Pasak Klaipėdos savivaldybės Personalo skyriaus vedėjos Ingos Gelžinytės-Litinskienės, formalios procedūros dėl atrankos dar nepasibaigė.

„Konkurso į Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos direktoriaus pareigas organizavimo procedūros nėra baigtos, atrankos posėdžio data numatoma spalio pirmoje pusėje. Išsamesnę informaciją galėsime pateikti pasibaigus procedūroms“, – trumpai informavo I. Gelžinytė-Litinskienė.

Naujasis bibliotekos direktorius privalės turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, išmanyti Lietuvos Konstituciją ir Darbo kodeksą, mokėti bent vieną iš trijų Europos Sąjungos darbo kalbų (anglų, prancūzų ar vokiečių) ir atitikti kitus teikiamus reikalavimus.

Darbo sutartis – terminuota, naujasis direktorius bus paskirtas penkerių metų kadencijai.

B. Lauciuvienė minėtoje bibliotekoje dirba nuo 1984 m.

2004 m. ji buvo apdovanota Kultūros ministerijos premija už bibliografijos ir knygotyros mokslinius tyrinėjimus bei praktinę veiklą.

2021 m. buvo apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

B. Lauciuvienė taip pat yra Lietuvos bibliotekininkų draugijos narė, aktyvi kultūrinės veiklos, inovatyvių sprendimų, skatinančių šalies viešųjų bibliotekų pažangą, puoselėtoja.

Lietuvoje gyveno 80 proc. rusų?

Artėjant tradicinio leidinių konkurso "Klaipėdos knyga 2018" finaliniam etapui, šio konkurso rengėja ir organizatorė Klaipėdos miesto savivaldybės I.Kanto viešosios bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė suglumo – viename išties gražiausių leidinių, prisidengiant stačiatikių bažnyčios istorija, skleidžiama aiški žinia, kad Lietuva niekada nebuvo vakarietiška, o prorusiška valstybė.

"Tą knygą labai išsamiai perskaičiau, tikrinau šaltiniuose pateikiamus faktus ir pašiurpau. Net tarybiniais metais bažnyčios istorija būdavo pateikiama nuosaikiau nei šioje knygoje, todėl nusprendžiau apie tai prabilti garsiai", – neslėpė B.Lauciuvienė.

Anot bibliotekos vadovės, knyga išleista išties gražiai, iliustracijos – išraiškingos.

Net tarybiniais metais bažnyčios istorija būdavo pateikiama nuosaikiau nei šioje knygoje.

Tačiau B.Lauciuvienę jau nuo pirmųjų puslapių sutrikdė autoriaus sumanymas nepristačius Krikščionių bažnyčios trumpos istorinės apžvalgos, jos išsišakojimo į atskiras sroves, nepriminus, kad 1054 m. Krikščionių bažnyčia skilo į dvi šakas – Romos katalikų ir Rytų ortodoksų (stačiatikių) – pradėti dėstyti Stačiatikių bažnyčios istoriją Lietuvoje.

"A.Fominas knygoje "Lietuvos stačiatikių bažnyčios istorija" teigia, kad buvo ne tik Maskvos Rusia, bet ir Lietuvos Rusia, kurioje 80 proc. gyventojų buvo rusai. Kitaip tariant, tikroji lietuvių esmė ta, esą jie buvo rusakalbiai ir stačiatikiai, ir tik lenkai viską sugriovė, pavertė lietuvius katalikais ir orientavo į Vakarus. Pasipiktinimą kelia knygoje nušviečiama Unitų bažnyčios ir Bazilijonų ordino veikla bei reikšmė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei", – kalbėjo B.Lauciuvienė.

Autorius jaučiasi teisus

"Aitvaro" gimnazijos mokytojas A.Fominas yra filosofijos mokslų daktaras, kadaise dėstęs Baltijos rusų institute Klaipėdos skyriuje, taip pat dirbęs bendrovėje "Rutenija", kuri buvo mokymo centras, atstovavęs Maskvos industrijos valstybiniam universitetui.

Šios įstaigos veikla valstybės sprendimu buvo nutraukta.

A.Fominas taip pat buvo išrinktas ir į Klaipėdos miesto tarybą. Tai buvo du kartus nuo 2000-ųjų iki 2007 metų. Pradžioje – su Lietuvos rusų sąjunga, vėliau – su politine partija Rusų aljansas.

"Man tai keista, kad knyga sukėlė skandalą. Tai truputį kitoks nei tradicinis požiūris, bet viskas yra pagrįsta istoriniais faktais. Ši knyga nėra mokslinis tyrimas, ji populiari ir skirta tiems, kurie apie istoriją žino labai mažai. Man atrodo, kad ten viskas išdėstyta gana korektiškai. Jei ši knyga bus pašalinta iš konkurso, reaguosiu ramiai, nes situacija yra sudėtinga, dabar yra daug įvairių istorinių faktų interpretacijų, yra priešingų nuomonių, vertinant tuos pačius istorinius įvykius", – teigė A.Fominas.

Jis stebėjosi, kad, kai mėnesio pradžioje knyga buvo pristatyta viešai, esą niekas jokių pastabų jam neišsakė. Ir jei knyga bus pašalinta iš konkurso, anot knygos autoriaus, tai jau bus cenzūra.

"Bet juk stačiatikybė buvo pirma krikščionybės forma, kuri įsitvirtino Lietuvoje. Noriu pasakyti, kad Stačiatikių bažnyčia Lietuvos valstybės vystymosi pradžioje vaidino teigiamą vaidmenį Lietuvos kultūros istorijoje. Knygos tikslas parodyti, kad mes visi, nepriklausomai nuo konfesijos, turime bendrą praeitį, bendrą kultūrą, bendrą istoriją. Ir mums reikia ne ieškoti priešų tarp savų, o bendrų šaknų, kurios ir padeda gyventi dabartinį kultūrinį gyvenimą ir kurti savo šalį", – dienraščiui kalbėjo A.Fominas.

