„Iki 2029 m. turime būti gerai pasirengę karui, – pareiškė jis trečiadienį per vyriausybės valandą Bundestage. – Turime vykdyti atgrasymą, kad užkirstume kelią blogiausiam“.

Svarbiausi dalykai, anot politiko, yra finansai, ginkluotė ir personalas.

„Kilus rimtam atvejui, mums reikės jaunų moterų ir vyrų, galinčių ginti šią šalį“, – pabrėžė B. Pistorius.

Todėl jis manąs, jog reikalinga „nauja karinės tarnybos forma, kuri negali būti visiškai laisva nuo pareigos“.

Vokietijoje privalomos karinės tarnybos atsisakyta 2011 m. B. Pistoriaus pasiūlymų dėl galimo jos grąžinimo, apie kuriuos ne kartą užsiminta, laukiama netrukus.

Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė Vokietijos leidinys „Bild“, remdamasis slaptu VFR gynybos ministerijos dokumentu.

„Eskalacija tarp NATO ir Rusijos galima jau vasario mėnesį. Tai pratybų scenarijus, kuriame žingsnis po žingsnio, mėnuo po mėnesio aprašoma, kaip veiks Putinas ir kaip NATO ginsis. Pagal Bundesvero scenarijų, eskalacija kils jau po kelių savaičių. Netrukus prasidės karo veiksmai, kuriuose dalyvaus dešimtys tūkstančių vokiečių karių“, – rašo „Bild“.

Pagal šį scenarijų, Rusija pradeda naują mobilizacijos bangą ir 2024-ųjų vasarį pašaukia į kariuomenę dar 200 tūkst. žmonių. Pavasarį Kremlius pradeda plataus masto puolimą Ukrainoje ir dėl nepakankamos Vakarų paramos iki 2024 metų birželio nugali Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.

Vėliau, kaip teigiama dokumente, Baltijos šalyse prasidės etniniai susirėmimai, Rusija šalies vakaruose ir Baltarusijoje rugsėjį surengs dideles karines pratybas „Vakarai 2024“, kuriose dalyvaus 50 tūkst. kareivių.

Spalio mėnesį Rusija permeta kariuomenę ir vidutinio nuotolio raketas į Kaliningrado sritį, kad galėtų smogti Suvalkų koridoriui, jungiančiam Kaliningrado sritį su Baltarusija per Lietuvą.

Ten gruodį, iškart po rinkimų Jungtinėse Valstijose, prasideda pasienio konfliktas ir neramumai. Rusija bando pasinaudoti galimu JAV politinės sistemos paralyžiumi.

2025 metų sausį Lenkija ir Baltijos šalys šaukia NATO Tarybos posėdį ir praneša apie grėsmę, keliamą Rusijos, kuri kovo mėnesį permeta papildomas pajėgas į Baltarusiją ir prie Baltijos šalių sienų.

2025 metų gegužę NATO priima sprendimą dėl „patikimų atgrasymo priemonių“, kad būtų užkirstas kelias Suvalkų koridoriaus puolimui iš Baltarusijos ir Kaliningrado srities.

Atėjus „dienai X“, NATO vadovybė įsako permesti 300 tūkst. kariškių, įskaitant 30 tūkst. vokiečių, į rytinį flangą.

„Bild“ pabrėžia, kad šis scenarijus yra NATO pratybų Baltijos regione 2024 metais legenda.

Bundesvero atstovai laikraščiui sakė, kad „įvairių, net ir labai mažai tikėtinų, scenarijų svarstymas yra kasdienio kariškių darbo dalis“.

Naujųjų mokslo metų proga būtų verta pasvarstyti apie komplikuotas išsilavinimo ir saugumo koreliacijas, galiausiai prieiti (ne)tikėtą išvadą, kad Kremliaus užmačias užimti Kyjivą per tris dienas Ukraina sužlugdė ne todėl, kad jos mokiniai pirmauja PISA reitinguose. Tačiau šiuokart dėmesį atkreipkime į labiau konkretų klausimą: susitarimą Lietuvoje dislokuoti Vokietijos brigadą. Kaip jau teko rašyti, gynybos ministro Boriso Pistorius’o pažadas tik Lietuvoje sutiktas su palengvėjimu. Tai tik mums atrodo logiška, kad viena įtakingiausių NATO valstybių Europoje turi prisiimti atsakomybę už rytinių Aljanso sienos gynybą. Bundesveras ministro pažadą pasitiko šaižiu švilpimu ir garsia abejone, ar Lietuvoje bus sudarytos tinkamos sąlygos kariams ir jų šeimoms. Praėjus dviem mėnesiams, dar labiau pasistūmėjus karinės infrastruktūros statyboms Rūdninkuose, švilpimas neaprimo. Vokietijos žiniasklaida cituoja apklausas, kurios parodė, kad tik kas penktas karys tarnauti Lietuvoje sutiktų savo noru. Tad Bundesvero generalinis inspektorius direktyvoje nurodė, kad, planuojant dislokavimą, reikia kiek įmanoma geriau atsižvelgti į karių ir jų šeimų interesus. Tai, be kita ko, vaikų darželiai ir mokyklos su vokiškai kalbančiu personalu, medicinos įstaigos ir kultūros pasiūla.

