Tai bent kompanija

Kartu su trimis Kauno „berniukais“ dėl surengto linčo teismo V. Vilkauskui teista Danutė Fedotova, kaip taip pat jau rašyta, – buvusi kriminalinės žvalgybos pareigūnė, vėliau įkūrusi kavinę Valstybės saugumo departamento kaimynystėje, kurioje mėgdavo rinktis buvę jos kolegos – policijos veteranai.

Vienas iš kartu su D. Fedotova teistų Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų – prieš keturiolika metų per buitinį konfliktą nušauto mafijos veteranams priskiriamo Algirdo Žemaičio, pravarde Kukas, sūnus Mindaugas. Jo draugai – Edgaras Jurkynas bei Giedrius Matulevičius – mažiau garsūs. Remiantis kaltinamuoju aktu, D. Fedotova atsilygino dviem pastariesiems už V. Vilkausko pagrobimą bei šiam surengtą egzekuciją 200 eurų ir alaus pakuote.

E. Jurkynas ir G. Matulevičius (užsidengę veidus)

Ne vieną pasiturinčią moterį apgavęs tada dar tik septynis kartus teistas V. Vilkauskas, remiantis kaltinamuoju aktu, 2018-ųjų rugpjūčio 24-ąją prekybos centro „Savas“ automobilių aikštelėje buvo jėga įsodintas į pagrobėjų automobilį ir nuvežtas į Kleboniškio mišką. Kartu su E. Jurkynu bei G. Matulevičiumi šiame nusikaltime dalyvavo ir D. Fedotova, siekusi susigrąžinti iš V. Vilkausko 40 tūkst. eurų.

Rezonansinės bylos šešėlis

Minėta solidi pinigų suma buvo susijusi su D. Fedotovos apiplėšimu, patekusiu į 2021-ųjų vasarį Kauno apygardos teisme baigta nagrinėti V. Vilkausko byla dėl naujų šio pagarsėjusio donžuano ir aferisto nusikaltimų, kurią vainikavo dar vienas jo įkalinimas. Šį kartą – keturiolikai metų.

Remiantis pastarosios bylos kaltinamuoju aktu, D. Fedotovos apiplėšimą, per kurį ji neteko 29 tūkst. eurų, organizavo V. Vilkauskas, siūlęs jai pigiau nei rinkos kaina pirkti mobiliuosius telefonus, bet galiausiai pasiuntęs pas ją ginkluotą savo bendrininką – kitą pagarsėjusį Lietuvos sukčių Alfredą Grigutį.

Po šio įvykio D. Fedotova ieškojo pagalbos net pas tuometinį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Vytautą Baką.

Remiantis bylos, pasodinusios į teisiamųjų suolą jau pačią D. Fedotovą, kaltinamuoju aktu, nuvežę už metų po jos apiplėšimo pagrobtą V. Vilkauską į Kleboniškio mišką, jos bendrininkai šį spardė bei daužė kumščiais ir pagaliu. Aukai grasinta ir šaunamuoju ginklu.

Vėliau, atėmus iš V. Vilkausko rankinę „Giorgio Armani“, kurioje liko taip pat nemažai kainuojantis jo mobilusis telefonas bei orinis pistoletas, ir nusegus nuo rankos prabangų laikrodį, jis nuvežtas į vieną Islandijos plento garažą – pas pagrobėjų pažįstamą automobilių meistrą. Šiam liepus tylėti ir nieko nematyti, V. Vilkauskas buvo nuleistas į garaže įrengtą duobę ir ten kurį laiką laikytas. Po to atvežtas į Kauno centrą – Maironio gatvę. Ten prie pagrobėjų prisijungė dar ir M. Žemaitis.

M. Žemaitis

Išdavė pokalbiai telefonu

Nusprendus, kad kol V. Vilkauskas surinks reikalaujamą pinigų sumą, bus „konfiskuotas“ jo automobilis „Volkswagen Phaeton“, dar važiuota į lombardą šį įvertinti. Tačiau konsultantas, sužinojęs, kad šis automobilis registruotas Šiaulių banko vardu, teikti paslaugą atsisakė.

Tada V. Vilkauskui liepta skambinti pažįstamiems ir prašyti pinigų pas juos. Tačiau tik viena moteris perdavė G. Matulevičiui 170 eurų, todėl vėl grįžta prie minties apie V. Vilkausko automobilio, kuris kaltinamajame akte įkainotas 17 tūkst. eurų, „konfiskavimą“. Jis tebestovėjo prekybos centro „Savas“ automobilių aikštelėje, iš kurios buvo pagrobtas jo savininkas.

Vėliau šis automobilis rastas sudaužytas jau minėtame Islandijos plento garaže, kuriame prieš tai buvo laikomas ir V. Vilkauskas. Apsistota ties versija, kad šis „Volkswagen Phaeton“, pristatytas į garažą remontui, buvo suniokotas per nuslėptą eismo įvykį, kurio kaltininkas – ne pats jo savininkas.

Nė vienas iš kaltintųjų savavaldžiavimu ketveriukės ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino. O D. Fedotova iš viso atsisakė duoti parodymus. Tačiau, anot bylą teismui rengusių teisėsaugininkų, kaltinimai D. Fedotovai ir jos bendrininkams buvo grindžiami ne tik V. Vilkausko parodymais, bet ir telefoninių pokalbių įrašais. Tuo metu policija klausėsi su „Agurkiniais“ siejamo M. Žemaičio pokalbių telefonu.

Talentas nežuvo ir už grotų

Atlydėtas konvojaus į vieną šios bylos posėdžių ir išvydęs žiniasklaidos fotoobjektyvus, V. Vilkauskas slėpė veidą labiau nei kaltinamieji savavaldžiavus prieš jį. Nors pastaruoju metu, kaip pranešė Lietuvos kalėjimų tarnyba, jis dažnai už grotų lipa ant scenos – režisuoja spektaklius Šiaulių kalėjime, kuriame atlieka bausmę.

Beje, pirmasis vienintelio Lietuvoje teatro už grotų sumanytojo V. Vilkausko spektaklis pagal Nikolajaus Gogolio pjesę „Revizorius“ buvo praktiškai apie jį patį.

Po V. Vilkausko kreipimosi 2018-aisiais į teisėsaugą dėl jam surengtos egzekucijos iš pradžių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto prievartavimo. Bet vėliau, paaiškėjus, kad tai, kas įvyko, galėjo būti susiję su nukentėjusiojo bei D. Fedotovos verslo santykiais, tyrimas perkvalifikuotas į savavaldžiavimą, naudojant psichinę ar fizinę prievartą. Už šį nusikaltimą numatytas areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Kaltinamųjų parodymai skyrėsi

Kaltinamieji sutiko duoti parodymus teismui tik po visų liudytojų apklausos.

D. Fedotova savo parodymus buvo surašiusi į 13 lapų. Tačiau, kai juos perskaitė, paaiškėjo, kad didžioji dalis jos parodymų susiję su bylon sugulusių įvykių priešistore – santykiais su V. Vilkausku ir, kiek šis buvo jai skolingas.

Pareikšto kaltinimo savavaldžiavimu D. Fedotova nepripažino. Esą nėra tokia kvaila, kad vienu metu samdytų „berniukus“, kad šie „išmuštų“ iš V. Vilkausko skolą, ir kreiptųsi pagalbos į policiją siekiant ją atgauti.

D. Fedotova tikino nieko nesamdžiusi, juo labiau nežadėjusi niekam pinigų už pagalbą atsiimant skolą. Ir net nebuvusi Kleboniškio miške, kai, V. Vilkausko teigimu, kiti teisiamieji surengė jam egzekuciją.

E. Jurkynas su G. Matulevičiumi teigė, kad D. Fedotova tada miške buvo. Atvyko į Kleboniškį iš Vilniaus – po to, kai jai paskambino pats V. Vilkauskas, inscenizavęs šį spektaklį. O to jis ėmėsi, neapsikentęs D. Fedotovos grasinimų, kad ši, neatgaudama skolos, kreipsis į policiją. Ir nusprendęs jai parodyti, kad iš jo skolos reikalauja ir daug rimtesni veikėjai.

Priešpriešinė versija

Anot E. Jurkyno ir G. Matulevičiaus, tądien jie buvo susitikę su V. Vilkausku dėl eilinių darbinių reikalų – aptarti galimą cigarečių kontrabandą.

Ir šiam reikalui nepavykus, V. Vilkauskas pasiūlė jiems kitą būdą užsidirbti, už spektaklio prieš D. Fedotovą surengimą žadėdamas po 2 tūkst. eurų.

Kai V. Vilkauskas šiai paskambino, tada jie ir aptarė visą šios inscenizacijos scenarijų, sėdėdami Kleboniškio parke ant suoliuko ir belaukdami, kol D. Fedotova atvyks iš Vilniaus. Tada V. Vilkauskas davęs ir orinį šautuvą, kuriuo, D. Fedotovai atvykus, reikės jam grasinti.

Buvo sutarta su E. Jurkynu ir, kad šis praskels V. Vilkauskui pagaliu pakaušį. Nesmarkiai, tačiau, kad bėgtų kraujas. Ir panašu, kad tai, ką išvydo atvykus, D. Fedotovai padarė įspūdį, nes po 15 minučių ji išvažiavo. Tik pakalbėjusi su V. Vilkausku apie savo skolą ir neprašiusi užvažiuoti šiam kartą kitą ir už ją.

