JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) penktadienį atvyko į Kubą su istoriniu vizitu, kurio metu jis vėl iškels žvaigždėtą ir dryžuotą vėliavą virš naujai atidarytos JAV ambasados šalies sostinėje, įtvirtindamas ilgai atidėliotą dvišalių santykių atkūrimą, kuris buvo įšaldytas dešimtmečius po Šaltojo karo pabaigos.

J.Kerry, kurio viešnagė kaimyninėje saloje tetruks vieną dieną, yra pirmasis nuo 1945 metų Amerikos diplomatijos vadovas, apsilankęs Havanoje – komunistinės Kubos sostinėje.

Viešnagės metu jis taip pat turės galimybę aptarti svarbiausias problemas santykių normalizavimo procese, tokius kaip Vašingtono tebevykdomas prekybos embargas ir JAV karinės bazės Gvantanamo įlankoje statusas.

Diplomatijos vadovas taip pat turės progą šiek tiek atitolti nuo oficialiosios Havanos ir susitikti su disidentais, su nerimu žvelgiančiais į dabartinius pokyčius.

Jis netgi pažadėjo pasivaikščioti sostinės gatvėmis ir susitikti su paprastais kubiečiais.

„Leisiuosi į atvirą, laisvą pasivaikščiojimą Havanos senamiestyje“, – J.Kerry sakė ispanų kalba transliuojančiai JAV televizijai „Telemundo“ prieš išvykdamas.

Disidentų vėliavos iškėlimo ceremonijoje nebus

Tačiau šį atšilimą kai kurie vertina kritiškai.

B.Obamos oponentai respublikonai kaltina jį per sparčiai mažinant spaudimą Kubai, kuri dar nėra demokratinė valstybė, o kubiečiai disidentai, įpratę prie Vašingtono palaikymo, baiminasi likti izoliuoti.

Tuo tarpu Kubos revoliucijos tėvas Fidelis Castro (Fidelis Castro), prezidento Raulio vyresnysis brolis ir pirmtakas, ketvirtadienį atšventęs savo 89-ąjį gimtadienį, kalbėjo mažiau nuolaidžiu tonu.

Dėl to J.Kerry turės elgtis atsargiai. Jis susitiks su pasirinktais Kubos opozicijos veikėjais ir patikins juos, kad Jungtinės Valstijos toliau palaikys pastangas kurti pliuralizmą šioje saloje, bet stengsis neužminti ant nuospaudų oficialiajai Havanai.

Pažymėtina, kad jokie disidentai nebuvo pakviesti į ceremoniją ambasadoje kartu su Kubos lyderiais, bet jis galės pabendrauti su valstybės sekretoriumi per privatų renginį atstovybės vadovo rezidencijoje.

„Į renginį atstovybėje bus pakviesti įvairių Kubos visuomenės sluoksnių atstovai“, – J.Kerry sakė „Telemundo“.

„Bet jie nėra kviečiami – visiškai atvirai – į pačią vėliavos iškėlimo ambasadoje ceremoniją, nes tai yra tarpvyriausybinis renginys – be kita ko, labai ribotoje erdvėje. Štai kodėl mes surengsime tą priėmimą vėliau tą pačią dieną“, – aiškino jis.

Vienas aukšto rango JAV diplomatas tikino, kad toks žingsnis neturėtų būti laikomas akibrokštu disidentams, kurie dešimtmečius rizikavo tapti represijų taikiniais, mesdami iššūkį autoritariniam režimui, o dabar atnaujina ryšius su savo draugais Vašingtone.

Tačiau atmosfera Havanoje įkaito. Apie 90 disidentų, kurių dalis buvo užsidėję sarkastiškas B.Obamą vaizduojančias kaukes, buvo suimti sekmadienį, kai susirinko protestuoti dėl JAV ambasados atidarymo.

„Tai jo kaltė dėl to, kas vyksta“, – per tą protestą sakė buvęs politinis kalinys Angelis Moya (Anchelis Moja), kaltindamas B.Obamą. Tuojau po to jis buvo suimtas.

Jungtinės Valstijos ir Kuba trečiadienį sudarė istorinį susitarimą atkurti visaverčius diplomatinius santykius, nutrauktus prieš 54 metus, tvyrant didelei Šaltojo karo įtampai.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ir Kubos lyderis Raulis Castro (Raulis Kastras) apsikeitė laiškais, kuriuose išreiškė sutikimą atkurti santykius nuo liepos 20 dienos, kai galės būti atidarytos abiejų šalių ambasados Vašingtone ir Havanoje.

