61-erių buvusi sostinės merė gavo maždaug 58–60 proc. balsų ir daugiau kaip 30-ia procentinių punktų aplenkė savo pagrindinę varžovę – opozicijos kandidatę Xochitl Galvez, skelbė Nacionalinis rinkimų institutas.

Religija

C. Sheinbaum taip pat pirmoji prezidentė šalyje, kuri yra žydė. Meksikoje gyvena viena didžiausių katalikų bendruomenė pasaulyje. Apskaičiuota, kad žydų šalyje yra apie 50 tūkst., iš kurių dauguma yra apsigyvenę Meksikoje ir apylinkėse, rašo „NBC News“

Nors naujoji prezidente nėra religinga, C. Sheinbaum save laiko kultūrine žyde ir praeityje kalbėjo apie savo paveldą.

„Užaugau be religijos. Taip mane užaugino tėvai“, –  2018 m. Meksikoje žydų organizacijos surengtame susirinkime sakė C. Sheinbaum.

Vykdydama kampaniją, C. Sheinbaum sakė, kad ji laiko save tikinčia moterimi, tačiau nėra susijusi su religija, galbūt todėl buvo palyginti mažai diskusijų apie jos tapimą pirmąja Meksikos žyde prezidente.

Lietuviškos šaknys ir mokslininkės karjera

C. Sheinbaum seneliai iš motinos pusės buvo žydai, kurie imigravo į Meksiką iš Bulgarijos prieš Holokausto pradžią, o seneliai iš tėvo pusės pabėgo iš Lietuvos praėjusio amžiaus antrajame dešimtmetyje. C. Sheinbaum tėvai gimė Meksikoje.

Prieš tampant politike, C. Sheinbaum buvo fizikė ir klimato mokslininkė, jos tėvas buvo chemijos inžinierius, o mama – biologė.

Kaip rašo „Business Day“, pirmąjį fizikos laipsnį moteris įgijo 1989 m. 1994 m. įgijo magistro laipsnį, o 1995 m. – energetikos inžinerijos mokslų daktaro laipsnį.

Užaugau be religijos. Taip mane užaugino tėvai.

2007 m. C. Sheinbaum priklausė grupei, kuri laimėjo Nobelio taikos premiją už temą apie klimato kaitos švelninimą. Ji tapo pranešimo bendraautorė, kai prisijungė prie Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos energetikos ir pramonės srityje.

2015 m. ji buvo išrinkta Tlalpano administracinio rajono mere, o vėliau atsistatydino ir užėmė Meksikos miesto merės pareigas.

2018 m. C. Sheinbaum tapo pirmąja moterimi vyriausybės vadove Meksike atkakliuose rinkimuose, aplenkdama kitus kandidatus vyrus.

Vikipedijos nuotr.

Prezidentė moteris

Meksikos rinkėjos džiaugėsi perspektyva moteriai pasiekti aukščiausią politinį postą šalyje, kur kasdien nužudoma po maždaug dešimt moterų ir mergaičių.

C. Sheinbaum laiko save feministe, jos principai ribojasi su lyčių lygybe ir moterų teisėmis. Ji taip pat remia LBGT bendruomenę.

Moteris buvo ištekėjusi du kartus. 1987 m. ji susituokė su Carlos’u Imaz’u ir santuokoje susilaukė dukters. 2016 m. jiedu išsiskyrė. 2023 m. ji ištekėjo už Jesus Maria Tarriba, kuris dirba finansinės rizikos analitiku Meksikos banke.

C. Sheinbaum savo šešerių metų prezidento kadenciją pradės spalio 1 d.

„Tai tikrai istorinis įvykis“, – sakė A. M. Lopezas Obradoras apie sekmadienio pergalę, kurią iškovojo jo politinė protežė, taip pat patvirtindamas, kad pabaigęs kadenciją pasitrauks iš politikos.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) taip pat pasveikino C. Sheinbaum triumfą rinkimuose.

„Sveikinu Claudią Sheinbaum su jos istoriniu išrinkimu pirmąja Meksikos prezidente moterimi“, – pareiškime sakė J. Bidenas ir pridūrė, kad tikisi dirbti su ja, laikantis partnerystės ir draugiškų santykių.

Abiejų šalių lyderių santykiuose dominuos migracijos per bendrą sieną klausimas.

Pirmoji moteris prezidento poste žymi svarbią ribą šaliai, kur smurto lyties pagrindu lygis labai aukštas.

61 metų buvusi sostinės merė gavo maždaug 58–60 proc. balsų ir daugiau kaip 30-ia procentinių punktų aplenkė savo pagrindinę varžovę – opozicijos kandidatę Xochitl Galvez (Sočitl Galves), paskelbė Nacionalinis rinkimų institutas.