E. Jurkynas su G. Matulevičiumi teigė sugebėję D. Fedotovą įtikinti ne tik egzekucijos tikrumu, bet ir tuo, kad jei ši kreipsis į policiją, tai pinigų neatgaus nei ji, nei jie.

Nežinojo, už ką teisiamas

E. Jurkynas su G. Matulevičiumi tikino ir, kad M. Žemaitis su šiuo spektakliu Kleboniškyje neturi nieko bendro. Tik tiek, kad supažindino E. Jurkyną su D. Fedotova. Beje, tada, kai jie lankėsi jau minėtoje šios kavinėje, įsikūrusioje Valstybės saugumo departamento kaimynystėje.

Nepripažino jam pareikšto kaltinimo dėl savavaldžiavimo ir M. Žemaitis, taip pat neigęs turintis kokį nors ryšį su šia istorija. Esą prisijungė prie E. Jurkyno ir G. Matulevičiaus jau po įvykių Kleboniškio miške, kai šie pakvietė jį po visko pasivažinėti.

Be to, M. Žemaitis tikino, tiesa, painiodamasis datose, kad jis sudaužė V. Vilkausko automobilį, atsitrenkdamas su šiuo į kelio bordiūrą. Nors svetimo turto sugadinimu, už ką papildomai grėsė viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba jos atėmimas iki dvejų metų, šioje byloje, remiantis ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų duomenimis, buvo kaltintas E. Jurkynas.

Siūlytos skirtingos bausmės

Prokuroras įrodinėjo, kad D. Fedotovos, E. Jurkyno ir G. Matulevičiaus parodymai tėra gynybinės jų versijos, siekiant išvengti gresiančios atsakomybės. Ir meluoja jie visi. Teisingi ir pagrįsti bylos medžiaga tik nukentėjusiojo V. Vilkausko parodymai.

E. Jurkynui, G. Matulevičiui ir M. Žemaičiui, kuris, bylos duomenimis, nors ir nedalyvavo egzekucijoje Kleboniškio miške, tačiau vėliau prisidėjo prie pirmųjų dviejų savavaldžiavimo, paėmęs V. Vilkausko automobilio raktelius bei dokumentus, ir reikalaudamas šį „užstatyti“, prokuroras pasiūlė dvejų metų įkalinimą. Tačiau, konstatuodamas, kad E. Jurkynas su G. Matulevičiuni dar nėra atlikę 2020-ųjų sausį Marijampolės teismo jiems skirtos lygtinio laisvės atėmimo bausmės už vagystes, prokuroras siūlė šių likutį subendrinti su jo siūloma bausme. Ir skirti E. Jurkynui su G. Matulevičiumi galutinę trejų metų laisvės atėmimo bausmę. O, kadangi M. Žemaitis, kuriam Marijampolės teismas tada buvo skyręs tokią pačią bausmę, vėliau padarė dar vieną nusikaltimą ir pateko už grotų, laikyti, kad siūlomą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę už savavaldžiavimą jis jau yra atlikęs.

D. Fedotovai, atsižvelgus, kad tai – pirmoji jos akistata su Temide, siūlytas pusantrų metų laisvės atėmimas, atidedant šios bausmės vykdymą dvejiems metams ir įpareigojant sumokėti 1500 eurų įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

D. Fedotova

Prokuroras siūlė tenkinti ir V. Vilkausko ieškinį, priteisiant jam solidariai iš D. Fedotovos, E. Jurkyno ir G. Matulevičiaus 150 eurų turtinę žalą ir 5 tūkst. eurų neturtinę. Savo sprendimą nepareikšti tokio ieškinio M. Žemaičiui V. Vilkauskas motyvavo tuo, kad Kukiuko vaidmuo rezgant nusikaltimą prieš jį buvo minimalus.

Teisiamųjų advokatai prašė jų ginamuosius išteisinti, kaip nepadariusius jiems inkriminuojamų nusikaltimų. To paties prašė ir patys teisiamieji.

Nuosprendis priminė sprigtą

Bylą nagrinėjusi Kauno apylinkės teismo teisėja Vaiva Nevardauskienė šių metų kovą pripažino kalta dėl savavaldžiavimo naudojant fizinę ar psichinę prievartą visą ketveriukę.

D. Fedotovai skirtas trijų mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant ją tiek laiko dirbti ar bent užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Anot teisėjos, D. Fedotovai skirta bausmė – švelnesnė negu grėsė, atsižvelgiant į iš esmės nepriekaištingą jos reputaciją. Ir į tai, kad jos padarytą nusikaltimą sąlygojo pažinties su V. Vilkausku rezultatai. Nei iki tol, nei po to ji jokių nusikaltimų nepadarė.

E. Jurkynui, kuris išteisintas dėl V. Vilkausko automobilio apgadinimo, skirtas vienerių metų laisvės atėmimas, atidedant šios bausmės vykdymą vieneriems metams. G. Matulevičiui ir M. Žemaičiui – laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams, taip pat atidedant šios bausmės vykdymą vieneriems metams. Visi įpareigoti bausmės atidėjimo metu dirbti bei neišvykti iš gyvenamosios vietos be leidimo.

D. Fedotovos pagalbininkams taip pat skirtos švelnesnės bausmės už grėsusias, atsižvelgus į ilgai – beveik ketverius metus trukusį teismo procesą bei į tai, kad V. Vilkauskui nebuvo padaryta ilgalaikio pobūdžio sveikatos sutrikimų.

Įžvelgė ir nukentėjusiojo gudravimus

Teismas įvertino ir paties nukentėjusiojo pasirinktą gyvenimo būdą, t. y. į tai, kad jis nebuvo atsitiktine auka.

O E. Jurkynas išteisintas dėl V. Vilkausko automobilio apgadinimo, nes, teismo nuomone, nepadarė šio nusikaltimo. Remtasi M. Žemaičio parodymais teisme. Bet konstatuota, kad nebuvo jokios tyčios – po automobilio apgadinimo ketinta jį suremontuoti, o ne grąžinti apdaužytą V. Vilkauskui.

Tik iš dalies tenkintas ir paties V. Vilkausko ieškinys. Ir tik dėl prašytos neturtinės žalos, priteisiant solidariai iš D. Fedotovos, E. Jurkyno ir G. Matulevičiaus 150 eurų.

V. Vilkauskas

V. Vilkausko ieškinys dėl padarytos esą 150 eurų turtinės žalos – sugadintų džinsinių šortų ir marškinėlių atmestas.

Toks sprendimas priimtas po šių esą per egzekuciją sugadintų V. Vilkausko rūbų apžiūros viename iš teismo posėdžių, kuomet konstatuota, kad jie sugadinti žirklėmis arba peiliu, o tokie įrankiai tada nebuvo naudoti.

Anot teismo, nenustatyta, kad V. Vilkauskui negrąžintas ir pistoletas. Motyvuota tuo, kad teisiamiesiems net nebuvo pareikštas kaltinimas dėl ginklo pagrobimo.

Galutinis teismo verdiktas

Vos paskelbus minėtą nuosprendį, D. Fedotova pareiškė, kad šio nusikaltimo neorganizavo ir nieko nedarė, todėl nuosprendį skųs.

E. Jurkynas su G. Matulevičiumi, prieš nuosprendį teigę, kad tikisi, jog bus išteisinti, atsakyti, ar skųs teismo sprendimą, jeigu šis bus kitoks, tada negalėjo.

Kauno apygardos teismas nagrinėjo tik D. Fedotovos, panašu, kad labiau norėjusios nusikratyti teistumo biografijoje negu nepatenkintos jai skirtos bausmės parodija, ir V. Vilkausko, kuris buvo nepatenkintas per švelniomis bausmėmis savo skriaudikams bei prašė šiuos nubausti ir už pasikėsinimą jį nužudyti, skundus.

Nors apskųsti nuosprendį bandė ir E. Jurkyną bei G. Matulevičių gynęs advokatas, tačiau šio skundai, pražiopsojus apskundimo terminus, buvo atmesti.

D. Fedotovos advokato ir V. Vilkausko skundus nagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Jaliniausko ir Audriaus Meilučio kolegija šiandien paskelbė, kad abu juos atmeta.

Atmetant D. Fedotovos advokato skundą teigta, kad jos argumentai – esą nebendrininkavo su kitais nuteistaisiais, nebuvo su jais Kleboniškio miške, neperdavė jiems piniginio atlygio ir nevartojo prieš bendrą auką psichinės prievartos, vertintini kaip gynybinė taktika, siekiant išvengti gresiančios atsakomybės. O Kauno apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus ištyrė tinkamai ir padarė pagrįstas išvadas dėl jos kaltės.

Šiandien paskelbtoje minėtos teisėjų kolegijos nutartyje konstatuojama ir, kad nėra pagrindo perkvalifikuoti nuteistųjų veiksmus, nes prieš nukentėjusįjį fizinis smurtas naudotas siekiant susigrąžinti ginčijamą skolą, o ne jį nužudyti. Ir bausmės už tai yra skirtos teisingos.

Beje, šiandien paskelbtoje minėtoje Kauno apygardos nutartyje V. Vilkauskas jau turi skliausteliuose ir Leonovo pavardę. O paskelbus šią nutartį, Kauno apylinkės teismo nuosprendis savavaldžiautojams įsiteisėja.

Iškalbinga kompanija

Kaip jau rašyta, kartu su trimis Kauno „berniukais“ teista Danutė Fedotova – buvusi kriminalinės žvalgybos pareigūnė, vėliau įkūrusi kavinę Valstybės saugumo departamento kaimynystėje, kurioje mėgdavo rinktis buvę jos kolegos – policijos veteranai.