Istorija mėginama manipuliuoti?

Bibliotekos vadovė teigė, kad skaitant knygą prieš akis iškilo Kremliaus ideologas Aleksandras Duginas.

Esą A.Fominas, ne taip išraiškingai, bet, tarsi prisidengdamas Stačiatikių bažnyčia, skleidžia žinią, kad Lietuva – tai tiesiog slaviškos žemės, kurios nebuvo okupuotos, bet sugrįžo ten, kur joms ir vieta – į Rusijos imperijos glėbį, o Vilnius nuo senų laikų buvo rusiškas miestas, tad ir LDK, ir Rusijos istorija – tas pats dalykas.

Autorius lig tarp kitko pabrėžia, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė iš esmės buvo Rytų slavų stačiatikių kultūros pagrindu įkurta valstybė.

Net mažomis detalėmis ir atskiromis formuluotėmis bandoma iškelti Stačiatikių bažnyčios reikšmę Lietuvos valstybės kultūrai.

Pavyzdžiui, Aušros Vartų Madonos paveikslas A.Fomino knygoje vadinamas Vilniaus Aušros Vartų Dievo Motinos ikona, tarsi pabrėžiant šios relikvijos stačiatikišką kilmę ir prasmę.

Tačiau, anot menotyrininko Petro Šmito, taip manipuliuojama faktais.

"Mums yra įprastas pavadinimas Vilniaus Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslas, tikrai – ne ikona. Ikona yra graikiškas žodis, reiškiantis šventą paveikslą. Stačiatikių terminologijoje dažniausiai vartojamas būtent žodis "ikona". O Aušros Vartų Madona yra nutapyta lotyniška, europietiška, o ne Rytų maniera. Beje, slavai labai dažnai šventus paveikslus vadina ikonomis, net kai kuriuos Rafaelio darbus", – komentavo P.Šmitas.

Klaipėdos universiteto dėstytojas Bažnyčios istorikas Arūnas Baublys teigė, kad jokia naujiena, kai istorijos faktais net, regis, visai nereikšmingais, yra manipuliuojama.

"Istorija manipuliuojama gana dažnai ir paprastai toks "interpretavimas" gerokai skiriasi nuo tų dienų realijų. Tačiau tapatinti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir Rusiją, yra, švelniai tariant, nesusipratimas. Šitos žemės tuo laiku buvo užkariautos arba pačios prisijungė prie Kunigaikštystės dėl žinomų aplinkybių, bet taip interpretuoti nėra taktiška. Nepamirškime, vyksta propagandinis karas, ir šitie dalykai yra išnaudojami", – teigė A.Baublys.

Rinkimuose leidinio neliks?

Knygą, sukėlusią sumaištį konkurso finale, išleido leidykla "Druka".

B.Lauciuvienė mano, kad leidinys knygų rinkimuose dalyvauti negali, todėl ketino kreiptis į leidyklos vadovą Algirdą Apulskį, kad kartu galėtų priimti sprendimą dėl tolesnių veiksmų.

"Mano pareiga buvo tuos dalykus pastebėti ir informuoti visuomenę. O antras žingsnis – leidykla turėtų ją pasiimti. Nors, mano supratimu, leidinys galėtų pretenduoti į gražiausios knygos titulą, tačiau jau pats jos pavadinimas "Lietuvos stačiatikių bažnyčios istorija" verčia suklusti ir pažiūrėti, kaip ten viskas traktuojama. Ypač mūsų atmintyje išlikę Stačiatikių cerkvės elgesys Katalikų bažnyčios atžvilgiu carizmo laikais. O ten apie tai – nė žodžio", – stebėjosi bibliotekos vadovė.

Atsakomybė vertė netylėti

B.Lauciuvienė tikino, jog su Metų knygos konkursui pateiktais leidiniais organizatoriai paprastai stengiasi susipažinti nuodugniau.

"Lietuvos stačiatikių bažnyčios istorija" suintrigavo jau iš pat pradžių. Juolab tai knyga, už kurią internete labiausiai yra balsuojama. Balsavimas vyksta bibliotekose ir internetu", – patikslino bibliotekos vadovė.

Leidėjai vertins poligrafiją ir rinks gražiausią metų knygą, o  bibliotekininkai – populiariausią leidinį.

"Paprastai konkursines knygas pristato leidėjai. Tai turėjo padaryti "Drukos" atstovai, tačiau ją kažkodėl pristatė knygos finansinis rėmėjas ponas Aleksandras Popovas. Kalbėjo rusų kalba, vertėjavo jį lydinti vertėja. Iškelti šią problemą dėl minėtos knygos turinio mane vertė ir atsakomybė įstaigai, kuriai atstovauju. Įsivaizduokite, kaip atrodys, jeigu paaiškės, kad biudžetinė įstaiga propaguoja antivalstybinius dalykus?" – kalbėjo B.Lauciuvienė.

Kokia leidyklos "Druka" pozicija šiuo klausimu, dienraštis taip ir neišgirdo, nes iki darbo dienos pabaigos leidyklos vadovas A.Apulskis  neperskambino.

B.Lauciuvienė, teigė, jei leidykla atsisakys iš konkurso atsiimti knygą, ji, kaip įstaigos vadovė, turės ją pašalinti pati. Ir ta knyga nebus vertinama.

"Autoriaus ir jo rėmėjų tikslas juk ir yra tą knygą išpopuliarinti, o mes nenorėtume prie to prisidėti", – pabrėžė bibliotekos vadovė.

