Muitinės atstovės spaudai Linos Laurinaitytės Grigienės teigimu, sulaikytų klastočių vertė kasmet yra panaši.

„Tendencijos yra labai panašios. 2020 metais buvo  80 tūkst. prekių vienetų, pernai – 134 tūkst. prekių vienetų Tai jeigu ne cigarečių pakuotės ir vaistai, šiemet būtų panašūs skaičiai“, – LRT radijui sekmadienį teigė Muitinės atstovė.

Pasak Lietuvos tabako asociacijos vykdomojo direktoriaus Arno Neverausko, penktadalis falsifikuotų cigarečių pasilieka Lietuvoje, kita dalis keliauja į Europos Sąjungos šalis. 

„Ne vienas tyrimas šituo aspektu padarytas. Gavėjai pagrindiniai yra tos šalys, kur legalių cigarečių kaina yra kuo didesnė palyginti su mūsiške. Tuo didesnis uždarbis nusikalstamoms organizacijoms, kurios tai daro“, – teigė A. Neverauskas.

Rūkalai rasti apie 17 val. 10 min. Šimkaučiškių kaime, pievoje prie geležinkelių bėgių.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Teismas neteisėtos veiklos organizatoriui M. Ž. skyrė 116 MGL (7530 eurų) baudą, jam talkinusiems asmenims skirtos baudos nuo 96 iki 156 MGL (nuo 3615 iki 5875 eurų).

Nuteistieji taip pat turės solidariai atlyginti 30 tūkst. eurų civilinį vienos krovinių gabenimo įmonės ieškinį už konfiskuotą vilkiką.

Bylos duomenimis, 2014 metų pabaigoje Didžiojoje Britanijoje gyvenantis M. Ž. subūrė bendrininkus ir paskirstė jiems vaidmenis neteisėtai, pažeidžiant nustatytą tvarką, įgyti, gabenti, laikyti ir organizuoti neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių vežimą į Didžiąją Britaniją.

Pagal M. Ž. sudarytą planą, jo pažįstamas vilnietis G. T. sostinėje už 15 tūkst. eurų įsigijo 6500 lietuviškomis banderolėmis nepažymėtų cigarečių pakelių. Šie cigarečių pakeliai buvo perduoti M. Ž. nurodytai moteriai, kuri juos suslėpė į sulčių pakelius.

Vėliau sulčių pakeliai su cigaretėmis buvo paslėpti tarp palečių su maisto produktais ir gabenti į Didžiąją Britaniją, kur šios šalies muitinės pareigūnai 2015 metų sausį nelegaliai gabentas cigaretes sulaikė. Vienai krovinių gabenimo įmonei priklausantis vilkikas, kuriuo buvo gabentas nelegalus krovinys, buvo konfiskuotas.

Nelegaliai gabentoms cigaretėms nepasiekus tikslo, M. Ž. planą „patobulino". Vykdydamas M. Ž. nurodymus, G. T., į nusikalstamą veiką įtraukęs ir savo žmoną D. T., iš vieno asmens neteisėtai už atlygį įgijo jo asmens duomenis, banko kortelę ir prisijungimo prie elektroninės bankininkystės priemones.

To asmens vardu išsiėmė individualios veiklos vykdymo pažymą ir, prisistatydamas neegzistuojančios įmonės darbuotoju, krovinių vežimo įmonei pateikė krovinio pervežimo užsakymą.

Už maisto produktų ir nelegalių cigarečių gabenimą į Didžiąją Britaniją G. T. ir D. T. atsiskaitė neteisėtai prisijungę prie kito asmens elektroninės bankininkystės paskyros.

2015 m. balandį sulčių pakeliuose paslėpti 4458 pakeliai lietuviškomis banderolėmis nepažymėtų cigarečių, kurių vertė viršijo 11 tūkst. eurų, teisėsaugos pareigūnų buvo sulaikyti Lenkijoje.