Vienas iš kartu su D. Fedotova teistų Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų – prieš keturiolika metų per buitinį konfliktą nušauto jo veterano Algirdo Žemaičio, pravarde Kukas, sūnus Mindaugas. Iš pradžių Kukiukas buvo vežiojamas į teismo posėdžius iš Marijampolės pataisos namų, kur atliko bausmę už eilinį nusikaltimą. Tačiau 2021-ųjų pabaigoje jau buvo paleistas į laisvę lygtinai anksčiau laiko.

Mažiau garsūs M. Žemaičio draugai – Edgaras Jurkynas bei Giedrius Matulevičius prieš teismą stojo nesuimti. Kaip ir D. Fedotovai, kuri, remiantis kaltinamuoju aktu, atsilygino šiems savo bendrininkams už V. Vilkausko pagrobimą bei šiam surengtą egzekuciją 200 eurų ir alaus pakuote, jiems buvo skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Remiantis kaltinamuoju aktu, ne vieną pasiturinčią moterį apgavęs tada dar tik septynis kartus teistas V. Vilkauskas 2018-ųjų rugpjūčio 24-ąją prekybos centro „Savas“ automobilių aikštelėje buvo jėga įsodintas į pagrobėjų automobilį ir nuvežtas į Kleboniškio mišką. Kartu su E. Jurkynu bei G. Matulevičiumi šiame nusikaltime dalyvavo ir D. Fedotova, siekusi susigrąžinti iš V. Vilkausko 40 tūkst. eurų.

D. Fedotova

Rezonansinės bylos šešėlis

Minėta solidi pinigų suma buvo susijusi su D. Fedotovos apiplėšimu, patekusiu į prieš dvejus metus Kauno apygardos teisme baigtą nagrinėti V. Vilkausko bylą dėl naujų šio pagarsėjusio donžuano ir aferisto nusikaltimų, kurią vainikavo naujas jo įkalinimas.

Remiantis pastarosios bylos kaltinamuoju aktu, D. Fedotovos apiplėšimą, per kurį ji neteko 29 tūkst. eurų, organizavo V. Vilkauskas, siūlęs jai pigiau nei rinkos kaina pirkti mobiliuosius telefonus, bet galiausiai pasiuntęs pas ją ginkluotą savo bendrininką – kitą pagarsėjusį Lietuvos sukčių Alfredą Grigutį.

Po šio įvykio D. Fedotova ieškojo pagalbos net pas tuometinį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Vytautą Baką.

Remiantis bylos, pasodinusios į teisiamųjų suolą jau pačią D. Fedotovą, kaltinamuoju aktu, nuvežę už metų po jos apiplėšimo pagrobtą V. Vilkauską į Kleboniškio mišką, jos bendrininkai šį spardė bei daužė kumščiais ir pagaliu. Aukai grasinta ir šaunamuoju ginklu.

Vėliau, atėmus iš V. Vilkausko rankinę „Giorgio Armani“, kurioje liko taip pat nemažai kainuojantis jo mobilusis telefonas bei orinis pistoletas, ir nusegus nuo rankos prabangų laikrodį, jis nuvežtas į vieną Islandijos plento garažą – pas pagrobėjų pažįstamą automobilių meistrą. Šiam liepus tylėti ir nieko nematyti, V. Vilkauskas buvo nuleistas į garaže įrengtą duobę ir ten kurį laiką laikytas. Po to atvežtas į Kauno centrą – Maironio gatvę. Ten prie pagrobėjų prisijungė dar ir M. Žemaitis.

Išdavė pokalbiai telefonu

Nusprendus, kad kol V. Vilkauskas surinks reikalaujamą pinigų sumą, bus „konfiskuotas“ jo automobilis „Volkswagen Phaeton“, dar važiuota į lombardą šį įvertinti. Tačiau konsultantas, sužinojęs, kad šis automobilis registruotas Šiaulių banko vardu, teikti paslaugą atsisakė.

Tada V. Vilkauskui liepta skambinti pažįstamiems ir prašyti pinigų pas juos. Tačiau tik viena moteris perdavė G. Matulevičiui 170 eurų, todėl vėl grįžta prie minties apie V. Vilkausko automobilio, kuris kaltinamajame akte įkainotas 17 tūkst. eurų, „konfiskavimą“. Jis tebestovėjo prekybos centro „Savas“ automobilių aikštelėje, iš kurios buvo pagrobtas jo savininkas.

Vėliau šis automobilis rastas sudaužytas jau minėtame Islandijos plento garaže, kuriame prieš tai buvo laikomas ir V. Vilkauskas. Apsistota ties versija, kad šis „Volkswagen Phaeton“, pristatytas į garažą remontui, buvo suniokotas per nuslėptą eismo įvykį, kurio kaltininkas – ne pats jo savininkas.

Nė vienas iš kaltintųjų savavaldžiavimu ketveriukės ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino. O D. Fedotova iš viso atsisakė duoti parodymus. Tačiau, anot bylą teismui rengusių teisėsaugininkų, kaltinimai D. Fedotovai ir jos bendrininkams buvo grindžiami ne tik V. Vilkausko parodymais, bet ir telefoninių pokalbių įrašais. Tuo metu policija klausėsi su „Agurkiniais“ siejamo M. Žemaičio pokalbių telefonu.

Aukštyn kojomis

V. Vilkauskas, vežiotas į šios bylos posėdžius su antrankiais, nes iš pradžių laukė suimtas jau minėto Kauno apygardos teismo nuosprendžio už naujus nusikaltimus, tarp kurių buvo ir D. Fedotovos apiplėšimas. Šiuo metu jis atlieka už minėtus nusikaltimus jam skirtą keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmę, kurią dar nesėkmingai bandė apskųsti Apeliaciniam teismui.

Atlydėtas konvojaus į vieną iš šios bylos posėdžių ir išvydęs žiniasklaidos fotoobjektyvus, V. Vilkauskas slėpė veidą labiau nei kaltinamieji savavaldžiavus prieš jį. Nors pastaruoju metu apie jį rašyta ir Lietuvos kalėjimų tarnybos interneto svetainėje – kaip apie vienintelio Lietuvoje teatro už grotų sumanytoją ir režisierių. Beje, pirmasis V. Vilkausko Šiaulių tardymo izoliatoriuje pastatytas spektaklis pagal Nikolajaus Gogolio pjesę „Revizorius“ buvo praktiškai apie jį patį.

Po V. Vilkausko kreipimosi 2018-aisiais į teisėsaugą dėl jam surengtos egzekucijos iš pradžių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto prievartavimo. Bet vėliau, paaiškėjus, kad tai, kas įvyko, galėjo būti susiję su nukentėjusiojo bei D. Fedotovos verslo santykiais, tyrimas perkvalifikuotas į savavaldžiavimą, naudojant psichinę ar fizinę prievartą. Už šį nusikaltimą numatytas areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Kaltinamieji sutiko duoti parodymus teismui tik po visų liudytojų apklausos.

D. Fedotova proceso dalyviams juos pateikė raštu, suguldytus į 13 lapų. Tačiau, kai juos perskaitė, paaiškėjo, kad didžioji dalis jos parodymų susiję su bylon sugulusių įvykių priešistore – santykiais su V. Vilkausku ir, kiek šis buvo jai skolingas. Pareikšto kaltinimo savavaldžiavimu D. Fedotova nepripažino. Esą nėra tokia kvaila, kad vienu metu samdytų „berniukus“, kad šie „išmuštų“ iš V. Vilkausko skolą, ir kreiptųsi pagalbos į policiją siekiant ją atgauti.

D. Fedotova tikino nieko nesamdžiusi, juo labiau nežadėjusi niekam pinigų už padėjimą atsiimti skolą. Ir net nebuvusi Kleboniškio miške, kai, V. Vilkausko teigimu, kiti teisiamieji surengė jam egzekuciją.

V. Vilkauskas ir D. Fedotova

Priešpriešinė versija

E. Jurkynas su G. Matulevičiumi teigė, kad D. Fedotova tada miške buvo. Atvyko į Kleboniškį iš Vilniaus – po to, kai jai paskambino pats V. Vilkauskas, inscenizavęs šį spektaklį. O to jis ėmėsi, neapsikentęs D. Fedotovos grasinimų, kad ši, neatgaudama skolos, kreipsis į policiją. Ir nusprendęs jai parodyti, kad iš jo skolos reikalauja ir daug rimtesni veikėjai.

Anot E. Jurkyno ir G. Matulevičiaus, tądien jie buvo susitikę su V. Vilkausku dėl eilinių darbinių reikalų – aptarti galimą cigarečių kontrabandą. Ir šiam reikalui nepavykus, V. Vilkauskas pasiūlė jiems kitą būdą užsidirbti, už spektaklio prieš D. Fedotovą surengimą žadėdamas po 2 tūkst. eurų.

Kai V. Vilkauskas šiai paskambino, tada jie ir aptarė visą šios inscenizacijos scenarijų, sėdėdami Kleboniškio parke ant suoliuko ir belaukdami, kol D. Fedotova atvyks iš Vilniaus. Tada V. Vilkauskas davęs ir orinį šautuvą, kuriuo, D. Fedotovai atvykus, reikės jam grasinti. Buvo sutarta su E. Jurkynu ir, kad šis praskels V. Vilkauskui pagaliu pakaušį. Nesmarkiai, tačiau, kad bėgtų kraujas.