Pasinaudojo proga

2016-ieji šalyje buvo paskelbti Bibliotekų metais. 60 respublikos viešųjų bibliotekų dalyvaudamos renginiuose, pačios organizuodamos įvairias veiklas, siekė praplėsti ribas, išeiti iš fizinės bibliotekos sienų, stiprinti vaidmenį visuomenėje ir taip prisidėti prie pagrindinio Bibliotekų metų tikslo – telkti bendruomenę, pristatyti ir populiarinti paslaugas, skatinti skaitymą ir formuoti teigiamą požiūrį į jį.

Viešoji biblioteka stengėsi sumaniai išnaudoti plačiau atsivėrusią informacinę erdvę, be įprasto darbo vykdė daug naujų veiklų, praplėtė paslaugų ratą. Nemenko susidomėjimo sulaukę viešosios bibliotekos renginiai įtraukė skirtingas vartotojų grupes – tiek vaikus, tiek jaunimą, tiek senjorus.

"Nepaisant gyventojų mažėjimo Klaipėdoje, pernai bibliotekos lankytojų skaičius augo. Tai lėmė įgyvendintų projektų įvairovė ir gausa bei galimybė naudotis elektroniniu bibliotekos katalogu: sužinoti, kurioje artimiausioje bibliotekoje yra ieškomas leidinys, užsisakyti, rezervuoti ir ieškoti informacijos iš namų", – teigė viešosios bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė.

Stebino renginių gausa

Pernai surengta per 800 kultūrinių-edukacinių renginių, kuriuose dalyvavo apie 20 tūkst. lankytojų. Įspūdingi ir kiti statistiniai skaičiai: 2016 m. bibliotekos paslaugomis pasinaudojo 410 tūkst. fizinių ir 320 tūkst. virtualių lankytojų, kuriems išduota 730 tūkst. vienetų dokumentų.

"Todėl nenuostabu, kad garsiai suskambėjome įvairiomis formomis. Pavyko praplėsti bibliotekos erdves – išeiti į gatves, daugiau bendrauti su žmonėmis, pristatyti savo siūlomas paslaugas. Biblioteka privalo galvoti, kaip tapti reikalingai ir svarbiai savo skaitytojams, bei atsiliepti į šių dienų aktualijas", – įsitikinusi B.Lauciuvienė.

Viešoji biblioteka ir toliau organizavo tradicinį miesto renginį "Klaipėdos knyga", skirtą pagerbti leidėjus, tęsė vasaros kultūrinę renginių programą "Pėdink į Girulius", veikė klaipėdiečių pamėgta vaikų vasaros stovykla "Žalioji biblioteka".

Taip pat dėl finansuojamų projektų, kurių vertė – 51,6 tūkst. eurų, buvo įgyvendintos naujos iniciatyvos: įkurta "Ateities laboratorija 3D" jaunimui, organizuojami bepiločių skraidyklių valdymo mokymai, atidarytos viešosios knygų lentynėlės miesto autobusų stotelėse, sukurti Klaipėdos kultūrą reprezentuojantys papildytos realybės atvirukai, įrengtos "Šeimos istorijos išsaugojimo dirbtuvėlės", ant nekilnojamojo kultūros paveldo objektų pritvirtinti QR kodai, leidžiantys išmaniai susipažinti su pastato istorija, bei didelio gyventojų susidomėjimo sulaukusi "Interaktyvi bibliotekos palapinė" Karlskronos aikštėje.

Buvo užbaigtas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kartu su Lietuvos bibliotekomis trejus metus vykdomas projektas "Bibliotekos pažangai 2".

Pasitelktos technologinės ir edukacinės naujovės, tokios kaip 3D spausdintuvas, bepilotės skraidyklės, virtuali ir papildyta realybė, įtraukė daugiau jaunimo, ugdė jo kūrybiškumą. Pastebima, kad sustiprėjo įstaigos ryšys su vietos bendruomenėmis.

Didėjo finansavimas

Praėjusiais metais biblioteka nupirko 9 967 knygų, 500 skaitmeninių dokumentų, 113 pavadinimų periodikos. Naujiems leidiniams įsigyti išleido 90,7 tūkst. eurų, iš kurių 47 tūkst. eurų – iš uostamiesčio biudžeto. Dėl to, kad savivaldybė jau daug metų leidiniams įsigyti skiria nemažas sumas, Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos fondai geriau atnaujinti nei kitų viešųjų bibliotekų.

"Plačiau išskleisti fantazijos sparnus leido ir bibliotekos veiklai padidintas savivaldybės finansavimas. Iki 2016 m. renginius rengdavome tik iš savarankiškai paruoštų ir gavusių finansavimą projektų, o pernai iš biudžeto renginiams gavome 9,8 tūkst. eurų. Jie buvo panaudoti susitikimams, vakarams, akcijoms. Organizuoti renginius padėjo gausus partnerių būrys. Jiems esame labai dėkingi", – akcentavo B.Lauciuvienė.

Surinkta apie 5 tūkst. eurų paramos iš įmonių ir fizinių asmenų. Didžioji šių lėšų dalis panaudota patalpoms atnaujinti.

Davė gerų rezultatų

Pernai atliktos apklausos apie Klaipėdos kultūrinį gyvenimą rezultatai maloniai nustebino viešosios bibliotekos darbuotojus.

Tyrimu bandyta sužinoti, koks yra realus uostamiesčio kultūrinės situacijos vaizdas, kokie yra pačių žmonių poreikiai ir jų kultūrinis skonis.

Duomenų analizę parengęs Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centro direktorius Liutauras Kraniauskas įvardijo palankiausiai vertinamas uostamiesčio kultūros įstaigas. Į šį penketuką pateko ir miesto viešoji biblioteka.

Vertina savo darbuotojus

Pasak B.Lauciuvienės, minėto tyrimo rezultatai įrodė, jog turininga projektinė veikla davė teigiamų rezultatų. Miestiečiai ne tik gerai vertina įstaigos darbą, bet joje praleidžia vis daugiau savo laiko.

Prie to daug prisideda ir bibliotekos darbuotojos, be kurių įstaiga būtų nyki ir negyva.

