Praėjusią savaitę, Valstybės dieną, atidarytas Tarptautinis Chaimo Frenkelio vilos vasaros festivalis pirmuosius į vilos parką kviečia jaunuosius žiūrovus. Liepos 13 d., antradienį, „Keistuolių teatras“ atveža muzikinį spektaklį visai šeimai – „HOP!“. Režisierius Aidas Giniotis su aktoriais susirinkusiuosius kvies leistis į neįtikėtinų istorijų kūrėjo – anglų rašytojo Donaldo Bisseto pasaulį.

Pagal penkias skirtingas D. Bisseto pasakas sudėliotas nuotaikingas teatrinis nuotykis įtrauks kiekvieną, kuris kuris išdrįs džiaugsmingai sušukti „Hop“ ir pakliūti į pačių keisčiausių ir netikėčiausių istorijų sūkurį.

Tai – sąmojų ir netikėtumų kupinas muzikinis nuotykis, į rimtus augančios asmenybės klausimus atsakymų ieškantis be banalumo ir didaktikos. Režisierius tyrinėja vaiko fantazijos pasaulį, o jaunieji kūrėjai scenoje pasikliauja augančio žiūrovo sąmoningumu ir įtraukia jį į laisvą, žaismės kupiną šėliojimą.

Scenarijaus autorius ir režisierius Aidas Giniotis, scenografijos ir kostiumų dailininkė Ramunė Skrebūnaitė. Vaidina: Aistė Šeštokaitė, Diana Kamarauskaitė, Gintautas Ulmis, Lyja Maknavičiūtė, Lukas Auksoraitis, Matas Pranskevičius, Tautvydas Galkauskas, Urtė Smulskytė. Spektaklis skirtas vaikams nuo penkių metų.

E. Tamošiūno nuotr.

Šią savaitę į Chaimo Frenkelio vilos parką kviečiami ir suaugusieji – liepos 15 d., ketvirtadienį, 18 val. rožių apsuptyje skambės užburiantis vasaros koncertas „Serenadų magija“. Vasaros festivalio renginiui susibūrę atlikėjai – vieni iš geriausių Lietuvos pučiamųjų ir styginių instrumentų virtuozų, pagrindiniai Lietuvos orkestrų nariai bei užsienyje gyvenantys lietuvių muzikantai.

Pasirodys: Ugnius Dičiūnas, Linas Šalna (obojai), Andrius Bernotaitis, Ernestas Šidiškis (klarnetai), Povilas Bingelis, Artūras Gelusevičius (fagotai), Tomas Girskis (kontrafagotas), Andrius Dirmauskas, Egidijus Stanelis, Gediminas Abaris (valtornos), Arnas Kmieliauskas (violončelė), Donatas Bagurskas (kontrabosas).

Kitą savaitę Chaimo Frenkelio vilos vasaros festivalį tęs kamerinės muzikos koncertas „Poezija muzikoje“ ir sakralinės muzikos koncertas Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje. Bilietus į renginius galima įsigyti „Ticket Market“ ir Chaimo Frenkelio vilos kasose.

Šventiniame koncerte, skirtame Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai paminėti, pasirodys Kauno miesto simfoninis orkestras, 2021 m. Auksinio scenos kryžiaus laureatė Joana Gedmintaitė (sopranas). Dirigentas – Robertas Šervenikas. 21 val. „Tautiškos giesmės“ giedojimas. Renginys nemokamas.

Liepos 6-ąją – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną – „Aušros“ muziejus tradiciškai pasitinka atidarydamas Tarptautinį Ch. Frenkelio vilos vasaros festivalį. Kasmet meno vadovo Roberto Šerveniko parengta koncertinė programa tampa muzikine muziejaus dovana šiauliečiams ir miesto svečiams. Šiųmetis koncertas skambės garsiai – į sceną žengs Kauno miesto simfoninis orkestras su soliste Joana Gedmintaite priešakyje.

Šiuo metu Ch. Frenkelio vilos parkas yra bene populiariausia vieta Šiauliuose – žydi daugiau nei pusantro tūkstančio rožių krūmų, kuriais pasidžiaugti kasdien atvyksta vis daugiau lankytojų. Įspūdingos rožių žiedų jūros fone ne tik skambės muzika, 21 val. susirinkusieji vieningai su lietuviais visame pasaulyje giedos „Tautišką giesmę“.