Ir panašu, kad tai, ką išvydo atvykus, D. Fedotovai padarė įspūdį, nes po 15 minučių ji išvažiavo. Tik pakalbėjusi su V. Vilkausku apie savo skolą ir neprašiusi užvažiuoti šiam kartą kitą ir už ją.

E. Jurkynas su G. Matulevičiumi teigė sugebėję D. Fedotovą įtikinti ne tik egzekucijos tikrumu, bet ir tuo, kad jei ši kreipsis į policiją, tai pinigų neatgaus nei ji, nei jie.

Tačiau E. Jurkynas su G. Matulevičiumi tikino, kad M. Žemaitis su šiuo spektakliu Kleboniškyje neturi nieko bendro. Tik tiek, kad supažindino E. Jurkyną su D. Fedotova. Beje, tada, kai jie lankėsi jau minėtoje šios kavinėje, įsikūrusioje Valstybės saugumo departamento kaimynystėje.

Nepripažino jam pareikšto kaltinimo dėl savavaldžiavimo ir M. Žemaitis, taip pat neigęs turintis kokį nors ryšį su šia istorija. Esą prisijungė prie E. Jurkyno ir G. Matulevičiaus jau po įvykių Kleboniškio miške, kai šie pakvietė jį po visko pasivažinėti. Be to, M. Žemaitis tikino, tiesa, painiodamasis datose, kad jis sudaužė V. Vilkausko automobilį, atsitrenkdamas su šiuo į kelio bordiūrą. Nors svetimo turto sugadinimu, už ką papildomai grėsė viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba jos atėmimas iki dvejų metų, šioje byloje, remiantis ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų duomenimis, buvo kaltintas E. Jurkynas.

E. Jurkynas ir G. Matulevičius (užsidengę veidus)

Siūlytos skirtingos bausmės

Kaltinimą šioje byloje palaikęs prokuroras įrodinėjo, kad D. Fedotovos, E. Jurkyno ir G. Matulevičiaus parodymai tėra gynybinės jų versijos, siekiant išvengti gresiančios atsakomybės. Ir meluoja jie visi. Teisingi ir pagrįsti bylos medžiaga tik nukentėjusiojo V. Vilkausko parodymai.

E. Jurkynui, G. Matulevičiui ir M. Žemaičiui, kuris, bylos duomenimis, nors ir nedalyvavo egzekucijoje Kleboniškio miške, tačiau vėliau prisidėjo prie pirmųjų dviejų savavaldžiavimo, paėmęs V. Vilkausko automobilio raktelius bei dokumentus, ir reikalaudamas šį „užstatyti“, prokuroras pasiūlė dvejų metų įkalinimą. Tačiau, konstatuodamas, kad E. Jurkynas su G. Matulevičiuni dar nėra atlikę 2020-ųjų sausį Marijampolės teismo jiems skirtos lygtinio laisvės atėmimo bausmės už vagystes, prokuroras siūlė šių likutį subendrinti su jo siūloma bausme. Ir skirti E. Jurkynui su G. Matulevičiumi galutinę trejų metų laisvės atėmimo bausmę. O, kadangi M. Žemaitis, kuriam Marijampolės teismas tada buvo skyręs tokią pačią bausmę, vėliau padarė dar vieną nusikaltimą ir pateko už grotų, laikyti, kad siūlomą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę už savavaldžiavimą jis jau yra atlikęs.

D. Fedotovai, atsižvelgus, kad tai – pirmoji jos akistata su Temide, siūlytas pusantrų metų laisvės atėmimas, atidedant šios bausmės vykdymą dvejiems metams ir įpareigojant sumokėti 1500 eurų įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Prokuroras siūlė tenkinti ir V. Vilkausko ieškinį, priteisiant jam solidariai iš D. Fedotovos, E. Jurkyno ir G. Matulevičiaus 150 eurų turtinę žalą ir 5 tūkst. eurų neturtinę, kuri dar vadinama moraliniu atlygiu. Savo sprendimą nepareikšti tokio ieškinio M. Žemaičiui V. Vilkauskas motyvavo tuo, kad Kukiuko vaidmuo rezgant nusikaltimą prieš jį buvo minimalus.

Teisiamųjų advokatai prašė teismo jų ginamuosius išteisinti, kaip nepadariusius jiems inkriminuojamų nusikaltimų. To paties prašė ir patys teisiamieji.

Išlipo beveik sausi

Bylą nagrinėjusi teisėja Vaiva Nevardauskienė penktadienį pripažino kalta dėl savavaldžiavimo naudojant fizinę ar psichinę prievartą visą ketveriukę.

Į nuosprendžio paskelbimą neatvyko tik G. Matulevičius. D. Fedotova, kaip įprasta, klausėsi jo nuotoliniu būdu iš Vilniaus.

D. Fedotovai skirtas trijų mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant ją tiek laiko dirbti ar bent užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Anot teisėjos, D. Fedotovai skirta bausmė – švelnesnė negu grėsė, atsižvelgiant į iš esmės nepriekaištingą jos reputaciją. Ir į tai, kad jos padarytą nusikaltimą sąlygojo pažinties su V. Vilkausku rezultatai. Nei iki tol, nei po to ji jokių nusikaltimų nepadarė.

E. Jurkynui, kuris išteisintas dėl V. Vilkausko automobilio apgadinimo, skirtas vienerių metų laisvės atėmimas, atidedant šios bausmės vykdymą vieneriems metams. G. Matulevičiui ir M. Žemaičiui – laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams, taip pat atidedant šios bausmės vykdymą vieneriems metams. Visiems trims į skirtą laisvės atėmimo laiką įskaičiuotas ir septynių dienų suėmimas, pradėjus ikiteisminį tyrimą. Visi įpareigoti ir bausmės atidėjimo metu dirbti bei neišvykti iš gyvenamosios vietos be leidimo.

D. Fedotovos pagalbininkams taip pat skirtos švelnesnės bausmės už grėsusias, atsižvelgus į ilgai trukusį teismo procesą bei į tai, kad V. Vilkauskui nebuvo padaryta ilgalaikio pobūdžio sveikatos sutrikimų. Be to, teismas įvertino ir paties nukentėjusiojo pasirinktą gyvenimo būdą, t. y. į tai, kad jis nebuvo atsitiktine auka.

O E. Jurkynas išteisintas dėl V. Vilkausko automobilio apgadinimo, nes, teismo nuomone, nepadarė šio nusikaltimo. Remtasi M. Žemaičio parodymais teisme. Bet konstatuota, kad nebuvo jokios tyčios – po automobilio apgadinimo ketinta jį suremontuoti, o ne grąžinti apdaužytą V. Vilkauskui.

Tik iš dalies tenkintas ir paties V. Vilkausko ieškinys. Ir tik dėl prašytos neturtinės žalos, priteisiant solidariai iš D. Fedotovos, E. Jurkyno ir G. Matulevičiaus 150 eurų. V. Vilkausko ieškinys dėl padarytos esą 150 eurų turtinės žalos – sugadintų džinsinių šortų ir marškinėlių atmestas. Toks sprendimas priimtas po šių esą per egzekuciją sugadintų V. Vilkausko rūbų apžiūros viename iš teismo posėdžių, kuomet konstatuota, kad jie sugadinti žirklėmis arba peiliu, o tokie įrankiai tada nebuvo naudoti.

M. Žemaitis

Anot teismo, nenustatyta, kad V. Vilkauskui negrąžintas ir pistoletas. Motyvuota tuo, kad teisiamiesiems net nebuvo pareikštas kaltinimas dėl ginklo pagrobimo.

Paskelbus nuosprendį vėl aktyviausiai reiškėsi D. Fedotova, pareiškusi iš ekrano, kad šio nusikaltimo neorganizavo ir nieko nedarė, todėl nuosprendį skųs. E. Jurkynas su G. Matulevičiumi, prieš nuosprendį teigę, kad tikisi, jog bus išteisinti, atsakyti, ar skųs teismo sprendimą, negalėjo. „Dar turime laiko pagalvoti“, – teigė jie per daug nenuliūdusiais veidais. Prokuroras taip pat buvo panašios nuomonės.

Iškalbinga kompanija

Kaip jau rašyta, kartu su trimis Kauno „berniukais“ savavaldžiavimu kaltinama Danutė Fedotova – buvusi kriminalinės žvalgybos pareigūnė, vėliau įkūrusi kavinę Valstybės saugumo departamento kaimynystėje, kurioje mėgdavo rinktis buvę jos kolegos – policijos veteranai.

Vienas iš kartu su D. Fedotova teisiamų Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų – beveik prieš trylika metų per buitinį konfliktą nušauto jo veterano Algirdo Žemaičio, pravarde Kukas, sūnus Mindaugas. Iš pradžių Kukiukas buvo vežiojamas į teismo posėdžius iš Marijampolės pataisos namų, kur atliko bausmę už eilinį nusikaltimą. Tačiau 2021-ųjų pabaigoje jau buvo paleistas į laisvę lygtinai anksčiau laiko.