Teismas D. T. pripažino kalta ir atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Per metus gyventojų legaliai įsigytų cigarečių kiekis sumenko 6,4 proc., pranešė Statistikos departamentas.

Cigarečių gamyba 2017 metais sumažėjo 12,7 proc., eksportas - 6,9 proc., tuo metu importas išaugo sumenko 15,2 procento.

Tabako gaminių mažmeninės kainos pernai padidėjo 7,5 procento. Cigarečių kainų didėjimą lėmė nuo 2017-ųjų kovo 1 dienos pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.

Pernai nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų mirė 1 650 žmonių, arba 59 mažiau nei 2016-aisiais. Dauguma (79,8 proc.) nuo šių piktybinių navikų mirusių asmenų buvo vyrai.

2017 metais 100 tūkst. gyventojų teko 58,3 mirusiojo nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų (miesto gyventojų – 50,1, kaimo gyventojų – 75,1).

Klaipėdoje veikia vienintelė Lietuvoje vienai didžiausių tabako gaminių gamintojų pasaulyje „Philip Morris International“ priklausanti gamintoja „Philip Morris Baltic“.

Kaip Eltai sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Lietuvai tai turėtų būti normalus žingsnis.

„Tai yra Vyriausybės programoje ir tai viena iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijų. Europos Sąjungos (ES) direktyva dabar tą leidžia daryti ir dalis valstybių turi įsivedę tokį sprendimą. Normalu būtų ir Lietuvai siekti tokio (sprendimo - ELTA)“, - Eltai sakė A. Veryga.

Anot ministro, kritika, kad šis žingsnis sudarytų gamintojams prielaidą kelti kainą, yra nepagrįsta.

„Tai prielaida, kuri neturi jokio pagrindo, jiems nėra dėl ko kelti kainą. Kiek aš žinau, mūsų gamykla, kuri gamina Lietuvoje tabako gaminius ir anksčiau sakydavo, kad (įvesti - ELTA) vaizdinius įspėjimus būtų brangu, bet gamindavo kitoms šalims su vaizdiniais įspėjimais. Tai nelabai aš čia matau logikos, dėl ko jie turėtų didinti kainą, pakeitę pakuotės dizainą“, - kalbėjo ministras.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovės Gabrielės Banaitytės Eltai atsiųstame komentare informuojama, kad ministerijoje sudaryta darbo grupė, kuri šiuo metu diskutuoja dėl šio sprendimo įgyvendinimo.

„Darbo grupės sprendimai turės įtakos reikšmingai visuomenės daliai, todėl jie bus pateikti viešoms diskusijoms, siekiant optimalaus rezultato”, - sakė G. Banaitytė.

Jos teigimu, PSO konstatavo, kad 8 iš 10 rūkančiųjų pradeda vartoti tabaką dar būdami paaugliais, todėl toks prevencinis žingsnis būtų efektyvus mažinant rūkymo sukeliamą sergamumą ir mirčių skaičių.

Tuo metu Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos vykdantysis direktorius Arnas Marcinkus tokią Vyriausybės iniciatyvą vertino skeptiškai.

„Reikia įvertinti, kad tabako gaminių prekių ženklų cenzūra buvo atmesta Europos Parlamento ir tai nėra priemonė, kurią ES šalys narės turi įgyvendinti“, - Eltai atsiųstame atsakyme sakė A. Marcinkus. Jis taip pat pridūrė, kad tarp šalių, kurios atmetė tokį pasiūlymą, yra Vokietija, Švedija, Danija, Šveicarija, Italija, Ispanija, Portugalija ir kitos.

Anot jo, nėra jokių įrodymų, kad bendrinė tabako pakuotė mažintų rūkančiųjų skaičių ar keistų suaugusių ir nepilnamečių rūkymo įpročius. Jis taip pat teigė, kad tabako gamintojai tikisi, jog ši iniciatyva nebus įvesta bet kokia kaina, o tik tada, kai bus tinkamai aptarta, tinkamai įvertinti galimi padariniai.