B.Obama sveikino šį susitarimą kaip „istorinį žingsnį į priekį“, kuris užbaigs nepasiteisinusią ir pasenusią JAV politiką izoliuoti salą, tebevadovaujamą komunistų.

Prezidentas, gimęs 1961 metais, kai buvo uždaryta JAV ambasada Havanoje, ragino kritikus Amerikoje liautis „laikytis įsikibus politikos, kuri neveikia“.

Jis spaudė respublikonų kontroliuojamą Kongresą užbaigti smaugiantį prekybos embargą, paskelbtą Kubai 1962 metais.

„Mums jau seniai laikas suvokti, kad šis metodas neveikia“, – prezidentas sakė sakydamas kalbą Baltųjų rūmų rožyne.

„Jis neveikė 50 metų. Jis atriboja Ameriką nuo Kubos ateities ir tik blogina gyvenimą Kubos žmonėms“, – pabrėžė B.Obama.

Tuometis JAV prezidentas Dwightas Eisenhoweris (Dvaitas Eizenhaueris) uždarė JAV ambasadą Havanoje, kai toje šalyje įsiliepsnojęs partizaninis karas atvedė į valdžią Fidelį Castro (Fidelį Kastrą) ir tvirtai nukreipė Kubą į Sovietų Sąjungos įtakos zoną.

Ambasados uždarymas buvo įžanga į įtampos paaštrėjimus abipus Floridos sąsiaurio, kurie tapo to laikmečio simboliais: pradedant nesėkminga invazija Kiaulių įlankoje, baigiant krize dėl Rusijos raketų bazių Kuboje.
Raulis Castro savo laiške B.Obamai trečiadienį išreiškė pageidavimą „plėtoti pagarbius bendradarbiavimo santykius tarp abiejų tautų ir vyriausybių“.

Beveik prieš pusę šimtmečio R.Castro slapta atplaukė į Kubą kartu su savo vyresniu broliu Fideliu, argentiniečiu revoliucionieriumi Che Guevara (Če Gevara) ir dešimtimis kitų sukilėlių, nusiteikusių nuversti neišrinktą JAV palaikomą salos vyriausybę.

Liepos 20-ąją R.Castro pasiųs savo užsienio reikalų ministrą Bruno Rodriguezą (Bruną Rodrigesą) atidaryti Kubos ambasados Vašingtone.

Kol kas JAV ambasados atidarymo Kuboje data nebuvo paskelbta, bet B.Obama nurodė, kad „vėliau šią vasarą (valstybės) sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) nuvyks į Havaną, kad dar kartą išdidžiai iškeltų Amerikos vėliavą virš mūsų ambasados“.

Abiejų šalių ryšiai iki šiol buvo palaikomi per „interesų skyrius“ Šveicarijos ambasadose.

Apklausos rodo, kad dauguma amerikiečių palaiko B.Obamos pastangas pagerinti ryšius su komunistine sala.

Tačiau jo oponentai dar gali sukurti kliuvinių tolesniam suartėjimui.

JAV prezidento posto siekiantis su Kuba susiję respublikonai, tarp jų Marco Rubio (Markas Rubijas) ir Tedas Cruzas (Tedas Krusas), atkakliai pasisakydavo prieš santykių pagerinimą.

M.Rubio, Floridos senatorius, kaltino B.Obamą nuolaidžiaujant Kubai, kuri toliau slopina demokratiją.

„Laikas baigti mūsų vienašališkas nuolaidas tam odioziniam režimui“, – pareiškė jis.

JAV prezidentas Barackas Obama (barakas Obama) ir jo kolega iš Kubos Raulis Castro (Raulis Kastras) anksčiau šią savaitę pasikalbėjo telefonu, pranešė penktadienį vienas JAV pareigūnas. Šis bendravimas vyko prieš istorinį šių šalių lyderių susitikimą Amerikos šalių viršūnių susitikime.

„Aš galiu patvirtinti, kad prezidentas Obama kalbėjosi su prezidentu Castro trečiadienį, prieš Obamai išvykstant iš Vašingtono“, – sakė Baltųjų rūmų pareigūnas, prašęs neminėti jo pavardės.

Pietaus prie bendro stalo

Panamos mieste dvi dienas vyksiančiame Amerikos šalių viršūnių susitikime kartu su B.Obama ir R.Castro dalyvaus dar maždaug 30 valstybių prezidentai, kurie drauge pietaus pakrantėje esančiame ispanų užkariautojų laikus menančių griuvėsių komplekse.

