„Geras dalykas. Pati gimdžiau natūraliai, gimdymas sunkus buvo, sunkios pasekmės po jo buvo. Tai šiandien, atsukus laiką, tikrai cezarį rinkčiausi“, – teigė Marta.

Higienos instituto duomenimis, anksčiau per metus Lietuvoje buvo atliekama maždaug po 5 tūkst. cezario pjūvio operacijų. Skaičiuojama, kad liberalizavus tvarką, jų skaičius paprastai išauga 2-5 proc. Tačiau Vilniaus gimdymo namai sako nieko panašaus nematantys. Gimdyvių pageidavimu pernai atlikta vos 16 tokių operacijų.

„Kiek aš žinau, šitą paslaugą teikiam mes vieninteliai Lietuvoje ir 16 per metus – nemanau, kad labai didelis skaičius“, – sakė Vilniaus gimdymo namų direktorius Bronius Žaliūnas.

Penai patvirtinus tvarką, daug triukšmo sukėlė prievolė pačiai moteriai susimokėti tiek už operaciją, kurios kaina svyruoja nuo 1500 iki 2500 eurų, tiek už galimų komplikacijų gydymą. Tačiau dabar Sveikatos apsaugos ministerija apsigalvojo. Nuo šiol galimų komplikacijų gydymas bus apmokamas iš privalomojo sveikatos draudimo fondo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tos komplikacijos nepriklausė nuo moters norų ir tiesiog išsivystė dėl sveikatos būklės po operacijos“, – kalbėjo Sveikatos apsaugos ministerijos patarėja Aimė Dumšienė.

Sveikatos apsaugos ministerija esą patobulino ir kitus dalykus. Toms, kurios pageidauja cezario pjūvio, nebereikės atitikti tam tikrų kriterijų, nors galutinį žodį vis tiek tars medikai, įvertinę moters sveikatos būklę.

„Yra atsisakyta santykinių indikacijų. Tai kai, pavyzdžiui, gimdo vyresnio amžiaus moteris arba turėjusi gimdymo sutrikimų praeityje, vertindavo daugiadalykė specialistų komanda. Dabar šitos indikacijos nebebus vertinamos“, – aiškino A. Dumšienė.

„Bendrai paėmus, geriausia, kai moteris pagimdo natūraliai. Nes cezario pjūvio operacija sukelia daug rizikų – vaiko adaptacijos, infekcijų, sunkių komplikacijų“, – teigė B. Žaliūnas.

Anot Vilniaus gimdymo namų direktoriaus, priėmus naują tvarką ir indeksavus kainas, cezario pjūvio operacija neščiosios pageidavimu dar šiek tiek brangs. Gimdyvės cezario pjūvio gali prašyti ne anksčiau kaip 22 ir ne vėliau kaip 37 nėštumo savaitę.

– Praėjusiais metais įsigaliojo nauja tvarka ir moterys galėjo pačios rinktis, ar gimdyti natūraliai, ar rinktis cezario pjūvio operaciją. 16, jūsų akimis, daug ar ne? Nes buvo prognozuota, kad daugelis gimdyvių dabar pageidaus cezario operacijos. O kaip nutiko?

– Manau, kad nedaug. Kiek žinau, šią paslaugą mes vieninteliai teikiam Lietuvoje ir 16 per metus – nedidelis skaičius.

– Tai operacija, kainuojanti apie 2 tūkst. eurų, ar ne?

– Taip, praeitais metais šios paslaugos kaina buvo 2 tūkst. eurų. O dabar priims naują tvarką ir kaina tikriausiai bus didesnė – apie 2200 eurų.

– Bet jeigu moteris turi tam tikrų indikacijų, jai ši operacija atliekama nemokamai?

– Taip, žinoma.

– O, sakykit, kokios tos indikacijos? Ar „aš bijau“ jau indikacija?

– „Aš bijau“ nepakanka, bet jeigu tai patvirtina psichiatras, tai tampa indikacija. Viena iš sąlygų, kad būtų atlikta cezario pjūvio operacija moters pageidavimu, ji turi gauti komisijos sprendimą, kad bus ta operacija atlikta. Ir ta komisija nėra vien formalumas, tiesiog reikia išsiaiškinti moters pasirinkimo priežastis ir priimti sprendimą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar buvo tokių variantų, kad komisija neleido daryti tokios operacijos?

– Nebuvo. Nereikia manyti, kad moterys yra kvailos ir žinodamos apie šitą pasirinkimą, jos nepasirenka jo momentiškai. Jos galvoja apie tai ilgai, konsultuojasi, šnekasi ir ateina jau apsisprendusios. Tai tas sprendimo priėmimas yra atsakingas.

