Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė teigia, kad bruknės yra vienas pagrindinių antioksidacinių medžiagų šaltinių, įvardijamos kaip superuogos – jų naudą itin vertina Skandinavijos šalių gyventojai.

Bruknių karoliukai miškuose pradeda raudonuoti baigiantis vasarai. Rūgštokos uogos nėra iš tų, kurios valgomos saujomis – dažniausiai jos verdamos, maišant su kitais vaisiais. Renkantis uogas pirmenybė turėtų būti teikiama mūsų kraštuose augančioms uogoms.

„Pagal biologiškai aktyvių medžiagų kiekį naudingiausios yra erškėtinių šeimos uogos: braškės, avietės, gervuogės. Nuo jų neatsilieka ir erikinių šeimos uogos: mėlynės, bruknės, spanguolės. Šviežiomis bruknėmis galima skaninti košes, pieno produktus, salotas, įvairiausius desertus. Mūsų kraštuose bruknės ir spanguolės ne itin populiarios, nors bruknės – vitaminų A, C, E, polifenolių šaltinis, ne veltui jos įvardijamos kaip supermaistas“, – sako gydytoja dietologė.

Iš bruknių tradiciškai verdamos uogienės, kompotai, sirupai. Pasak ekspertės, polifenolių ir oksidacinių medžiagų kiekiai bruknėse mažėja tiek jas termiškai apdorojant, tiek spaudžiant jų sultis.

„Be to, maistinėms savybėms reikšmės turi ir tai, kur uogos auga. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad daug daugiau polinefolių turėjo Aliaskoje prisirpusios bruknės, lyginant jas su augusiomis Lenkijoje ar JAV. Nepaisant to, bet kur pasaulyje užaugusių šių uogų nauda sveikatai neginčijama ir artėjant bruknių sezonui tikrai verta jomis paskaninti košę ar varškę, užsišaldyti, susitrinti su medumi ar kitaip įtraukti į savo mitybos racioną“, – pataria gydytoja dietologė.

Bruknės, kaip ir spanguolės, – vėlyvos uogos, kurios atsiranda jau baigiantis vasarai, antroje rugpjūčio pusėje. Bruknių krūmeliams reikia daug drėgmės, todėl jos auga drėgnuose miškuose, netoli pelkynų, ežerų. Tiesa, bruknių augavietėms įtakos daro klimato pokyčiai: keičiasi miškai, pelkynai sausėja. Laimei, bent jau ši vasara gamtai palanki – užtenka drėgmės, ilgai nevargina karščiai, tad uogų derlius turėtų būti nemenkas.

„Lietuviškos kosmetikos ir parfumerijos, kurioje gausu įvairių natūralių, iš mūsų šalies gamtos išgaunamų ingredientų, asortimente 2017 m. buvo 12 proc. daugiau produktų, lyginant su 2016 m. Lietuvoje pagamintos kosmetikos ir parfumerijos prekės yra populiarios ir tarp mūsų pirkėjų – jos užima 5-ąją vietą tarp visų, asortimente esančių, gamintojų šalių“, –  teigia prekybos tinklo „Maxima“ komercijos direktorė Vilma Drulienė.

Gintaro ekstrakto nauda odai akivaizdi

Pasak kosmetikos laboratorijos „Cosmoway“ specialistės Viktorijos Liutkutės, iš šio „lietuviškojo aukso“ išgautas ekstraktas pasižymi naudingų mikroelementų gausa. „Gintaro ekstraktas taip pat stiprina odos apsauginį barjerą, taip padėdamas jai apsisaugoti nuo neigiamo aplinkos poveikio, padeda nuraminti pavargusią ir suerzintą odą, be to apsaugo odą nuo drėgmės praradimo bei išsausėjimo. Priemonės su gintaro ekstraktu ne tik maitina odą, bet ir ją drėkina. Kai kuriose priemonėse naudojama gintaro rūgštis veikia kaip antioksidantas, pasižymintis intensyviomis drėkinimo savybėmis. Iš gintaro išgauta rūgštis padeda atkurti odos gyvybingumą – tai padeda susigrąžinti odos skaistumą ir elastingumą“, –  teigia V. Liutkutė.

Komercijos direktorė teigia, kad 2017 m. asortimente atsiradę kosmetikos gaminiai su gintaro ekstraktu yra itin populiarūs tarp pirkėjų. „Pavyzdžiui, rankų kremas su gintaro ekstraktu per keturis paskutinius 2017 m. metų mėnesius buvo populiariausias tarp pirkėjų. Jo nupirkta 14 procentų daugiau nei antroje vietoje pagal populiarumą esančio rankų kremo“, –  atskleidžia V. Drulienė.