"Tai mums – svarbus pagyrimas. Vadinasi, žmonės myli bibliotekas. Tačiau net ir patogi infrastruktūra, gražiausios patalpos bei moderniausios technologijos yra nieko vertos be savo veiklą mylinčio žmogaus. Mūsų darbuotojos – atsidavusios ir kūrybingos moterys, kurios mėgaujasi tuo, ką daro. Bibliotekininko darbas nėra tradicinis, verčia nuolat tobulėti, mokytis. Todėl šie žmonės mums – didžiausias turtas", – neabejojo bibliotekos direktorė.

Uostamiesčio gyventojai ir vėl turės progą suteikti antrą gyvenimą gausybei leidinių – pirmadienį Klaipėdos viešojoje bibliotekoje startavo tradicinis knygų išpardavimas.

"Šią akciją mes vykdome jau daug metų. Bibliotekai labai svarbu pratęsti knygų gyvenimą", – pabrėžė Klaipėdos viešosios bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė.

Pašnekovė taip pat pastebėjo, kad bibliotekos fondai – kaip gyvas organizmas, kurį nuolat reikia atnaujinti. Dėl šios priežasties kasmet iš bibliotekų lentynų išimamos pasenusios arba susidėvėjusios knygos. Šie leidiniai pakeičiami naujais.

"Prieš nurašydami suplyšusias ar neaktualias knygas, mes turime būti visu 100 procentų tikri, kad jos niekam nereikalingos", – tvirtino B.Lauciuvienė.

Knygų aukcionas ir leidžia išsiaiškinti, ar iš bibliotekos lentynų išimtos knygos dar kam nors yra įdomios ir ar gali jos surasti savo antruosius namus.

Šiemet klaipėdiečiai gali įsigyti net 7 tūkst. įvairių bibliotekai nereikalingų spaudinių, vietoj kurių į bibliotekos lentynas nuguls apie 8 tūkst. naujų knygų egzempliorių.

Bibliotekos direktorė informavo, kad šią savaitę išparduodamų leidinių bus galima įsigyti visuose bibliotekos skyriuose bei filialuose, o Mainų fonde, esančiame Debreceno gatvėje, išpardavimas truks savaite ilgiau – iki spalio 29 d.

Tie leidiniai, kurių gyventojai nenuperka, – nurašomi.

Pašnekovės teigimu, šia akcija biblioteka nesiekia susižerti didelio pelno, mat parduodamų knygų kainos nėra didelės, jos svyruoja nuo 10 centų iki 1,5 euro.

Pagrindinis iniciatyvos tikslas – iškart nenurašyti bibliotekai nereikalingų leidinių ir pabandyti suteikti jiems antrą gyvenimą.

Idėja pasiteisino

Klaipėdiečių kultūringumas džiugina. Žmonės ne tik mielai keičiasi, bet ir patys atneša knygų.

Pirmasis įspūdis apžiūrėjus lentynas gerą įspūdį paliko ir Klaipėdos savivaldybės viešosios bibliotekos direktorei Bronislavai Lauciuvienei.

Kiekvienoje jų telpa apie 20–25 knygas, tačiau kai kuriose įvairaus pobūdžio leidinių dabar esti ir daugiau. Mat miestiečiai patys mielai papildo asortimentą.

"Kiek teko pastebėti, judėjimas vyksta. Žmonės drąsiai ima knygas, taip pat atsiranda ir nemažai naujų leidinių. Idėja atkreipia praeivių dėmesį. Kol kas jaučiame tik teigiamas emocijas. Be to, tai nauja bendradarbiavimo su Klaipėdos leidėjais apraiška, nes bibliotekėlėse gausu jų knygų", – šypsojosi pašnekovė.

Laisvė turiniui

Pirmąsias lentynas knygomis jų atidarymo metu užpildė miesto leidyklos "Eglė", "Libra Memelensis", Sauliaus Jokužio leidykla-spaustuvė, "Druka" ir Klaipėdos universiteto leidykla.

Jas prižiūrintys bibliotekininkai palieka visišką laisvę turiniui, tačiau pabrėžia, kad čia neturėtų atsirasti propagandinė ar sektantų literatūra.

Uostamiesčio mero pavaduotojo Artūro Šulco manymu, Klaipėdos savivaldybės viešosios bibliotekos projektas "STOP – knyga" miestą daro patrauklesnį. Esą net jei knygos dingtų – tai anaiptol nebūtų blogas ženklas.

"Vyksta knygų mainai, jos atranda naujus šeimininkus. Jeigu oranžiniai dviračiai buvo vagystė, tai šiuo atveju – priešingai. Dieve, kad tik kas nors vogtų knygas ir jas skaitytų. Ir pats atnešiau savo. Juk sykiu tai yra puiki galimybė tiems, kurie namie turi daug pabodusios ir jau nebeskaitomos literatūros. Nė nereikia nešti į biblioteką  Tai – išties "superinis" reikalas", – nuotaikingai kalbėjo jis.

Knyga vietoje reklamos

Pašnekovo žiniomis, idėja nauja ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Tokios bibliotekos stotelėse – itin populiarios nebent Izraelyje, iš kur ir atkeliavo ši idėja.

"Tiesa, knygų mainų atvejų pasitaiko ir kaimeliuose, nedideliuose miesteliuose. Pavyzdžiui, knygos viešose vietose paliekamos, jas galima pasiimti ir vėliau grąžinti be jokios kontrolės. Bet tikrai ne autobusų stotelėse", – prisiminė mero pavaduotojas.

Jo žodžiais, žmogus, laukiantis autobuso, yra pats dėmesingiausias.

"Tuo metu jis gali perskaityti visus priešais jį esančius skelbimus ir reklaminius stendus. O jeigu perskaitys knygą, tai visai visuomenei bus tik geriau", – įsitikinęs klasikinės literatūros ir mokslinės fantastikos mėgėjas.