„Prekių ženklų cenzūra yra visiškai kraštutinė priemonė, kuri kėsinasi į intelektinės nuosavybės teises, gali padidinti nelegalią prekybą, sumažinti valstybės biudžeto pajamas ir siųsti itin neigiamus signalus užsienio investuotojams“, - teigė A. Marcinkus.

Apie siekį įvesti bendrines tabako pakuotes Lietuvoje pradėta kalbėti dar 2010-2011 metais. Šiuo metu tai įgyvendinusi yra Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Australija.

„Moksliniai tyrimai įrodo, kad vaizdiniai ant cigarečių pakelių yra labiau pastebimi, negu vien tik įspėjantys užrašai. Vaizdu pavyksta perteikti daugiau tikslesnės informacijos apie rūkymo žalą sveikatai“, – sako specialistė.

Prieš penkerius metus Europos Sąjungos (ES) patvirtinta Tabako gaminių direktyva Lietuvoje pradėta įgyvendinti šių metų gegužę. Ant cigarečių pakelių atsirado privalomi dideli įspėjamieji užrašai su nuotraukomis abiejose cigarečių pakelio pusėse. Vieniems paveikslėliai kelia juoką, kitiems – šiurpą, tačiau LRT.lt kalbinti specialistai tikina, kad abejonių dėl jų efektyvaus poveikio nėra.

Sukelia emocijas ir skatina gydytis

Vaizdai sustiprina negatyvias emocijas, susijusias su rūkymu, dėsto psichiatrė N. Goštautaitė Midttun. „Principas yra gana paprastas – nemalonūs drastiški vaizdai padeda sustiprinti neigiamas asociacijas, kylančias rūkaliui, stiprina pavojingų pasekmių baimę“, – sako psichiatrė.

Paveikslėliai neturi priversti mesti rūkyti, jie yra tik prevencijos dalis, mano psichologė Lina Rasimaitė. „Skatinant motyvaciją, pavyzdžui, nepradėti ar mesti rūkyti, tampa labai svarbu sukelti kažkokią emociją. Anksčiau bandyta ją sukelti užrašais, dabar – paveikslėliais. Tyrimai rodo, kad tai priklausomybę veikia, bet nesmarkiai. Tačiau, kai kalbame apie tūkstančius rūkalių, kiekvienas žingsnis yra svarbus“, – teigia psichologė.

Pasak Vilniaus „Aušros vartų“ ligoninės direktoriaus Aivaro Virbicko, iš paveikslėlių patys veiksmingiausi yra tie, kuriuose matome kažkokį pokytį išvaizdoje – veido susiraušklėjimą, iškritusius dantis, liežuvio opas ir t.t. Dažniausiai dėl noro mesti rūkyti kreipiasi žmonės, kurie jau susipažinę su priklausomybės pasekmėmis, o paveikslėliai ir atlieka šią funkciją, mano A. Virbickas.

„Anksčiau sulaukdavome apytiksliai vieno skambučio per dvi savaites. Po siaubingų paveikslėlių ant cigarečių pakelių atsiradimo, padvigubėjo besikreipiančiųjų dėl noro mesti rūkyti. Padaugėjo klausiančiųjų, ar įmanoma išsigydyti, kaip tai padaryti ir t. t.“, – pasakoja ligoninės direktorius.

Veikia esamus ar potencialius rūkalius?

Rūkantys žmonės gali būti linkę šaipytis ar ignoruoti paveikslėlius, tačiau poveikis jiems – didesnis, mano psichologė L. Rasimaitė. „Jei žmonės nerūko, vadinasi, turi kažkokias nuostatas, kodėl to nedaro. Ir paveikslėliai tas nuostatas tik patvirtina.“

Anot A. Virbicko, svarbiausia, kad iliustracijos paveiktų dar nepradėjusius rūkyti jaunus žmones. „Reikia pradėti nuo vidurinių mokyklų, ten yra didžiausias jaunų žmonių, kurie potencialiai pradės rūkyti, susitelkimas. Reikia daugiau prevencijos šioje srityje“, – tikina ligoninės direktorius.

