Tarp penkių didžiųjų miestų lapkritį už šilumą mažiausiai mokės Kauno, daugiausiai – Vilniaus gyventojai: atitinkamai 6,4 ir 8,37 cento.

Per mėnesį labiausiai šilumos kaina augo Kaune – 14,9 proc. iki 6,4 cento (be PVM). Tuo metu Klaipėdoje ji augo 11,1 proc. iki 6,59 cento, Šiauliuose – 10 proc. iki 6,6 cento, Panevėžyje – 4,5 proc. iki 7,27 cento, Vilniuje – 4,4 proc. iki 8,37 cento.

Brangiausiai centralizuotą šilumą Lietuvoje lapkričio mėnesį tiekia bendrovės „Litesko“ filialas „Biržų šiluma“ (11,89 cento už kWh), pigiausiai – „Utenos šilumos tinklai“ (5,62 cento).

Prasidėjęs šildymo sezonas gali būti pigiausias nuo 2012 metų. Pavyzdžiui, kauniečiai už šilumą šį mėnesį moka net 27 proc. mažiau nei prieš metus, vilniečiai – penktadaliu, klaipėdiečiai – 13 proc.

Tačiau jei šios kadencijos Seimas priimtų pataisas, dėl kurių teisėtumo žodį tarti dar turėtų ir Konkurencijos taryba, ir kitos institucijos, centralizuota šiluma neišvengiamai pabrangtų.

Tiek valdančiųjų, tiek opozicijos atstovų parengtose Šilumos ūkio įstatymo pataisose numatyta, kad šilumos gamintojai privalės užtikrinti, jog iš trečiųjų šalių atgabento biokuro dalis neviršytų 20 procentų. Kitaip grasinama didžiulėmis baudomis, siekiančiomis iki 10 proc. jų metinių pajamų.

Biokuro tiekėjus, kurie nuslėptų jo kilmės šalį, ketinama metams pašalinti iš biržos ir uždrausti jiems sudaryti dvišalius sandorius.

Anot pataisų rengėjų, taip siekiama skatinti mūsų šalies biokuro gamintojų konkurencingumą ir užtikrinti balansą tarp jo gamybos Lietuvoje bei importo.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) dėl šių pataisų jau kreipėsi į Konkurencijos tarybą, prašydama atlikti įstatymo projekto ekspertizę.

LŠTA prezidentas Valdas Lukoševičius nedviprasmiškai įspėjo, kad įvedus tokius apribojimus už šilumą teks mokėti gerokai daugiau.

„Biokuro kaina sudaro 40-60 procentų galutinės šilumos kainos. Apribojus jo importą, kainos pakiltų iki Latvijos ar Estijos lygio, o ten jos dabar yra 1,5-2 kartus didesnės nei pas mus. Atitinkamai pabrangtų ir šiluma“, – „Lietuvos rytui“ sakė V. Lukoševičius.

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje ribojimų šalininkai sulaukė ir užtarėjų. Antai bendrovės „Ignitis grupė“ Šilumos ir elektros sprendimų vadovas Nerijus Rasburskis svarstė, kad pigiu importu negalima žlugdyti lietuviškų biokuro ruošos įmonių.

Tiesa, „Ignitis grupė“ dideliu biokuro vartotoju taps dar negreitai, nes dėl nutrauktos sutarties su Lenkijos „Rafako“ kompanija įstrigo biokuro įrenginių statyba Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje (VKJ). Užtat pastaroji jau bandomuoju režimu ėmė deginti atliekas.

VKJ lapkričio aukcione netgi tapo pigiausiu sostinės tiekėju, pasiūliusi mažiausią kainą už šilumą. Tik neaišku, ar ilgam, nes pradėjusi veikti Kauno kogeneracinė jėgainė, kurią „Ignitis grupė“ valdo kartu su „Fortum Lietuva“, kurį laiką irgi pardavinėjo šilumą pigiausiai.

Tačiau pastaruoju metu padėtis smarkiai pasikeitė – lapkričio aukcione Kauno atliekų degintojai užėmė vos 8 vietą iš trylikos šilumos tiekėjų. Klaipėdoje tuo pačiu besiverčianti „Fortum Lietuva“ jėgainė išvis liko paskutinė pagal siūlomą kainą.