E. Tamošiūno nuotr.

Aštuonioliktą kartą organizuojamo festivalio programoje – 12 pasirodymų, kuriuos žiūrovai išvys kiekvieną savaitę, visą vasarą iki rugpjūčio 26 d. Šiemet, pirmą kartą per festivalio gyvavimo istoriją, net 4 koncertai bus organizuojami ne Ch. Frenkelio viloje ar parke. Du renginiai persikels į kitus „Aušros“ muziejaus padalinius – Venclauskių namus ir Fotografijos muziejų, vienas – į Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedrą. Pastaraisiais metais išvykstamasis koncertas būdavo organizuojamas Telšiuose, šiemet festivalis praplės savo geografiją ir keliaus į Radviliškio rajoną. Burbiškio dvare pasirodymą surengs ansamblis „Nortango“ iš Estijos.

Vos atsidarius festivalį, liepos 13 d., pirmieji į Ch. Frenkelio vilos parką bus kviečiami mažieji festivalio žiūrovai. „Keistuolių teatras“ atveža spektaklį visai šeimai pagal D. Bisseto paskas „Hop!“. Tą pačią savaitę, liepos 15 d., parke įvyks užburiantis vasaros koncertas „Serenadų magija“.

Parodoje platesniame kontekste atskleidžiamos Pakruojo dvaro meno vertybės – skulptūros, tapybos ir taikomosios dailės (porceliano ir stiklo) eksponatai, nuosekliai kaupti kelių baronų von der Roppų kartų atstovų, išlikę ir išsaugoti Nacionaliniame M. K. Čiurlionio bei Šiaulių „Aušros“ muziejuose. Parodą papildo „Aušros“ muziejuje saugomos XX a. 3–4 deš. Pakruojo dvaro fotografijos.

Baronų von der Roppų meno kolekcijos pradininkas – Theodoras von der Roppas (1783–1852). 1801 m. 18-metis baronaitis, baigęs mokslus Akademia Petrina Mintaujoje, išvyko į Grand Tour – pažintinę edukacinę kelionę po Europą, žymėjusią žengimą į suaugusiojo žmogaus gyvenimą. Aplankęs Prancūziją, Italiją, Ispaniją, Portugaliją, Olandiją, Vokietiją ir kt. šalis, domėjosi kultūra, menu, įsigijo pirmąsias vertybes meno kolekcijai, kurią turtino ir pildė vėlesnės Roppų kartos. Jau XIX a. Roppų kolekcija garsėjo Baltijos vokiečių provincijose. Šiandien kolekcija yra neblogai dokumentuota. Atradus daugiau biografinės medžiagos (Latvijos archyvuose išlikę atsiminimai ir šeimos kronikos), ryškėja nuosekli puikiai išsilavinusio Apšvietos epochos atstovo T. von der Roppo veikla, atskleidžiama kolekcijos sudarytojo asmenybė.

Bene garsiausias faktas yra tas, kad T. von der Roppas buvo Bertelio Thorvaldseno (1770–1844) mecenatas, tiesiogiai iš garsiojo danų skulptoriaus dirbtuvės įsigijęs marmuro bareljefą „Achilas ir Briseidė“ ir „Veneros su obuoliu“ (Venus victrix) skulptūrą (abu kūriniai yra išlikę), taip pat devynias antikinių marmuro biustų kopijas. Pastarųjų metų tyrinėtojai pripažįsta, kad jaunojo baronaičio užsakymas buvo labai reikšmingas danų skulptoriaus karjerai, nes buvo pateiktas tuo metu, kai šiam reikėjo apsispręsti, ar grįžti namo, pasibaigus karališkosios Danijos akademijos stipendijai, ar likti Romoje ir imtis savarankiško darbo.

Baronų von der Roppų meno kūrinių kolekcijos didžioji ir svarbiausia dalis buvo saugoma Pakruojo dvare. Valstybiniam kultūros muziejui (dabar – Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus) ji buvo perduota 1940 m. rudenį. Švietimo ministerijos įgalioti dailininkas Vladas Sipaitis ir Šiaulių viešosios bibliotekos atstovas rašytojas Borisas Melngailis, dalyvaujant šeimos atstovams, surašė Pakruojo dvare sukauptus meno turtus ir perėmė juos Kultūros paminklų apsaugos įstaigos žinion. Kadangi registratoriai buvo iš Šiaulių, tai vertybės buvo gabenamos ne tik į Kauną, bet ir į Šiaulių „Aušros“ muziejų. Didžiąją dalį meno vertybių galima atpažinti pagal KPAĮ registro sąrašus, tačiau abu muziejai ir vėliau yra sukaupę eksponatų, susijusių su Pakruojo dvaru. Tarp Pakruojo meno turtų yra įvairų laikotarpių eksponatų, kauptų įvairių kartų atstovų iki pat lemtingųjų 1940 metų.

