Mėnesį Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) pareigūnai su savivaldybių civilinės saugos specialistais lankys vietos bendruomenes, mokyklas, susitiks su seniūnais ir socialiniais darbuotojais, senjorais ir negalią turinčiais žmonėmis, taip pat lankysis miesto šventėse.

Pirmadienį iš sostinės Katedros aikštės išlydėtos penkios civilinės saugos lektorių komandos. Jas sudaro Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio priešgaisrinių gelbėjimo valdybų civilinės saugos specialistai.

Pareigūnai patars, kaip elgtis įvairių ekstremaliųjų situacijų metu, parodys, kaip susikrauti vadinamąjį išvykimo ar išgyvenimo krepšį, padės nustatyti perspėjimo pranešimus mobiliuose telefonuose, atsakys į kitus gyventojams rūpimus civilinės saugos klausimus.

Kampaniją inicijavo Vidaus reikalų ministerija ir PAGD.

Sieks didinti informuotumą

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad pagrindinis kampanijos tikslas – informuoti žmones, kaip elgtis esant skirtingoms ekstremalioms situacijoms.

„Manome, kad tam yra labai tinkamas metas, nes nepaisant to, kad tik kas dešimtas žmogus žino, kaip reikėtų būti pasiruošus, ką reikėtų daryti, matome, kad labai didelis noras yra iš visuomenės pusės sužinoti, yra didelis imlumas naujau informacijai“, – sakė A. Bilotaitė.

Anot jos, iš viso per mėnesį turėtų būti surengta apie 60 renginių pristatant bendruomenėms minėtą informaciją.

Ministrė sakė pirmadienį raštu paraginusi savivaldybes aktyviau prisidėti prie iniciatyvos ir tikisi pasiekti „ženklų pokytį“.

Ji žada, jog rudenį bus pristatyta dar viena viešinimo kampanija, skirta Astravo atominės elektrinės galimoms avarijoms, taip pat ir karo grėsmėms, taip pat bus dirbama su švietimo įstaigomis, siekiant pagerinti jų pasirengimą grėsmėms.

Gyventojų susidomėjimas auga

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Saulius Greičius tvirtino, kad prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą gyventojų susidomėjimas pasirengimu ekstremalioms situacijoms „padidėjo kartais“ – sulaukiama daugiau tinklalapio lt72.lt lankytojų, keturiskart daugiau žmonių registruojasi į įvairius mokymus.

„Akcija vyks visą mėnesį, jei bus poreikis, tęsis ir dar daugiau. Jos metu bus susitikta, pristatyta, kaip pasirengti ekstremaliai situacijai, tai gali būti karo atvejui ar įvykus techninei, gamtinei nelaimei, kokius turėtų daiktus“, – tvirtino jis.

Pasak S. Greičiaus, iš Ukrainos atvykstantys pabėgėliai teigia tik prasidėjus karui supratę, kaip svarbu yra tam tikras pasiruošimas, pavyzdžiui, pilnas kuro bakas ar artimųjų telefonų numeriai užrašų knygelėje.

PAGD žada, kad gyventojai pareigūnų sulauks ir įvairiose mugėse, taip pat susitikimuose seniūnijose, kultūros centruose.

Išvykimo krepšį reikėtų nuolat atnaujinti

VRM ir Ugniagesiai gelbėtojai ragina gyventojus galimoms ekstremalioms situacijoms pasirengti vadinamąjį išvykimo krepšį – patogią turistinę kuprinę, kurioje maisto, vandens ir kitų būtiniausių dalykų pakaktų trims paroms.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Su savimi reikėtų turėti bent keturis litrus vandens asmeniui vienai dienai, greitai paruošiamo maisto, užkandžių, kompaktišką turistinę viryklę su dujų balionėliu, higienos reikmenų, taip pat radijo stotelę, žibintuvėlį, asmens dokumentų ir kelis šimtus eurų grynaisiais, šiltų drabužių, miegmaišį, turistinį kilimėlį.

