Lapkričio mėnesį šalies miestuose susirinkę protestuotojai ragino nutraukti griežtus Kinijos „nulinio COVIDo“ apribojimus, o kai kuriais atvejais taip pat reikalavo didesnių politinių laisvių.

Kitą mėnesį valdančioji Komunistų partija panaikino viruso sulaikymo strategiją, o po to, kilus infekcijų bangai, smarkiai išaugo hospitalizuotų pacientų ir mirčių skaičius.

Pastarosiomis savaitėmis teisių gynėjai ir žiniasklaida pranešė, kad Kinijos valdžia tyliai sulaikė nežinomą skaičių protestuotojų, įskaitant universitetų studentus ir žurnalistus.

Ketvirtadienį „Human Rights Watch“ paragino Pekiną „nedelsiant paleisti ir panaikinti visus kaltinimus visiems sulaikytiesiems dėl dalyvavimo „balto popieriaus“ protestuose“, turėdama omenyje tuščius lapus, protestuotojų laikomus nepaklūstant valstybės cenzūrai.

„Jaunimas Kinijoje moka didelę kainą už drąsą pasisakyti už laisvę ir žmogaus teises, – teigė Jungtinėse Valstijose įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos Kinijos reikalų ekspertė Yaqiu Wang (Jačiu Vang). – Vyriausybės ir tarptautinės institucijos visame pasaulyje turėtų išreikšti paramą ir paraginti Kinijos valdžią nedelsiant juos paleisti.“

Greitas susidorojimas

Kinijos vyriausybė ir valstybinė žiniasklaida iki šiol apie protestus, kurių dalis vyko didžiuosiuose miestuose, pavyzdžiui, Pekine ir Šanchajuje, nedaugžodžiavo ir tiesiogiai neužsiminė apie sulaikymus.

Tačiau lapkričio mėnesį vidaus teisėsaugos priežiūros institucija pareiškė, kad „užkardys neteisėtus nusikalstamus veiksmus, kuriais trikdoma socialinė tvarka“, taip galimai įspėdama demonstrantus.

Atrodo, kad po neramumų saugumo tarnybos ėmėsi skubių veiksmų, o dalyvių draugai ir giminaičiai naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad vėliau buvo suimti keli asmenys.

Viena motina sakė, kad jos vaikas – LGBT aktyvistas – buvo laikomas 30 dienų, kol buvo paleistas už užstatą.

Anot „Human Rights Watch“, kelių kitų demonstrantų buvimo vieta ir teisinis statusas tebėra nežinomi.

Tarp jų – 26 metų Cao Zhixin (Cao Džisin), leidyklos redaktorė, kuri buvo sulaikyta policijos po to, kai dalyvavo gyvybių pareikalavusio gaisro Sindziango provincijoje, tapusio neramumų priežastimi, aukų pagerbimo ceremonijoje.

Iš anksto įrašytame vaizdo įraše, įkeltame į socialinius tinklus po sulaikymo, Cao Zhixin teigė, kad keli jos draugai taip pat buvo sulaikyti ir su jais nepavyko susisiekti.

„Neleiskite mums išnykti iš šio pasaulio. Neleiskite, kad mus savavališkai išvežtų ar nuteistų už nusikaltimą“, – sakė ji.

Praėjusią savaitę teisių gynėjų grupė „Chinese Human Rights Defenders“ teigė, kad žinomų sulaikymų skaičius „tikriausiai yra ledkalnio viršūnė“, ir įspėjo, kad demonstrantams „gresia didelis priverstinio dingimo ir kankinimų pavojus“.

„Tikrai kol kas tokių pokyčių neplanuojame, nes, nors atvejų skaičius kyla, situacija tiek hospitalizacijos, ypatingai reanimacijos palatų, tiek ir mirtingumo rodiklių išlieka stabiliai žema“, – antradienį žurnalistams Seime sakė premjerė.

Vyriausybės vadovė pažymėjo, kad reanimacijos palatose dėl COVID-19 šiuo metu guli vienetai ir dažniausiai tie žmonės nebuvo pasiskiepiję.