– Tvarka per metus buvo kažkiek tobulinama, šis tas keičiasi ir šiemet. Ar tą labai pajus gimdyvės ar čia labiau medicininiam personalui taikomos naujovės?

– Gal ir taip, ir ne. Aš tikėjausi didesnių pokyčių ir logiškesnio išdėliojimo eigos visame šitame apraše, kaip tai turi būti atliekama. Aišku, gerai, kai buvo atsisakyta santykinių indikacijų. Bet, vėlgi, esminę tokią riziką aš matau tame, kad yra šitame apraše paliktas indikacijų sąrašas t. y. kada atliekamos cezario pjūvio operacijos. O esmė tame, kad šitame sąraše esančios būklės nebūtinai reiškia, kad šitas nėštumas turi būti užbaigtas cezario pjūviu. Ir gali įvykti tokia konfliktinė situacija, kad pacientė, pavyzdžiui, reikalauja cezario pjūvio, matydama indikaciją, tarkim, „randas gimdoje“, bet tai nėra indikacija, tokių moterų pagimdo maždaug trečdalis pačios. Kita vertus, mes jai negalėsime ir jos noru atlikti cezario pjūvio, nes ji turi vieną iš būklių, kuri yra tame sąraše.

O dabar priims naują tvarką ir kaina tikriausiai bus didesnė – apie 2200 eurų.

– Kalbant apie apsisprendimą dėl cezario pjūvio operacijos, išvardinkit jos pliusus ir minusus arba ką gimdyvės turėtų žinotų, apie ką galėtų pagalvoti prieš priimant sprendimą?

– Aš manau, žiūrint iš akušerinės perspektyvos, didžiausias nesusikalbėjimas yra tame, kad cezario pjūvio pasirinkime savo noru nėra jokių pliusų ir jokių naudų. Reikia suvokti, kad moteris, kuri renkasi tą paslaugą, čia jau kalbama ne apie akušeriją, o apie kitus dalykus.

– O kokie mitai būtų?

– Kad tai yra pats geriausias būdas gimti vaikui, kad tai apsaugo nuo komplikacijų. O mokslas ir akušerija rodo kita. Bendrai paėmus, geriausiai moteris pagimdo natūraliais gimdymo takais. Nes cezario pjūvio operacija didina rizikas – vaiko adaptacijos, infekcijų, sunkių komplikacijų. Visa akušerija kalba apie cezario pjūvio nenaudą. Kita vertus, kas moteris suklaidina, cezario pjūvis yra savo sėkmės auka. Kadangi tos komplikacijos yra ir didėja kartais, bet, bendrai paėmus, jos yra retos, kartais susidaro žmonėms toks įspūdis, kad jų išvis nėra.

„Labai liūdna, kad tiek ilgai buvo ieškoma sprendimo, kuris galiausiai netinka nei moterims, nei medikams“, – kalbėjo Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos vadovė Marina Pukelienė.

„Yra žinoma, kad šiuo metu cezario pjūvio operacijos moters pageidavimu yra atliekamos, tačiau visa tai vyksta šešėlyje“, – teigė Seimo narė Morgana Danielė.

Nuo šių metų sausio jau galima ir be šešėlio. „Pacientės tokią paslaugą apmoka pačios pagal sutartinę sumą su gydymo įstaiga. Tokia galimybė šiandien Lietuvoje yra įteisinta. Iki šiol mes neturėjome“, – aiškino SAM Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė.

„Iš to, kaip surašyta tvarka, matosi, kad nors pilietinė iniciatyva buvo, moterys kreipėsi, SAM parodė, kad jas išgirdo, vis dėlto iš tvarkos surašymo matome, kad tvarka yra absoliučiai fikcinė, nes pasinaudoti ja, deja, galimybių tikrai nebus“, – spėjo M. Danielė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Daugiausia klausimų, anot Seimo narės, esą kyla dėl apmokėjimo. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra nustačiusi, kad cezario pjūvio operacija gimdyvei pageidaujant kainuoja nuo pusantro iki 3 tūkstančių eurų.

„Dalykas, kur buvo suklupta, tai yra adekvatus apmokestinimas tokios tvarkos, kad moteris iš tikrųjų galėtų ja pasinaudoti“, – sakė M. Danielė.

Politikė aiškina, jei nutiks komplikacijų, moteris turės susimokėti ne tik už operaciją, bet ir už visą gydymą. „Kaip nustatyti, kad komplikacija kilo dėl to, kad, pavyzdžiui, pasirinkimas yra vienoks ar kitoks. O kur yra ta objektyvi komplikacija, kuri būtų kilusi bet kuriuo atveju nepriklausomai nuo moters pasirinkimo?“ – svarstė Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos vadovė.

„Šita paslauga yra nauja. Kaip ji vystysis, ir kaip bus taikoma praktikoje, įsivaizduoju, kils klausimų“, – teigė Vilniaus gimdymo namų vadovas Bronius Žaliūnas.