C. Sheinbaum pirmadienį pažadėjo, kad nenuvils Meksikos.

„Aš jūsų nenuvilsiu“, – sakė ji, preliminariems oficialiems rezultatams parodžius, kad ji laimėjo rinkimus.

Minios šalininkų su vėliavomis dainavo ir šoko, Meksiko pagrindinėje aikštėje švęsdamos C. Sheinbaum pergalę.

Žmonės aktyviai balsavo visoje šalyje, nepaisydami smurto atvejų rajonuose, kur siautėja narkotikų karteliai.

Po ypač kruvinos rinkimų kampanijos, kai buvo nužudyta kone trys dešimtys kandidatų į vietos valdžios struktūras, balsavusiems žmonėms apsaugoti buvo dislokuota tūkstančiai karių.

Anksčiau C. Sheinbaum gyrė rinkimų dieną ir pavadino ją istorine.

Atidavusi savo balsą ji sakė, kad balsavo ne už save, o už 93 metų kairiųjų veteranę Ifigenią Martinez (Ifigeniją Martines), pagerbdama jos kovą.

„Tegyvuoja demokratija!“ – sakė C. Sheinbaum.

Pasibaigus balsavimui X. Galvez paragino savo šalininkus atidžiai stebėti balsų skaičiavimą.

„Varžomės su autoritarizmu ir galia, o jie gali padaryti bet ką“, – sakė 61 metų senatorė ir verslininkė, turinti indėniškų šaknų.

Tačiau pirmadienį X. Galvez pripažino savo pralaimėjimą.

„Prieš kelias minutes susisiekiau su dr. Claudia Sheinbaum, kad pripažinčiau rinkimų rezultatus“, – pasakė ji savo šalininkams, susirinkusiems viename Meksiko viešbutyje.

Meksikos rinkėjos džiaugėsi perspektyva moteriai pasiekti aukščiausią politinį postą šalyje, kur kasdien nužudoma po maždaug 10 moterų ir mergaičių.

 

Transformacija

Meksikos rinkėjos džiaugėsi perspektyva moteriai pasiekti aukščiausią politinį postą šalyje, kur kasdien nužudoma po maždaug 10 moterų ir mergaičių.

„Prezidentė moteris reikš transformaciją šaliai ir mes tikimės, kad ji daugiau nuveiks dėl moterų“, – sostinėje sakė 55 metų valytoja Clemencia Hernandez (Klemensija Hernandes).

„Daug moterų yra pavergtos savo partnerių. Joms neleidžiama išeiti iš namų dirbti“, – sakė ji.

30-metė Daniela Perez (Daniela Peres) sakė, kad moteris prezidento poste būtų istorinis dalykas, net jei nė viena iš dviejų pagrindinių kandidačių nėra „visiškai feministė“.

„Dar turime pamatyti jų pozicijas dėl moterų teisių [padėties] gerinimo, moterų nužudymų problemos, kuri tapo nevaldoma, sprendimo, didesnės paramos moterims“, – pridūrė ši logistikos kompanijos vadybininkė.

Daugiausiai gyventojų – 129 mln. – turinčioje ispanakalbėje pasaulio valstybėje balsuoti užsiregistravo beveik 100 mln. žmonių.

C. Sheinbaum populiarumą didele dalimi nulėmė kadenciją baigiantis prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras (Andresas Manuelis Lopesas Obradoras) – taip pat kairiųjų atstovas ir jos mentorius. Jo populiarumas yra daugiau kaip 60 proc., bet jis gali dirbti tik vieną kadenciją.

50 metų Reina Balbuena, prekiaujanti gatvės maistu, sakė balsavusi už C. Sheinbaum todėl, kad valdančioji partija „Morena“ labai remia vyresnius žmones, vaikus.

Likus kelioms valandoms iki balsavimo pradžios vienoje vakarinėje valstijoje buvo nužudytas vienas vietos kandidatas.

 

„Apkabinimai, o ne kulkos“

Šalyje, kurioje politika, korupcija ir nusikalstamumas glaudžiai persipynę, narkotikų karteliai labai stengėsi užtikrinti sau palankių kandidatų pergalę.

Likus kelioms valandoms iki balsavimo pradžios vienoje vakarinėje valstijoje buvo nužudytas vienas vietos kandidatas, pranešė pareigūnai. Per šį rinkimų sezoną buvo nužudyti dar mažiausiai 25 kandidatai, rodo oficialūs duomenys.