Maisto krepšį, kaip kad raginame ir padangas keisti dukart per metus, raginame taip pat peržiūrėti du kartus per metus.

Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininkas Donatas Gurevičius sako, kad tai, ką reikėtų pasiimti su savimi, daug priklauso nuo individualių poreikių, tačiau, jo teigimu, apie du trečdalius būtiniausių daiktų gyventojai jau dabar gali rasti savo namuose.

„Maisto krepšį, kaip kad raginame ir padangas keisti dukart per metus, raginame taip pat peržiūrėti du kartus per metus. Taip galima pažiūrėti maisto galiojimo laiką maisto produktų, vandens. Tai turėtų būti mūsų visų įprotis, gyvenimo dalis“, – sakė D. Gurevičius.

Pasak jo, sukomplektuoti tokį krepšį gali kainuoti nuo kelių šimtų iki tūkstančio eurų.

Be kita ko, rekomenduojama turėti ir cigarečių, juvelyrinių dirbinių, kurie esant būtinybei galėtų būti panaudoti mainams.

„Atsiras naujas dalykas, tai yra reikalavimas, kad visuomeninės paskirties pastatuose statant naujus pastatus bus reikalavimas įdiegti ir atitinkamas patalpas, kurios būtų pritaikytos ekstremalioms ar kitoms situacijoms“, – žurnalistams sakė A. Bilotaitė, pristatydama kampaniją apie civilinę saugą.

Ankstesni tarnybų skaičiavimai, atlikti Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, parodė, jog šiuo metu vadinamųjų kolektyvinės apsaugos statinių, skirtų žmonių priedangai nelaimės atveju, užtektų 40 proc. šalies gyventojų, o likusieji turėtų slėptis rūsiuose, požeminėse aikštelėse.

Pasak ministrės, šiuo metu su institucijomis dar diskutuojama dėl konkrečių reikalavimų tokioms patalpoms.

Ministerijos derinti pateiktos Civilinės saugos įstatymo pataisos numato, kad statant naują visuomenės poreikiams naudojamą pastatą, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių, arba aukštesnį nei 5 aukštų daugiabutį gyvenamąjį namą, jis ar jo priklausiniai turi būti suprojektuoti  ir pastatyti kaip kolektyvinės apsaugos statiniai.

Išimtys būtų taikomos religinės paskirties statiniams.

VRM atstovai BNS informavo, kad įstatymu nebūtų siekiama tiksliai apibrėžti, kokios tai patalpos, tačiau tai galėtų būti rūsys, požeminė automobilių stovėjimo aikštelė ar kitos erdvės, kuriose būtų įrengiamos tam tikros sustiprintos konstrukcijos, galinčios apsaugoti gyventojus, pavyzdžiui, nuo sprogimo smūgio bangos.

A. Bilotaitė žada, kad ministerija „artimiausiu metu“ pateiks ir platesnes civilinės saugos stiprinimo gaires su konkrečiomis priemonėmis. Taip pat žadama pristatyti „naują standartą“ pareigūnų aprūpinimui specialiosiomis priemonėmis esant karo atveju, numatyti, kiek tam reikėtų lėšų.

„Situacija Ukrainoje parodė, kad pareigūnams reikia ir liemenių, ir šalmų, ir kitų priemonių, kad mūsų pareigūnai, kurie užtikrina viešąjį saugumą esant karo padėčiai, yra karinių pajėgų sudedamoji dalis, šiuo atveju, jie turi turėti ir atitinkamą aprūpinimą“, – kalbėjo ministrė.

Ankstesni tarnybų skaičiavimai, atlikti Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, parodė, jog šiuo metu vadinamųjų kolektyvinės apsaugos statinių, skirtų žmonių priedangai nelaimės atveju, užtektų 40 proc. šalies gyventojų, o likusieji turėtų slėptis rūsiuose, požeminėse aikštelėse.