Įsileido į savo valdas

Kapitono Mario Moretti vadovaujamas „Costa Fascinosa“ į Klaipėdą atplukdė 3 658 keleivius.

Tai buvo vienas tų nedažnų atvejų, kai žurnalistams buvo atvertas į uostamiestį užsukusio keleivinio laivo trapas.

Kapitonas pats asmeniškai sutiko gana gausią Lietuvos žiniasklaidos atstovų grupę ir leido pasižvalgyti.

Svetingas laivo vadas paskyrė gidę, kuri kelias valandas vedžiojo ir rodė šio prabanga spindinčio laivo vidų.

Vienintelis prašymas buvo laive nefilmuoti, nefotografuoti ir nekalbinti keleivių.

Teigta, kad tai susiję su griežta asmens duomenų apsauga.

Ir koplyčia, ir kazino

„Costa Fascinosa“, stovėjęs Kruizinių laivų terminalo krantinėje, priminė milžinišką daugiaaukštį, tiesa, ir žmonių jame kartu su keleiviais bei dar 1,5 tūkst. juos aptarnaujančių asmenų įgula yra daugiau nei Neringoje ar Birštone, tik ploto gerokai mažiau.

Kad nejaustų diskomforto ir galėtų ilsėtis plačiai, keleivių patogumui yra net 9 baseinai, SPA centras, 6 restoranai ir 12 barų.

Čia yra ir parduotuvės, kino bei teatro salės, sporto mėgėjai gali rinktis nuo teniso kortų iki krepšinio salių. Laive yra kazino ir netgi koplyčia.

Atvyko keleiviai iš 48 šalių, daugiausia vokiečiai, beje, laivu atplaukė tik du rusų tautybės turistai.

Po laivą ekskursiją vedusi gidė užsiminė, kad kaskart pasitaiko porų, kurios nusprendžia tuoktis kruiziniame laive. Tad esą koplyčia tam – pati tinkamiausia vieta.

Viršutiniame denyje mažiesiems keleiviams įrengta speciali vaikų žaidimų aikštelė, kurioje – didžiulė pilis, laivas ir kiti atrakcionai.

Iki viršutinio laivo denio, kuriame galima kaitintis saulėje ir mėgautis baseino malonumais, liftu kilti tenka 11 aukštų.

Dalis į Klaipėdą atvykusių žmonių pasirinko ekskursijas į Palangą ir Kuršių neriją, dalis vaikštinėjo po Klaipėdos, o dalis, tokių nuolatos pasitaiko, iš laivo neišlipo.

Laineris – beveik pilnas

Iš viso „Costa Fascinosa“ pritaikytas 3,8 tūkst. keleivių.

Šiame kruize po Baltijos jūrą į Vokietijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Lietuvos uostamiesčius keliauja per 3,6 tūkst keleivių.

Anot Klaipėdos turizmo informacijos centro vadovės Romenos Savickienės, šiemet kruiziniais laivais vyksta gerokai daugiau turistų nei pernai.

„Šiais metais visi laivai atplaukia beveik pilni. O su „Costa Fascinosa“ pas mus atvyko keleiviai iš 48 šalių, daugiausia vokiečiai, beje, laivu atplaukė tik du rusų tautybės turistai. Tai yra ekonominės klasės laineris, kruizai juo kiek pigesni, juos renkasi šeimos su vaikais, vyresnio amžiaus keleiviai“, – kalbėjo R. Savickienė.

Iki Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą Klaipėdą buvo itin pamėgusi vokiečių laivybos kompanija „Aida“. Tuomet pas mus per sezoną „Aidos“ laineriai atplaukdavo penkis šešis kartus.

Antrus metus iš eilės šios kompanijos laivai Klaipėdos neaplanko.

„Jie pas mus neplaukia dėl karo Ukrainoje. Jie neplaukia ne tik pas mus. Jie neplaukia nei į Latviją, nei į Estiją, nei į Lenkiją. Tokia kompanijos pozicija, nors, pavyzdžiui, vokiečių turistų labai daug, čia jie atvyksta kitais laivais. Galbūt kitais metais „Aidos“ nuostata pasikeis“, – svarstė R. Savickienė.

Su Italijos vėliava plaukiojantis beveik 300 metrų ilgio laineris „Costa Fascinosa“ iš į Klaipėdą atplaukti registruotų kruizinių laivų sąrašo neišbrauktas, tačiau liepos 5 d. pas mus jis veikiausiai nepasirodys.