Centrinėje Pueblos valstijoje du žmonės žuvo nežinomiems asmenims užpuolus rinkimų apylinkes pavogti dokumentų, naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis vietos saugumo struktūrose.

Dėl smurto buvo sustabdytas balsavimas dviejose savivaldybėse pietinėje Čiapaso valstijoje.

C. Sheinbaum žadėjo tęsti prieštaringai vertinamą A. M. Lopezo Obradoro kovos su nusikalstamumo priežastimis strategiją „apkabinimai, o ne kulkos“.

X. Galvez savo ruožtu žadėjo griežtesnę poziciją su karteliais siejamo smurto atžvilgiu ir skelbė, kad „apkabinimai nusikaltėliams baigėsi“.

Nuo 2006 metų, kai vyriausybė pavedė kariuomenei kovoti su narkotikų kontrabanda, žuvo daugiau kaip 450 tūkst. žmonių, o dar dešimtys tūkstančių dingo be žinios.

Būsimai prezidentei taip pat teks susidurti su daugybe kitų iššūkių, įskaitant migracijos valdymą ir keblius santykius su kaimyninėmis Jungtinėmis Valstijomis.

Sekmadienį meksikiečiai taip pat rinko Kongreso narius, kelių valstijų gubernatorius ir daugybę vietos valdžios pareigūnų.

Pirmoji moteris prezidento poste žymi svarbią ribą šaliai, kur nusikaltėlių smurto ir smurto lyties pagrindu lygis labai aukštas.

61 metų buvusi sostinės merė gavo apie 58 proc. balsų, prognozuoja apklausų firma „Enkoll“.

Tai reiškia, kad C. Sheinbaum gerokai aplenkė savo pagrindinę varžovę – opozicijos kandidatę Xochitl Galvez (Sočitl Galves), gavusią 29 proc. balsų.

Vienintelis kandidatas vyras, centristas Jorge Alvarezas Maynezas (Chorchė Alvaresas Mainesas), gavo maždaug 11 proc. balsų, paskelbė „Enkoll“.

Žiniasklaidos priemonės taip pat pranešė, kad rinkimus laimėjo C. Sheinbaum.

Žmonės aktyviai balsavo visoje šalyje, nepaisydami smurto atvejų rajonuose, kur siautėja narkotikų karteliai.

Tegyvuoja demokratija!

Po ypač kruvinos rinkimų kampanijos, kai buvo nužudyta kone trys dešimtys kandidatų į vietos valdžios struktūras, balsavusiems žmonėms apsaugoti buvo dislokuota tūkstančiai karių.

Anksčiau C. Sheinbaum gyrė rinkimų dieną ir pavadino ją istorine.

Atidavusi savo balsą ji sakė, kad balsavo ne už save, o už 93 metų kairiųjų veteranę Ifigenią Martinez (Ifigeniją Martines), pagerbdama jos kovą.

„Tegyvuoja demokratija!“ – sakė C. Sheinbaum.

Prezidento rinkimuose laukiama pirmosios istorijoje moters pergalės: dvi favoritėmis laikomos kandidatės siekia pralaužti aukščiausias šalyje politines stiklo lubas.

Valdančiosios partijos kandidatė Claudia Sheinbaum (Klaudija Šeinbaum) ir opozicijos kandidatė Xochitl Galvez (Sočitl Galves) – abi 61 metų – dominuoja prezidento rinkimų kampanijoje didžiausioje pasaulyje ispanakalbėje šalyje, kurioje gyvena 129 mln. žmonių.

Vienintelis kandidatuojantis vyras Jorge Alvarezas Maynezas (Chorchė Alvaresas Mainesas), likus vos kelioms dienoms iki sekmadienio balsavimo, smarkiai atsilieka.

„Tai didžiulis pokytis“, – sakė Guadalupe Correa-Cabrera (Gvadalupė Korėja-Kabrera), George'o Masono (Džordžo Meisono) universiteto Jungtinėse Valstijose profesorė.

„Moteris prezidentė bus įkvėpimas moterims visuose ekonomikos, politikos, visuomenės ir kultūros sektoriuose“, – teigė ji naujienų agentūrai AFP.

Dėl savo populiarumo C. Sheinbaum daugiausiai skolinga savo artimam sąjungininkui prezidentui Andresui Manueliui Lopezui Obradorui (Andresui Manueliui Lopesui Obradorui).

Dabartinio valstybės vadovo reitingas viršija 60 proc., bet jis gali eiti pareigas tik vieną kadenciją.

Buvusi sostinės Meksiko merė ir mokslininkė pagal išsilavinimą, C. Sheinbaum turi 55 proc. rinkėjų palaikymą, rodo tyrimų bendrovės „Oraculus“ sudaryta apklausų suvestinė.