„Kol kas matome reanimacijose vienaženklius skaičius, noriu dar kartą pabrėžti, kaip taisyklė labai aiškiai statistikos skelbiami duomenys rodo, kad tai yra žmonės, kurie nesiskiepiję nei karto“, – sakė I. Šimonytė.

Vyriausybės vadovė taip pat minėjo, kad artimiausiu metu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pateiks rekomendacijas, ar siūlys antra sustiprinančia doze skiepytis vyresnio mažiaus žmonėms. Šiuo metu ja pasiskiepyti galima turintiems sunkių lėtinių ligų.

„Kol kas papildomų reikalavimų, kažkokių specialių sąlygų nustatyti Vyriausybės mastu neplanuojama. Manau, kad žmonės yra pakankamai apdairūs įvertinti savo riziką susirgti, treti metai, kaip pandemija tęsiasi, ir žmonės gali priimti sprendimus, kur būti su kauke, jeigu sveikatos būklė delikatesnė, kur iš viso vengti didesnių susibūrimų“, – reziumavo I. Šimonytė.

Statistikos departamento duomenimis, pirmadienį buvo nustatyti 1307 nauji COVID-19 atvejai, koronaviruso atvejų skaičius pastaruoju metu po truputį augo. Ligoninėse šiuo metu gydoma 119 COVID-19 sergančių pacientų, iš jų šeši – reanimacijoje.

14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų paaugo ir siekia 291,6 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat šiek tiek padidėjo ir šiuo metu siekia 45,6 procento.

Vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė daugiau nei 1 mln. žmonių.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 69,9 proc. gyventojų.

240 pacientų reanimacijoje ir intensyvioje terapijoje Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai yra tas kritinis skaičius.

„Belieka priminti, kad 240 pacientų reanimacijoje ir intensyvioje terapijoje Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai yra tas kritinis skaičius. Šio ryto duomenų dar nespėjau pažiūrėti, bet vakar buvo tokie du pacientai“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė A. Dulkys.

Paklaustas apie sekoskaitos procesus, ministras pažymėjo, kad kol kas testų ėminių skaičius nepasiekė ribos, kad sekoskaitos procesai įsijungtų automatiškai. Vis tik, teigė A. Dulkys, jei toliau sergamumas augs, rugpjūčio viduryje galima tikėtis atsinaujinusių procesų.

„Sekoskaitos procesai yra sureguliuoti ir jie įsijungia automatiškai, kada yra pakankamas testų ėminių skaičius. Kai pas mus sergamumas buvo nukritęs, paprasčiausiai jų nebuvo tiek, kiek reikėtų. Jei toliau sergamumas turės tokias tendencijas, tai, panašu, kad nuo rugpjūčio vidurio įsijungs ir nacionalinė laboratorija, o tada galėsime jau naudotis ir europiniais mechanizmais“, – kalbėjo A. Dulkys.

Kita vertus, ministras ramina, kad užsienio praktika rodo, jog naujo tipo Omikron atmaina nesukelia sunkesnės ligos formos, todėl ir ligonių užkrovimo po atvejų išaugimo taip ir nebuvo.

„Yra apskritai šiuo metu tik penkiolika Europos Sąjungos šalių, kurios gali daryti sekoskaitą pagal tai, kiek turi ėminių. Tai jų duomenys mums rodo, kad apie 70 proc. jau dominuoja būtent tie omikrono papildomi potipiai, kurie čia pradėjo tą sergamumą didinti. Bet labai svarbu žinoti, kad nėra jokių duomenų, kad tie potipiai sukeltų sunkesnes ligos formas, o Portugalijoje šių potipių banga jau slūgsta ir hospitalizacijų, ligoninių užkrovimo taip ir nebuvo“, – pasakojo ministras.

„Nuo balandžio 9 d. stabdome koronaviruso apribojimus, kurie apėmė reguliarius ir užsakomuosius skrydžius tarp Rusijos ir daugelio kitų šalių“, – pirmadienį per susitikimą su Kremliaus partijos „Vieningoji Rusija“ atstovais sakė ministras pirmininkas Michailas Mišustinas.