Kiek kaina padidėtų – vietoj pusantro ar trijų tūkstančių iki dešimties kartų? Kol kas ir patys medikai negali atsakyti.

„Aš kaip Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos atstovė, matau tai kaip baudžiamąją ir atgrasomąją priemonę, kad moterys nesirinktų“, – spėjo M. Pukelienė.

„Šitas įstatymas turbūt pakėlė tą dalį moterų, kurios tiesiog nori, kad būtų atlikta cezario pjūvio operacija be jokios aiškios priežasties“, – sakė Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovas Mindaugas Kliučinskas.

„Būtų tos moterys, kurių galbūt nėra daug, bet kurioms tai yra beprotiškai svarbu“, – tegė M. Pukelienė.

Ir nors jau galima, tačiau vienos didžiausių gydymo įstaigų tokios paslaugos vis dar neteikia. Santaros klinikose cezario pjūvio operacijos, gimdyvei pageidaujant, šiuo metu nėra atliekamos, nes mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainyne dar nėra nustatyta cezario pjūvio operacijos, nėščiajai pageidaujant, paslaugos kaina.

„Viena priežastis – tokia, kita turbūt ir tai, kad tai nėra privaloma ligoninei arba gydytojai vykdyti šitą įsakymą. Šiuo metu mes jos neteikiame, o ateityje tikrai bus svarstoma ta galimybė“, – kalbėjo Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovas.

„Įstaiga nustato kainą, tai mes esame ją nustatę – 2 tūkstančiai eurų. Tai yra panaši kaina, kurią moka ligonių kasos, jeigu cezario pjūvis atliekamas pagal indikacijas. Dar nė vienos tokios operacijos neatlikome, bet yra viena pacientė, kuri išreiškė norą“, – aiškino Vilniaus gimdymo namų vadovas.

„Ir Latvija, ir Estija, ir daugybė kitų valstybių yra tą pasidariusios, bet Lietuva kaip ir daugeliu klausimų, susijusių su reprodukcija, vėluoja“, – teigė M. Danielė.

Į pareikštą kritiką SAM sureagavo ir, panašu, yra linkusi tvarką tobulinti. „Dėl sumos gal nenorėčiau taip konkrečiai pasisakyti. Tačiau tai turės įtakos. Siekiame peržiūrėti šitą dalį dėl komplikacijų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto“, – sakė SAM Asmens sveikatos departamento direktorė.

Tvarką ministerija žada peržiūrėti per kelis artimiausius mėnesius.

Per tą laiką gydytojas netapo operacijų entuziastu – jis pasisako už natūralų gimdymą, tačiau yra įsitikinęs: CPO turėtų būti atliekamos ir nėščiosios pageidavimu. Remiantis tebegaliojančiu 2013 m. sveikatos apsaugos ministro įsakymu, tokios galimybės Lietuvoje nėra. Maždaug prieš metus iniciatyvinė grupė Moterų teisė pasirinkti gimdymo būdą Lietuvoje cezario operacijos būdu ėmė siekti, kad Lietuvoje būtų leidžiama pasirinkti CPO. Gydytojai tarsi pasidalijo į dvi stovyklas: vieni tokiam moterų norui pritaria, kiti – ne. V.Abraitis stojo moterų iniciatyvinės grupės pusėn, nes, kaip pats prisipažįsta, matė, kad ta grupė yra aršiai puolama, taigi užima silpnesniojo poziciją. Galutinis rezultatas? Jo kol kas nėra – naujoji tvarka dar tik rengiama. Kol tai vyksta, su V.Abraičiu pasikalbėjome ne tik apie CPO – ir apie sunkius gimdymus, nėštumo patologijas, kitus sudėtingus atvejus, kai po nėštumo šeimoje nekrykštauja ilgai lauktas naujagimis.

– Sutartu laiku negalėjote atsiliepti telefonu. Kas tuo metu vyko gimdymo skyriuje?

– Teko atlikti planuotą CPO – gimė dvyniai. Pacientės antsvoris buvo didelis, reikėjo padėti – tiesiog vyriškos jėgos. Patys gimti tie vaikučiai negalėjo – abu jie mamos pilve sėdėjo, neapsivertė galvutėmis žemyn. Viskas baigėsi gerai – berniukai gimė labai žvalūs, mama taip pat jaučiasi gerai.

– Jūs pasisakote už tai, kad CPO būtų atliekama ir nėščiosios pageidavimu. Kodėl, jei viešai skelbiama, ir kai kurie gydytojai apie tai pasisako, kad CPO nėra visiškai nekaltas dalykas, kad pasitaiko tam tikrų liekamųjų reiškinių, kaip placentos įaugimas į gimdos sienelę, ir pan.?

