Kinų patruliai
Komentuodamas žinias apie sutartį dėl bendro patruliavimo, Budapeštas akcentuoja: susitarimas nebeprecedentis ir rodo į Kroatiją, turinčią panašių projektų dėl policijos darbo pajūrio kurortuose, Austriją, kurios policininkai kartu su Vengrijos pareigūnais patruliuoja prie Balatono ežero. Analogišką susitarimą su Pekinu yra pasirašęs ir Belgradas, jame taip pat numatytas Kinijos pareigūnų dalyvavimas patruliuojant Serbijos miestuose.
Vengrijos vidaus reikalų ministro Sándoro Pintério ir Kinijos viešojo saugumo ministro Wang Xiaohong pasirašyta sutartis aiškinama Pekino noru padėti užtikrinti saugumą turizmo sezono piko metu populiariausiose vietose ir dideliuose renginiuose, kur gali būti daug Kinijos piliečių. Tačiau tokie susitarimai kelia nuogąstavimą, kad tokiu būdu sukuriamos galimybės Kinijai į Europą atsiųsti savo jėgos struktūrų darbuotojų.
Nevyriausybinės organizacijos ir žiniasklaida yra suskaičiavę, kad pasaulyje esama apie 100 nelegalių vadinamųjų aptarnavimo centrų, de facto atliekančių Kinijos policijos nuovadų funkcijas. 30 tokių centrų yra keturiolikoje ES valstybių. Kinijos žiniasklaidoje gausu rašinių apie tai, kaip šių centrų darbuotojai padeda tėvynainiams spręsti įvairias problemas – pavyzdžiui, padeda vagystės atveju. Tačiau žmogaus teisių gynėjai fiksuoja kur kas dramatiškesnes istorijas, kai tokių centrų pareigūnai užsiima užsienyje gyvenančių kinų sekimu, aktyvių disidentų viliojimu į Kiniją, kur jų laukia antrankiai.
Pernai Vengrijoje gyveno apie 18 tūkst. Kinijos piliečių, tačiau neoficialiai kalbama apie penkiskart didesnį skaičių.
Padėtų ar šnipinėtų?
Vengrijos valdžios institucijos, atsakydamos į opozicinės Demokratinės koalicijos paklausimus, tikina, kad dirbdami Vengrijoje Kinijos policijos pareigūnai negalės savarankiškai veikti. Jie esą neturės jokių policijai būdingų įgaliojimų, negalės patruliuoti vieni – tik su partneriu vengru. Pasak economx.hu, kinų pareigūnai negalės iš asmenų reikalauti pateikti dokumentus.
Vengrijos žiniasklaida cituoja Vidaus reikalų ministerijos valstybės sekretorių Bence'ą Rétvári, esą kinų pareigūnai padėtų kolegoms bendrauti su Kinijos piliečiais. Tačiau opozicijai labiau rūpi išsiaiškinti, ar Vengrijos valdžios institucijos nebendradarbiaus su kinais kuriant centrinę stebėsenos sistemą „Szitakötő“, kuri per kelias sekundes gali atpažinti visas pageidaujamas transporto priemones ar asmenis, jei jie bus vienos sistemos kameros matymo lauke. 35 tūkst. visoje Vengrijoje įrengtų kamerų padėtų susekti ne tik piktadarius, bet ir nuo režimo pabėgusius kinus.
Traukia emigrantus
Juo labiau kad vis daugiau Kinijos viduriniosios visuomenės klasės atstovų persikrausto į Vengriją. Dėl aplinkos taršos didmiesčiuose, nepasitenkinimo švietimo sistema, vis didėjančio valstybės kišimosi į privatų gyvenimą, noro gyventi lėtesniu tempu finansiškai bent kiek prakutę kinai savo ateitį dažniau sieja su užsienio šalimis. Vis daugiau jų susigundo Vengrijos jau dešimtmetį įgyvendinama vadinamąja auksinių vizų programa, pagal kurią norintieji investuoti į Vengrijos nekilnojamąjį turtą gali persikraustyti į šią šalį ir joje apsigyventi legaliai.
Ofialiais duomenimis, pernai Vengrijoje gyveno apie 18 tūkst. Kinijos piliečių, tačiau neoficialiai kalbama apie penkiskart didesnį skaičių. Vien Budapešte esą gyvena apie 30 tūkst. kinų – jie sudaro didžiausią kinų bendruomenę Rytų Europoje.
Vengrija buvo pirmoji ES šalis, prisijungusi prie Kinijai itin svarbios iniciatyvos „Viena juosta – vienas kelias“, kuria, pasitelkęs investicines programas, Pekinas siekia didinti savo įtakos erdvę. Vengrijoje yra didžiausia už Kinijos sienų „Huawei“ logistikos bazė, Kinijos akumuliatorių gamintoja CATL netoli Debreceno planuoja statyti 7,7 mlrd. dolerių vertės gamyklą, o elektromobilių gamintoja BYD ketina statyti gamyklą, nepaisydama ES atliekamo tyrimo dėl didelių valstybinių subsidijų elektromobilių gamintojams.
Jau šiemet įkurtuves turėjo švęsti Šanchajaus Fudano universiteto filialas Budapešte. Kaip įprasta panašių tarptautinių projektų atveju, objekto statyboms Kinija būtų suteikusi paskolą, būtų samdoma be konkurso atrinkta Kinijos kompanija, kuri atsigabentų savo darbuotojų ir medžiagų. Tačiau šie planai sukėlė didžiulę protestų bangą Vengrijoje. Prieštaraujantieji kalbėjo tiek apie pavojų šalies saugumui, tiek apie finansinius nuostolius. Universiteto miestelis esą būtų kainavęs daugiau, nei valstybė išleido visai Vengrijos aukštojo mokslo sistemai 2019 m. Galiausiai 1,8 mlrd. JAV dolerių vertės projektas buvo įšaldytas.