Maždaug pusė iš 52 šalių, Maskvos įvardytų ribojimų panaikinimo sąraše, yra Azijoje. Maskva taip pat atsisako su pandemija susijusių taisyklių daugeliui Lotynų Amerikos ir Afrikos šalių, o Europoje skrydžiai leidžiami tik iš Serbijos, Bosnijos ir Hercegovinos bei Moldovos.

Tačiau vien dėl to, kad panaikinti apribojimai, nebūtinai reiškia, jog skrydžiai galės būti vykdomi, nes atnaujinus oro eismą kai kuriais atvejais Rusijos orlaiviai turėtų skristi virš šalių, kurios dėl karo uždarė savo oro erdvę Rusijai. Be to, kai kurie išnuomoti orlaiviai kitose šalyse gali būti konfiskuoti.

Tačiau Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė teigia, kad verslininkai iš Vyriausybės pasigenda aiškios žinios, kokios kompensavimo priemonės būtų taikomos, nusprendus įvesti griežtesnius suvaržymus. Jos nuomone, aiškesnė komunikacija padėtų sumažinti ir įmonėse šiuo metu tvyrančią įtampą.

Tuo metu Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė laikosi pozicijos, kad Vyriausybei apskritai reikėtų pasverti, kokią žalą rinkai padaro žinios apie konkrečių ribojimų įvedimą, nepasakant, kokių kompensacijų už tai gali tikėtis verslininkai.

„Žinoma, kad pasakius „A“, reikia pasakyti ir „B“, arba tada jau nebegąsdinti verslų, nes verslai iš tikrųjų labai jautriai reaguoja į tokius signalus“, – Eltai teigė R. Vainienė.

V. Jurgutis: jeigu ribojimai atsirastų, pagalbos priemonės neišvengiamai būtų taikomos

Vis dėlto ekonomikos ir inovacijų viceministras V. Jurgutis pozityviai vertina faktą, kad Vyriausybė pradėjo diskusijas dėl galimų scenarijų prastėjančios epidemiologinės situacijos atveju. Tačiau kartu jis pažymi, kad Aušrinės Armonaitės vadovaujama ministerija šiuo metu daugiausiai dėmesio skiria tam, jog įmonių veikla nebūtų dar kartą visiškai uždaroma.

Mes tikrai vertiname situaciją, bet, jeigu būtų priimti sprendimai, reikėtų, visų pirma, atsižvelgti į tai, kaip atrodytų tie ribojimai.

„Apskritai Ekonomikos ir inovacijų ministerija nuo antro karantino vidurio labai aktyviai įsitraukusi daro viską, kad nereikėtų uždarymo. Tikrai esame tarp tų pirmųjų, kurie siūlo įvairias prevencines priemones, sugriežtinimus, kaukių dėvėjimus, įvairius reikalavimus dėl testavimo tam, kad nereikėtų užsidaryti ir verslai galėtų dirbti, nereikėtų galvoti, kaip kompensuoti nuostolius“, – Eltai sakė V. Jurgutis.

Vis dėlto viceministras aiškina, kad, jeigu nutiktų taip, jog įmonėms tektų įvesti griežtus apribojimus, kompensacinės priemonės neabejotinai būtų taikomos.

„Jeigu visgi situacija pasisuktų taip, kad kažkokie papildomi ekonominės veiklos realūs ribojimai atsirastų, kai kažkas būtų uždaryti ar panašiai, tai žinoma, kad neišvengiamai bus pagalbos priemonės. Turės būti. Stengsimės, kad jos būtų kuo taiklesnės, labiausiai skirtos tiems verslams, kurie ir bus paveikti, ir kad būtų proporcingos patirtoms žaloms“, – teigė jis.

Pasak V. Jurgučio, Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra pasirengusi pasiūlyti ir su socialiniais partneriais aptarti galimas taikyti pagalbos priemones. Jis sako, kad buvo įvertintos ir anksčiau taikytos kompensacijos bei atlikti tam tikri „namų darbai“, tačiau kartu pridūrė, jog nesinori klaidinti verslininkų, kadangi veiksmai priklausytų nuo konkretaus susiklosčiusio pandemijos scenarijaus.