X. Galvez, senatorė ir verslininkė, turinti indėniškų šaknų ir atstovaujanti plačiai opozicinių partijų koalicijai, apklausose turi apie 33 proc. rinkėjų palaikymą.

38 metų J. A. Maynezas, priklausantis nedidelei partijai „Piliečių judėjimas“, turi tik 12 proc. rinkėjų palaikymą.

Centristas šeštadienį atnaujino rinkimų kampaniją po to, kai viename iš jo mitingų sugriuvus scenai žuvo devyni žmonės.

Karteliai, prekyba, migracija

Kitam Meksikos prezidentui teks susidurti su daugybe iššūkių, įskaitant migracijos valdymą, keblius santykius su kaimyninėmis Jungtinėmis Valstijomis ir kriminalinį smurtą, dėl kurio nuo 2006 metų žuvo daugiau kaip 450 tūkst. žmonių, o dešimtys tūkstančių dingo be žinios.

Šalyje, kurioje politika, korupcija ir nusikalstamumas glaudžiai persipynę, nuo praėjusių metų rugsėjo per su rinkimais susijusio smurto bangą buvo nužudyta apie 30 kandidatų į vietos valdžios postus.

„Grėsmingas organizuoto nusikalstamumo ir klestinčių kartelių plitimas yra grėsmingiausia problema, su kuria C. Sheinbaum turės susidurti“, jei bus išrinkta, sakė tyrėjas ir buvęs Vašingtono analitinio centro „Inter-American Dialogue“ prezidentas Michaelas Shifteris (Maiklas Šifteris).

Moteris prezidentė bus įkvėpimas moterims visuose ekonomikos, politikos, visuomenės ir kultūros sektoriuose.

Ekspertai prognozuoja, kad nesvarbu, kas laimės, karteliai, kurie kontroliuoja dideles dalis šalies teritorijos ir į JAV kontrabanda gabena didžiulius kiekius kokaino, fentanilio ir kitų narkotikų, savo veiklą sėkmingai tęs toliau.

„Jie nepakeis savo požiūrio vien dėl to, kad Meksikos prezidente tapo moteris“, – teigė G. Correa-Cabrera.

C. Sheinbaum pažadėjo tęsti A. M. Lopezo Obradoro strategiją kovoti su nusikalstamumu iš pagrindų – tai prieštaringai vertinama strategija, kurią kairiųjų populiste laikoma politikė vadina „apkabinimais vietoj kulkų“.

X. Galvez, kuri dažnai prisimena savo vaikystę, kai augo skurdžiame centrinės Meksikos miestelyje, pažadėjo laikytis griežtesnio požiūrio ir pareiškė, kad „apkabinimai nusikaltėliams baigėsi“.

Kitas svarbus iššūkis bus sudėtingi Meksikos santykiai su JAV ypač jei lapkritį buvęs prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) bus perrinktas, sakė M. Shifteris.

„Jei D. Trumpas sugrįš į Baltuosius rūmus, tikimasi, kad jis sustiprins savo griežtą poziciją imigracijos, prekybos ir narkotikų klausimais, kurie yra labai jautrios temos dvišaliams santykiams“, – teigė jis.

Femicido epidemija

Nors Meksikos moterys vis sėkmingiau dalyvauja politikoje ir versle, smurtas lyties pagrindu tebėra didelė problema šalyje, kurioje kasdien nužudoma apie dešimt moterų.

Nors pastaraisiais metais milijonai meksikiečių išsivadavo iš skurdo, daugiau nei trečdalis jų vis dar gyvena žemiau skurdo ribos, rodo oficialūs praėjusių metų duomenys.

Meksikos ekonomika yra antra pagal dydį Lotynų Amerikoje, tačiau daugybė žmonių pragyvena iš atsitiktinių neoficialių darbų.

„Vienas iš labiausiai mus, jaunus žmones, liečiančių dalykų yra darbas ir, aišku, nesaugumas“, – sakė Fatima Gonzalez (Fatima Gonzales), 20-metė pardavėja iš netoli Meksiko esančio miestelio, kuri išskyrė X. Galvez autentiškumą.

20-metis Ricardo Escobaras (Rikardas Eskobaras) tikisi, kad C. Sheinbaum išrinkimas bus naudingas švietimo ir stipendijų srityje.

„Su dabartine vyriausybe mums sekėsi gerai“, – sakė jis.

Anot G. Correa-Cabreros, moteris prezidento poste nepakeis paprastų Meksikos moterų gyvenimo per vieną naktį.

