Savaitgalį įvyko bene ryškiausias įvykis energetikos istorijoje – pirmąkart dešimčiai valandų Lietuvos elektros tinklas veikė savarankiškai be Rusijos kontroliuojamos sistemos. „Litgrid“ įmonėje skambėjo plojimai.

„Turėjome atjungti liniją su Latvijos, Kaliningrado ir Baltarusijos sistemomis. Šeštadienį, 11 val., buvo atjungta paskutinė linija“, – sakė „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis. 

Kone pusę paros elektra tekėjo iš įvairiausių šalies elektrinių. Pasitelkta Vilniaus kogeneracinė jėgainė, Kruonis, Utenos baterijų parkas. Neapsieita ir be jungčių su Lenkija ir Švedija. Sistemos priežiūrą valdė tik „Litgrid“ dispečeriai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Sąlygos nebuvo idealiausios. Jeigu būtų buvę daugiau vėjo, būtų lengviau valdyti dažnį“, – komentavo „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.

Jei vėjo buvo per mažai, saulės energijos šiltą dieną prigaminta daugiau nei reikėjo vartojimui. Tai išėjo į naudą žmonėms, perkantiems elektrą už biržos kainą. Kurį laiką elektra jie naudojosi dykai.

„Išskirtinės buvo vidurdienio valandos, kuomet saulės generacija buvo maksimali. Ir elektros pasiūlai viršijus paklausą, susiformavo nulinės elektros energijos kainos“, – teigė D. Matelionis.

 Elektros pasiūlai viršijus paklausą, susiformavo nulinės elektros energijos kainos.

 

Su istoriniu įvykiu pasveikinti energetikų atvyko ir premjerė. Bandymas parodė, kad susijungti su Vakarų Europos tinklais galime greičiau.

„Esame numatę, kad 2024 metų pirmame pusmetyje galėtume atlikti pagreitintą sinchronizaciją ir nereikėtų laukti 2025-ųjų pabaigos“, – kalbėjo R. Masiulis. 

Bandymui pasibaigus, Lietuvos elektros sistema ir vėl – BRELL žiede, kurį centralizuotai valdo Maskva. Apie pasitraukimą iš Rusijos kontroliuojamos sistemos reikia įspėti mažiausiai prieš pusmetį.

„Rugpjūčio 8-oji yra ta diena, kada turime pranešti, ar pratęsiame, ar nepratęsiame BRELL sutartį“, – konstatavo energetikos ministras D. Kreivys.

Trauktis iš BRELL sutarties Lietuva ketina tik kartu su Latvija ir Estija. Prieš tai kaimynams reikės pristatyti bandymo rezultatus. Ir, kaip teigia D. Kreivys, veikiausiai teks ne vieną mėnesį įtikinėti.

„Kai turėsime studijų rezultatus, jei jie bus teigiami, yra susitarimas, kad galėsime sinchronizuotis greičiau“, – sakė energetikos ministras.

Prieš dvi savaites Lietuvoje lankęsis Latvijos energetikos ministras nematė galimybių su Vakarais susijungti greičiau.

„Turime pabaigti projektą iki 2025-ųjų. Ne tik Latvija, bet ir visos Baltijos šalys“, – kalbėjo Latvijos energetikos ministras Raimondas Čudaras.

„Latviai vėluoja su kai kurios įrangos įsigijimu, baterijų parko įrengimu. Ne tik šiais metais, bet gal ir kitais jie to galbūt neturės“, – komentavo energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas. 

Kaimynai ne tik vilkina išėjimą iš Rusijos valdomos sistemos. Latvija ir Estija nedalyvauja ir izoliuotame elektros bandyme. Lietuva jį norėjo atlikti drauge su visomis Baltijos šalimis.

Lietuva sako iki šiol atlikusi 60 proc. sinchronizacijos darbų. Juos pabaigus, „Litgrid“ vadovas sako, kad elektra pigs.

„Matome, kad elektros kainos mažės“, – teigė R. Masiulis.

Tačiau, anot eksperto V. Jankausko, dėl to kainos mažesnės nebus ir niekas nepasikeis.

Šeštadienį savarankiškai veikusi elektros sistema išnaudojo tik penktadalį savo rezervo.