Mažiau garsūs M. Žemaičio draugai – Edgaras Jurkynas bei Giedrius Matulevičius prieš teismą stojo nesuimti. Kaip ir D. Fedotovai, kuri, remiantis kaltinamuoju aktu, atsilygino šiems savo bendrininkams už V. Vilkausko pagrobimą bei šiam surengtą egzekuciją 200 eurų ir alaus pakuote, jiems buvo skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

E. Jurkynas ir G. Matulevičius (užsidengę veidus)

Remiantis kaltinamuoju aktu, ne vieną pasiturinčią moterį apgavęs tada dar tik septynis kartus teistas V. Vilkauskas 2018-ųjų rugpjūčio 24-ąją prekybos centro „Savas“ automobilių aikštelėje buvo jėga įsodintas į pagrobėjų automobilį ir nuvežtas į Kleboniškio mišką. Kartu su E. Jurkynu bei G. Matulevičiumi šiame nusikaltime dalyvavo ir D. Fedotova, siekusi susigrąžinti iš V. Vilkausko 40 tūkst. eurų.

Garsios bylos šešėlis

Minėta solidi pinigų suma buvo susijusi su D. Fedotovos apiplėšimu, patekusiu į beveik prieš dvejus metus Kauno apygardos teisme baigta nagrinėti V. Vilkausko byla dėl naujų šio pagarsėjusio donžuano ir aferisto nusikaltimų, kurią vainikavo naujas jo įkalinimas.

Remiantis pastarosios bylos kaltinamuoju aktu, D. Fedotovos apiplėšimą, per kurį ji neteko 29 tūkst. eurų, organizavo V. Vilkauskas, siūlęs jai pigiau nei rinkos kaina pirkti mobiliuosius telefonus, bet galiausiai pasiuntęs pas ją ginkluotą savo bendrininką – kitą pagarsėjusį Lietuvos sukčių Alfredą Grigutį.

Po šio įvykio D. Fedotova ieškojo pagalbos net pas tuometinį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Vytautą Baką.

Remiantis bylos, pasodinusios į teisiamųjų suolą jau pačią D. Fedotovą, kaltinamuoju aktu, nuvežę už metų po jos apiplėšimo pagrobtą V. Vilkauską į Kleboniškio mišką, jos bendrininkai šį spardė bei daužė kumščiais ir pagaliu. Aukai grasinta ir šaunamuoju ginklu.

Vėliau, atėmus iš V. Vilkausko rankinę „Giorgio Armani“, kurioje liko taip pat nemažai kainuojantis jo mobilusis telefonas bei orinis pistoletas, ir nusegus nuo rankos prabangų laikrodį, jis nuvežtas į

vieną Islandijos plento garažą – pas pagrobėjų pažįstamą automobilių meistrą. Šiam liepus tylėti ir nieko nematyti, V. Vilkauskas buvo nuleistas į garaže įrengtą duobę ir ten kurį laiką laikytas. Po to atvežtas į Kauno centrą – Maironio gatvę, kurioje, beje, įsikūrusi Kauno apylinkės prokuratūra, ir ten prie pagrobėjų prisijungė dar ir M. Žemaitis.

Įkalčių pakanka?

Nusprendus, kad kol V. Vilkauskas surinks reikalaujamą pinigų sumą, bus „konfiskuotas“ jo automobilis „Volkswagen Phaeton“, dar važiuota į lombardą šį įvertinti. Tačiau konsultantas, sužinojęs, kad šis automobilis registruotas Šiaulių banko vardu, teikti paslaugą atsisakė.

Tada V. Vilkauskui liepta skambinti pažįstamiems ir prašyti pinigų pas juos. Tačiau tik viena moteris perdavė G. Matulevičiui 170 eurų, todėl vėl grįžta prie minties apie V. Vilkausko automobilio, kuris kaltinamajame akte įkainotas 17 tūkst. eurų, „konfiskavimą“. Jis tebestovėjo prekybos centro „Savas“ automobilių aikštelėje, iš kurios buvo pagrobtas V. Vilkauskas.

Vėliau šis automobilis rastas sudaužytas jau minėtame Islandijos plento garaže, kuriame prieš tai buvo laikomas ir V. Vilkauskas. Apsistota ties versija, kad šis „Volkswagen Phaeton“, pristatytas į garažą remontui, buvo suniokotas per nuslėptą eismo įvykį, kurio kaltininkas – ne pats jo savininkas.

Nė vienas iš kaltinamųjų savavaldžiavimu ketveriukės ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino. O D. Fedotova iš viso atsisakė duoti parodymus. Tačiau, anot bylą teismui rengusių teisėsaugininkų, kaltinimai D. Fedotovai ir jos bendrininkams grindžiami ne tik V. Vilkausko parodymais, bet ir telefoninių pokalbių įrašais. Tuo metu policija klausėsi su „Agurkiniais“ siejamo M. Žemaičio pokalbių telefonu.

V. Vilkauskas ir D. Fedotova

Aukštyn kojomis

V. Vilkauskas, vežiotas į šios bylos posėdžius su antrankiais, nes iš pradžių laukė suimtas jau minėto Kauno apygardos teismo nuosprendžio už naujus nusikaltimus, tarp kurių buvo ir D. Fedotovos apiplėšimas, o šiuo metu atlieka už juos skirtą keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmę, kurią dar nesėkmingai bandė apskųsti Apeliaciniam teismui.

Atlydėtas konvojaus į vieną iš šios bylos posėdžių ir išvydęs žiniasklaidos fotoobjektyvus, V. Vilkauskas slėpė veidą labiau nei kaltinamieji savavaldžiavus prieš jį. Nors pastaruoju metu apie jį rašoma ir Kalėjimų departamento interneto svetainėje – kaip apie vienintelio Lietuvoje teatro už grotų sumanytoją ir režisierių. Beje, pirmasis V. Vilkausko Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kuriame jis atlieka bausmę, pastatytas spektaklis pagal Nikolajaus Gogolio pjesę „Revizorius“ buvo praktiškai apie jį patį.

O 2018-aisiais po V. Vilkausko kreipimosi į teisėsaugą dėl jam surengtos egzekucijos iš pradžių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto prievartavimo. Bet vėliau, paaiškėjus, kad tai, kas įvyko, galėjo būti susiję su nukentėjusiojo bei D. Fedotovos verslo santykiais, tyrimas perkvalifikuotas į savavaldžiavimą, naudojant psichinę ar fizinę prievartą. Už šį nusikaltimą gresia areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Kaltinamieji sutiko duoti parodymus teismui tik po visų liudytojų apklausos.

D. Fedotova proceso dalyviams juos pateikė raštu, suguldytus į 13 lapų. Tačiau, kai juos perskaitė, paaiškėjo, kad didžioji dalis jos parodymų susiję su bylon sugulusių įvykių priešistore – santykiais su V. Vilkausku ir, kiek šis buvo jai skolingas. O dėl pareikšto kaltinimo savavaldžiavimu D. Fedotova viską neigė. Esą nėra tokia kvaila, kad vienu metu samdytų "berniukus", kad šie "išmuštų" iš V. Vilkausko skolą, ir kreiptųsi pagalbos į policiją siekiant ją atgauti.

D. Fedotova tikino nieko nesamdžiusi, juo labiau nežadėjusi niekam pinigų už padėjimą atsiimti skolą. Ir net nebuvusi Kleboniškio miške, kai, V. Vilkausko teigimu, kiti teisiamieji surengė jam egzekuciją.

Priešpriešinė versija

E. Jurkynas su G. Matulevičiumi teigė, kad D. Fedotova tada miške buvo. Atvyko į Kleboniškį iš Vilniaus – po to, kai jai paskambino pats V. Vilkauskas, inscenizavęs visą šį spektaklį. O to jis ėmėsi, neapsikentęs D. Fedotovos grasinimų, kad ši, neatgaudama skolos, kreipsis į policiją. Ir nusprendęs jai parodyti, kad iš jo skolos reikalauja ir daug rimtesni veikėjai.

Anot E. Jurkyno ir G. Matulevičiaus, tądien jie buvo susitikę su V. Vilkausku dėl eilinių darbinių reikalų – aptarti galimą cigarečių kontrabandą. Ir šiam reikalui nepavykus, V. Vilkauskas pasiūlė jiems kitą būdą užsidirbti, už spektaklio prieš D. Fedotovą surengimą žadėdamas po 2 tūkst. eurų.

Kai V. Vilkauskas šiai paskambino, tada jie ir aptarė visą šios inscenizacijos scenarijų, sėdėdami Kleboniškio parke ant suoliuko ir belaukdami, kol D. Fedotova atvyks iš Vilniaus. Tada V. Vilkauskas davęs ir orinį šautuvą, kuriuo, D. Fedotovai atvykus, reikės jam grasinti. Buvo sutarta su E. Jurkynu ir, kad šis praskels V. Vilkauskui pagaliu pakaušį. Nesmarkiai, tačiau, kad bėgtų kraujas.

Ir panašu, kad tai, ką išvydo atvykus, D. Fedotovai padarė įspūdį, nes po 15 minučių ji išvažiavo. Tik pakalbėjusi su V. Vilkausku apie savo skolą ir neprašiusi užvažiuoti šiam kartą kitą ir už ją.

E. Jurkynas su G. Matulevičiumi teigė sugebėję D. Fedotovą įtikinti ne tik egzekucijos tikrumu, bet ir tuo, kad jei ši kreipsis į policiją, tai pinigų neatgaus nei ji, nei jie.

Tačiau E. Jurkynas su G. Matulevičiumi tikino, kad M. Žemaitis su šiuo spektakliu Kleboniškyje neturi nieko bendro. Tik tiek, kad supažindino E. Jurkyną su D. Fedotova. Beje, tada, kai jie lankėsi jau minėtoje šios kavinėje, įsikūrusioje Valstybės saugumo departamento kaimynystėje.