Kviečių gemalų aliejus – vitamino E šaltinis

V. Liutkutė teigia, kad vitaminas E suteikia odai drėgnumo, minkštumo efektą bei regeneruoja. „Kremai, kurių sudėtyse yra kviečių gemalų aliejaus ne tik drėkina ir maitiną odą. Vitamino E dėka tokie kremai pasižymi ir regeneracinėmis savybėmis“, – teigia specialistė.

Išvaizdai naudingas ne tik kviečių gemalų aliejus, bet ir hidrolizuoti kviečių baltymai, rašoma pranešime spaudai. „Jie itin naudingi plaukams – šampūnų bei kondicionierių sudėtyse esantys hidrolizuoti kviečių baltymai stiprina plaukus iš vidaus – padeda efektyviai atkurti pažeistus plaukus bei mažinti silpnų plaukų lūžinėjimą“, – teigia V. Liutkutė.

Raudonosios miško uogos – vitaminų C ir A šaltinis

Bruknių ekstraktas, naudojamas kosmetikoje, yra itin naudingas odai. „Jis ne tik padeda susigrąžinti odos elastingumą bei stangrumą, bet veikia ir kaip antioksidantas saugantis odą nuo žalingų išorės veiksnių poveikio. Probleminei odai itin tiks kremas su bruknių ekstraktu dėl jo sudėtyje esančių vitaminų C ir A gausos, mat šie padeda atkurti spuogų išvargintą odą, sustiprinti ją ir grąžinti elastingumą“, – atskleidžia laboratorijos darbuotoja.

Pasak V. Drulienės tarp Lietuvoje pagamintų probleminei odai skirtų kremų pats populiariausias kremas 2017 m. buvo būtent su bruknėmis. „Asortimente turime 5 Lietuvoje pagamintus kremus, kurie padeda kovoti su odos problemomis, tačiau pats populiariausias – su bruknių ekstraktu“, – teigia komercijos direktorė.

Vasarai baigiantis vaisiai ir uogos turgavietėse pastebimai atpigo. Kai kurios gėrybės kainuoja keliais litais pigiau nei anksčiau, kitų kainos sumažėjo daugiau nei du kartus. 

Portalo kaunodiena.lt žurnalistai, antradienį užsukę į Stoties turgų, patys įsitikino, kad nuo įvairiaspalvių vaisių ir uogų lūžta prekystaliai, o pirkėjai, ruošdami atsargas žiemai, nepraeina pro šalį.

„Anksčiau ir pati eidavau uogauti, bet dabar jau sveikata neleidžia, tad uogas perku turguje“, – pasakojo kaunietė Angelė.

Moteris tikino, kad atsisakyti senų tradicijų sunku, tad kasmet vasarą verda uogienes, kuriomis palepina savo artimuosius.

„Vaikai patys tingi, nesiterlioja prie puodų, o man smagu juos pamaloninti kriaušių ir bruknių uogiene“, – užsiminė keturis litrus bruknių nusipirkusi Angelė. Už šių uogų litrą dabar prašoma 5 litų, nors liepą jų kaina siekė 7-8 litus.

Litras šilauogių šiandien šioje turgavietėje kainavo 16 litų, tuo metu prieš kelias savaites jų kaina buvo net 42 litai. Už indelį sodo aviečių prekybininkai prašo taip pat mažiau – 6 litų.

Mėlynųjų slyvų kaina priklausomai nuo jų dydžio svyruoja nuo 2,8 iki 3,5 lito. Dauguma parduodamų slyvų yra lenkiškos.

„Lietuvos ūkininkai neužaugina gausaus slyvų derliaus, kad galima būtų jį pardavinėti turgavietėse, todėl vaisius atsivežame iš Lenkijos“, – aiškino pardavėjas Tomas.

Turguje galima nusipirkti ir lietuviškų abrikosų – nedidelis indėlius šių skanių vaisių kainuoja 4 litus.

Anot prekybininkų, uogos į turgavietę atkeliavo iš skirtingų Lietuvos vietų – nuo Kauno rajone esančio Ežerėlio iki Varėnos apylinkių.

Bruknėms dar nespėjus visiškai sunokti, jos uolių uogautojų jau skinamos ir metamos į pintinę. Tokie uogavimo ypatumai Lietuvos gamtai tikras iššūkis, sako uogų supirkėjai. Jie įsitikinę, kad tokius uogautojus pažabotų brukniavimo sezoną apibrėžiantis specialus leidimas, tačiau Aplinkos ministerijos atstovai teigia tokios galimybės nesvarstantys.