– Yra moterų, kurioms CPO turėtų būti atliekama ir nesant nustatytų indikacijų.

Kalbant apie CPO padarinius – placenta ir be cezario pjūvio kartais įauga į gimdos sienelę. Tiesa, po CPO tai atsitinka dažniau. Taip, CP yra operacija – prapjaunama priekinė pilvo siena, gimda. Tačiau žmonės šiais laikais yra raštingi ir paprastai žino apie gresiančias komplikacijas. Man atrodo, mes per mažai kalbame apie tai, kas atsitinka, kai ryškių indikacijų atlikti CPO lyg ir nėra, vaikutis gimsta natūraliai, o to padariniai – skaudūs. Štai pavyzdys: mamai didžiulė – akušerinė trauma, po kurios greičiausiai bus liekamųjų reiškinių, nepalyginti didesnių, nei būtų po planinės CPO, o vaikutis nevaldo dešinės rankos. Ir jeigu ta moteris vėl pastotų, įsivaizduojate, kokį stresą dėl to, kad jai vėl teks gimdyti, ji jaustų visą nėštumo laikotarpį?

– Nejaugi tokia moteris nenusipelno CPO?

– Remiantis dabar galiojančia tvarka – ne.

Gimdymas yra ilgas ir nelengvas veiksmas. Internete apstu tiek teigiamų, tiek neigiamų gimdymo patirčių. Ne viena jautresnė to prisiskaičiusi moteris išsigąsta. Žinau, kad kai kurios moterys pastoti atidėlioja vien dėl to, kad Lietuvoje negalima pasirinkti CPO.

Yra dvi pagrindinės moterų grupės, kurioms CPO turėtų būti atliekama ir nesant nustatytų indikacijų: tai moterys, turinčios labai skaudžių akušerinių patirčių ir patyrusios labai stiprių psichologinių išgyvenimų. Dėl šių moterų reikėtų įteisinti CPO nėščiosios pageidavimu. Tačiau Lietuvos sveikatos politikai, valdininkai ilgą laiką demonstravo principus, ir man labai gaila, kad dėl to nukenčia nėščios moterys. Kiekvienas medikas, valdininkas, sveikatos politikas turėtų įsivaizduoti save nėščios moters vietoje. Tačiau Lietuvos akušerių ginekologų draugija (LAGD), užuot padėkojusi už problemos priminimą, net rafinuotai pasityčiojo. Labai lengva, kalbant apie kitą žmogų, demonstruoti principus, operuoti skaičiais ir sakyti, kad štai Skandinavijoje CPO atliekama kur kas mažiau. Bet nėščiai moteriai, ypač jei anksčiau yra buvusi gimdymo trauma, giliai nusispjauti ant visų tų skaičių.

Dabar, kai nėščiosios oficialiai negali pasirinkti CPO, tokios operacijos joms vis tiek atliekamos, tik chuliganiškai.

– Taigi, jūs už CPO?

– Aš nesu agresyvusis CPO darytojas. Anaiptol – aš esu už natūralų gimdymą. Tačiau visose kaimyninėse valstybėse, net Rusijoje ir Baltarusijoje, tokia tvarka yra patvirtinta. Šioje srityje mes likome vieninteliai su archajiškais įstatymais ir taisyklėmis. Be to, dabar, kai nėščiosios oficialiai negali pasirinkti CPO, tokios operacijos joms vis tiek atliekamos, tik chuliganiškai. CPO nėščiosios pageidavimu įteisinimas leistų tai atlikti civilizuotai.

– Ar, remiantis galiojančia tvarka, moterims, jaučiančioms patologišką gimdymo baimę, gali būti atliekama CPO?

– Taip, tačiau dėl to moteris dabar turi nueiti kryžiaus kelius. Viena moteris, siekusi tokios operacijos, nuėjo visą kelią. Rezultatas: į sveikatos kortelę įrašyta diagnozė – psichikos liga. Ir jei tokia moteris vėliau bandytų darbintis Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, policijoje ar kariuomenėje, kur reikia turėti ginklą, tokia diagnozė jai būtų rimtas kliuvinys. Didžiulę gimdymo baimę kartais jaučia ir labai išsilavinusios moterys. Būna situacijų, kai 15–20 metų buvusi nevaisinga pora ima lauktis vaikelio, nėščioji – jau nebe jaunutė, ir ji tiesiog nebenori tų išmėginimų, nebenori rizikuoti gimdydama metų metus lauktą vaikelį.

Moterų, kurios pasisako už CPO nėščiosios pageidavimu, grupė niekam nereguliuoja, kaip gimdyti, o natūralaus gimdymo atstovės – priešingai.