D. Fedotova

Nepripažino jam pareikšto kaltinimo dėl savavaldžiavimo ir M. Žemaitis, taip pat neigęs turintis kokį nors ryšį su šia istorija. Esą prisijungė prie E. Jurkyno ir G. Matulevičiaus jau po įvykių Kleboniškio miške, kai šie pakvietė jį po visko pasivažinėti. Be to, M. Žemaitis tikino, tiesa, painiodamasis datose, kad jis sudaužė V. Vilkausko automobilį, atsitrenkdamas su šiuo į kelio bordiūrą. Nors svetimo turto sugadinimu, už ką papildomai gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba jos atėmimas iki dvejų metų, šioje byloje, remiantis ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų duomenimis, yra kaltinamas E. Jurkynas.

Meluoja visi?

Kaltinimą šioje byloje palaikęs prokuroras šiandien teismui įrodinėjo, kad D. Fedotovos, E. Jurkyno ir G. Matulevičiaus parodymai tėra gynybinės jų versijos, siekiant išvengti gresiančios atsakomybės. Meluoja jie visi. Teisingi ir pagrįsti bylos medžiaga tik nukentėjusiojo V. Vilkausko parodymai.

E. Jurkynui, G. Matulevičiui ir M. Žemaičiui, kuris, bylos duomenimis, nors ir nedalyvavo egzekucijoje Kleboniškio miške, tačiau vėliau prisidėjo prie pirmųjų dviejų savavaldžiavimo, paėmęs V. Vilkausko automobilio raktelius bei dokumentus, ir reikalaudamas šį „užstatyti“, prokuroras pasiūlė dvejų metų įkalinimą. Tačiau, konstatuodamas, kad E. Jurkynas su G. Matulevičiuni dar nėra atlikę 2020-ųjų sausį Marijampolės teismo jiems skirtos lygtinio laisvės atėmimo bausmės už vagystes, prokuroras siūlė šių likutį subendrinti su jo siūloma bausme. Ir skirti E. Jurkynui su G. Matulevičiumi galutinę trejų metų laisvės atėmimo bausmę. O, kadangi M. Žemaitis, kuriam Marijampolės teismas tada buvo skyręs tokią pačią bausmę, vėliau padarė dar vieną nusikaltimą ir pateko už grotų, laikyti, kad siūlomą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę už savavaldžiavimą jis jau yra atlikęs.

D. Fedotovai, atsižvelgus, kad tai – pirmoji jos akistata su Temide, pasiūlytas pusantrų metų laisvės atėmimas, atidedant šios bausmės vykdymą dvejiems metams ir įpareigojant sumokėti 1500 eurų įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Prokuroras siūlė tenkinti ir V. Vilkausko ieškinį priteisti solidariai iš D. Fedotovos, E. Jurkyno ir G. Matulevičiaus jam padarytą 150 eurų turtinę žalą ir 5 tūkst. eurų neturtinę, kuri dar vadinama moraliniu atlygiu. Savo sprendimą nepareikšti tokio ieškinio M. Žemaičiui V. Vilkauskas motyvavo tuo, kad Kukiuko vaidmuo rezgant nusikaltimą prieš jį buvo minimalus.

Kitas šios šokiruojančios bylos posėdis, kuriame savo baigiamąsias kalbas sakys teisiamųjų advokatai, numatytas jau tik kitais metais.

Iškalbinga kompanija

Kartu su trimis Kauno gaujų atstovais teisiama Danutė Fedotova – buvusi kriminalinės žvalgybos pareigūnė,  įkūrusi kavinę Valstybės saugumo departamento kaimynystėje, kurioje mėgdavo rinktis buvę jos kolegos – policijos veteranai.

Vienas iš minėtų Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų – prieš trylika metų per buitinį konfliktą nušauto jo veterano Algirdo Žemaičio, pravarde Kukas, sūnus Mindaugas. Iš pradžių Kukiukas buvo vežiojamas į šios bylos posėdžius teisme iš Marijampolės pataisos namų, kur atliko 2019-ųjų pabaigoje jam skirtą bausmę už eilinį nusikaltimą. Tačiau 2021-ųjų pabaigoje jau buvo paleistas į laisvę anksčiau laiko.

Mažiau garsūs M.Žemaičio draugai – Edgaras Jurkynas ir Giedrius Matulevičius prieš teismą stojo nesuimti. Kaip ir D.Fedotovai, kuri, remiantis kaltinamuoju aktu, atsilygino šiems savo bendrininkams už V.Vilkausko pagrobimą ir šiam surengtą egzekuciją 200 eurų ir alaus pakuote. Visiems jiems buvo skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Viktoras Vilkauskas/Vilmanto Raupelio nuotr.

Remiantis kaltinamuoju aktu, ne vieną pasiturinčią moterį apgavęs tada dar tik septynis kartus teistas V.Vilkauskas 2018 m. rugpjūčio 24 d. prekybos centro „Savas“ automobilių aikštelėje buvo jėga įsodintas į pagrobėjų automobilį ir nuvežtas į Kleboniškio mišką. Kartu su E.Jurkynu ir G.Matulevičiumi šiame nusikaltime dalyvavo ir D.Fedotova, siekusi susigrąžinti iš V.Vilkausko 40 tūkst. eurų.

Garsios bylos šešėlis

Ši solidi pinigų suma buvo susijusi su D.Fedotovos apiplėšimu, patekusiu į daugiau kaip prieš pusantrų metų Kauno apygardos teisme baigtą nagrinėti V.Vilkausko bylą dėl naujų šio pagarsėjusio donžuano ir aferisto nusikaltimų.

Remiantis šios bylos kaltinamuoju aktu, D.Fedotovos apiplėšimą, per kurį ji neteko 29 tūkst. eurų, organizavo V.Vilkauskas. Jis pasiūlė jai pigiau nei rinkos kaina pirkti mobiliojo ryšio telefonus, bet galiausiai pasiuntė pas ją ginkluotą savo bendrininką – kitą pagarsėjusį Lietuvos sukčių Alfredą Grigutį.

E.Jurkynas su G.Matulevičiumi teigė sugebėję D.Fedotovą įtikinti ne tik egzekucijos tikrumu, bet ir tuo, kad, jei ši kreipsis į policiją, pinigų neatgaus nei ji, nei jie.

Po šio įvykio D.Fedotova ieškojo pagalbos net pas tuometį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Vytautą Baką.

Remiantis bylos, pasodinusios į teisiamųjų suolą jau pačią D.Fedotovą, kaltinamuoju aktu, praėjus metams po jos apiplėšimo, nuvežę pagrobtą V.Vilkauską į Kleboniškio mišką, D.Fedotovos bendrininkai jį spardė, daužė kumščiais ir pagaliu. Aukai grasinta ir šaunamuoju ginklu.

Vėliau, atėmus iš V.Vilkausko vardinę rankinę, kurioje liko taip pat nemažai kainuojantis jo mobilusis telefonas ir orinis pistoletas, ir nusegus nuo pagrobtojo rankos prabangų laikrodį, jis nuvežtas į vieną Islandijos plente esantį garažą – pas pagrobėjų pažįstamą automobilių meistrą. Šiam liepus tylėti ir nieko nematyti, V.Vilkauskas buvo nuleistas į garaže įrengtą duobę ir ten kurį laiką laikytas. Vėliau atvežtas į Kauno centrą – Maironio gatvę, kur prie pagrobėjų prisijungė dar ir M.Žemaitis.

Įkalčių pakanka?

Nusprendus, kol V.Vilkauskas surinks reikalaujamą pinigų sumą, bus konfiskuotas jo automobilis „Volkswagen Phaeton“, dar važiuota į lombardą šio įvertinti. Tačiau konsultantas, sužinojęs, kad šis automobilis registruotas Šiaulių banko vardu, teikti paslaugą atsisakė.

Tada V.Vilkauskui liepta skambinti pažįstamiems ir prašyti pinigų. Tačiau tik viena moteris perdavė G.Matulevičiui 170 eurų, todėl vėl grįžta prie minties apie V.Vilkausko automobilio atėmimą. Kaltinamajame akte ši transporto priemonė įkainota 17 tūkst. eurų. Jis tebestovėjo prekybos centro „Savas“ automobilių aikštelėje, iš kurios buvo pagrobtas V.Vilkauskas.

Vėliau šis automobilis rastas sudaužytas Islandijos plente esančiame garaže, kur buvo laikomas ir V.Vilkauskas. Apsistota prie versijos, kad šis „Volkswagen Phaeton“ buvo suniokotas per kažkokį mįslingą eismo įvykį, kurio kaltininkas – ne pats jo savininkas.

Nė vienas iš ketverto, kaltinamo savavaldžiavimu, ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino. D.Fedotova iš viso atsisakė duoti parodymus.

Anot bylą teismui rengusių teisėsaugininkų, kaltinimai D.Fedotovai ir jos bendrininkams grindžiami ne tik V.Vilkausko parodymais, bet ir telefoninių pokalbių įrašais. Tuo metu policija klausėsi su „Agurkiniais“ siejamo M.Žemaičio pokalbių.