„Su turizmo agentūromis pasišnekėjome, tai realiai galime kalbėti tik apie laivo „Ardania“ atvykimą rugpjūčio 18 d. bei apie „Aida Vita“ atvykimą rugsėjo 22 d., ir viskas. Iš jų sulaukėme prašymų patikslinti programas. Visi kiti, nors kol kas vizitų ir neatšaukė, bet laukia tam tikrų sprendimų, ir nėra jokių garantijų, kad tie laivai atplauks. Net jei pas mus ir nutrauktų karantiną, jis tuo pat metu turėtų būti nutrauktas ir kitose Europos šalyse, nes į vieną uostą kruiziniai laivai paprastai neplaukia“, – dėstė Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė Romena Savickienė.

Po pernykščio turistinio sezono, kai į Klaipėdą dėl pasaulinės pandemijos neatplaukė nė vienas keleivinis laivas, daug vilčių dėta į šiuos metus.

Dar metų pradžioje į Klaipėdą buvo užsiregistravę atvykti 50 kruizinių lainerių.

Pirmasis su Jungtinės Karalystės vėliava plaukiojantis laivas uostamiestyje žadėjo švartuotis gegužės 9 d., tačiau jis savo planus pakeitė dar balandį.

Paskui tikėta, kad pirmasis laivas apsilankys birželio 12-ąją, tačiau ir šio lainerio vizitas buvo atšauktas.

Iš viso iki šios dienos savo kelionių į Klaipėdą oficialiai atsisakė per 30 laivų.

Tad, jei šiemet ir sulauksime kelių lainerių, geriausiu atveju tik rugpjūtį ar rugsėjį.

„Pradžioje vyliausi, kad būtų gerai, jog į Klaipėdą šiemet atplauktų kokie penki kruiziniai laivai, dabar labai norėčiau, kad būtų bent vienas“, – liūdnai pajuokavo R.Savickienė.

Tuniso pareigūnai suėmė devynis asmenis, įtariamus ryšiais su išpuolį nacionaliniame muziejuje įvykdžiusiais ginkluotais užpuolikais, ketvirtadienį pranešė prezidentūra.

„Saugumo pajėgos suėmė keturis asmenis, tiesiogiai susijusius su (teroristų) operacija, ir penkis įtariamuosius ryšiais su šia grupuote“, – sakoma prezidentūros pranešime.

Per išpuolį Tuniso nacionaliniame muziejuje trečiadienį žuvo daugiau kaip 20 žmonių. Atsakomybės už jį kol kas niekas neprisiėmė.

Žuvusių užsieniečių padaugėjo iki 20

Tuniso sostinėje įsikūręs Bardo nacionalinis muziejus, tapęs daugiau negu dvi dešimtis žmonių gyvybių nusinešusio kruvino išpuolio taikiniu, vėl atvers duris ateinančios savaitės pradžioje, ketvirtadienį pranešė kultūros ministrė.

„Muziejus vėl atvers duris lankytojams įprastu režimu nuo ateinančios savaitės – pirmadienio arba vėliausiai antradienio“, – ministrė Latifa Lakhdhar (Latifa Lachzar) sakė žurnalistams.

Įžūli dieną surengta ataka sukėlė paniką netoliese esančiame parlamente ir pačiame Bardo nacionaliniame muziejuje, kuris pritraukia daug turistų, itin svarbių šalies ekonomikai.

Kariškių uniformas vilkintys užpuolikai pradėjo šaudyti į turistus, kai šie lipo iš autobuso, o vėliau persekiojo juos muziejuje, sakė Tuniso premjeras Habibas Essidas (Habibas Esidas).

Tarp žuvusiųjų buvo penki japonai, keturi italai, du kolumbiečiai, taip pat po vieną Australijos, Prancūzijos, Lenkijos ir Ispanijos pilietį, H.Essidas paskelbė per televiziją, pridūręs, kad šis aukų skaičius yra galutinis.

16-osios aukos pilietybė nebuvo atskleista, o paskutinis nužudytasis dar neatpažintas.

Policija nukovė du užpuolikus, tačiau dar ieškoma jų tikėtinų bendrininkų, nurodė premjeras.

Tarp aukų taip pat buvo vienas tunisietis autobuso vairuotojas ir policininkas.

Japonijos vyriausybės vadovas Shinzo Abe (Šindzas Abė) savo ruožtu ketvirtadienį pranešė, kad teroro išpuolio aukomis tapo trys Japonijos piliečiai.

