teisę, kartu su šalimis narėmis nustatyti privalomus taupymo normatyvus.

Jeigu Europa vis tiek netaupys energinių resursų, EK bus priversta įvesti tam tikrus taupymo normatyvus, kurių privalės laikytis visos ES šalys.

„EK taip pat rašo, jeigu pamatysime, kad netaupome, kad yra dujų deficitas ir kainos kyla į padanges, tada EK turės teisę, kartu su šalimis narėmis nustatyti privalomus taupymo normatyvus arba privalomus 15 ar kiek procentų. Manau, kad tai – teisingas sprendimas“, – sakė V. Poderys.

Jo įsitikinimu, pataupyti gali kiekvienas ir tai nėra taip jau sudėtinga.

„Mes, europiečiai, praeitą dešimtmetį buvome atsipalaidavę ir tas pasispaudimas – vienu laipsniu susimažinti temperatūrą butuose, trumpiau maudytis karštame duše ar baseinai truputį šaltesni, lėčiau mašina važiuoti – tai nėra super išbandymas žmonėms“, – šypsojosi V. Poderys.

Kainų pažaboti nepavyks

Po Naujųjų gyventojams 15 proc. pabrangs elektra ir dujos, o verslas jau dabar jaučia drastiškai išaugusias kainas.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tikino, esą valdžia padarė viską, kad kainos neaugtų stipriau nei gali. "Rinkose, kuriose dalyvauja Lietuva, situacija yra šokiruojanti, nes kainos elektros rinkoje kilo 40 proc., dujų – 30 proc. Vyriausybė ėmėsi maksimalių sprendimų jau iki šiol, ten, kur buvo galima jų imtis, nes kainų augimas buvo sumažintas daugiau kaip trečdaliu", – kalbėjo jis.

Visgi ne viskas taip paprasta. Tik iliuzija, kad gyventojams padarius išlygą ir palikus visą likusią brangimo košę srėbti pramonei niekas nepajaus to pasekmių. Akivaizdu, kad brangstanti energetika verslui augins kainas visur, todėl naivu tikėtis, kad gyventojams brangs tik 15 proc. riba.

"Dar nuo sovietmečio likęs požiūris, kad įmonės, verslas yra kažkoks blogis ar bent jau tai, kuo visai neverta rūpintis. Kitos Europos šalys daro viską, kad stiprintų savo įmonių konkurencingumą, nes jos ir nulemia šalies gerovę, turtina biudžetus", – kalbėjo tarptautinis energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.

Pirma, didžiausias paradoksas, kad mums buvo žadamas mažesnis terminalo išlaikymo mokestis, o įvyko visiškai priešingai.

Virvė smaugs stipriau

Valstybinė kainų ir energetikos komisija (VKEKK) nustatė 16,35 proc. didesnę tikslinę gamtinių dujų kainą kitiems metams. Rudenį dujų rinkoje ji jau išaugo iki 50 proc.

Nuo dujų priklausoma nemaža dalis pramonės įmonių. Joms ir iki kainų šuolio nebuvo lengva. "Bendras dujų vartojimas mažėja, todėl kainų pokyčiai labiausiai ir veikia tą pramonę, kuri technologiškai negali apsieiti be dujų, į tai reikėtų atsižvelgti, o ne ignoruoti problemą", – mano V.Jankauskas.

Tačiau užuot ieškojus sprendimų, problema netgi didinama. Antai, suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas turėjęs plėsti galimybes importuojant žaliavas ir tuo užtikrinant šalies energetinį saugumą dėl trumparegiškų sprendimų gali tapti tiksinčia bomba pramonei.

Didžiausiai šalies dujų vartotojai, trąšų gamyklai "Achema" SGD terminalo išlaikymo mokestis nuo kitų metų didėja 6 mln. eurų ir 2019 m. sieks net 26 mln. eurų. Sudėtingoje situacijoje atsidūrusios strateginės reikšmės įmonės kitąmet laukia nemenki išbandymai. "Pirma, didžiausias paradoksas, kad mums buvo žadamas mažesnis terminalo išlaikymo mokestis, o įvyko visiškai priešingai. Antra, tai, iššūkis išlikti konkurencingiems rinkoje. Mums dujos, kurios yra pagrindinė žaliava trąšų gamyboje, brangsta greičiau nei trąšos. Kol kas vertiname įvairius scenarijus, kokiu režimu dirbsime ateinančiais metais", – sakė AB "Achema" generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas.

Pasak vadovo, net jei gamykla laikinai sustabdytų visą gamybą, jai tektų mokėti visą SGD terminalo mokestį.

Rebusas dėl SGD terminalo

Remdamasi tarptautinių konsultantų atlikta studija, Vyriausybė linksta išpirkti dabar nuomojamą terminalą iki 2024 m. Tikimasi, kad toks scenarijus palengvintų SGD terminalo išlaikymo naštą, tačiau problema būtų perkeliama ateities kartoms. V.Jankauskas pajuokavo, kad jei žinotų atsakymą, kaip padaryti, kad terminalas neštų naudą be naštos įmonėms ir biudžetui, jis būtų vertas milijono. "Nežinia ir koks variantas geriau – nuomoti ar išpirkti. Šiandien sunku pasakyti, kiek 2024 m. liks dujų vartotojų. Išpirkti reikės daug lėšų, nežinia, per kiek jos atsipirks. Nuoma įpareigoja mažiau, bet, kaip matome, ji irgi yra didelė našta pramonei", – svarstė V.Jankauskas.

V.Jankausko teigimu, tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas nuomotis SGD terminalą, dujų vartotojų šalyje būta daugiau, taigi daugiau turėjo būti ir jį išlaikančiųjų. "Rekonstravus daugelį miestų jėgainių, jose pradėtas deginti biokuras ir dujų vartojimas ėmė stipriai kristi. Dabar situacija tokia, kad "Achema" suvartoja pusę importuojamų dujų, todėl jai ir SGD terminalo nuomos našta nuolat auga", – aiškino ekspertas.

V.Jankauskas mano, kad biokuro plėtra šilumos ūkyje yra naudinga, kaip naudinga turėti ir alternatyvų dujų apsirūpinimo šaltinį. Tačiau neteisinga palikti visą košę srėbti vienai įmonei. "Vyriausybei labai patogu atsiriboti, bet tokiu būdu žlugdoma įmonė, nuo kurios priklauso visos Jonavos gerovė. Ar bus geriau, jei ištisas miestas pavirs bedarbių minia, bus prarasti dideli mokesčiai į biudžetą?" – retoriškai klausė V.Jankauskas.

Komentaras

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas

Žiūrint plačiau, projektai turėtų būti atsiperkantys jų plėtotojams ir naudingi vartotojams. Jei nors viena iš šių sąlygų yra netenkinama, projektą reikės subsidijuoti iš vartotojų arba mokesčių mokėtojų kišenės. Lietuvos SGD terminalas iš dalies buvo plėtojamas ir dėl geopolitinių, ilgalaikio tiekimo saugumo priežasčių, o už tai sumoka vartotojai. Esminė dilema, jei SGD terminalas yra nacionalinio saugumo projektas, tai kodėl jis finansuojamas iš dujų vartotojų, o ne nacionalinio biudžeto (nors tai irgi ne pati geriausia išeitis). O istorijos moralas yra paprastas. Dideliuose infrastruktūriniuose projektuose, ar tai būtų terminalas, ar "Rail Baltica" pastatymas, yra lengvoji dalis. Ekonominis atsiperkamumas, t.y. kad būtų naudinga ir vartotojams, ir statytojams – štai čia yra sudėtingoji dalis.