„Tokios pataisos, kurios siūlomos Seime, atliekų degintojams labai naudingos. Jiems reikia parduoti savo gaminamą šilumą, o kuo biokuras bus brangesnis, tuo „Ignitis grupė“ ir „Fortum“ bus lengviau laimėti aukcionus“, – aiškino šilumos tiekėjų asociacijos vadovas V. Lukoševičius.

Jei įstatymo projektui bus pritarta, o šilumos kainos dėl to pradės kilti, gali smarkiai atsigauti ir dujų tiekėjai. Juolab kad gamtinės dujos ilgokai pigo ir tik pastaruoju metu po truputį brangsta.

„Tokius ribojimus suprantu, tai yra vietos biokuro rinkos gelbėjimas. Tačiau tuo pat metu reikia stebėti, kad apsisaugotume nuo iškastinio kuro naudojimo. Juk galbūt susidarys tokia situacija, kad bus pigiau deginti dujas“, – įspėjo Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos vadovas Martynas Nagevičius.

Anot jo, panašiai šių metų rugpjūtį buvo atsitikę Rygoje, kur dujas imta naudoti dėl mažesnės nei biokuro kainos.

„Įvedus ribojimus importuojamam biokurui taptų lengviau kvėpuoti ir dujininkams, ir atliekų degintojams. Didžiausia bėda yra tai, kad pas mus niekaip nesiryžtama įvesti tokioms žaliavoms aplinkosauginių mokesčių, kaip yra kitose šalyse“, – sakė M. Nagevičius.

LŠTA prezidentas V. Lukoševičius siūlo teikti tikslinę pagalbą Lietuvos biokuro ruošos įmonėms.

„Žinome, kad daugelis jų verčiasi sunkiai, todėl būtų galima pritaikyti mokesčių lengvatas, padengti paskolų palūkanas ar suteikti kitokią paramą. Tačiau jokiu būdu ne kelti bendrą kainų lygį, kaip dabar planuojama“, – sakė asociacijos vadovas.

Tinka A++ klasės pastatams

Pagal ES reikalavimus, nuo 2018 m. sausio 1 d. naujai statomų pastatų energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A+, o nuo 2021 m. įsigalios reikalavimai A++ klasei.

Tai reiškia, kad naujai projektuojami namai dominuojančią energijos dalį šildymui ar karštam vandeniui turėtų pasigaminti iš atsinaujinančių išteklių – saulės baterijų, geoterminių įrenginių.

Iki praėjusių metų buvo laikoma, kad Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) bendrovės naudoja iškastinį kurą ir jų pagaminama šiluma neatitinta A++ klasės pastatams keliamų techninių reikalavimų.

Tačiau Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto atlikti skaičiavimai patvirtino, kad per pastaruosius keletą metų CŠT gamybos rinkoje atsinaujinančių išteklių dalis bendrame kuro balanse išaugo iki 70 proc. Ir iš Lietuvoje veikiančių 46 centralizuotos šilumos tiekėjų net 39 bendrovių tiekiama šiluma prilygsta atsinaujinančių energijos šaltinių gaminamai energijai.

Tarp šių bendrovių pateko ir AB „Klaipėdos energija“, tad mieste yra palankiausios sąlygos projektuoti bei statyti A++ klasės pastatus ir aprūpinti juos centralizuotai tiekiama šiluma be jokių papildomų investicijų į atsinaujinančių išteklių įrangą.

Dominuoja biokuras

Klaipėdos mieste veikia net 7 šilumos gamintojai. Privačios įmonės gamina šilumą savo reik-mėms, o likusią energijos dalį parduoda miestui.

Tik savivaldybės kontroliuojama AB „Klaipėdos energija“ turi pareigą nuolatos dirbti ir užtikrinti miestui nepertraukiamą šilumos tiekimą. Ši bendrovė kurui naudoja gamtines dujas, biokurą bei mazutą. Pagrindiniu bendrovės kuru išlieka dujos – per 2018 m. bendrame kuro balanse jos sudarė 65 proc.