Šias bibliotekėles galima rasti Turgaus, "Vėtrungės", Sveikatos priežiūros centro, Smiltelės, Kauno, Bibliotekos, Melnragės, Juodkrantės, Vingio, Ligoninės stotelėse.

Projektas ilgalaikis, todėl kiekviena knygų lentyna autobusų stotelėse turi po globėją – arčiausiai esančią biblioteką.

Nusižiūrėjo nuo Izraelio

Nuo šiol miestiečiai, belaukdami autobusų, gali pasiimti įvairaus pobūdžio knygų bei patys atnešti ar pasidalyti jau perskaitytomis.

Tikimasi, kad sumanymas pasiteisins ir netaps Vilniaus oranžinių dviračių idėjos analogu.

"Šių bibliotekėlių likimas priklausys tik nuo pačių klaipėdiečių. Norime, kad knyga pasiektų skaitytoją bet kuriuo paros metu. Jeigu jis pasiims tą knygą, nieko tokio, mes ir skatiname skaityti, keistis, tobulėti. Žinoma, tikimės, kad jis ne tik ims, bet ir atneš. Juk kiekvienas turime nereikalingos literatūros", – optimistiškai kalbėjo Klaipėdos savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė.

Pašnekovės žodžiais, skaitinių turinį prižiūrės bibliotekininkai.

"Prižvelgsime knygų turinį, kad nebūtų propagandinės ir sektantų literatūros. Tai nebus erdvė, kurioje galima skleisti nedorą žodį. Tačiau turinio laisvės neribosime", – tikino B.Lauciuvienė.

Esą tokios bibliotekos stotelėse – itin populiarios Izraelyje, iš kur ir atkeliavo ši idėja.

"Sumanymas mums labai patiko. Žinoma, esame pasirengę iššūkiams, tokiu būdu patikrinsime, koks mūsų žmonių kultūros lygis", – šypsojosi direktorė.

Užpildė miesto leidyklos

Penktadienį klaipėdiečiams nuotaikingai pristatytas Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos projektas "STOP – knyga" abejingų nepaliko.

Knygų lentynų atidarymo renginio metu buvo aplankytos septynios autobusų stotelės. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro artistai – Dalia Kužmarskytė, Kęstutis Nevulis, Jonas Sakalauskas bei styginių kvinteto muzikantai, teatro šokėjai miestiečius pasitiko dainomis. Aidėjo arijos iš operų, grojo styginių kvintetas, skambėjo akordeono bei gitaros garsai.

Šias bibliotekėles galima rasti "Turgaus", "Vėtrungės", "Sveikatos priežiūros centro", "Smiltelės", "Kauno", "Bibliotekos", "Melnragės", "Juodkrantės", "Vingio", "Ligoninės" stotelėse.

Pirmąsias lentynas knygomis užpildė miesto leidyklos "Eglė", "Libra Memelensis", Sauliaus Jokužio leidykla-spaustuvė, "Druka" ir Klaipėdos universiteto leidykla.

Knygos taps prieinamesnės

Sandarios, permatomos lentynėlės negadins miesto vaizdo. Priešingai. Kaip sakė bibliotekos direktorė, stengtasi, kad jos nekliudytų keleiviams ir būtų patogios.

Projektas ilgalaikis, todėl kiekviena knygų lentyna autobusų stotelėse turi po globėją – arčiausiai esančią biblioteką. Viliamasi, kad ir patys klaipėdiečiai aktyviai dovanos knygų, keisis jomis ir jas skaitys.

Projektą "STOP – knyga" uostamiesčio biblioteka parengė 2016-iesiems, kurie Seimo paskelbti Bibliotekų metais.

Projektą įgyvendina Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka kartu su bendrove "JC Decoux Lietuva". Jį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Kultūros ministerija ir Klaipėdos miesto savivaldybė. Projekto partneris – "Klaipėdos keleivinis transportas". Toks projektas Lietuvoje įgyvendinamas pirmą kartą.

Klaipėdiečiai skatinami balsuoti už, jų nuomone, populiariausią praėjusių metų knygą, išleistą uostamiestyje. Penktadienį buvo paskelbta jubiliejinio Metų knygos konkurso pradžia, o smalsuoliams kūrinius pristatė jų leidėjai.

Knygos rinkimai – tradicinė, 10-ąjį kartą rengiama Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos iniciatyva. Penktadienio vakarą vykusiame įžanginiame renginyje šventinę ir žaismingą nuotaiką sukūrė Klaipėdos lėlių teatro aktorė Renata Kutaitė ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro muzikantas Antanas Milerius.

Visą mėnesį visuomenė gali balsuoti už populiariausią 2015-aisiais Klaipėdoje išleistą knygą, o specialiai suburta autoritetinga ekspertų komisija išrinks metų gražiausiąją. Šiemet jai vadovaus Vilmantas Dambrauskas – dailininkas, dizaineris, fotografas, Šiaulių universiteto Menų fakulteto Piešimo katedros dėstytojas.

Paraiškas dalyvauti konkurse šiemet pateikė 11 leidėjų, kurie pristatė 19 pernai išleistų knygų. Įžanginiame renginyje dalyviai buvo supažindinti su įvairiais kūriniais. Nuo knygų, skirtų vaikams ir trims jų pojūčiams – klausai, lytėjimui, regai iki meno projekto katalogo.

Kaip sakė Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė, daugybę metų vykstantys rinkimai – puiki proga susitelkti į knygą. "Renginys švenčia apvalų jubiliejų, o leidėjų gretos gausėja ir pati knyga tampa kokybiškesnė. Tikiuosi ir šiemet kūrybinė sėkmė neapleis kūrėjų", – šypsojosi direktorė.