„Pirmiausia, mes turime atsakyti į klausimą, ar Rusija gali išjungti BRELL. (...) Mūsų manymu, Rusija negali išjungti BRELL, nes pati turi didesnių problemų“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė D. Kreivys.

Ministras plačiau nekomentavo, kokių energetikos sistemos problemų turi Rusija.

„Rusija (įskaitant Kaliningrado sritį – BNS) nėra pilnai susitvarkiusi, kad galėtų mus pilnai atjungti nuo BRELL. Mes esame šiandien žymiai geresnėje padėtyje“, – teigė D. Kreivys.

Ministras dar kartą patikino, kad Lietuva atjungimui nuo vadinamojo BRELL žiedo yra pasiruošusi – Lietuvos, Latvijos ir Estijos perdavimo sistemų operatoriai yra parengę planus, kaip tokiu atveju turėtų veikti elektros energetikos sistema.

D. Kreivys anksčiau yra sakęs, kad Baltijos šalims siekiant iki 2025 metų sinchronizuoti elektros tinklus su žemynine Europa ir atsijungti nuo BRELL žiedo, vienas svarbiausių šių metų uždavinių yra izoliuoto sistemos veikimo bandymas rugsėjį bei 200 megavatų kaupikliai, kuriuos numatyta įrengti iki šių metų pabaigos.

Birželio pabaigoje buvo atšauktas Kaliningrado sistemos izoliuoto darbo bandymas – tuomet Maskva grasino, jog reaguodama į Lietuvos apribojimus kai kurių prekių tranzitui į Kaliningradą ji galėtų atjungti Lietuvą nuo BRELL.

BRELL sutartis yra penkių valstybių operatorių pasirašytas susitarimas dėl techninių sąlygų ir sistemų valdymo taisyklių, kad būtų užtikrinami elektros kokybės parametrai ir palaikomas stabilus ir patikimas elektros tiekimas.

Baltijos šalys sinchronizuoti elektros tinklus su žemynine Europa ir atsijungti nuo posovietinio BRELL žiedo ketina iki 2025 metų pabaigos. Už energetiką atsakingi visų trijų valstybių ministrai prasidėjus karui Ukrainoje Europos Sąjungą paragino spartinti šį procesą.

Visgi, pasak ministro, nepaisant kylančios grėsmės, atsijungimas nuo BRELL žiedo turi būti tvarkingas, užtikrinant tinklo stabilumą ir nepažeidžiant sutarčių.

„Grėsmė visą laiką yra, nes kuomet tavo tinklo stabilumą palaiko Maskva ir dažnį kontroliuoja Maskva, tai yra didžiulė grėsmė, natūralu. Tai yra priešiška valstybė. Tai kuo greitesnis atsijungimas yra didžiulis gėris“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė D. Kreivys.

Tačiau ministras pabrėžia, kad atsijungimas nuo BRELL žiedo turi būti tvarkingas. Pasak jo, turi būti užtikrintas tinklo stabilumas ir nepažeistos sutartys.

Grėsmė visą laiką yra, nes kuomet tavo tinklo stabilumą palaiko Maskva ir dažnį kontroliuoja Maskva, tai yra didžiulė grėsmė, natūralu.

„Atsijungti turime tvarkingai, kad būtų užtikrintas tinklo stabilumas ir tai būtų padaryta pagal visas sutartis, visas teisines priemones, kad būtų įgyvendinti visi projektai, kurie leidžia tą stabilumą palaikyti“, – sakė D. Kreivys.

„Mes tuos projektus stengiamės palaikyti, išrinkti iš visų sinchronizacijos projektų pačius esminius projektus ir juos įgyvendinti, tada teisiškai atlikti visas procedūras, tiek susitarus su Baltijos šalimis, tiek su Komisija, tiek su tinklais, tiek atsižvelgiant į BRELL sutartį, kurią turime su Rusija, Baltarusija, pagal sutarties normas tai padaryti. Ir stengiamės padaryti kuo greičiau tuos dalykus“, – patikino jis.

Lietuva, Latvija ir Estija vis dar prisijungusios prie vadinamojo BRELL žiedo, be Baltijos valstybių, jungiančio Baltarusiją bei Rusijos šiaurės vakarus. Ši energetinė infrastruktūra valdoma dispečerinėse Maskvoje.