Dabar mūsų moterys, kurios nori CPO, važiuoja gimdyti į Latviją. Man, kaip ginekologui, gėda, kad mes nesugebame tarpusavyje susitarti ir patvirtinti tokių paprastų dalykų. Deja, Lietuvoje jau kuris laikas labai stipriai girdimas natūraliai gimdančių moterų balsas – pateikiama, kad jos esą labai rūpinasi po CPO gimstančiais vaikučiais. Tačiau tais vaikučiais ir jų mamos gali puikiai pasirūpinti.

Taigi, jėgos čia nelygiavertės. Tuo labiau kad natūralaus gimdymo šalininkės daug agresyviau reiškia savo nuomonę, garsiau šaukia – gal dėl to jos labiau ir išgirstamos.

Moterų, kurios pasisako už CPO nėščiosios pageidavimu, grupė niekam nereguliuoja, kaip gimdyti, o natūralaus gimdymo atstovės – priešingai: jos jaučia turinčios teisę tai daryti ir daro. Vis dėlto nereikėtų auklėti kito žmogaus, ypač nežinant jo gyvenimo situacijos.

– Ar CPO, atliekamas nėščiosios pageidavimu, turėtų būti kompensuojama iš PSDF, ar vis dėlto už šią operaciją moterys turėtų susimokėti pačios?

– Tam tikras mokestis galėtų būti. Logiškas, kompromisinis ir teisingas šis mokestis būtų, jei jis padengtų skirtumą tarp natūralaus gimdymo ir CPO.

Vien jau žinojimas, kad turi galimybę pasirinkti, kai kurioms moterims labai palengvintų nėštumą.

Naujos tvarkos svarstymas labai užsitęsė, o juk nėštumo nesustabdysi. Nemažai nėščiųjų, kurios tikėjosi, kad ta tvarka bus priimta ir jos galės pasirinkti gimdymo būdą, jau susilaukė vaikučių. Kai kurios – Latvijoje.

Sveikatos apsaugos ministerija kartu su LAGD, galima sakyti, jau yra parengusi CPO nėščiosios pageidavimu, kuri, tikimės, įsigalios nuo 2023 m. Nueita sudėtingesniu nei Latvijoje keliu, bet svarbiausia, kad ta tvarka apskritai įsigaliotų.

– Esate žinomas kaip gydytojas, kviečiamas atlikti sudėtingų CPO. Ką reiškia sudėtinga CPO?

– Kauno klinikose, kuriose dirbu, veikia perinatalinis centras, į kurį, esant sudėtingam nėštumui, gimdyti suvažiuoja moterys ne tik iš Kauno regiono – ir iš Šiaulių, Klaipėdos. Todėl ir sudėtingų CPO mes atliekame daugiau nei kitur – galime lygintis tik su Santaros klinikomis, kur taip pat yra perinatalinis centras. Galima sakyti, kad šie du perinataliniai centrai šiek tiek specializuojasi: jei vaisiui nustatoma širdies patologija – tokia nėščioji pervežama į Santaros klinikas, o jei nustatyta stuburo ar centrinės nervų sistemos patologija – Vilnius perveža pas mus.

Sudėtingos CPO atliekamos dėl įvairių priežasčių. Viena jų – jau minėta įaugusi placenta. Tada operacijoje dalyvauja visa daugiadisciplinė komanda.

– Internete rašoma: „Gimdžiau beveik parą. Tada atėjo Abraitis, kitiems gydytojams kažką pasakė, mirktelėjo, pajuokavo, ir aš pagimdžiau.“ Taip pat rašoma, kad, jums atėjus į gimdyklą, gimdyvės pajunta didžiulį palengvėjimą. Ką jūs sakote ar darote, kad joms taip palengvėja?

– Žmonės skirtingai pakelia aukštą streso lygį. Vieni greičiau susinervina, kiti – lėčiau. Ypač jei esi pakviečiamas gimdyme dalyvauti kaip žmogus iš šalies – visada lengviau dalyvauti šalta galva. Dažnai pasikviečiame kolegų tarsi konsultantus iš šalies – kad dar vienos akys pamatytų situaciją ir pateiktų savo vertinimą.

Aš visada stengiuosi sumažinti gimdyvės, kartais – ir personalo, patiriamą stresą. Juk situacijų būna labai sudėtingų. Bėda, jei gimdyvė pamato, kad stresuoja personalas – ji supranta, kad situacija prastai valdoma. Tenka pasitelkti artistiškumo elementą, kad pacientės nematytų personalo streso. Kartais atrodo: pačiam širdis išlips per gerklę, bet vis tiek bandai atrodyti lengvai besišypsąs, kad tiek gimdyvei, tiek personalui būtų lengviau. Jei pasiduosi panikai ir imsi kelti balsą – nieko nelaimėsi, tik sukelsi chaosą.

– Jūsų sritis – nėštumo patologijos. Kokios dažniausios?

