„Tai unikalus reiškinys, nes nuo 1803-iųjų šios dvi vados nebuvo pasirodžiusios tais pačiais metais. Paskutinį kartą tai įvyko prieš 221 metus. Taigi, kitą kartą tai įvyks 2245-aisiais arba po 221 metų“, – kalbėjo entomologas Ericas Bensonas.

Naujojo Orleano insektariumo kavinėje jau seniai siūlomi įvairūs patiekalai iš vabzdžių. Meniu – ir cinamoninis vabalų traškutis, čili pipirais gardinti kepti vaškiniai kirminai ar vikšrai. Netrukus lankytojai galės paskanauti ir cikadų.

„Kiekviena kultūra turi dalykų, kuriuos mėgsta valgyti, ir tokių, kurie kitur yra tabu, kuriuos pamatę žmonės suraukia nosį ir kaktą. Tačiau nėra jokios priežasties taip elgtis dėl vabzdžių“, – šnekėjo insektariumo gyvūnų kolekcijų kuratorius Zackas Lemannas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Virėjas paruošė salotas su obuoliais, migdolais, mėlynių užpilu ir keptomis cikadomis. Taip pat siūloma paragauti cikadų, gardintų kreolinių garstyčių ir sojos mišiniu.

„Gaminame įvairius patiekalus, kurie yra sūrūs ir saldūs. Mėgstu sakyti žmonėms, kad šie patiekalai yra iš Naujojo Orleano virtuvės, tad net jei ir atrodo keistokai, vis tiek bus skanu“, – nurodė Z. Lemann.

Virtuvės šefas teigė, kad cikadų skonis panašus į skrudintų sėklų ar riešutų.

Šie triukšmingi vabzdžiai kas 17 metų masiškai išlenda iš žemės į paviršių poruotis, padėti kiaušinėlių ir galiausiai žūti.

Cikadų – nykščio dydžio vabzdžių bauginamai didelėmis akimis ir plėviškais sparnais – netoli Vašingtono esančiame Dulleso tarptautiniame oro uoste prilindo į lėktuvo variklius, tad dešimtys žurnalistų oro uoste įstrigo iki ankstyvo trečiadienio ryto.

Lėktuvas turėjo pakilti 21 val. vietos (trečiadienį 4 val. Lietuvos) laiku, bet galiausiai vis labiau nekantravusiai žurnalistų grupei teko pasiųsti kitą lėktuvą.

„Cikados, šį nesibaigiantį skrydžio vėlavimą atsiminsiu ateinančius 17 metų“, – tviteryje parašė CNN korespondentas Baltuosiuose rūmuose Philas Mattingly.

Milijardai cikadų pasirodo keliose Amerikos valstijose, įskaitant Merilandą, Pensilvaniją, Virdžiniją, Indianą ir Tenesį.

Cikados, šį nesibaigiantį skrydžio vėlavimą atsiminsiu ateinančius 17 metų.

Kai jos pasirodė praėjusį kartą, JAV prezidentas buvo George'as W. Bushas, socialinis tinklas „Facebook“ buvo ką tik sukurtas, o Atėnai rengėsi organizuoti vasaros olimpiadą.

J. Bidenas iš Vašingtono prezidentiniu lėktuvu išskrenda anksti trečiadienį ir tikriausiai jam rūpės svarbesni už mažus vabzdžius klausimai.

Tai pirmoji jo prezidentinė kelionė į užsienį ir jos metu jis surengs virtinę susitikimų su Didžiojo septyneto (G-7), Europos ir NATO partneriais, taip pat susitiks akis į akį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Pirmiausia J. Bidenas nuskris į Didžiąją Britaniją, kur nuo penktadienio iki sekmadienio Kornvalyje vyks G-7 viršūnių susitikimas.

Konektikuto universiteto Hartforde ekologijos ir evoliucinės biologijos profesorius adjunktas Johnas Cooley anksčiau pasakojo, kad cikados, kurios nepadaro jokios realios žalos, išskyrus žalą žmonių nervams ir ausų būgneliams, „tiesiog pasižymi 17-os metų gyvenimo ciklu“.