Renginio metu buvo pristatyta klaipėdiečių kūrėjų bei uostamiestyje išleistų knygų paroda, kuri bibliotekoje veiks iki sausio 20 d. Ją papildo jaunos uostamiesčio dailininkės, knygų iliustratorės Linos Itagaki grafikos ekspozicija, kurią bus galima apžiūrėti iki vasario.

Į tradicinį renginį atskubėję leidėjai dėkojo bibliotekai už gražią iniciatyvą tikėdamiesi, kad šiemet būtent jų knyga pelnys miestiečių simpatijas.

Populiariausios ir gražiausios knygos leidėjai bus apdovanoti specialiai šiai progai sukurtais prizais. Su knygomis pretendentėmis susipažinti ir balsuoti bus galima šešiuose didžiuosiuose Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos padaliniuose bei interneto svetainėje www.biblioteka.lt.

Konkursas vyks iki vasario 9 d. Rezultatai bus paskelbti vasario 12 d.

Vartau dienraščio „Klaipėda“ puslapius, ir akis vis užkliūva už žodžių „biblioteka“, „bibliotekininkės“. Nepaneigsi, kad 2014 metais nestokojome dėmesio iš dienraščio pusės, tuo pačiu klaipėdiečiai plačiai buvo informuoti apie mūsų veiklą, paslaugas, renginius, naujienas. Nuoširdžiai dėkojame ilgamečiam draugui ir informaciniam partneriui „Klaipėdai“ už dėmesį mūsų darbui.

Metų pabaiga, artėjančių švenčių nuojauta sukuria ypatingą nuotaiką – norisi viską įvertinti, išanalizuoti ir, žvelgiant į praėjusį laiką, programuoti ateities gaires. Kas yra „biblioteka“ kiekvieno iš mūsų gyvenime? Atsakymai būtų skirtingi. Man ir kolegėms tai darbo vieta, kur išbandom savo gebėjimus, kūrybiškumą. Daugeliui tai vieta, kur skaito, kitiems tai vieta, kur nemokamas internetas, arba susitikimų vieta.

Manau, kad požiūris į biblioteką kaip instituciją, kaskart keičiasi, nes joje labai greiti pokyčiai ir staigi reakcija į įvairias gyvenimo naujoves. Kiekvienais metais be įprastinio darbo rengiami ir įgyvendinami įvairiausi projektai, kurių spektras apima paveldą, kultūrą, naujas technologijas, mokymąsi visą gyvenimą, kvalifikacijos kėlimą, saviraišką. Bibliotekos kolektyvas, kuriame puikiai dera ilgametė patirtis ir jaunatviškas ambicingumas, mėgsta eksperimentuoti ir nebijo naujovių, pasitiki savo jėgomis, mielai mokosi, o po to dalijasi įgytomis žiniomis su klaipėdiečiais.

Biblioteka neturi vienų namų, jos padaliniai pabirę po visą miestą – nuo Girulių bendruomenės iki Laukininkų filialo, įsikūrusio daugiabutyje. Tokia plati tinklo dislokacija – vienas iš mūsų iššūkių ir problemų. Plika akimi matosi, kad jos išsidėsčiusios netolygiai. Centrinėje miesto dalyje bibliotekų gausu, o dar čia pat veikia atsinaujinusi Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka. Vidurinėje miesto dalyje – tarp Kauno, Kalnupės gatvių ir Taikos prospekto iki Pempininkų centro bibliotekų tinklas pakankamas. Didelė problema yra pietinė miesto dalis. Vadinamuose „miegamuosiuose“ rajonuose gyvena daugiau negu trečdalis klaipėdiečių (apie 60000 gyventojų) ir neturi nei vieno normalaus kultūros objekto. Vienintelis skurdžios realybės paįvairinimas – daugiabučiuose veikiantys mūsų bibliotekos padaliniai. Tačiau kokią veiklą gali pasiūlyti Šiaulių, Vingio, Laukininkų, „Karlskronos“ filialai, susikimšę mažuose butukuose? Tai daugiau knygų išdavimo punktai, nemokama prieiga prie interneto, o ne bendruomenės centrai, kur vyksta renginiai, susibūrimai. Beje, jeigu miesto centre ir vidurinėje dalyje skaito apie 15 % klaipėdiečių, tai pietinės miesto dalies filialai gali aprūpinti knyga tik 5 % gyventojų.

Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos veiklą galime pateikti ne tik subjektyviai vertindami savo darbus – girdamiesi arba aimanuodami.

Respublikoje įdiegta BIX (bibliotekų indeksas) programa, parengta Vokietijoje, taikant lyginamosios analizės metodiką ir skirta viešųjų ir akademinių bibliotekų veiklai vertinti.

2013 metais mūsų veikla pagal šią programą įvertinta 3,5 žvaigždėmis. Vienintelis kriterijus, nulėmęs, kad negautas maksimalus 4 žvaigždžių vertinimas, yra mažos investicijos į infrastruktūrą.

Vertinime pabrėžtas mūsų veiklos inovatyvumas, ką beje liudija ir gauti bibliotekos apdovanojimai bei pripažinimas (Atviros visuomenės instituto modeline biblioteka Rytų Europoje, „Burda Challenege“ apdovanojimas už inovatyvią veiklą) ir išskirtinai turtingas knygų fondas.

Tačiau prastai įvertinta fizinė bibliotekų infrastruktūra, mažos erdvės, neatitinkančios naujų bibliotekai skiriamų visuomenės funkcijų. Prasta tiek pastatų, tiek baldų būklė. Šias problemas turi spręsti bibliotekos steigėjas – Klaipėdos miesto savivaldybės taryba.

Įranga – kompiuteriai ir kitos technologijos – projekto „Bibliotekos pažangai“ produktai. Projektą finansavo Bilo ir Melindos Geitsų fondas ir Lietuvos Vyriausybė. Beje, nuo jų įgyvendinimo praėjo dveji metai, o niekas taip greitai nesensta, kaip naujos technologijos.