– Pasikeitus diagnostikos kriterijams, dažniausiai nustatoma nėščiųjų diabeto atvejų. Labai daug nutukimo, neišnešiojimo atvejų, nėštumo hipertenzijų.

– Konsultuojate nėščiąsias dėl pasikartojančių persileidimų. Kodėl taip  įvyksta?

– Dažniausiai tai įvysta dėl genetinių anomalijų, lemiančių ryškius apsigimimus. Tai paprastai įvyksta dėl papildomos vadinamosios šešioliktos chromosomos. Antra priežasčių grupė – nėščiosios trombofilija. Tai įgimta arba įgyta liga – padidėjęs kraujo polinkis krešėti. Dėl to stoja placentinė kraujotaka ir nėštumas nustoja vystytis.

Kitos priežastys – labai labai retos.

– Kokiose situacijose gelbsti gimdos kaklelio apsiuvimas?

– Gimdos kaklelis apsiuvamas dviem atvejais. Vienas – kai per prieš tai buvusį gimdymą gimdos kaklelis buvo labai traumuotas. Tai labai sunku nustatyti – dažniausiai moteris apie tai nežino iki kito nėštumo, kai įvyksta arba persileidimas, arba labai ankstyvas gimdymas.

Kitas atvejis – įgimtos gimdos kaklelio ypatybės. Visų mūsų audiniai skirtingi. Viena moteris išnešioja dvynius po 3,5 kg ir nė vienos strijos neturi, o kita – vos vieną 2,8 kg kūdikėlį, o strijų – nuo raktikaulio iki kelių. Taip ir gimdos kaklelis skirtingai toleruoja krūvį: vienoms moterims jis laiko gerai, o kitų jis, paprastai tariant, yra per minkštas. Tokiu atveju moterims mes galime padėti keliais būdais. Vienas jų – gimdos kaklelio apsiuvimas, kitas – tam tikri vaistai.

– Ar šiais laikais yra patikimų būdų apsaugoti moterį nuo persileidimo, išsaugoti vaisių, jei moteris laiku kreipiasi į gydytojus?

– Nuo persileidimo, kuris įvyksta dėl per minkšto gimdos kaklelio, gali apsaugoti profilaktinis jo apsiuvimas 12–14 nėštumo savaitę. Kita taktika – tykojimo – taikoma tam tikrais intervalais apžiūrint gimdos kaklelį, pamatuojant jo ilgį ir, kai tik pastebima jo pokyčių, jį apsiuvant. Trečias atvejis – prieš tai operuotas gimdos kaklelis arba nesėkmingas vaginalinis apsiuvimas. Tokiu atveju atliekama laparoskopija ne nėštumo metu: uždedama tam tikra nuo persileidimo apsauganti juostelė.

– Tačiau nuo dėl genetinių priežasčių įvykstančių persileidimų šie metodai neapsaugo?

– Neapsaugo. Taip gamtos duota, kad vaisiaus genetinį apsigimimą nėščiosios organizmas dažniausiai pajunta ir atmeta. Įvyksta labai ankstyvas persileidimas – dažnai net nesusiformuoja embrionas. Tačiau kartais moters organizmas nepastebi, kad tas vaisiukas turi didelių apsigimimų. Būna, kad moterys tokį vaikelį išnešioja ir pagimdo. Tačiau jei tas vaikutis – su labai stipriais apsigimimais, jis išgyvens mėnesį, na, gal metus.

– Esate apsigynęs disertaciją antifosfolipidinio sindromo tema – šiuo klausimu esate turbūt kompetentingiausias gydytojas Lietuvoje. Koks tai sindromas?

– Tai imunologinė būklė, kai žmogaus, dažniausiai persirgusio virusine infekcija, organizme lieka daugiau antikūnų. To žmogaus limfocitai produkuoja per daug tam tikrų medžiagų, kurios reaguoja su trombocitais. Dėl to trombocitai greičiau limpa – pagreitėja kraujo krešėjimas. Nėštumas jau pats savaime yra būklė, kai pagreitėja kraujo krešėjimas, o jei dar prisideda šis sindromas – stoja kraujotaka per vadinamąją placentos aikštelę ir diagnozuojamas nesivystantis nėštumas.

Pozicija: V. Abraitis įsitikinęs – į moters norą rinktis CPO reikia atsižvelgti, tačiau jis taip pat pastebi, kad būsimos mamytės šiais laikais yra labiau susikoncentravusios į savo poreikius ir mažiau nusimano apie savo organizmą / V. Šulinsko nuotr.

– Kas atsitinka, esant nesivystančiam nėštumui?

– Tokiu atveju arba persileidimas įvyksta savaime, arba jį išprovokuojame medikamentais. Jei nepavyksta išprovokuoti medikamentais, vaisius pašalinamas chirurginiu būdu.