Ketvirtadienio vakarą Panamoje istorinį susitikimą surengė JAV ir Kubos diplomatijos vadovai - valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) ir užsienio reikalų ministras Bruno Rodriguezas (Brunas Rodrigesas).

Abiejų šalių diplomatijos vadovai susitiko tiesiogiai pirmąkart nuo 1958 metų. Pastarasis toks susitikimas įvyko likus metams iki Fidelio Castro (Fidelio Kastro) revoliucionierių atėjimo į valdžią.

Pernai gruodį Vašingtonas ir Havana netikėtai paskelbė, jog sutarė po daugiau kaip 50 metų atkurti diplomatinius ryšius, ir pradėjo derybas dėl santykių normalizavimo.

J.Kerry ir B.Rodriguezas „šįvakar turėjo ilgą ir labai konstruktyvią diskusiją. Jie priėjo prie bendros nuomonės, kad buvo padaryta pažanga ir mes toliau dirbsime, siekdami išspręsti likusius klausimus“, nurodoma trumpame pareiškime, kurį paskelbė Valstybės departamentas.

Nors šie susitikimai turi didžiulę simbolinę reikšmę, abiejų šalių dar laukia ilgas ir sunkus kelias siekiant santykių normalizavimo.

B.Obamos ir R.Catro susitikimas yra „šiuo metu vykstančių bendrų derybų dalis“, sakė buvęs Kubos diplomatas ir tarptautinių santykių profesorius Carlos Alzugaray (Karlas Alsugarajus).

„Tai nesibaigia Raulio dalyvavimu viršūnių susitikime; tai pradžia“, - pabrėžė jis.

Panašią nuomonę ketvirtadienį Jamaikoje išsakė ir B.Obama, aplankęs šią Karibų salą prieš vizitą Panamoje.

„Niekada neprognozavau, kad viskas pernakt savaime pasikeis, kad staiga Kuba taps mūsų diplomatine partnere, kokia, pavyzdžiui, yra Jamaika, - sakė prezidentas. - Tam reikia laiko“.

Pastangos normalizuoti santykius, regis, palankiai vertinamos abiejose šalyse.

Mažųjų Marijos brolių koledžo šią savaitę paskelbtas viešosios nuomonės tyrimas parodė, kad 59 proc. amerikiečių pasisako už santykių atšilimą.

Tuo tarpu Kuboje santykių normalizavimą remia 97 proc. salos gyventojų, rodo JAV bendrovės „Bendixen & Amandi International“ apklausa.

Vis dėlto tarp Kubos disidentų bei vyriausybės šalininkų toliau tebetvyro įtampa. Jų priešprieša pasireiškė ir Panamos mieste, kur maždaug šimtas R.Castro režimo šalininkų nušvilpė disidentus, atvykusius į viršūnių susitikimo kuluaruose vykstantį Lotynų Amerikos pilietinės visuomenės forumą.

R.Castro ir B.Obamos tiesioginis susitikimas Panamoje puikiai iliustruos diplomatinių santykių atšilimui, apie kurį jie paskelbė gruodį.

2013-aisiais šalių lyderiai buvo susitikę per Nelsono Mandelos laidotuves ir paspaudė vienas kitam ranką, tačiau dabar jie turės progą daugiau laiko pabendrauti akis į akį.
Baltieji rūmai nurodė, kad B.Obama ir R.Castro turės laiko susitikti tiesiogiai, tačiau kol kas nežinoma, kiek truks ir koks bus šis susitikimas.

Jungtinės Valstijos ir Kuba, siekiančios atkurti diplomatinius santykius po dešimtmečius trukusios Šaltojo karo priešpriešos, ketvirtadienį padarė pažangą istorinėse derybose, nurodė vienas JAV valstybės departamento pareigūnas.

Šie komentarai yra susiję su Panamoje surengtomis JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry (Džono Kerio) ir Kubos užsienio reikalų ministro Bruno Rodriguezo (Bruno Rodrigeso) derybomis, kurios buvo pirmasis tiesioginis abiejų šalių diplomatijos vadovų susitikimas nuo 1958 metų.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ir Kubos vadovas Raulis Castro (Raulis Kastras) taip pat atvyko į Panamą prieš jų istorinį susitikimą per Amerikos šalių organizacijos (OAS) vadovaujamą lyderių forumą penktadienį ir šeštadienį. Šis susitikimas žymi dar vieną svarbią gairę jų pastangose atnaujinti santykius, kurie buvo įšaldyti 1961 metais.