„Dujos yra brangios, tačiau tai labai švarus kuras – jos sudegdamos visiškai neišskiria kietųjų dalelių“, - aiškino Vilius Buinevičius, AB „Klaipėdos energija“ technikos direktorius.

Dar vienas dujų privalumas, kad dujiniais katilais galima šilumą pradėti gaminti per valandą. O naudojant kitas kuro rūšis, norint pasiekti reikiamą šilumos temperatūrą, procesas gali užtrukti iki 2 parų.

Antras AB „Klaipėdos energija“ kuras pagal sunaudojamą kiekį – biokuras. Kuro balanse pernai jo dalis sudarė 28 proc.

„Biokuras yra iki trijų kartų pigesnis už gamtines dujas. Todėl mes išmontuojame senus dujinius katilus ir statome naujus, deginančius biokurą. Tai padės išlaikyti mažesnes šilumos kainas mūsų klientams“, – pasakojo V. Buinevičius.

Likusią bendrovės naudojamo kuro dalį – apie 7 proc.– pernai sudarė mazutas. Jis buvo naudojamas tik įrenginių profilaktikai. 

„Mazutą, kaip rezervinį kurą, mus įpareigoja laikyti šalies teisės aktai. Jis yra gana brangus ir taršus, tad šį kurą deginame minimaliai, tik tiek, kiek reikia išbandyti įrenginius ar padengti pikines šilumos poreikio apkrovas“, – sakė technikos direktorius.

Kaminų aukštis įtakos neturi

Visgi, vertinant visus Klaipėdos šilumos gamintojus, kurie taip pat šilumos gamybai daugiausia naudoja biokurą, tai yra pati populiariausia kuro rūšis, naudojama uostamiesčio centralizuotam šildymui. 

„Vis dar gajus mitas, kad biokuras yra labai taršus. Tačiau tarp pramoninio biokuro katilo ir individualaus namo kietojo kuro katilo, kuris neturi jokių valymo įrenginių, yra milžiniškas skirtumas. Mūsų biokuro katilinės oro taršos ne tik neviršija, ji net gerokai mažesnė, nei leidžia normos“, – teigė V. Buinevičius.

Pasak Kauno technologijos universiteto mokslininkų, pramoniniai biokurą naudojantys katilai yra visiškai kito technologinio lygmens. Čia degimo procesas kontroliuojamas kompiuterinėmis sistemomis, o katilai pasižymi aukštu energetiniu efektyvumu. Todėl šių katilų teršalų koncentracijos yra šimtus ir tūkstančius kartų mažesnės negu buitiniuose katiluose. Be to, pramoninių katilų emisijos yra nuolat kontroliuojamos aplinkosaugos institucijų ir turi atitikti griežtas aplinkosaugines normas.

„Iš mūsų kaminų rūksta ne dūmai, o kyla balti vandens garai. Sudegus biokurui iš katilo išeinantys dūmai pirmiausia patenka į valymo įrenginius, o po jų – į kondensacinį dūmų ekonomaizerį, kuriame dūmai išplaunami tiesiogine to žodžio prasme. Ant iš katilo išeinančių dūmų purškiamas vanduo, kuris nuplauna dūmuose likusias kietąsias daleles, ir tik tada visiškai išvalytas šiltas oras patenka į kaminą. Plaunant dūmus sušilęs vanduo uždarame cikle surenkamas į  rezervuarus, išfiltruojamas ir pakartotinai naudojamas šilumos gamybai. Beje, ir deginant dujas iš aukštųjų mūsų katilinių kaminų matome ne dūmus, o  vandens garus. Iš katilo stumiamas maždaug 100 laipsnių karštų degimo produktų srautas susiliečia su šalto oro mase ir virsta  baltais garais“, – technologinius aspektus aiškino technikos direktorius.

Šiemet AB „Klaipėdos energija“ stato ir pradės eksploatuoti 3 naujus biokuro katilus. Pirmąjį, esantį Lypkių katilinėje, bandymams planuojama užkurti jau kovo mėnesį. Kiti du statomi Šilutės plento katilinėje, o šilumą jie pradės gaminti antrąjį šių metų ketvirtį.