– Jei moteriai nustatomas šis sindromas, ar tai reiškia, kad visi tolesni  nėštumai bus nesivystantys?

– Pritaikius teisingą profilaktiką, tokios moterys išnešioja ir pagimdo sveikus kūdikius. Tokiais atvejais nėštumo metu medikamentais reikia mažinti moters kraujo krešėjimą. Ši sistema taikoma nuo 2002 m.

– Nemažai moterų kankina endometriozė. Ar ši diagnozė reiškia, kad skausmai kankins visą gyvenimą?

– Endometriozė – tokia gamtos išdaiga, kai gimdos gleivinės elementai implantuojasi moters kūne, dažniausiai – pilve. Žmonijos istorijoje yra buvę atvejų, kai tie elementai nukeliaudavo iki ašarų latakų – tada atrodo, kad moteris verkia krauju.

Mėnesinių metu vyksta kraujavimas gimdos gleivinės mikrofragmentais, tačiau moterims, sergančioms endometrioze, tas kraujavimas vyksta ne tik į išorę, bet ir į pilvą. Tai sukelia skausmų. Kai, prasidėjus menopauzei, dingsta mėnesinės – dingsta ir šie skausmai.

– Kaip endometriozė gali sukelti nevaisingumą?

– Endometriozė yra viena dažnesnių nevaisingumą sukeliančių ligų, nes net ir paties žmogaus organo (šiuo atveju – gimdos gleivinės) elementas ar kraujo elementai, atsidūrę ten, kur jų neturėtų būti, tampa svetimkūniais – sukelia uždegimą. Formuojasi sąaugos, dėl kurių organai sulimpa ten, kur neturėtų sulipti. Ir jei tai formuojasi kiaušintakiuose – atsiranda kiaušintakių nepraeinamumas, o tai yra viena dažniausių priežasčių, dėl ko moteris nepastoja.

– Šiais laikais tai lengvai išsprendžiama pagalbinio apvaisinimo būdu?

– Taip. Ačiū Dievui, žmonija sugalvojo pagalbinį apvaisinimą, leidžiantį aplenkti kiaušintakius.

– Nemažai moterų kenčia dėl miomų. Ar tikrai jas gali pagydyti nėštumas, kaip kad sakoma?

– Maždaug trečdalis moterų turi šią patologiją. Dažniausiai miomos būna asimptominės – jų atsiradus, moterys nieko blogo nejaučia. Teiginyje, kad nėštumas gydo miomas, yra tiesos, tačiau endometriozę nėštumas veikia labiau nei miomas.

Mioma yra gerybinis gimdos raumens auglys, kurio augimą stimuliuoja hormonas estrogenas, o geltonkūnio hormonas gestogenas arba į juos panašūs sintetiniai hormonai slopina. Nėštumo metu vyrauja hormonas progesteronas ir tuo metu miomos pamažėja. Miomas gydome chirurgiškai, pastaruoju metu – tam tikrais progesterono junginiais, kurie miomų augimą pristabdo ar, kaip rodo naujausi duomenys, net ir sumažina.

Miomos labai sumažėja ir netenka patologinės reikšmės menopauzės laikotarpiu. Tačiau nuo didžiulių miomų, kurios gali užimti visą pilvo ertmę, menopauzė nepadės – jas būtina operuoti.

– Ko palinkėtumėte besiruošiančioms gimdyti moterims?

– Iš anksto pasidomėti gimdymo procesu. Šiais laikais yra įvairių nėščiųjų mokyklų. Vienose jų moterys gimdyti paruošiamos geriau, kitose – prasčiau, bet visur jos bent jau supažindinamos su gimdymu. Daug geriau gimdymą ištveria tos moterys, kurios nusimano apie save, savo organizmą ir žino, ką reiškia gimdymas. Reikia suprasti, kad gimdymas be sąrėmių nepraeis, nes jie yra gimdymo varomoji jėga, ir kad sąrėmių metu gali skaudėti. Tačiau tai laikina ir iškenčiama. Reikėtų šiek tiek mobilizuotis, nes dabar mes dažnai pastebime didesnę būsimų mamyčių, o ir tėvelių, koncentraciją į savo poreikius ir nenusimanymą apie savo organizmą.

Galės pasirinkti, bet turės susimokėti

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pasiteiravus, kodėl Lietuvoje vis dar negalima atlikti CPO nėščiosios pageidavimu, ministerijos Spaudos tarnybos vyriausiasis specialistas Julijanas Gališanskis teigė, kad, atsižvelgiant į pilietinę iniciatyvą Moterų teisė pasirinkti gimdymo būdą Lietuvoje cezario operacijos būdu, SAM parengė teisės akto projektą, kuris leistų moterims gimdyti pasirenkant cezario pjūvio operaciją (CPO) nesant medicininių indikacijų (moters noru). Ministerijos atstovo teigimu, projektas šiuo metu derinamas su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene. Jis yra viešai prieinamas – jį galima rasti Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje: e-seimas.lrs.lt/portal/documentSearch/lt.