Aukštyn kojomis

V.Vilkauskas į šios bylos posėdžius buvo vežiojamas surakintas antrankiais, nes iš pradžių buvo suimtas ir laukė Kauno apygardos teismo nuosprendžio už naujus nusikaltimus, tarp kurių buvo ir D.Fedotovos apiplėšimas: šiuo metu jis atlieka už juos skirtą keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmę, kurią dar nesėkmingai bandė apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Atlydėtas konvojaus į vieną iš D.Fedotovos ir jos bendrininkų bylos posėdžių ir išvydęs žiniasklaidos fotoobjektyvus, V.Vilkauskas slėpė veidą labiau nei kaltinamieji savavaldžiavu. Davęs parodymus, jis prašė leisti daugiau šiame teismo procese nedalyvauti. Tačiau šis V.Vilkausko prašymas buvo atmestas.

Gana neįprastą nukentėjusiojo statusą turintis V.Vilkauskas jokio ieškinio teisiamiesiems nepareiškė. Be to, pranešė policijai apie šį įvykį tik po kurio laiko.

Iš pradžių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto prievartavimo. Tačiau vėliau, paaiškėjus, kad tai, kas įvyko, galėjo būti susiję su nukentėjusiojo ir D.Fedotovos verslo santykiais, tyrimas perkvalifikuotas į savavaldžiavimą, naudojant psichinę ar fizinę prievartą. Už šį nusikaltimą gresia areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Ėjimas: D.Fedotova pati pasikvietė žiniasklaidą į Kauno apylinkės teisme nagrinėjamą jos bylą. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Kas meluoja?

Kaltinamieji sutiko duoti parodymus teismui tik po visų liudytojų apklausos.

D.Fedotova proceso dalyviams juos pateikė raštu (surašyta apie 20 lapų). Tačiau paaiškėjo, kad didžioji dalis jos parodymų susiję su bylos įvykių priešistore, t. y.  santykiais su V.Vilkausku, kiek šis buvo jai skolingas. Pareikštus kaltinimus savavaldžiavimu D.Fedotova neigė. Esą ji nėra tokia kvaila, kad vienu metu samdytų „berniukus“, kad šie išmuštų iš V.Vilkausko skolą, ir kreiptųsi pagalbos į policiją, siekdama ją atgauti.

D.Fedotova tikino nieko nesamdžiusi, juo labiau nežadėjusi niekam pinigų už pagalbą atsiimti skolą. Ji net nebuvo Kleboniškio miške, kai, V.Vilkausko teigimu, kiti teisiamieji surengė jam egzekuciją.

E.Jurkynas su G.Matulevičiumi teigė, kad D.Fedotova tada miške buvo. Atvyko į Kleboniškį iš Vilniaus, kai jai paskambino pats V.Vilkauskas, esą inscenizavęs visą šį spektaklį. To jis ėmėsi, neapsikentęs D.Fedotovos grasinimų, kad ši, neatgaudama skolos, kreipsis į policiją. Nusprendęs jai parodyti, kad iš jo skolos reikalauja ir daug rimtesni veikėjai.

Priešpriešinė versija

Anot E.Jurkyno ir G.Matulevičiaus, tądien jie buvo susitikę su V.Vilkausku dėl eilinių darbinių reikalų –  aptarti galimos cigarečių kontrabandos. Šiam reikalui nepavykus, V.Vilkauskas pasiūlė jiems kitą būdą užsidirbti: už spektaklio D.Fedotovai surengimą žadėjo po 2 tūkst. eurų.

Kai V.Vilkauskas jai paskambino, tada jie ir aptarė visą šios inscenizacijos scenarijų, sėdėdami Kleboniškio parke ant suoliuko ir belaukdami, kol D.Fedotova atvyks iš Vilniaus. Tada V.Vilkauskas davęs ir orinį šautuvą, kuriuo, B.Fedotovai atvykus, reikės jam grasinti. Buvo sutarta su E.Jurkynu, kad šis praskels V.Vilkauskui pagaliu pakaušį. Nesmarkiai, tačiau, kad bėgtų kraujas.

Atrodo, tai, ką išvydo atvykusi D.Fedotova, padarė įspūdį, nes po 15 min. ji išvažiavo: tik pakalbėjo su V.Vilkausku apie savo skolą ir neprašė užvažiuoti šiam kartą kitą ir už ją.

E.Jurkynas su G.Matulevičiumi teigė sugebėję D.Fedotovą įtikinti ne tik egzekucijos tikrumu, bet ir tuo, jei ši kreipsis į policiją, pinigų neatgaus nei ji, nei jie.

E.Jurkynas su G.Matulevičiumi tikino, kad M.Žemaitis su šiuo spektakliu Kleboniškyje neturi nieko bendro. Jie susiję tik tiek, kad supažindino E.Jurkyną su D.Fedotova. Beje, tada, kai jie lankėsi jau minėtoje šios kavinėje, įsikūrusioje Valstybės saugumo departamento kaimynystėje, kurioje mėgdavo rinktis buvę jos kolegos – policijos veteranai.

Prisiėmė kaltę ir dingo

Nepripažino jam pareikšto kaltinimo dėl savavaldžiavimo ir M.Žemaitis, jis taip pat neigė turintis ryšį su šia istorija. Esą prisijungė prie E.Jurkyno ir G.Matulevičiaus jau po įvykių Kleboniškio miške, kai šie pakvietė jį po visko pasivažinėti.

Be to, M.Žemaitis tikino, kad sudaužė V.Vilkausko automobilį, atsitrenkęs į kelkraštį. Nors svetimo turto sugadinimu, už tai papildomai gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba jos atėmimas iki dvejų metų, šioje byloje, remiantis ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų duomenimis, yra kaltinamas E.Jurkynas.

Ketvirtadienį šioje jau daugiau kaip trejus metus Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje ne pirmą kartą bandyta pradėti baigiamąsias kalbas. Tačiau posėdyje nepasirodė M.Žemaitis: jo advokatas teigė, kad jo ginamajam neįmanoma prisiskambinti nuo trečiadienio, nes telefonas išjungtas.

Teisėjai pasiteiravus prokuroro, ką jis siūlo daryti toliau, šis teigė, kad nepagarbą teismui parodęs M.Žemaitis į kitą posėdį turėtų būti atvesdintas prievarta. Prokurorui pritarė ir V.Vilkauskui, kuris kategoriškai atsisakė dalyvauti šios bylos baigiamosiose kalbose, skirta valstybės advokatė. Ji piktinosi, kad jos planus, kad kuo greičiau baigtųsi ši byla, žludo ir M.Žemaitis, ir D.Fedotova, pastaruoju metu dalyvaujanti teismo posėdžiuose tik nuotoliniu būdu.

Istorija: anksčiau M.Žemaitis buvo vežiojamas į teismo posėdžius iš Marijampolės pataisos namų, iš jų paleistas anksčiau laiko. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Tačiau teisiamųjų advokatai ragino teisėją nepriimti sprendimų, kol nepaaiškės, kas atsitiko M.Žemaičiui. Tačiau nuo prievartinio atvesdinimo į kitą posėdį bent laikinai jį išgelbėjo E.Jurkynas: jis  pareiškė, kad kol kas niekam nereikia nieko daryti, nes jis pats per kelias artimiausias dienas susiras M.Žemaitį ir kitame posėdyje jau bus galima sakyti baigiamąsias kalbas.

Po tokio E.Jurkyno pareiškimo teisėja priėmė sprendimą artimiausias kelias dienas dar pabandyti susisiekti su M.Žemaičiu byloje esančiu jo mobiliuoju telefonu arba elektroniniu paštu. Jeigu tai nepavyks –  spręsti dėl prievartinio jo atvesdinimo į kitą posėdį.

Iškalbinga kompanija

Kartu su trimis Kauno „berniukais“ savavaldžiavimu kaltinama Danutė Fedotova – buvusi kriminalinės žvalgybos pareigūnė, šiandien turinti kavinę Valstybės saugumo departamento kaimynystėje, kurioje mėgsta rinktis buvę jos kolegos – policijos veteranai.

Kartu su šia buvusia pareigūne teisiamas ir prieš dešimtmetį per buitinį konfliktą nušauto Kauno gaujų atstovo Algirdo Žemaičio, pravarde Kukas, sūnus Mindaugas. Jis atvežamas į šios bylos posėdžius iš Marijampolės pataisos namų, kur atlieka 2019-ųjų pabaigoje jam skirtą bausmę už eilinį nusikaltimą.

Mažiau garsūs Kukiuko draugai – Edgaras Jurkynas bei Giedrius Matulevičius teismo verdikto šioje byloje laukia būdami laisvėje. Kaip ir D.Fedotovai, remiantis kaltinamuoju aktu, atsilyginusiai šiems savo bendrininkams už V.Vilkausko pagrobimą bei šiam surengtą egzekuciją 200 eurų ir alaus pakuote, jiems skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Garsios bylos šešėlis

Jau septynis kartus teistas V.Vilkauskas, apgavęs ne vieną pasiturinčią moterį, 2018-ųjų rugpjūčio 24-ąją prekybos centro „Savas“ automobilių aikštelėje buvo jėga įsodintas į pagrobėjų automobilį ir nuvežtas į Kleboniškio mišką. Remiantis kaltinamuoju aktu, kartu su E.Jurkynu bei G.Matulevičiumi šiame nusikaltime dalyvavo ir D.Fedotova, siekusi susigrąžinti iš V.Vilkausko 40 tūkst. eurų skolą.

„Kauno diena“ šią savaitę rašė, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje 47-erių V.Vilkausko byloje yra ir D.Fedotovos apiplėšimo, per kurį ji neteko 29 tūkst. eurų, epizodas. D.Fedotovos įsitikinimu, šį nusikaltimą organizavo V.Vilkauskas, siūlęs jai pigiau nei rinkos kaina pirkti mobiliuosius telefonus ir pasiuntęs pas ją ginkluotą savo bendrininką – kitą pagarsėjusį Lietuvos sukčių Alfredą Grigutį.