Iliustracijos veikia visus – ir rūkančius, ir tuos, kurie galbūt dar tik turės šį žalingą įprotį, mano psichiatrė N. Goštautaitė Midttun. „Nemalonūs vaizdai menkina smalsumą ir norą nusipirkti – yra tyrimų, įrodančių, kad vaizdai mažina paauglių ketinimą rūkyti. Kurią grupę veikia labiau, moksliškai įrodyti yra labai sunku, o gal ir nebūtinai reikia. Rūkymo paplitimą visuomenėje reikia mažinti sistemingomis kompleksinėmis priemonėmis, kurių svarbiausia – sistemingas Tabako kontrolės pagrindų konvencijos įgyvendinimas“, – mintimis dalinasi specialistė.

Paveikslėlius reikia keisti

Tiesa, kai kurie paveikslėliai turėtų būti keičiami – dalis iliustracijų ant cigarečių pakelių yra sunkiai suprantamos, mano Vilniaus „Aušros vartų“ ligoninės direktorius A. Virbickas. „Kai kuriems paveikslėliams suprasti reikia medicininio išsilavinimo, net šalia pateikiami užrašai nepadeda jų suprasti, nes tekstas bendrame paveikslėlio kontekste tiesiog išnyksta“, – tvirtina A. Virbickas.

Psichologė L. Rasimaitė skatina pasinaudoti kitų šalių patirtimi ir paveikslėlius periodiškai pakeisti. „Pastebima, kad pirmosiomis akimirkomis, kada žmogus pamato paveikslėlius, patiria didesnį šoką ir išgąstį, o paskui labiau įpranta prie vaizdo“, – mano ji.

„Prie nemalonaus vaizdo įprantama, bet mūsų smegenys vis tiek jį suvokia kaip grėsmingą. Žinoma, geriausia yra kuo didesnė atgrasymo priemonių įvairovė, įskaitant ir kintančius informacinius vaizdus ant tabako pakuotės“, – L. Rasimaitės minčiai antrina psichiatrė N. Goštautaitė Midttun.

Be „Philip Morris“ skundo, Teismas taip pat atmetė ir skundą, kuriame 2014 metais patvirtintą Tabako direktyvą ginčijo Lenkijos vyriausybė.

„Naujoji ES direktyva dėl tabako gaminių yra galiojanti“, – pareiškė Liuksemburge įsikūręs Teismas, kurio sprendimas yra neskundžiamas.

„Išsamus pakelių standartizavimas, būsimas cigarečių su mentoliu uždraudimas visoje ES ir specialios taisyklės dėl elektroninių cigarečių yra teisėtos“, – nusprendė teismas.

„Philip Morris“ kartu su „British American Tobacco“ apskundė direktyvą Didžiosios Britanijos teismuose. Tabako milžinų nepasitenkinimą visų pirma sukėlė cigarečių pakeliams nustatyti reikalavimai, pagal kuriuos „reikšmingą bei matomą pakelių paviršiaus dalį“ turi užimti įspėjimai apie galimą žalą sveikatai.

Įmonės įrodinėjo, kad šios taisyklės iškraipo ES bendrąją rinką ir riboja vartotojų galimybes rinktis.

Teismas taip pat atmetė Lenkijos skundą dėl cigarečių su mentoliu uždraudimo, pareiškęs, kad „dėl mentolio ir jo malonaus kvapo didėja tabako gaminių patrauklumas vartotojams“.

Teismo sprendimas nebuvo netikėtas, nes dar pernai gruodį jo atstovas yra sakęs, kad naujosios taisyklės yra „proporcingos“.

Naujosios taisyklės visoje ES įsigalios nuo 2020 metų.