Paroda 2020 m. buvo eksponuota Mykolo Žilinsko dailės galerijoje Kaune. Parodos kuratorius – menotyrininkas, muziejininkas, ilgametis Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis (1955–2020), Roppų kolekcijos tyrinėjimui paskyręs ne vieną dešimtmetį.  Chaimo Frenkelio viloje paroda veiks iki 2021 m. birželio 20 d.

Amžinąsias vertybes puoselėjantis spektaklis vaikams „Katės namai“, pastatytas pagal Samuilo Maršako pasaką. Rusų rašytojas S. Maršakas laikomas vienu iš garsiausių pasaulio pasakininkų. Jo kūryba iki šiol žavisi mažieji žiūrovai. Vienas populiariausių spektaklių, statomas visame pasaulyje – „Katės namai“.

„Katės namai“ – tai paprasta, tačiau spalvinga ir įtraukianti istorija apie išpaikusią, dėl turtų pamišusią kačių šeimynėlę, pamiršusią širdies gerumą, dosnumą ir draugystę. Turtuolė katė į prabangius namus kviečiasi tik pasiturinčius bičiulius, o lauke šąlantys, alkstantys ir pagalbos meldžiantys kačiukai išpuikusiai katei ir jos kiemsargiui – nė motais.

Vieną dieną prabangius katės namus gaisras sulygina su žeme, tuomet ir paaiškėja skaudi realybė: nei vieno veidmainio bičiulio namuose pasipūtėlei katei vietos neatsiranda, o lūšnelėje gyvenantys, kadaise katės išvaryti kačiukai, suteikia nelaimėliams pastogę. Spektaklis išaukština amžinąsias vertybes, moko taurumo, nuoširdumo, artumo ir bendrystės. Pamokanti istorija primena, kad nevalia žeminti ir skriausti beturčių, vargšų benamių ar našlaičių, mat nežinia, kada pačiam gali tekti jų dalia.

Suaugusiesiems spektaklis taip pat įdomus: jie įžvelgia aliuzijų į nūdienos aukštuomenės gyvenimą. Drauge su vaikais pasaką žiūrintys tėvai vietoje išpuikusių kačių regi snobiškus žmonių vakarėlius, reklamuojamus blizgančiuose žurnaluose. Būtent dėl nesenstančio, amžinąsias vertybes iškeliančio scenarijaus šis spektaklis jau dešimtmečius nedingsta iš teatrų repertuarų.

„Katės namų“ autorius – rusų rašytojas ir poetas, vaikų draugas ir vaikų literatūros kūrėjas S. Maršakas – pirmuosius eilėraščius sukūrė būdamas 4 metų. Berniukas augo Voroneže, talentingo inžinieriaus išradėjo šeimoje. 15-metis Samuilas jau buvo prirašęs ne vieną sąsiuvinį eilių, kuriomis ir susižavėjo žymus rusų kritikas Vladimiras Stasovas.

Jis pasirūpino, kad jaunuolis patektų į geriausią to meto gimnaziją Peterburge. Vėliau būsimasis rašytojas mokėsi Anglijoje, o grįžęs į gimtąją šalį pateko į karų ir revoliucijų draskomą kasdienybę, neteko tėvų. Tokiomis sudėtingomis sąlygomis jis subrendo kaip rašytojas. Pradėjęs rašytojo kelią, jis nusprendė kurti tik vaikams, nes matė, kad labiausiai kenčia mažamečiai, netekę tėvų. S. Maršakas ėmė leisti žurnalą vaikams, subūrė vaikų teatrą. Tada ir gimė neužmirštamos pjesės – „Dvylika mėnesių“, „Protingi daiktai“, „Katės namai“ – sužavėjusios mūsų tėvus, senelius bei prosenelius. S. Maršako kūryba lengvai skaitoma ir suvokiama, randa kelią į kiekvieno sielą ir sąžinę.