Pasak jo, šis ilgas ir daugiausia nematomas gyvenimo ciklas pagrįstas griežtu tvarkaraščiu.

„Kai dirvožemio temperatūra pasieks tam tikrą lygį – 17 Celsijaus laipsnių – temperatūrą kurį nors vakarą, kuris gali būti drėgnas, bet ne pernelyg lietingas, cikadų nimfos išlįs į paviršių ir išsinėrusios taps suaugusiomis cikadomis“, – aiškino ekspertas.

Tada jos praleis apie savaitę tarp augalų nieko neveikdamos, o paskui, anot J. Cooley, pradės „suaugusiųjų veiklą“.

Kitaip tariant, prasidės milžiniškos cikadų tuoktuvės, apimsiančios visą regioną. Pasak J. Cooley, viso šio reiškinio tikslas vienintelis – pratęsti giminę.

Ne, tai ne siaubo filmas. Šis reiškinys yra įprastas, nors nedažnas cikadų – nykščio dydžio vabzdžių bauginamai didelėmis akimis ir plėviškais sparnais – pasirodymas.

Erzinamas jų pasirodymas būna tiek pat įspūdingas, kiek ir retas. Kas 17 metų šios „periodinės“ cikados išlenda į paviršių poruotis, padėti kiaušinėlius ir galiausiai žūti.

„Tai buvo tarsi iš mokslinės fantastikos“, – sakė Melanie Asher (Melani Ešer), gyvenanti Vašingtono priemiestyje Betesdoje, Merilendo valstijoje. Moteris gerai prisimena cikadų antplūdį šioje vietovėje 1987-aisiais, kai ji buvo vaikas.

„Grindis padengė gaištančios cikados“, – sakė ji.

„Aš nebijau vabzdžių, [bet] tai buvo šiurpu – tarsi iš kito pasaulio“, – pridūrė ji.

Šiemet prognozuojama, kad plačioje teritorijoje nuo Vašingtono rytuose iki Čikagos Vidurio Vakaruose ir Džordžijos pietuose cikados pasirodys gegužę – galbūt porą savaičių anksčiau kai kuriuose regionuose.

Vašingtone gyvenanti 46-erių Melody Merin (Melodi Merin) taip pat prisimena vėliausią šių sparnuotų vabzdžių invaziją 2004-aisiais.

Aš nebijau vabzdžių, bet tai buvo šiurpu – tarsi iš kito pasaulio.

„Jie skraidžiojo tiesiog visur“, – sakė M. Merin, dirbanti ryšių srityje.

Anot jos, cikadų buvo sunku išvengti. Vairuojant „jos daužydavosi į priekinį stiklą. Negalėjai važiuoti pravertais langais“, – pasakojo M. Merin.

Ko dar turėtų laukti žmonės, artėjant kelių savaičių cikadų viešnagei? Šių stambių vabzdžių įsivėlimo į plaukus, kaip pamena vietos žmonės. Taip pat traškesio žengiant per galybę nugaišusių cikadų.

Galiausiai, kaip prisimena Peteris Peartas (Piteris Pertas), kurtinamo triukšmo.

„Tai yra kakofonija“, – sakė 66-erių pensininkas, gyvenantis Vašingtono rajone Kolumbija Haitse, kur jis patyrė tiek 1987-ųjų, tiek 2004-ųjų cikadų antplūdžius.

"[Svirpimas] yra garsus ir nepaliaujamas. Jis – nenutrūkstantis“, – pridūrė vyras.

Tačiau, pasak jo, tai – ne pasaulio pabaiga.

„Prie to priprantama, – sakė jis. – Tai foninis triukšmas.“

P. Peartas pripažįsta, kad šis „įspūdingas“ fenomenas jam įdomus, ir jis nekantrauja pamatyti žmonių, kurie dar nėra matę cikadų invazijos, veido išraiškas.

