Tėvai raginami užtikrinti, kad vaikai nežaistų kontaktinių žaidimų, išlaikytų saugų atstumą vienas nuo kito.

„Pažintinių takų, parkų, apgultis yra nepageidaujamas reiškinys karantino metu. Žmonių susibūrimai draudžiami tiek viduje, tiek lauke“, – teigia ministerija.

Pasak ministerijos, iš užsienio grįžusiems ir saviizoliacijoje 14 dienų turintiems būti asmenims eiti į lauką, jei tai gali sukelti pavojų kitiems asmenims, negalima.

„Išeiti į lauką galima tik tuo atveju, jeigu  asmuo tikrai gali užtikrinti, kad jo buvimas lauke niekam nesukels pasekmių, pavyzdžiui, buvimas savo balkone, terasoje, nuosavame kieme, kuriame nesutiks kitų žmonių“, – teigiama ministerijos pranešime.

Tiems, kuriems netaikomi izoliavimosi reikalavimai ir kurie vengia socialinių kontaktų, kad nesukeltų pavojaus savo sveikatai, patariama buvimui lauke rinktis tokias vietas, kuriose yra sąlygos išlaikyti saugų apie dviejų metrų atstumą: nuosavas kiemas, sodas, miškas, parkas.

Tokių pačių sąlygų turėtų laikytis ir tėvai su vaikais, taip pat naminių gyvūnų turintys gyventojai. Jie savo pasivaikščiojimams ir žaidimams turėtų rinktis tokias vietas, kuriose būtų galima išlaikyti dviejų metrų atstumą nuo žmonių.

Pasak ministerijos, pamačius žaidimų aikštelę ar smėlio dėžę, kurioje jau žaidžia viena šeima su vaikais, reikėtų pasivaikščioti ir paieškoti kitos aikštelės. Vaikai taip pat neturėtų žaisti kontaktinių žaidimų, išlaikyti saugų atstumą vienas nuo kito.

Sportuoti lauke galima tik tokiu atveju, jei žmogui netaikoma 14 dienų izoliacija. Sportuojant taip pat būtina laikytis visų sveikatos saugumo rekomendacijų, vengti masinių susibūrimo vietų, socialinių kontaktų.

SAM primena, kad visos šios priemonės būtinos norint apsaugoti tiek save, tiek savo artimuosius, tiek pažeidžiamiausius visuomenės narius.

Liga sparčiai jaunėja

Šiais laikais vaikai daug laiko praleidžia uždarose patalpose, žaisdami kompiuteriu. Vieni tėvai tai leidžia, kitų atžalos mėgaujasi naujausiomis technologijomis, kai tėvų nėra namuose.

"Kai akys nuolat žiūri į arti esančius objektus, joms tenka itin didelis krūvis. Ekranai spinduliuoja kenksmingą mėlyną šviesą, kuri gali sukelti akių įtampą, nuovargį, bloginti miego kokybę ir net paskatinti rimtas akių ligas", – perspėja gydytoja oftalmologė Renata Steponkienė.

Ji pabrėžia jau dabar stebimas neigiamas tendencijas: prieš dešimt metų trumparegystė buvo nustatoma šeštos septintos klasės moksleiviams, o dabar – net ikimokyklinio amžiaus vaikams.

Pasak oftalmologės, tėvai, kurie savo mažamečiams vaikams per dažnai leidžia žaisti kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu, smarkiai rizikuoja.

Būti lauke – būtina

"Dabartinė suaugusiųjų karta vis daugiau dirba biuruose su kompiuteriais, jų regėjimas prastėja, tad dauguma jų nešioja akinius. Vadinasi, ir jų vaikai genetiškai paveldi silpnesnes akis, todėl ir jiems gresia trumparegystė, ypač jei mažyliai daug laiko žiūri į ekraną", – konstatuoja R.Steponkienė.

Gydytoja oftalmologė Rūta Ulickienė tikina, kad tiek trumparegystės progresavimą, tiek mėlynos šviesos daromą žalą akims gali sumažinti kuo dažnesnis buvimas gryname ore.

"Vaikai privalo bent dvi valandas per dieną praleisti lauke. Užtenka tiesiog pasivaikščioti. Savo pacientų tėveliams rekomenduoju, kad, jei vaikas nori žaisti kompiuteriu, tegul pažaidžia, tačiau tiek pat laiko, kiek praleido žiūrėdamas į ekraną, jis turėtų pabūti ir lauke", – sako oftalmologė.

Mėlynos šviesos žala

Gydytojos R.Steponkienės teigimu, kenksmingi mėlynos šviesos spinduliai gali sukelti akies uždegimą ir paskatinti tinklainės geltonosios dėmės degeneracijos vystymąsi.

Mėlyna šviesa per akių receptorius veikia hipofizę, kuri reguliuoja miego ritmą.

"Pastaroji liga lemia, kad centrinėje tinklainės vietoje atsiranda židinukų, kenkiančių regėjimui. Pavyzdžiui, žiūrėdamas į objektą, esantį tiesiai priešais jį, žmogus mato iškraipytą vaizdą. Iki šiol tai buvo vyresnio amžiaus žmonių liga, tačiau kasmet ji vis labiau jaunėja", – apgailestauja gydytoja oftalmologė.

Pasak R.Ulickienės, išmaniųjų įrenginių skleidžiama mėlyna šviesa gali lemti net lėtinio nuovargio sindromą.

"Mėlyna šviesa per akių receptorius veikia hipofizę, kuri reguliuoja miego ritmą. Todėl tuos, kurie daug laiko praleidžia prie kompiuterio, dažnai kamuoja miego sutrikimai. Neišsimiegojęs žmogus rytais būna apsnūdęs, krenta jo darbingumas, išsivysto net lėtinis nuovargis", – aiškina R.Ulickienė.

Gelbsti specialūs lęšiai

Tiems žmonėms, kurių darbas neatsiejamas nuo kompiuterio, gydytojai rekomenduoja akis apsaugoti specialiais akinių lęšiais, kurie mažina kenksmingą mėlynos šviesos poveikį, slopina ekrano blizgesį ir gerina regėjimo kokybę.

Specialūs lęšiai gali sulaikyti net 95 proc. į akis patenkančios pavojingos mėlynos šviesos. Jie yra pagaminti iš specialios medžiagos, blokuojančios UV spindulius ir žalingos mėlynos šviesos srautą į akis. Tai leidžia išvengti akių įtampos, perštėjimo, sausumo jausmo ir sumažina įvairių akių ligų riziką.

Anot oftalmologės R.Steponkienės, nuo mėlynos šviesos apsaugantys lęšiai be dioptrijų prevenciškai rekomenduojami ir tiems žmonėms, kurių regėjimas geras, tačiau nuolatinis darbas žiūrint į ekraną sukelia akių nuovargį ir sausumo jausmą.

Svarbu pailsėti ir mankštinti

Dirbant su kompiuteriu, patartina išsiugdyti įprotį kelis kartus per dieną leisti akims pailsėti ir nepamiršti jų mankštos.

Rekomenduojama kas valandą daryti bent 10 minučių pertraukėles.

Svarbu kiek įmanoma dažniau žiūrėti į tolį, pavyzdžiui, pro langą ar tiesiog kelioms minutėms išeiti į balkoną.

Vertėtų kasdien daryti akims skirtus pratimus, kurie mažina įtampą, gerina regėjimą ir stiprina akių raumenis.