Būtų galimybė sukurti puikių darbo vietų socialiai jautriame Šalčininkų rajone, jei mūsuose vokiečių kalba nebūtų tik didmiesčių ir Klaipėdos krašto globojama našlaitė.

Gerbiant Bundesvero požiūrį į karius, o pastarųjų – į gimtąją kalbą, nepadoru klausti, ar gesinant gaisrą metas nagrinėti teatro repertuarą. Tačiau tokie sąjungininkų keliami reikalavimai būtų galimybė sukurtų puikių darbo vietų socialiai jautriame Šalčininkų rajone, o ne sunkiai įgyvendinamos pretenzijos, jei mūsuose vokiečių kalba nebūtų tik didmiesčių ir Klaipėdos krašto globojama našlaitė. Taip ir prieiname nacionalinio saugumo bei švietimo sankirtą ir galime pasiųsti linkėjimus švietimo strategams. Jie per 30 metų nesugebėjo sukurti toliaregiškos užsienio kalbų dėstymo strategijos, tik šiemet atrado, kad trys ketvirtadaliai šeštokų antrąja užsienio kalba renkasi rusų (vokiečių pernai rinkosi tik kas penktas), ir kol kas nekeičia ydingo vyriausiems gimnazistams taikomo bendro valandų skaičiaus apribojimo, kai antrajai užsienio kalbai tiesiog nebelieka vietos tvarkaraštyje.

Manoma, kad 28-erių metų įtariamasis, kurio tapatybė neskelbiama,  turėjo „ksenofobiškų paskatų“, teigė prokurorai. Tuo tarpu dienraštis „Die Welt“ pranešė, kad jis galėjo planuoti suversti kaltę už savo išpuolį užsieniečiams.

Į šią keistą bylą įsitraukė bendros policijos pajėgos iš Vokietijos, Prancūzijos ir Austrijos, vykdžiusios reidus 16 vietovių, sakoma Frankfurto prokurorų pranešime.

Pareigūnai sulaikė įtariamąjį karį trečiadienį pietiniame Vokietijos Hamelburgo mieste, nors paprastai šis leitenantas būdavo prancūzų ir vokiečių karinėje bazėje netoli Strasbūro.

Tą pačią dieną policija sulaikė kitą vokietį, 24-erių metų studentą, tikėtiną bendrininką, pažeidusį ginklų ir sprogmenų disponavimo įstatymą, informavo pareigūnai.

Minėtą leitenantą vasario 3 dieną Vienos oro uoste buvo laikinai areštavusi Austrijos policija. Tas vyras bandė pasiimti užtaisytą neregistruotą pistoletą, kurį keliomis dienomis anksčiau paslėpė oro uosto tualete.

Dėl šio incidento buvo pradėtas tyrimas, per kurį išsiaiškinta dar viena netikėta detalė: įtariamasis 2015 metų gruodį susikūrė netikrą sirų pabėgėlio tapatybę.

Jis užsiregistravo pabėgėlių prieglaudoje vidurio Vokietijos Heseno žemėje, o vėliau netgi pateikė prašymą suteikti jam politinį prieglobstį Bavarijos žemėje, sakoma prokurorų pranešime.

„Die Welt“informavo, kad jo prašymas buvo patenkintas, nors tas vyras nė nekalbėjo arabiškai.

Jam buvo skirta vieta pabėgėlių prieglaudoje, o nuo 2016 metų sausio jis, prisidengęs suklastota tapatybe, kas mėnesį gaudavo pašalpą, teigė prokurorai.

„Šie radiniai bei nuorodos į Bundesvero kario ksenofobiškas paskatas gali reikšti, kad kaltinamasis planavo rimtą nusikaltimą, keliantį grėsmę valstybės saugumui, panaudodamas ginklą, kuris anksčiau buvo paliktas Vienos oro uoste“, – sakoma pranešime.

Saugumo tarnybos per plataus masto reidus, surengtus keliose šalyse pagal minėtų dviejų suimtųjų kontaktus, konfiskavo mobiliųjų telefonų, nešiojamųjų kompiuterių bei rašytinių dokumentų, sakoma prokurorų pranešime.