Premjeras nurodė, jog anksčiau skelbti pranešimai, kad per šį kruviną išpuolį žuvo penki japonai, buvo klaidingi. „Šiuo metu mes žinome, kad trys japonai žuvo ir trys buvo sužeisti“, - sakė Sh.Abe žurnalistams.

Roma ir Madridas taip pat patikslino duomenis apie savo piliečių žūtį. 

Italijos užsienio reikalų ministerija informavo, kad per ataką muziejuje trys italai žuvo ir dar šeši buvo sužeisti.

Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Garcia- Margallo (Chosė Manuelis Garsija-Margaljas) sakė, kad per išpuolį buvo nužudyti du Ispanijos piliečiai, tačiau nepatikslino, ar tarp sužeistųjų yra ispanų.

Vėl bus atidarytas ateinančią savaitę

Tuniso sostinėje įsikūręs Bardo nacionalinis muziejus, tapęs daugiau negu dvi dešimtis žmonių gyvybių nusinešusio kruvino išpuolio taikiniu, vėl atvers duris ateinančios savaitės pradžioje, ketvirtadienį pranešė kultūros ministrė.

„Muziejus vėl atvers duris lankytojams įprastu režimu nuo ateinančios savaitės – pirmadienio arba vėliausiai antradienio“, – ministrė Latifa Lakhdhar (Latifa Lachzar) sakė žurnalistams.

Vienas iš siautėjusių užpuolikų - žinomas žvalgybai

Tuniso premjeras nurodė, kad vienas iš dviejų užpuolikų buvo žinomas žvalgybos tarnyboms, tačiau nenustatyta jokių aiškių ryšių su kuria nors konkrečia teroristų grupuote.

Ketvirtadienį duodamas interviu radijui RTL, premjeras Habibas Essi (Habibas Esis) sakė, kad Tunisas bendradarbiauja su kitomis šalimis, rinkdamas informaciją apie užpuolikus, kurie buvo įvardyti kaip Yassine'as Laabidi (Jasinas Laabidis) ir Hatemas Khachnaoui (Hatemas Chašnavis). Pasak jo, Y.Laabidi buvo patekęs į žvalgybos akiratį, nors ir ne dėl „kokių nors ypatingų“ veiksmų.

Užpuolikai "veikiausiai" yra Tuniso piliečiai, sakė Vidaus reikalų ministerijos atstovas.

Pareigūnai nepateikė daugiau detalių apie užpuolikus, bet sakė, kad jie galėjo turėti 2-3 bendrininkus, kurie tebėra laisvėje.

Jokia grupuotė neprisiėmė atsakomybės dėl išpuolio, trukusio apie keturias valandas.

Per jį taip pat žuvo du Tuniso piliečiai, o nukentėjo dar mažiausiai 44 žmonės, įskaitant turistus iš Italijos, Prancūzijos, Japonijos, Pietų Afrikos Respublikos, Lenkijos, Belgijos ir Rusijos.

Tuo tarpu du kruiziniai laivai, kurių keleivių buvo tarp muziejuje įvykdyto išpuolio aukų, paliko Tuniso uostą.

Bendrovė „MSC Cruises“ nurodė, kad buvo nužudyti devyni keleiviai, plaukę keltu „Splendida“, dar 12 buvo sužeisti, o šešių likimas nežinomas.

Kitas laivas – „Costa Fascinosa“ – nurodė, kad 13 jo keleivių nebuvo grįžę, kai laineris išplaukė iš uosto praeitą naktį.

Tunise islamo ekstremistai suaktyvėjo po 2011 metų revoliucijos, nuvertusios veteraną autoritarinį lyderį Zine'ą El Abidine'ą Ben Ali (Ziną Abidiną Ben Alį) ir paskatinusios Arabų pavasario sukilimus kitose to regiono šalyse.

„Kovosim iki savo paskutinio atodūsio“

Užpuolikų taikiniu tapo Bardo muziejus, garsėjantis romėnų mozaikomis, senovės meno kūrinių ir kitokių dirbinių kolekcijomis.

Tuniso prezidentas Beijas Caidas Essebsi (Beidžas Kaidas Esebsis), kuris sostinės ligoninėje aplankė kai kuriuos iš dešimčių žmonių, sužeistų per šią ataką, pasmerkė „šiurpų nusikaltimą“.