„Dėl to, kokiu būdu tai būtų, yra anksti kalbėti. Mes tikrai vertiname situaciją, bet, jeigu būtų priimti sprendimai, reikėtų, visų pirma, atsižvelgti į tai, kaip atrodytų tie ribojimai“, – tikino V. Jurgutis.

R. Vainienė: labai didelis neapibrėžtumas susijęs net ne su pandemija, o su jos valdymo priemonėmis

Vis dėlto Prekybos įmonių asociacijos vadovė nesutinka, kad kalbėti apie kompensacijas, jau dabar prakalbus apie potencialius ribojimus, būtų per daug ankstyvas metas. Ji įsitikinusi, kad kalbėjimas vien apie būsimus suvaržymus lemia ir kur kas konservatyvesnį verslininkų požiūrį į galimas investicijas.

„Verslas gyvena lūkesčiais. Puikiai žinome, kad jeigu yra gera verslo nuotaika, tai jie ir žmones įdarbina, ir algas kelia, investuoja, bet jeigu yra neapibrėžtumas, ar žmonės galės eiti, pavyzdžiui, į kavines ar restoranus, tai jie nei galvoja apie naujos kavinės atidarymą, nei apie jos renovavimą, o tik kaip čia dar pataupyti, jeigu ateitų juoda diena. Aiškumo, kriterijų (dėl sugriežtinimų įvedimo – ELTA) reikia, bet jeigu jie nepamatuoti ir nepasverti, tai gal geriau būtų jų nesakyti“, – aiškino R. Vainienė, kartu pažymėdama, kad Vyriausybei apskritai reikėtų įvertinti, kokią žalą ekonomikai padaro kalbėjimas apie verslo uždarymą.

„Manau, kad iš tikrųjų (Vyriausybei – ELTA) reikėtų truputėlį tą retoriką pasverti ir pagalvoti apie tai, jeigu neplanuojama to daryti, kokius lūkesčius tai sukelia“, – pridūrė ji.

Pasak R. Vainienės, aiškesnė žinia apie galimas kompensacijas bent jau leistų verslininkams išvengti situacijos, kuomet jie apskritai nesijaučia užtikrinti dėl savo įmonės ateities.

„Įsivaizduokite, kaip dabar atrodo, kaip jaučiasi įmonės, kurioms gresia uždarymas. Jos, jeigu galvojo priimti darbuotojų, gal atideda tą priėmimą į darbą. Jos galbūt galvojo kažkokius atnaujinimus ar algų pakėlimą, bet atideda, nes yra labai didelis neapibrėžtumas, būtent susijęs net ne su pandemija, o su jos valdymo priemonėmis“, – tvirtino prekybininkų atstovė.

E. Šiškauskienė: jeigu būtų iš karto paskelbta apie kompensacines priemones, verslas jaustųsi pozityviau

Panašaus požiūrio laikosi Viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė, tvirtinanti, kad aiškus komunikavimas dėl būsimų pagalbos priemonių sumažintų rinkoje tvyrančią įtampą dėl neapibrėžtos įmonių ateities.

„Jeigu būtų paskelbta, kad štai tokie ribojimai ir verslui tokios kompensacijos. Jeigu dar stipresni, tai dar kitokios. Tai nuimtų daug įtampų. Tada būtų socialinis teisingumas“, – tikino E. Šiškauskienė.

Pasak jos, dabar Ministrų Kabinetas tokios situacijos, kai kompensacinis mechanizmas dar nėra paruoštas, jau nebegali pateisinti netikėtumo faktoriumi.

„Labiausiai pasigedome iš karto, prie kokių uždarymų kokios bus kompensacinės priemonės. Uždarys barus, uždarys renginius, o tada klausimas, ką darom? Kokios kompensacijos darbuotojams, kokios verslams kompensacijos. Čia labai paprasta pasakyti – uždarysime, bet jau nebegalima sakyti, kad pandemija ištiko netikėtai“, – mano viešbučių ir restoranų atstovė.

Čia labai paprasta pasakyti – uždarysime, bet jau nebegalima sakyti, kad pandemija ištiko netikėtai.