Projekte nustatyta, kad CPO paslauga gali būti teikiama, kai yra visos šios sąlygos:

1. Pacientei atlikti CPO nėra medicininės indikacijos.

2. Yra santykinė medicininė indikacija atlikti CPO (pvz., nėštumo stebėjimas, kai yra buvę kitų reprodukcinės funkcijos ar gimdymo sutrikimų, vyresnio amžiaus pirmakartės nėščiosios stebėjimas ir kiti rizikos faktoriai).

3. Yra daugiadalykės gydytojų specialistų komandos kartu su informuota paciente priimtas sprendimas dėl CPO paslaugos teikimo.

J.Gališanskis informavo, kad, jei paslauga teikiama pagal paciento norą, o ne pagal gydytojo priimtą sprendimą dėl paslaugos poreikio, tokios paslaugos neapmokamos PSDF biudžeto lėšomis. „Kitaip tariant, jei moteris pati pasirinktų CPO, už šią operaciją ji turėtų susimokėti pati, nes tai nėra privalomojo sveikatos draudimo draudiminis įvykis“, – teigė ministerijos atstovas.

Jis priminė, kad šiuo metu galioja tokios bazinės CPO kainos: cezario pjūvis, kai būklė sudėtinga, – 2 785,24 euro; cezario pjūvis, kai būklė vidutinio sudėtingumo, – 1 819,45 euro; cezario pjūvis, kai būklė nesudėtinga, – 1 519,07 euro.

Ministerijos atstovų teigimu, atliekant CPO moters pageidavimu, ji turėtų sumokėti visą paslaugos kainą.

Belgų anestezuotojos, prisipažinusios, kad išgėrė degtinės prieš cezario pjūvio operaciją, dėl kurios Prancūzijoje mirė britų kilmės moteris, prašymas paleisti ją už užstatą ketvirtadienį buvo atmestas.

45 metų Helga Wauters (Helga Vauters) turės likti tardymo izoliatoriuje, kuriame yra laikoma nuo spalio 2 dienos. Ji kaltinama netyčiniu nužudymu byloje, sulaukusioje didelio dėmesio Prancūzijoje.

Tyrėjai citavo jos žodžius, kad ji tos nelemtos operacijos vakarą išgėrė pusę 500 ml talpos butelio, kuriame buvo vandeniu atskiesta dengtinė.

„Aš nebuvau girta, turėjau 70 proc. savo pajėgumo ... Man reikėjo degtinės, kad nedrebėčiau“, – sakė ji.

Rugsėjo 26 dieną H.Wauters buvo iškviesta pas 28 metų gimdyvę Orteso mieste netoli Po, Pietų Prancūzijoje.

Tyrimą atliekantiems teisėjams H.Wauters sakė, kad atliko tai gimdyvei epidūrinės nejautros procedūrą ir nuėjo su draugais išgerti „rausvojo vyno taurės“.

Tačiau tas gimdymas nesiklostė taip, kaip planuota, tapo aišku, kad moteriai reikės cezario pjūvio operacijos. Medikų komanda iškvietė anestezuotoją, kuri atvyko pėsčia ir nuo kurios sklido alkoholio kvapas.

Rengdamasi anestezuoti ji elgėsi „keistai“, sakė jos kolegos.

„Buvau apsvaigusi, užvaldyta, mano nuovoka tikrai buvo pasikeitusi“, – sakė H.Wauters.

Greitai įvykiai operacinėje pasisuko bloga linkme. Bandydama ventiliuoti pacientės plaučius, H.Wauters vamzdelį įkišo į jos stemplę, o ne į trachėją.

Buvo iškviesta skubi pagalba, medikai aptiko „pacientę sustojusia širdimi, pamėlynavusią, ir žmones šalia jos, kurie nieko nedarė“, teisme liudijo liudytojai.

Pacientė buvo nuvežta į ligoninę Po, kur po keturių dienų mirė. Jos kūdikis išgyveno.

Kai anestezuotoja kitą dieną prisistatė į policiją, jos organizme buvo nustatyta beveik penkis kartus leistiną normą viršijanti alkoholio koncentracija (2,4 g alkoholio viename litre kraujo).

Ji pripažino kenčianti dėl „patologiškos alkoholio problemos“.

Jos namuose tyrėjai rado 17 tuščių degtinės butelių.

H.Wauters anestezuotoja dirbo nuo 1994 metų, o klinikoje prie Orteso ligoninės iki to lemtingo incidento buvo išdirbusi dvi savaites.