„Nelygybė, su kuria susiduria moterys, ypač skurdžiausiuose visuomenės sluoksniuose, nepasikeis vien dėl to, kad turime moterį prezidentę, kuri atstovauja elitui ir privilegijuotiesiems“, – teigė ji.

Meksikiečiai ne tik rinks naująjį prezidentą, bet ir Kongreso narius, kelių valstijų gubernatorius ir daugybę vietos pareigūnų.

Iš viso varžomasi dėl daugiau kaip 20 tūkst. postų. Beveik 100 mln. žmonių yra užsiregistravę balsuoti.

Galimos D. Trumpo ir J. Bideno varžybos

Lapkričio 5 d. dešimtys milijonų amerikiečių rinks prezidentą, dabartinis JAV lyderis Joe Bidenas gali likti valdžioje iki jam sukaks 86-eri.

Apklausos viena po kitos rodo, kad dauguma rinkėjų laiko kartais nusišnekantį demokratą per senu būti ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu, nors tikėtinas jo varžovas 77 metų buvęs prezidentas Donaldas Trumpas klysta lygiai taip pat.

D. Trumpas yra akivaizdus favoritas tapti respublikonų kandidatu į prezidentus, nors jam gresia virtinė baudžiamųjų kaltinimų ir teismų. J. Bideno kampanija patyrė dar vieną smūgį, kai respublikonų vadovaujami Atstovų rūmai gruodį balsavo už tai, kad būtų pradėtas apkaltos tyrimas, ar jis neteisėtai pelnėsi iš savo sūnaus užsienio verslo sandorių, kai buvo Baracko Obamos viceprezidentas.

V. Putinas valdys dar bent šešerius metus

Naujo pasitikėjimo įgavęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, įkvėptas savo kariuomenės sėkmės išlaikant pozicijas jau beveik dvejus metus vykstančiame kare Ukrainoje, tikisi per rinkimus kovo mėnesį dar šešeriems metams pratęsti jau 24 metus trunkantį valdymą. Gruodžio 8 d. jis paskelbė, kad kandidatuoja penktajai kadencijai, tad liks valdžioje iki 2030 metų. 2020 m. jis pakeitė Konstituciją, kad galėtų valdyti iki 2036-ųjų, tad gali būti, jog jis valdys ilgiau nei sovietų diktatorius Josifas Stalinas.

Kitaminčiai ir oponentai sukišti į kalėjimus arba nutildyti, tad niekas negali pastoti jam kelio. Svarbiausias jo priešininkas Aleksejus Navalnas atlieka 19 metų kalėjimo bausmę.

Didysis N. Modi galios žaidimas

Beveik milijardas indų galės balsuoti balandžio–gegužės mėnesiais, kai daugiausiai gyventojų turinti pasaulio valstybė surengs rinkimus, per kuriuos premjeras Narendra Modi ir jo nacionalistinė partija BJP sieks trečiosios kadencijos.

N. Modi politinė karjera ir sėkmė grindžiama daugiau nei milijardo induistų parama ir, pasak kritikų, priešiškumo didelei šalies musulmonų mažumai kurstymu. Nors N. Modi pasirūpino suvaržyti piliečių laisves, jis eina į rinkimus kaip neabejotinas favoritas, šalininkai jam priskiria nuopelną sustiprinus Indijos pozicijas pasaulinėje arenoje.

Europos Sąjungai – populistų išbandymas

Daugiau nei 400 mln. žmonių ES valstybėse narėse birželį rinks Europos Parlamentą. Balsavimas parodys, ar sėkmė lydės dešiniuosius populistus, iškėlusius bures po Geerto Wilderso prieš islamą ir ES nusistačiusios Laisvės partijos (PVV) sėkmės per rinkimus Nyderlanduose lapkritį ir praėjusių metų Giorgios Meloni kraštutinių dešiniųjų „Italijos brolių“ pergalės Italijoje.

Tačiau Briuselis gali pasidžiaugti Lenkija, kurioje į valdžią grįžo itin ES palankus Donaldas Tuskas, buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas,

Pirmoji Meksikos prezidentė?

Buvusi kairiųjų pažiūrų sostinės merė ir čiabuvių kilmės verslininkė birželį sieks tapti pirmąja moterimi prezidente stiprias mačizmo tradicijas turinčioje šalyje.

Buvusi Meksiko merė Claudia Sheinbaum yra kadenciją baigiančio prezidento Andreso Manuelio Lopezo Obradoro partijos „Morena“ kandidatė. Jos oponentas Xochitlas Galvezas išrinktas atstovauti opozicijos koalicijai „Platus frontas Meksikai“.