E. Šiškauskienė aiškina suprantanti viceministro V. Jurgučio poziciją, kad dabar koncentruojamasi į tai, kad visiško verslo uždarymo apskritai būtų išvengta, tačiau kartu pažymi, jog ne tik Vyriausybė, bet ir įmonės nori būti tinkamai pasirengusios galimiems suvaržymams.

„Aišku, mes visi nenorime tų ribojimų ir labai tikimės, kad jų nebus, bet jeigu būtų iš karto išdėliotos ir kompensacinės priemonės, tai ir verslui, paslaugų sektoriui, visiems būtų daug pozityviau. Suprantame, kad tų pinigų nebelabai yra biudžete ir kad iki paskutinės minutės neuždarinės, bet jeigu skaičiai kils, tai turime būti visi pasiruošę ir verslas turi skaičiuoti“, – teigė ji.

Pozityviai įvertino sprendimą dėl PVM lengvatos

Viešbučių ir restoranų atstovės teigimu, labiausiai pasiteisinusios valstybės pagalbos priemonės, taikytos įvedus karantiną, buvo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) kompensacija, taip pat dalinė nuomos mokesčio kompensacija ir darbuotojų prastovų kompensacija, leidusi įmonėms išlaikyti savo darbuotojus.

Pasak jos, šiuo metu su Vyriausybe kalbama apie komunalinių išlaidų kompensavimo galimybes.

„Deramės su Vyriausybe, kad komunalines išlaidas padėtų kompensuoti labiausiai nukentėjusiems viešbučiams, kurių apyvarta krito 45 proc. ir daugiau. Nes nelabai matome, kad jos iki kito sezono iš viso išgyvens. Aš jau nekalbu apie uždarymą“, – įsitikinusi Viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė.

Nors aiškumo dėl galimų kompensacijų ir pasigendama, tačiau E. Šiškauskienė valdančiųjų vykdomoje politikoje įžvelgė ir pozityvių veiksmų. Jos teigimu, itin pasiteisino birželio mėnesį Seime priimtas sprendimas nuo 21 iki 9 proc. maitinimo sektoriuje laikinai sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM).

„Iš tikrųjų, ačiū premjerei, restoranus dabar gelbėja sumažintas PVM. Nes jeigu dar šito nebūtų sumažinę, tai būtų visiškos mišios mums. Padėjo išgyventi, nes dabar būtų užsidarę pusė restoranų“, – sakė viešbučių ir restoranų atstovė.

Nustatė rodiklį, kurį pasiekus būtų įvesti nauji ribojimai

ELTA primena, kad trečiadienį Vyriausybė aptarė koronaviruso pandemijos valdymo paketą ir paskelbė, nuo kada įsigalios naujieji COVID-19 ribojimai, apimantys Galimybių paso taikymą, kaukių dėvėjimo pokyčius, izoliacijos po kontakto su sergančiuoju tvarką pasiskiepijusiems asmenims.

Vyriausybės pasitarimo metu sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė pristatė COVID-19 pandemijos valdymo pokyčius, kuriuos Ministrų Kabinetas turėtų priimti ateinantį pirmadienį.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtą pandemijos valdymo priemonių planą siūloma taikyti, jei reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių užimtumas dėl COVID-19 pacientų pasiektų 240 lovų.

Pasiekus šią ribą, galėtų būti įvedamas renginių draudimas, profesionalaus sporto renginiai be žiūrovų, prekybos ploto ribojimo didinimas iki 50 kv. m, naktinių klubų, viešojo maitinimo įstaigų, nebūtinųjų prekių parduotuvių, laisvalaikio ir pramogų paslaugų uždarymas (arba darbo laiko ribojimas).

Taip pat būtų siūloma įvesti nuotolinį darbą, nuotolinį ugdymą ir aukštąjį mokslą, taip pat neformalaus ugdymo bei susibūrimų ribojimą.