„Noriu, kad Tuniso žmonės suprastų, kad kariaujame su terorizmu ir kad tos barbariškos mažumos mūsų neįbaugina, – pabrėžė jis. – Negailestingai su jais kovosim iki savo paskutinio atodūsio.“

Vyriausybė paskelbė, kad per ataką buvo sužeisti 42 žmonės. Sveikatos apsaugos ministras Saidas Aidi (Saidas Aidis) nurodė, kad tars sužeistųjų esama Prancūzijos, Pietų Afrikos Respublikos, Lenkijos, Italijos ir Japonijos piliečių.

Ši ataka prieš užsieniečius tikriausiai yra didžiausia Tunise nuo 2002 metų, kai tarptautinio teroristų tinklo „al Qaeda“ mirtininkui susisprogdinus vienoje sinagogoje Džerbos saloje žuvo 14 vokiečių, du prancūzai ir penki tunisiečiai.

Vidaus reikalų ministerijos atstovas Mohamedas Ali Aroui (Mohamedas Alis Arvis) sakė žurnalistams, kad „du ar daugiau teroristų, ginkluotų Kalašnikovo automatais“, atakavo muziejų, kuriame buvo apie 100 turistų.

„Kovos su terorizmu daliniai“ įžengė į muziejų ir, praėjus keturioms valandoms nuo incidento pradžios, paskelbė, kad „operacija baigta“.

H.Essidas sakė, kad „yra tikimybė, nors tai dar neaišku, jog (tie du ginkluoti užpuolikai) galėjo turėti pagalbininkų. Šiuo metu vykdome didelio masto paieškų operacijas, siekdami nustatyti du arba tris teroristus, kurie galbūt dalyvavo šioje operacijoje“.

„Kilo didžiulė panika“

Muziejaus darbuotoja Dhouha Belhaj Alaya (Zuha Belhadž Alaja) sakė apie vidurdienį išgirdusi „smarkų šaudymą“.

„Mano bendradarbiai šaukė: „Bėk! Bėk! Šaudo!“ – ji pasakojo naujienų agentūrai AFP. – Pabėgome per galines duris su bendradarbiais ir dalimi turistų.“

Viena prancūzė turistė, vardu Fabienne (Fabian), prisiminė kaip ji su kitais pasislėpė vienoje muziejaus galerijoje kartu su savo gidu.

„Nieko nematėme, bet jų (užpuolikų) tikriausiai buvo daug. Bijojom, kad bet kurią akimirką jie gali ateiti mūsų išžudyti“, – moteris sakė Prancūzijos televizijai BFM.

Prasidėjus tai atakai, darbas parlamente buvo sustabdytas.

Islamistė įstatymų leidėja Monia Brahim (Monija Brahim) sakė, kad pasigirdus pirmiesiems šūviams, komitetai nutraukė posėdžius, o parlamentarams buvo liepta susirinkti pagrindinėje salėje.

„Kilo didžiulė panika“, – kita įstatymų leidėja Sayida Ounissi (Saida Vunisi) rašė „Twitter“, pridūrusi, kad tuo metu buvo svarstomas kovos su terorizmu įstatymo projektas.

Išpuolio metu Tuniso sostinės uoste stovėjo daugiau negu 3,1 tūkst. keleivių gabenantis kruizinis laivas „Costa Fascinosa“, o kai kurie turistai buvo išlipę į krantą bei planavo aplankyti tą muziejų, pranešė kruizinių kelionių bendrovė.

Tame pranešime nenurodoma, ar laivo keleivių buvo muziejuje per ataką.

Gedulo demonstraciją

Tuniso pagrindinė profsąjungų konfederacija ir kitos pilietinės visuomenės grupės ketvirtadienį paragino surengti tylią demonstraciją prie sostinės muziejaus.

Organizatoriai paragino tunisiečius 15 val. Grinvičo (17 val. Lietuvos) laiku susirinkti prie Bardo nacionalinio muziejaus „pademonstruoti mūsų nacionalinę vienybę kovojant su terorizmu“.

Kol kas jokia grupuotė neprisiėmė atsakomybės dėl trečiadienį įvykdytos atakos, per kurią kariškių uniformas vilkintys užpuolikai pradėjo šaudyti į turistus, lipančius iš savo autobuso, o vėliau persekiojo žmones muziejaus pastate.

Per tą ataką, trukusią apie keturias valandas, dar per 40 žmonių buvo sužeisti. Ji neabejotinai taps skaudžiu smūgiu nuo turizmo smarkiai priklausomai Tuniso ekonomikai.