„Yra daugybė niuansų. Dabartinė tvarka skatina žmones neturėti didesnių pajamų, nes daugiau uždirbdamas prarasi tą socialinį būstą. Gaunasi taip, kad pagal nutylėjimą žmonės, kurie gauna socialinį būstą, tikisi, kad jis bus jiems visam gyvenimui: registruojasi jame, gimsta vaikai, juos registruoja, jie susituokia“, – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete šią savaitę kalbėjo viceministras. 

Ministerijos teigimu, dabar vertinama pastaruosius du dešimtmečius taikoma paramos schema bei teisės į ją nustatymo principai, jų poveikis būsto prieinamumui.

Klausimą dėl socialinio būsto dalybų Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete kėlė socialdemokratas Algirdas Sysas.

„Ką darysime su municipalinio – savivaldybių ir socialinio – būsto plėtra? Jo labai stinga. Jo reikia žmonėms, kurie turi mažas pajamas ir gyvena rajonuose ar miesteliuose, kad neišvažiuotų į žiedinius rajonus“, – kalbėjo parlamentaras.

Viceministro teigimu, ministerija pataisas dėl socialinio būsto taisyklių pokyčių į Seimą žada atnešti pavasario sesijoje.

„Siekiama įdiegti duomenimis grįstus ir su kitomis socialinės politikos priemonėmis derančius paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti instrumentus ir teikimo principus. Tai leistų didinti būsto prieinamumą ir spręsti su tuo susijusius iššūkius, ypač atliepiant pažeidžiamiausių visuomenės grupių interesus ir lūkesčius“, – BNS nurodė ministerija.   

Pasak M. Šiurkaus, dabar socialiniame būste gyvena apie 12 tūkst. šeimų, o jo laukia apie 9 tūkstančiai.  

Ministerija koordinuoja Europos Sąjungos investicijomis finansuojamo socialinio būsto fondo plėtrą iki 2030 metų. Šio  fondo plėtrai kartu su savivaldybių indėliu skirta daugiau nei 94 mln. eurų, planuojama jį papildyti 800-1000 būstų, kurie prioriteto tvarka bus skiriami žmonėms su negalia ir daugiavaikėms šeimoms.