„Visi matome nerimą keliančius skaičius, ir jei dėl vienos ar kitos nuostatos vien rekomendacijų nepakanka, gali tekti svarstyti ir tokį grąžinimą“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Apie galimą naujo karantino režimo paskelbimą šią savaitę užsiminė premjerė Ingrida Šimonytė. Anot jos, norint įvesti privalomą kaukių dėvėjimą uždarose erdvėse, reikia skelbti karantiną.

Vyriausybė prie svarstymų dėl naujo karantino įvedimo turėtų grįžti kitą savaitę.

Dabar turintiesiems galimybių pasą kaukių dėvėjimas yra rekomenduojamas.

Seimo pirmininkė ketvirtadienį teigė, kad svarstoma įteisinti mišrų parlamentarų darbą – kai būtų posėdžiaujama ir salėje, ir nuotoliniu būdu. Mat dalis Seimo narių atsisako skiepytis ir testuotis nuo COVID-19.

V. Čmilytė-Nielsen tvirtino, kad norint organizuoti mišrų darbą, reikėtų didelių investicijų į IT sistemas.

„Mišrus darbas suponuoja ne tik statuto pakeitimą, tačiau ir gana dideles investicijas į IT sistemas. Tokias galimybes svarstome, bet sveriame, ar tai prasminga investicija į IT sistemas, turint galvoje, kad Seimo nariai daugiausi linkę dirbti gyvai, o jei labai pablogėtų situacija, turime jau gana sėkmingos patirties dirbti nuotoliniu būdu, jeigu to prireiktų“, – sakė Seimo vadovė.

Blogėjant epidemiologinei situacijai, Lietuva šią savaitę įžengė į blogiausią, „juodąją“, pandemijos spalvinę zoną.

Statistiko departamento duomenimis, 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų pasiekė 550,7 naujų atvejų.

Per protestą Melburne pareigūnai panaudojo pipirines dujas ir sulaikė daugiau kaip 200 žmonių, kai keli šimtai dalyvių nepaisydami nurodymo likti namuose žygiavo miesto priemiesčiu.

Šis nesankcionuotas susirinkimas įvyko šeštą kartą nuo pandemijos pradžios paskelbus karantiną mieste, o šeštadienį visoje Viktorijos valstijoje nustačius daugiau nei 500 COVID-19 atvejų.

Policija pranešė, kad į ligoninę buvo nugabenti šeši pareigūnai, per susirėmimus su maždaug 700 žmonių minia apmėtyti daiktais.

„Šiandien matėme grupę protestuotojų, kurie susirinko ne protestuoti už laisves, o tiesiog susiremti ir susigrumti su policija“, – žiniasklaidai sakė Viktorijos policijos viršininkas Markas Galliottas (Markas Galiotas).

Policija pamėgino apriboti prieigą į miesto centrą, blokuodama kelius ir stabdydama viešąjį transportą, kad nepasikartotų smurto scenos per praėjusį mėnesį tūkstančius žmonių sutraukusį mitingą.

Tačiau eitynių dalyviai persikėlė į kitą vietą, o vaizdo įraše iš vieno incidento matyti, kaip minia veržiasi per policijos rikiuotę, įsiplieskiant peštynėms palei tramvajaus bėgius.

Itin gausioms policijos pajėgoms pavyko užkirsti kelią panašiam susibūrimui Sidnėjuje – pareigūnai užplūdo parką, kuriame turėjo vykti protesto akcija.

Tuo metu Naujojo Pietų Velso policija pranešė Sidnėjuje sulaikiusi apie 20 žmonių, daugiausia viešojo transporto tinkle. Dar keli žmonės buvo sulaikyti per mažesnius susibūrimus kitose valstijos dalyse.

Abiejuose miestuose galioja ilgalaikis karantinas, valdžiai skubant skiepyti gyventojus, kad nebereikėtų taikyti suvaržymų plečiantis koronaviruso židiniams.

Australija didžiąją pandemijos dalį sėkmingai laikėsi taktikos eliminuoti visus iki vieno COVID-19 atvejus, o tai padaryti daugiausia leido uždarytos sienos ir judėjimo apribojimai.

Tačiau atsiradus koronaviruso deltos atmainai, dviejuose didžiausiuose šalies miestuose anksčiau šiemet buvo grąžintas karantinas. Dabar valdžia siekia, kad prieš dar labiau sušvelninant draudimus būtų paskiepyta 70 proc. visų gyventojų.