Bibliotekai trūksta erdvės renginiams, dėl to nukenčia bendruomenės veikla. Kaip geras pavyzdys išsiskiria Girulių biblioteka, kurios erdviame pastate vyksta intensyvus bibliotekos ir vietos bendruomenės darbas. Šešias vasaras vyko kultūrinė renginių programa „Pėdink į Girulius“, kai klaipėdiečiai ir miesto svečiai kiekvieną trečiadienį būriais lankėsi nemokamuose literatūriniuose, muzikiniuose renginiuose. Veikė „Gyvo piešimo“, akvarelės plenerai, vaikų vasaros stovyklos.

Švenčių nuojauta nepajėgia užgožti suvokimo, kad vertinant pasiekimus, kūrybišką ir iniciatyvų kolektyvą, miesto savivaldybės viešoji biblioteka neišvengiamai pribrendo kiekybiniams pokyčiams, kuriems įgyvendinti reikės miesto politikų sprendimų ir valios juos įgyvendinti.

Neišvengiamai reikia apsispręsti dėl viešosios bibliotekos tinklo pokyčių, kuriuos bus galima įgyvendinti pastačius ir įveiklinus naują biblioteką pietinėje miesto dalyje, kuri pritrauktų Marių, Pajūrio ir dalinai Baltijos bendruomenių žmones.

Naujos bibliotekos pastatymas ir įveiklinimas, suteikiant jai plačias kultūrines bei bendruomenės veiklos funkcijas, manau, yra viena iš miesto problemų.

Moderni biblioteka pietinėje miesto dalyje išspręstų socialinės atskirties užimtumo, saviraiškos, išlaisvintų „miegamųjų“ rajonų gyventojų kūrybinę energiją.

Naujoji biblioteka turėtų tapti bendruomenių komunikacijos, kultūrinės veiklos ir traukos centru, svarbiausia vieta, kurioje tenkinamas augantis visuomenės žinių poreikis. Ji taptų draugiška šeimos vieta, kurioje lankytojams kuriama jauki erdvė bendravimui ir mokymuisi.

Metų sandūroje kaip niekad aiškiai atsiveria nauji horizontai ir gyvenimo iššūkiai, kuriuos išspręsti galime tik visi kartu.

Tam reikia tik kūrybingo bei išmintingo dialogo tarp klaipėdiečių, jų rinktų politikų, atsakingų darbuotojų.

Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos
direktorė Bronislava Lauciuvienė

Kiekvieną mėnesį į Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos fondus atkeliauja maždaug 180 pavadinimų naujų knygų, vaizdo ir garso dokumentų. Nebūtina atvykti į  biblioteką, pakanka apsilankyti jos interneto svetainėje www.biblioteka.lt, kad sužinotume naujienas.

Kaip pasakojo bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė, kiekvieno pavadinimo dokumentų nuperkama nuo 5 iki 17 egzempliorių. „Drąsiai teigiame – galime patenkinti įvairiausius skaitytojų poreikius“, – tvirtino bibliotekos vadovė, ragindama skaityti ir vasarą.
Tačiau naujas knygas pirmieji gauna aktyviausieji.

Bibliotekos elektroniniame kataloge http://katalogas.biblioteka.lt kur kas greičiau galima susirasti norimą knygą, sužinoti, kuriame bibliotekos padalinyje ji yra, ar toji knyga šiuo metu nepaimta, ir užsisakyti / rezervuoti patikusį leidinį ar prasitęsti jo panaudos terminą.

Pradžiai biblioteka rekomenduoja tris naujas knygas.

Kur veda visi keliai

Pauliaus Jurkevičiaus, Jurgos Jurkevičienės ir Simono Jurkevičiaus žavus kelionės gidas „Sava Roma“ (leidykla „Obuolys“, 2014) primins, kad ne veltui sakoma, jog visi keliai veda į Romą. Tai miestų miestas. Nesvarbu, ar buvote jame daugybę kartų, ar tik ketinate apsilankyti, – ši knyga taps unikaliu gidu amžinajame mieste, kurį nuo šiol kaip tikras italas galėsite vadinti savu. Žurnalistai ir Italijos mados, gyvenimo būdo bei gastronomijos ekspertai, ne vienos knygos, įskaitant bestselerį „Italija. Pojūčiai, stereotipai, priešpriešos; mados ekspresas“, autoriai Paulius ir Jurga Jurkevičiai šįkart pasitelkė trečiąjį autorių – Romoje gidu dirbantį S.Jurkevičių. Trijulė lietuvių, kurie pelnytai Italiją ir Romą gali vadinti sava, praskleidė Romos paslapčių uždangą.

Iš šios knygos galima sužinoti daug įdomių dalykų: ką verta pamatyti Romoje, nesvarbu, ar turite dieną, ar ištisą savaitę; kur ekonomiškai (ar prašmatniai) papietauti, pavakarieniauti ir išgerti tikros ekspreso kavos puodelį (darykite tai kaip tikri italai, o ne turistai); kur ragauti geriausio Romos deserto (ir tai ne vien ledai, nors jie, žinoma, dieviški); kada geriausiai aplankyti miestą-valstybę ir krikščionybės širdį – Vatikaną; kur buvo vežami nukauti gladiatoriai; ką nuveikti vidurnaktį (ar per lietų), jeigu norisi patirti gyvenimo nuotykį Romoje, ir daugybę kitų nuostabiausio Europos miesto paslapčių.

Nes jos – seserys

Anne Gesthuysen romane „Seserys“ (leidykla „Alma litera“, 2014) – trys seserys, trys gyvenimai, trys meilės istorijos. Jos gimė XIX a., svajojo, mylėjo, kentėjo XX a., o nepakartojami seserų gyvenimai knyga virto XXI a.
Katarina, Paula ir Gertrūda – trys seserys, susirinkusios švęsti šimtojo vyresniosios sesers gimtadienio.