Po šio įvykio D.Fedotova ieškojo pagalbos net pas tuometinį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Vytautą Baką.

D. Fedotova

Iš miško – į duobę

Nuvežę už metų po šio apiplėšimo pagrobtą V.Vilkauską į Kleboniškio mišką, D.Fedotovos bendrininkai spardė bei daužė kumščiais ir pagaliu.

Reikalaujant grąžinti D.Fedotovai 40 tūkst. eurų, aukai grasinta ir šaunamuoju ginklu.

Reikalaujant grąžinti D.Fedotovai 40 tūkst. eurų, aukai grasinta ir šaunamuoju ginklu.

Vėliau, atėmus iš V.Vilkausko rankinę „Giorgio Armani“, kurioje liko taip pat nemažai kainuojantis jo mobilusis telefonas bei orinis pistoletas, ir nusegus nuo pagrobtojo rankos prabangų jo laikrodį, jis nuvežtas į vieną Islandijos plento garažą – pas pagrobėjų pažįstamą automobilių meistrą. Šiam liepus tylėti ir nieko nematyti, V.Vilkauskas buvo nuleistas į garaže įrengtą duobę ir ten kurį laiką laikytas.

Po to jis atvežtas į Kauno centrą – Maironio g., kur prie pagrobėjų prisijungė ir M.Žemaitis.

Mįslingas automobilio likimas

Nusprendus, kad kol V.Vilkauskas surinks reikalaujamą pinigų sumą, bus konfiskuotas jo automobilis „Volkswagen Phaeton“, dar važiuota į lombardą įvertinti šią transporto priemonę. Tačiau konsultantas, sužinojęs, kad šis automobilis yra registruotas Šiaulių banko vardu, teikti paslaugą atsisakė.

Tada V.Vilkauskui liepta skambinti pažįstamiems ir prašyti pinigų pas juos. Tačiau tik viena moteris perdavė G.Matulevičiui 170 eurų, po to vėl grįžta prie minties apie V.Vilkausko automobilio, kuris kaltinamajame akte įkainotas 17 tūkst. eurų, konfiskavimo. Jis tebestovėjo prekybos centro „Savas“ automobilių aikštelėje, iš kurios buvo pagrobtas V.Vilkauskas.

Vėliau šis automobilis rastas sudaužytas jau minėtame Islandijos plento garaže, kuriame prieš tai buvo laikomas ir V.Vilkauskas. Realiausia versija, kad šis „Volkswagen Phaeton“ suniokotas per kažkokį mįslingą eismo įvykį.

Kaltės nepripažįsta

Nė vienas iš kaltinamųjų savavaldžiavimu ketveriukės savo kaltės nepripažįsta. D.Fedotova ikiteisminio tyrimo metu iš viso atsisakė duoti parodymus.

Anot bylą teismui rengusių teisėsaugininkų, kaltinimai D.Fedotovai ir jos bendrininkams grindžiami ne tik V.Vilkausko parodymais, bet ir telefoninių pokalbių įrašais. Tuo metu policija klausėsi su Agurkiniais siejamo M.Žemaičio pokalbių telefonu.

V.Vilkauskas, kaip ir M.Žemaitis, atvežamas į šios bylos posėdžius su antrankiais, parodymus jau davė. Ir prašė leisti jam daugiau šiame teismo procese nedalyvauti. Tačiau jo prašymas buvo atmestas.

Jokio ieškinio teisiamiesiems V.Vilkauskas nėra pareiškęs. Ir apie šį įvykį jis pranešė policijai tik po kurio laiko. Iš pradžių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto prievartavimo. Bet vėliau, paaiškėjus, kad tai, kas vyko, galėjo būti susiję su nukentėjusiojo bei D.Fedotovos verslo santykiais, tyrimas perkvalifikuotas į savavaldžiavimą, naudojant psichinę ar fizinę prievartą. Už šį nusikaltimą gresia areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Spaudimas teisėjai

Šią savaitę įvyko pirmasis šios bylos posėdis po karantino.

Išvydęs žiniasklaidos fotoobjektyvus, konvojaus į jį atlydėtas V.Vilkauskas labiau slėpė veidą, negu teisiamieji.

Kadangi bylos dalyviai vos tilpo į teismo salę, žiniasklaidai buvo sudaryta galimybė stebėti, kas joje vyksta, nuotoliniu būdu.

Susirinkus į bylos nagrinėjimą po pertraukos, apie valandą ginčytasi, ar prijungti prie bylos kaltinamųjų advokatų pateiktas ankstesnes žiniasklaidos publikacijas apie V.Vilkausko aferas bei dalį šiuo metu Kauno apygardos teisme nagrinėjamos jo bylos medžiagos.

Kaltinamųjų advokatai teigė, kad tai turi įrodyti, jog tikėti nukentėjusiojo parodymais negalima. Užsiminta ir apie ypatingus V.Vilkausko sugebėjimus psichologiškai manipuliuoti moterimis. Tačiau bylą nagrinėjanti Kauno apylinkės teismo teisėja Vaiva Nevardauskienė nebuvo linkusi pasiduoti ir kaltinamųjų advokatų spaudimui, patenkindama tik dalį jų prašymų.

Liudytojai keičia toną

Vėliau apklausta moteris, vienintelė skolinusi pagrobtam V.Vilkauskui pinigų. Ji turi nukentėjusiosios statusą, nes tada paskolintų 170 eurų lig šiol nėra atgavusi.

Ši nukentėjusioji pasakojo tada dar nežinojusi, kas iš tikrųjų yra V.Vilkauskas ir, kad netrukus šio aukų sąraše atsidurs ir ji, nes tik buvo pradėjusi su V.Vilkausku verslo santykius. O tądien po skambučio šis atvažiavo pas ją į namus su palyda ir kruvinas. Tačiau teigė, kad jam viskas gerai. Ir laukė, kol ji atveš bankomate išgrynintus pinigus, kuriuos perdavė jį atlydėjusiam nepažįstamajam. Apie tai, kad visa, ką ji matė, užsakė moteris, V.Vilkauskas pasakė jai tik vėliau. Tačiau daugiau detalių atskleisti nenorėjo.

Po šios nukentėjusiosios apklaustas ir garažo Islandijos plente savininkas. Teisme jis jau pasakojo apie tai, kaip tada jo garaže šeimininkavo V.Vilkauską atsivežę teisiamieji, kitais žodžiais, negu ikiteisminio tyrimo metu. Dabar jau jis buvo linkęs teigti, kad šie tik prašė, o ne liepė, kaip jis teigė anksčiau, jam nieko nematyti ir negirdėti.

Kaltinamieji teigė duosiantys parodymus tik po visų liudytojų apklausų. O šių – dar nemažai.

Gruodžio 4 d. apie 19 val. Kauno pareigūnai sulaukė buvusios kolegės pranešimo apie Kauno r., Domeikavos sen., parduotuvės automobilių aikštelėje esantį galimai neblaivų taksi vairuotoją. Ilgą laiką Kauno policijoje dirbusi ir šiuo metu pensijoje esanti R. K., pastebėjusi įtarimą keliantį vairuotoją, nedelsiant ėmėsi veiksmų, neleido neblaiviam asmeniui sėsti už vairo.

Pareigūnai, operatyviai reagavę į gautą pranešimą, nuvyko į nurodytą vietą ir pastebėjo minėtą „Opel“ automobilį, kuriame sėdėjo 60 metų vyras. Alkoholio matuokliu vyrui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,11 prom. Neblaivus vairuotojas buvo sulaikytas ir pristatytas į areštinę.

„Raginame kiekvieną visuomenės narį būti pilietišku ir prisidėti prie saugumo kelyje stiprinimo – netoleruokime neblaivių vairuotojų, tokie asmenys negali dalyvauti eisme. Kilus įtarimams apie galimai neblaivų vairuotoją, nedelsiant apie tai informuokime bendruoju pagalbos telefonu 112. Tik visų bendromis pastangomis, atsakingumo ir pilietiškumo dėka sustiprinsime saugumą bei išvengsime skaudžių nelaimių keliuose“, – gyventojams primena Kauno apskrities pareigūnai.

Pasak teismo pranešimo, ketvirtadienį parodymus davę kaltinamieji pripažino, kad policijos Reagavimo skyriaus tyrėja dirbusi J. S. kelis kartus perdavė laidojimo paslaugų įmonės savininkui A. J. tarnybos metu sužinotą informaciją apie mirusius asmenis, o šis už tai atsilygino pareigūnei 280 eurų kyšiu. A. J. kaltinamas valstybės tarnautojo papirkimu, o buvusi pareigūnė J. S. – kyšio paėmimu.

Jiems abiem savo kaltę visiškai pripažinus, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Nuosprendį šioje byloje teismas skelbs rugsėjo 26 dieną.

Laidojimo paslaugas teikiančios firmos savininkas taip pat paaiškino teismui apie neteisėtai namuose laikytas pagrindines šaunamųjų ginklų dalis ir didelį kiekį šaudmenų, kuriuos kratos metu rado policijos pareigūnai. Tiek kaltinamasis, tiek jo gynėjas teismo posėdyje prašė šią veiką pripažinti mažareikšme ir teiseną dėl šios veikos nutraukti.