„Sekretorius Kerry ir Kubos užsienio reikalų ministras Rodriguezas šį vakarą dalyvavo ilgoje ir labai konstruktyvioje diskusijoje. Jiedu pripažino, kad buvo pasiekta pažanga ir kad mes toliau stengsimės išspręsti likusius klausimus“, – sakoma Valstybės departamento pareigūno pranešime.

Rekomenduoja išbraukti Kubą iš terorizmą remiančių šalių sąrašo

AV valstybės departamentas rekomendavo išbraukti Kubą iš terorizmą remiančių valstybių „juodojo sąrašo“, ketvirtadienį pranešė įtakingas Senato Užsienio reikalų komiteto narys.

Kiek anksčiau prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) patvirtino, kad Valstybės departamento rekomendacija parengta, tačiau sakė neatskleisiantis jos turinio iki savo kelionės iki Amerikos šalių viršūnių susitikimą Panamoje.

„Valstybės departamento rekomendacija išbraukti Kubą iš terorizmą remiančių valstybių sąrašo yra ne vieną mėnesį trukusios techninės analizės rezultatas ir svarbus žingsnis į priekį mūsų pastangose užmegzti produktyvesnius santykius su Kuba“, - sakė senatorius Benas Cardinas (Benas Kardinas).

Demokratas B.Cardinas, įtakingas Senato Užsienio reikalų komiteto narys, aktyviai dalyvauja Vašingtono pastarojo meto pastangose pataisyti santykius su buvusia Šaltojo karo priešininke Kuba.

B.Obama per dviejų dienų Amerikos šalių viršūnių susitikimą Panamoje ketina susitikti su Kubos lyderiu Rauliu Castro (Rauliu Kastru), šalims tęsiant atsargias derybas dėl diplomatinių santykių atkūrimo ir JAV prekybos embargo sušvelninimo.

„Viliuosi, kad šis pareiškimas atvers kelią Jungtinėms Valstijoms ir Kubai atkurti diplomatinius santykius ir sustiprinti mūsų tautų ryšius“, - sakė B.Cardinas.

Vašingtone įsikūrusio Ekonomikos ir politikos tyrimų centro direktorius Markas Weisbrotas (Markas Veisbrotas) sakė, kad Kubos išbraukimas iš terorizmą remiančių valstybių sąrašo būtų „tik pradžia“ pastangose normalizuoti dvišalius santykius.

„Tai tėra minimaliausias pirmasis žingsnis“, - sakė M.Weisbrotas ir pridūrė, kad Havana taip pat nori, kad Kongresas atšauktų JAV taikomą embargą ir būtų uždaryta Gvantanamo įlankoje Kubos pietryčiuose veikianti JAV karinio jūrų laivyno bazė.

Kuba iš „juodojo sąrašo“ galės būti išbraukta tuo atveju, jei Kongresas per 45 dienas neatmes B.Obamos rekomendacijos.

JAV įstatymų leidėjams, nepatenkintiems diplomatinėmis pastangomis perkrauti santykius su Havana, „juodojo sąrašo“ peržiūrėjimas suteiktų progą dar aršiau kritikuoti B.Obamos politiką Kubos atžvilgiu.

Amerikietės ir kubiečio šeimoje gimęs respublikonų senatorius Tedas Cruzas (Tedas Krusas), siekiantis tapti savo partijos kandidatu 2016-ųjų prezidento rinkimuose, yra vienas aršiausių Vašingtono ir Havanos santykių perkrovimo priešininkų.

Įtampa toliau tvyro ir tarp Kubos disidentų bei vyriausybės šalininkų. Jų priešprieša šįkart pasireiškė Panamos mieste, kur maždaug šimtas R.Castro režimo šalininkų nušvilpė disidentus, atvykusius į Lotynų Amerikos pilietinės visuomenės forumą.

Valstybės departamento atstovė spaudai Marie Harf (Meri Harf) pasmerkė „tuos, kurie naudoja smurtą prieš taikius protestuotojus“.

Surengė istorinį susitikimą

Abiejų šalių diplomatijos vadovai susitiko tiesiogiai pirmąkart nuo 1958 metų. Pastarasis toks susitikimas įvyko likus metams iki Fidelio Castro (Fidelio Kastro) revoliucionierių atėjimo į valdžią.

Kubos įtraukimas į tą sąrašą buvo vienas didžiausių kliuvinių derybose dėl ambasadų pakartotinio atidarymo po to, kai jos buvo uždarytos, Šaltojo karo laikų priešininkėms nutraukus diplomatinius santykius 1961 metais.