„Aš to laukiu, – sakė jis. – Nekantriai laukiu žmonių reakcijų.“

Pribloškiančios grobuonius

„Tai išties unikalu“, – sakė Konektikuto universiteto Hartforde ekologijos ir evoliucinės biologijos profesorius adjunktas Johnas Cooley (Džonas Kulis).

Cikados, kurios nepadaro jokios realios žalos, išskyrus žalą žmonių nervams ir ausų būgneliams, „tiesiog pasižymi 17-os metų gyvenimo ciklu“.

Pasak jo, šis ilgas ir daugiausia nematomas gyvenimo ciklas pagrįstas griežtu tvarkaraščiu.

„Kai dirvožemio temperatūra pasieks tam tikrą lygį – 17 Celsijaus laipsnių – temperatūrą kurį nors vakarą, kuris gali būti drėgnas, bet ne pernelyg lietingas, cikadų nimfos išlįs į paviršių ir išsinėrusios taps suaugusiomis cikadomis“, – aiškino ekspertas.

Tada jos praleis apie savaitę tarp augalų nieko neveikdamos, o paskui, anot J. Cooley, pradės „suaugusiųjų veiklą“.

Kitaip tariant, prasidės milžiniškos cikadų tuoktuvės, apimsiančios visą regioną.

Pasak J. Cooley, viso šio reiškinio tikslas vienintelis – pratęsti giminę.

„Garsas, kuri girdime, yra patino – svirpia tik patinai, kad sulauktų patelių atsako“, – paaiškino jis.

„Kai patinas ir patelė susitinka, jie susiporuoja, patelė padeda kiaušinėlius, ir abu nugaišta“ greitai po to, sakė J. Cooley.

Kiaušinėliai, dedami medžių kamienuose arba ant medžių šakų, išsirita po 6–8 savaičių. Į skruzdėles panašios lervos nukrenta ant žemės, įsirausia gilyn ir ten praleidžia 17 metų, maitindamosi medžių šaknų syvais, kol unikalus ciklas prasideda iš naujo.

Anot J. Cooley, bendra prognozė – kad šį pavasarį išlys „milijardai ar net trilijonai“ cikadų.

Išsirisdamos masiškai vienu metu bei labai retai pasirodydamos cikados sugeba priblokšti grobuonius.

Ši strategija yra veiksminga. Net jei voverės, paukščiai, meškėnai ir šunys mėgaujasi šiais traškiais vabzdžiais keletą dienų, neapsakomai daug cikadų vis tiek išgyvena.

Tuo tarpu JAV sostinės gyventojai bando filosofiškai vertinti faktą, kad šių vabzdžių invazija sutampa su gražaus pavasariško oro sugrįžimu. Šiemet to laukiama ypač nekantriai, nes gyventojams beveik metus teko praleisti daugiausiai namuose, laikantis su pandemija susijusių suvaržymų.

Išeiti pasivaikščioti ar surengti iškylą parke gali nebepasirodyti taip patrauklu, kai aplinkui svirpia spiečiai vabzdžių.

„Tai yra žiauroka“, – juokdamasi sakė Melody Merin.

„Atrodo, kad kažkas turi labai neįprastą humoro jausmą“, – pridėjo ji.

Milijardai vabzdžių dienos šviesą turėtų išvysti, kai dirvožemio temperatūrai pakils kiek daugiau nei 17 °C. Pirmiausią cikados turėtų prabusti piečiausioje valstijoje Ohajuje, kiek vėliau, maždaug gegužės pradžioje, Merilande, Pensilvanijoje, Niujorke, Virdžijoje ir Pietų Virdžijoje.

Daugybė užsienio turistų rezervavo viešbučius šiose valstijoje, kad išgirstų nedažnai pasikartojantį reiškinį.

Ant žemės paviršiaus cikados praleis 2–4 savaites ir daugiausia laiko poruosis. Vėliau sudės ryžio grūdo dydžio kiaušinėlius medžių šakose, kurios, beje, vėliau nudžiūsta, todėl sodininkai jau dabar imasi priemonių, kad apsaugotų savo medžius.