Nekantrius uogautojus siūlo baust

Uogų supirkėjams jau įgriso, kad užsidirbti norintys uogautojai vis atneša neprinokusių bruknių, kurios nuskintos ne tik kad nenoksta, bet ir supūva. Jie įsitikinę, kad tokius uogų rinkėjus sutramdytų specialus Aplinkos ministro įsakymas, kuriuo brukniavimo sezono pradžia prasidėtų maždaug nuo rugpjūčio vidurio (šiuo metu uogautojai miškus naršo jau nuo rugpjūčio pradžios).

Į miškus per anksti susiruošę bruknių mėgėjai, anot verslininkų, turėtų būti griežtai baudžiami.

O kad ministrui būtų lengviau nuspręsti, kada uogos iš tikrųjų prinokusios, jas superkantys verslininkai siūlo savo pagalbą. Esą ministerijos vadovas kasmet prieš priimdamas sprendimą galėtų vadovautis uogų supirkėjų asociacijos rekomendacija.

Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos prezidentas Virginijus Varanavičius portalą tikino, kad bruknės, surinktos anksčiau nei asociacijos rekomenduojamu laikotarpiu, yra mažiau vertingos.

„Žvelgiant į Lietuvos gamtines sąlygas, tik rugpjūčio antroje pusėje bruknės paprastai prinoksta ir įgauna maistines bei prekines savybes“, - teigė pašnekovas.

Jo įsitikinimu, brukniavimo pradžia turėtų būti griežtai reglamentuota, kadangi uogas pradėjus skinti per anksti, gamtai padaroma itin didelė žala. Vyras aiškino, kad skinant pusžales uogas, jos sunkiau atsiskiria nuo krūmelių ir todėl jiems toks uogautojų elgesys labai kenkia.

„Kai uogos prinoksta, jos lengviau skinamos ir nežalojami krūmeliai. Pabandykite nuskinti bet kokią žalią uogą ar neprinokusį obuolį, pamatysite, kad kai kada vaisius bus nuplėštas su visa šakele. Su bruknėm lygiai tas pats. Jei skinama per anksti, augalas yra žalojamas. Juo labiau, kad nuskinta uoga nenoksta – ji pūva“, - kalbėjo V. Varanavičius.

Negana to, vyro nuomone, reglamentuota turėtų būti ir mėlynių rinkimo pradžia. Esą jos taip pat skinamos dar neprinokusios. O jei pusžalių uogų supirkėjai ir nepriima, jos patenka ant turgelių prekystalių.
V. Varanavičius atskleidė, kad šiuo metu bruknių supirkimo kaina siekia maždaug 4 Lt už kilogramą. O skubančius kuo greičiau užsidirbti jis ramina, kad bruknės yra rudeninės uogos ir su pirmuoju šaltuku jų rinkimo sezonas tikrai nesibaigia.

Ministerija: visko įstatymais nesureguliuosi

Tačiau Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas Selemonas Paltanavičius teigė, kad ministerija brukniavimo sezono teisiškai apibrėžti neketina.

Pasak jo, reglamentavimas galiojo tik sovietmečiu. Tuomet brukniauti buvo leidžiama nuo rugpjūčio 1 d., o spanguoles rinkti – nuo rugsėjo pirmosios. Tačiau galiausiai tokios tvarkos buvo atsisakyta, nes „žmonės yra pakankamai atsakingi“.

„Brukniavimui nustatytų terminų nėra. Ir ministerija juos įvesti neplanuoja. Ne viskas gali būti valdoma vien tik įsakymais. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad Lietuvoje uogos nevienodai noksta. Ar matėte įstatymą, kuris draustų kasti neužaugusias bulves arba pjauti rugius, kurie dar neprinokę, ir kurių neįmanoma iškulti?“, - palygino S. Paltanavičius.

O jei supirkėjai pastebi, kad jiems atneštos uogos dar neprinokusios, ministerijos atstovo nuomone, jie turėtų paprasčiausiai jų nesupirkti. Be to, verslininkai turėtų nepriimti ir šukomis surinktų uogų, kadangi toks uogavimo būdas yra griežtai draudžiamas.

Vis dėlto S. Paltanavičius sutiko, kad žmonės per anksti žvalgosi ne tik į bruknes, bet ir į spanguoles. Jo teigimu, uogautojai turėtų žinoti, kad neprinokusios uogos dar neturi dalies naudingųjų savybių:
„Spanguolės raudonos bus rugsėjo viduryje. Bet yra tokių žmonių, kurie eina pasirinkti uogų rugpjūčio viduryje, nors jos visiškai žalios. Jos yra nemaistingos ir nevertingos. Žmonės namuose jas nokina. Bet tokia uoga neturi net trečdalio savo vertybių. Žmonės gal skuba, nes galvoja, kad kaimynas nurinks?“, - svarstė ministerijos atstovas.