„Šeimų sąjūdžio mitingas sostinės Katedros aikštėje prasidėjęs, preliminariai susirinkę apie 4,5 tūkst. žmonių, kol kas pažeidimų nefiksuota, sulaikytų asmenų nėra. Prašytume visų supratimo, atsižvelgti ir vykdyti policijos prašymus ar nurodymus“, – rašoma policijos pranešime.

Pasibaigus mitingui, policija viešai planuoja apibendrinti renginio eigą ir rezultatu.

Kaip portale rašyta anksčiau, žmonės protestuoja prieš ribojimus galimybių pasų neturintiems asmenims, kaukių dėvėjimą mokyklose, kitas pandemijos valdymo priemones, Partnerystės įstatymą, Stambulo konvenciją.

Dalis susirinkusiųjų mojuoja Lietuvos trispalvėmis, istorinėmis vėliavomis, su savimi nešasi plakatus, tokius kaip „Ne gyvulių pasui“ ar „Dž. Sorošą lauk iš Lietuvos“.

Mitingą organizuojančio Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius susirinkusiesiems pareiškė, kad Vyriausybė turi atšaukti ribojimus, numatytus nuo rugsėjo 13-osios neturintiems galimybių paso. „Nuo šito darbo reikia pradėti norint nuraminti aistras, nes kitą mitingą šitie žmonės gali netilpti ir Gedimino prospekte“, – sakė jis.

„Mes vis tiek pasiekėme Partnerystės įstatymo užblokavimą, pasiekėme Stambulo konvencijos į stalčių numetimą. Būtent šiandien, rugsėjo 10-ąją, mes pasirinkome, kad pamatytų Seimo nariai, kad mes nuo jų nesitrauksime, mes pasieksime dar daugiau“, – mitinguotojams kalbėjo R. Grinevičius.

Organizatoriai ragina elgtis taikiai

Ruošiantis mitingui, Katedros aikštėje buvo matyti keliolika budinčių policijos pareigūnų ekipažų, dalis Gedimino prospekto atkarpų uždaryta.

Renginio organizatoriai sako neplanuojantys mitingo prie Seimo, tačiau Vilniaus miesto savivaldybę pasiekė 17 pranešimų apie rengiamus piketus po 15 žmonių.

Nerimaujant dėl neramumų prie parlamento, jo prieigos aptvertos antiriaušinėmis tvoromis, aplink pastatą budi pareigūnai. Vidiniame Seimo kieme sutelktos Viešojo saugumo tarnybos pajėgos ir technika.

Šeimų sąjūdis anksčiau siekė mitingą surengti prie Seimo, penktadienį šiam pradedant rudens sesiją, tačiau negavo leidimo rinktis prie parlamento po ankstesnio į riaušes peraugusio mitingo rugpjūčio mėnesį.

Organizacija yra paraginusi atvyksiančiuosius į mitingą Katedros aikštėje laikytis įstatymų ir protestuoti taikiai. R. Grinevičius mitingo dalyviams pabrėžė, kad šis protestas „yra taikus“, ir ragino susirinkusius likti Katedros aikštėje bei neiti nei prie Vyriausybės, nei prie Seimo. „Turėkite omeny – jokių provokacijų ar eisenų. Eisenų nėra suderinta, mūsų mitingas yra taikus. Tai yra kitas laiptelis į mūsų bendrus gerus darbus“, – tvirtino jis.

Vilniaus miesto savivaldybė leidimą renginiui davė nuo 10.30 iki 16 valandos.

Rugpjūčio 10 dieną apie 5 tūkst. žmonių buvo susirinkę prie Seimo protestuodami prieš Vyriausybės tuomet planuotus ribojimus, skirtiems imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms. Protestas peraugo į riaušes, dėl jų sulaikyta keliasdešimt asmenų, pradėti ikiteisminiai tyrimai.

Lietuvos šeimų sąjūdis rugsėjo 10 dieną planavo surengti mitingą prie Seimo, tačiau savivaldybė, persvarsčiusi anksčiau išduotą leidimą, nusprendė renginio neleisti.