Susitikusios jos juokaus ir kurs ateities planus, o senojo namo sienos šnabždės šimtmečio istorijas... Knygos autorė A.Gesthuysen, sumaniai pindama dabartį su praeitimi, atskleidžia nepagražintą trijų seserų gyvenimą.

Puslapis po puslapio bėga pašėlusios jaunystės metai, karščiausios meilės ir nusivylimo akimirkos, jausmingi išgyvenimai tragiškame dviejų pasaulinių karų fone. Čia pasakojama apie Katariną, žavią vietoje nenustygstančią merginą, ir jos meilę nepasiekiamam vyriškiui.

Prisimenamos lemtingos Gertrūdos sužadėtuvės ir šnipas, kurį ši slėpė savo namuose. Dar viena istorija – apie Paulą, netekusią vyro ir niekuomet nepraradusią gyvenimo džiaugsmo... Moterys, nors jų gyvenimas išties nebuvo lengvas, niekada nepamirš svarbiausio dalyko – kad ir kas nutiktų, laikytis drauge, nes jos – seserys.
Šiltai, su humoru ir atvirai papasakotos istorijos atgyja skaitytojų vaizduotėje, o įdomiai pasisukę moterų likimai – tokie įtikinami, kad pasijunti esąs kone šeimos narys.

Poetės gyvenimo istorija

Po ilgesnės pertraukos pasirodęs Sauliaus Šaltenio romanas „Demonų amžius“ (leidykla „Tyto alba“, 2014) – tai didelės meilės, šviesių vilčių ir tragiškų praradimų kupina poetės gyvenimo istorija. Kartu tai šėtoniškų ideologijų amžiaus – demonų amžiaus – kronikos.

Knygoje taip pat įdėti du S.Šaltenio dramos kūriniai: naujas populiarios pjesės „Jasonas“ variantas bei drama gyvoms lėlėms „Ija ir Europa“.

„Kaip ir visuose S.Šaltenio kūriniuose, žodžiai, sakiniai, pastraipos liejasi virpindami jausmus ir keldami nuostabą: kaip jis, būdamas vyras, gali taip tiksliai ir jautriai, tiksliau ir jautriau už mus pačias, nupasakoti moters jausmus ir minčių plazdenimą?.. Pravirkdo užplūdusių jausmų pilnatvė – kartu pasijunti ir mylimąja, ir tuo, kuris myli, ir raudančiuoju, ir tuo, dėl kurio raudama, ir pagaliau jautiesi suprasta ir atpažinta, nes tai ne apie Juditą – tai apie visas mus, tai – apie moteris.
Nuoširdiesiems bus atleista, nes jie nenorėjo nieko blogo, nes jie kartais nežino, ką daro...“ – rašoma knygos anotacijoje.

Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų skyriuje rinkosi bibliotekininkai, mokytojai ir vaikai, aktyviai dalyvaujantys viešųjų bibliotekų inovacijų programoje „Iššūkis“, kurios koncepcija sulaukė nacionalinio ir tarptautinio pripažinimo.

Moksleiviai pamėgo

Į uostamiestį atvyko žaidimą "Iššūkis" sukūrę Utenos viešosios bibliotekos, Utenos švietimo centro specialistai ir mokytojų ekspertų grupė, kurie pristatė Klaipėdoje pradėtos įgyvendinti programos rezultatus ir apdovanojo geriausiai pasirodžiusius vaikus.

Utenoje startavusi 2010-aisiais, šiais metais programa pasiekė ir Klaipėdą. Žaidimą vaikai gali žaisti daugelyje Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos padalinių ir uostamiesčio mokyklose, kurios yra pasirašiusios bendradarbiavimo sutartis.

Per porą mėnesių lavinanti ir ugdanti programa susilaukė uostamiesčio moksleivių dėmesio. Anot bibliotekos darbuotojų, į programą jau įsitraukė apie 300 smalsių klaipėdiečių – daugiau nei pusė jų turiningai praleisti laiko atvyksta į Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos padalinius.

Motyvuoja vaikus

Programa skatina vaikus žaisti ne įprastus kompiuterinius žaidimus, o mokomąjį žaidimą, kuris yra įtraukiantis, skatinantis lenktyniavimą, padedantis įgyti žinių, suderintų su mokymo programomis.

Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė pasakojo, kad žaidimas "Išsūkis" motyvuoja moksleivius.

"Vaikai rodo susidomėjimą. Prasmingas laiko leidimas prie kompiuterio juos įkvepia ir skatina siekti žinių. Be to, į viešosios bibliotekos padalinius užsukantys vaikai labai laukia prizų. Kartą per mėnesį geriausius rezultatus parodę vaikai yra apdovanojami kvietimais į baseiną. O moksleivius iš mokyklų, kurios dalyvauja projekte, skatina patys mokytojai, skirdami papildomų balų prie pažymių", – kalbėjo B.Lauciuvienė.

Gerina rezultatus

Anot jos, projektas padeda vaikams išmokti tikslingai panaudoti kompiuterį. Direktorės teigimu, projekto sėkmė dar kartą patvirtina, kad tokios edukacinės programos itin reikalingos ir naudingos.

5–7 klasių moksleiviai, žaisdami žaidimą "Iššūkis", bibliotekose gali pagerinti savo mokymosi rezultatus iš matematikos, istorijos, lietuvių ir anglų kalbų, gamtos mokslų. Siekiant gerų rezultatų, buvo sukurtos techninės priemonės žaidimą stebėti, valdyti, rinkti statistiką.

Į žaidimą jau įsijungė "Verdenės", Prano Mašioto, Simono Dacho, Martyno Mažvydo, "Gabijos" progimnazijos bei Liudviko Stulpino, Gedminų, "Vyturio", Vitės pagrindinės mokyklos.