Dėl šios priežasties Jungtinės Valstijos draudė eksportuoti ginkluotę į Kubą ir teikti jai ekonominę pagalbą, taip pat taikė finansines sankcijas, dėl kurių Havanai buvo sunku gauti lėšų iš Pasaulio banko ir kitokių paskolų.

Kuba buvo pirmoji šalis, įtraukta į tą sąrašą, kuriame taip pat yra Sirija, Sudanas ir Iranas. Tas žingsnis buvo atliktas 1982 metais dėl Havanos suteikto prieglobsčio baskų separatistų organizacijos ETA kovotojams ir Kolumbijos marksistinio judėjimo FARC partizanams.

B.Obama sakė, kad derybos dėl diplomatinių santykių su Kuba atkūrimo vyksta kaip planuota.

„Niekada neprognozavau, kad viskas tiesiog transformuosis per vieną naktį, kad Kuba staiga taps mūsų diplomatine partnere, kokie, pavyzdžiui, yra Jamaika, – sakė jis. – Tam prireiks laiko.“

„Iš tikrųjų manau, kad galėsime judėti į priekį, siekiant atidaryti ambasadas abiejose šalyse“, – pridūrė B.Obama.

Pranešimas apie pakeitimus terorizmą remiančių šalių sąraše, jeigu jis būtų paskelbtas per 35 valstybių viršūnių susitikimą, padidintų simbolinę istorinę šio renginio reikšmę.
Kubos lyderis šio formato susitikime dalyvaus pirmąkart.

Kasmet rengiamą Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos balsavimą, smerkiantį jau penkis dešimtmečius JAV vykdomą komunistinės Kubos embargą, antradienį palaikė rekordiškai daug šalių – 188.

Tik pačios Jungtinės Valstijos ir jų ištikimas sąjungininkas Izraelis balsavo prieš tą rezoliuciją, Vašingtonui praradus dvi sąjungininkes, palaikiusias jo poziciją per balsavimą praeitais metais, o šis ženklas rodo didėjantį nepritarimą Kubos blokadai.

Trys Ramiojo vandenyno salų valstybės, palaikančios glaudžius ryšius su JAV – Mikronezija, Maršalo salos ir Palau – per balsavimą susilaikė, kai kritikos prieš embargą banga pasiekė naujas aukštumas 193 nares turinčioje JT Generalinėje Asamblėjoje.

JAV vykdomą politiką Kubos atžvilgiu viešai pasmerkė Kinija, Lotynų Amerikos ir Afrikos valstybės, taip pat Iranas, kuris pastaruoju metu stengėsi ištirpdyti ledus santykiuose su Vašingtono administracija.

„JAV politika prieš Kubą patiria visišką tarptautinę izoliaciją ir diskredituoja (Vašingtoną), taip pat neturi jokio etinio arba teisinio pagrindo“, – pareiškė Kubos užsienio reikalų ministras Bruno Rodriguezas Parrilla (Brunas Rodrigesas Parilja).

Nors Jungtinės Valstijos sušvelnino suvaržymus keliauti Kubos piliečiams, B.P.Parrilla pabrėžė: „Sankcijos išlieka ir jos visokeriopai vykdomos.“

Kuba dėl šio embargo prarado daugiau nei 1,1 trln. JAV dolerių (2,76 trln. litų), sakė ministras, aiškindamas Generalinės Asamblėjos delegatams, kaip ta blokada neleidžia Kubai pirkti vaistų nuo širdies ligų ir AIDS sergantiems vaikams.

Tačiau JAV diplomatas Ronaldas Godardas atsakydamas pareiškė, kad Havana naudoja Jungtines Valstijas kaip „išorinį atpirkimo ožį“, kaltindama Vašingtoną dėl salos patiriamų problemų.

„Mūsų sankcijų politika Kubos atžvilgiu tėra vienas iš įrankių mūsų bendrose pastangose įtikinti gerbti pilietines ir žmogaus teises“, kurias palaiko Jungtinės Tautos, pažymėjo R.Godardas.
Jis sakė, kad 2012 metais Jungtinės Valstijos skyrė Kubai 2 mlrd. dolerių ir kad jo šalis yra didžiausia maisto produktų tiekėja tai salai.

„Tarptautinė bendruomenė, jeigu yra sąžininga, negali ignoruoti, kaip lengvai ir dažnai Kubos režimas nutildo kritikus, išvaiko taikius susirinkimus, varžo nepriklausomą žurnalistiką“, – R.Godardas sakė ragindamas kitas šalis nepritarti tai rezoliucijai.