Ji sprendimą argumentavo per dideliu mitinguotųjų skaičiumi ir žvalgybos perspėjimais apie išaugusią smurtinių išpuolių per protestus tikimybę ir kitus galimus pavojus.

„Man nedera spekuliuoti, bet man atrodo, taip jau atsitiko, ir yra rizika, kad kituose renginiuose taip atsitiks, kad žmonės, kurie nori išreikšti protestą kažkokiu klausimu, dėl konkrečių Vyriausybės sprendimų, tame proteste susiranda sau gana keistų bendrakeleivių, su kuriais galbūt nebūtinai norėtų būti vienoje pusėje“, – interviu aktyvios diasporos portalui pilietybė.lt kalbėjo I. Šimonytė.

„Tarp tų žmonių buvo ir tų, kurie yra pastebėti tokiais atvirai antivalstybiniais pasisakymais, tarkime, tas pats Paleckis su savo vertinimais apie Sausio 13-ąją arba kita veikla, dėl ko yra ir byla, ir teisminis procesas. Taip pat kiti žmonės“, – tvirtino ministrė pirmininkė, kartu pažymėdama, kad mitinge prie Seimo taip pat buvo matomi žmonės, kurie dalyvavo protestuose prie migrantų apgyvendinimo vietų ir pasienio ruože.

„Kalbant apie žmones, kuriuos mes matėme, kurie kalbėjo ir savo nuomonę reiškė, taip pat buvo dalis tokių žmonių, kurie buvo pastebėti ir pasienyje, ir aplink migrantų stovyklas“, – pridūrė ji.

I. Šimonytė akcentavo, kad mitinge vieni šalia kitų kartu buvo ir tie, kurie šio renginio svarbą prilygino Sausio 13-ąjai, ir tie, kurie šią valstybei reikšmingą datą apskritai menkina.

„Viena vertus, dalis žmonių teigia, kas, mano supratimu, yra šventvagystė, kad čia yra tokia svarbi kova, kaip Sausio 13-ąją, ir toje kovoje dalyvauja su žmogumi, kuris sako, kad Sausio 13-ąją... visi žinom, ką jis (Algirdas Paleckis – ELTA) sakė, ir nenorėčiau tos bjaurasties kartoti“, – aiškino premjerė, taip pat pabrėždama, kad mitinguose dalyvaujantys asmenys vis tik turėtų įsivertinti, su kokių pažiūrų žmonėmis jie susibūrė.

„Tai atrodo kaip bandymas būti kartu todėl, kad minia tada atrodo didesnė ir galbūt ji yra įtaigesnė, bet man atrodo, kad grynai vertybių požiūriu vis tiek yra svarbu, su kuo tu ir dėl ko kartu esi“, – tikino ji.

Tuo metu rugsėjo 10 d. planuojamo mitingo organizatoriai, ministrės pirmininkės vertinimu, net neslepia, kad pagrindinis šio renginio tikslas nebus priešintis Vyriausybės taikomoms COVID-19 priemonėms, o apskritai kvestionuoti valstybės pasirinktą užsienio politikos kryptį.

„Iš viešų pasisakymų matome jau tokio galbūt ir neslepiamo interesų deklaravimo, kad, žinote, skiepai čia tiek to, testai ir visi galimybių pasai čia gal irgi tiek to, nes pagrindinis klausimas yra, kad Lietuvos užsienio politika kažkokia nevykusi, kad su kaimynais reikia draugauti ir kad iš viso Vyriausybė turėtų atsistatydinti“, – sakė I. Šimonytė.

ELTA primena, kad rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Seimo įėjimus užblokavusius mitinguotojus nustūmė į įvykio vietą atvykusi riaušių policija. Prieš protestuotojus riaušių policijos pareigūnai panaudojo ašarines dujas, piktybiškiausiai nusiteikę protestuotojai buvo išvesti. Policijos pareigūnai mitingo dalyvius nustūmė nuo Seimo vartų, taip sudarydami galimybę iš Seimo išvykti parlamentarams.