AFP reporterių teigimu, žmonių minios atrodė kur kas didesnės nei per ankstesnes demonstracijas Belgijos sostinėje Briuselyje, kur įsikūrusi ES būstinė ir kur anksčiau vyko protestuotojų susirėmimai su policijos pareigūnais.

Žmonės nešė plakatus, kritikuojančius premjerą Alexanderį de Croo ir COVID-19 galimybių pasą.

Organizatoriai – tarp kurių buvo „World Wide Demonstration for Freedom“ („Pasaulinė demonstracija už laisvę“) ir „Europeans United for Freedom“ („Europiečiai susivieniję už laisvę“) – į renginį kvietė atvykti ir kitų ES šalių gyventojus.

Demonstracijoje buvo matyti Lenkijos, Nyderlandų ir Rumunijos vėliavos.

TASS praneša apie kilusius susirėmimus su policija ir panaudotas ašarines dujas.

Protestas vyko nepaisant to, kad kai kurios valstybės rengiasi atlaisvinti sugriežtinimus, nors dėl omikron atmainos atvejų skaičiai greitai auga.

ES sveikatos agentūra penktadienį paskelbė, kad omikron atmaina dabar dominuoja ES ir kai kuriose kaimyninėse valstybėse.

Belgijoje pastarąją savaitę buvo patvirtinama daugiau nei 60 000 atvejų kasdien.

Tačiau sveikatos apsaugos sistemos nesusiduria su tokiu krūviu kaip ankstesnių bangų metu, nes ši atmaina yra švelnesnė, o daug žmonių paskiepyti, įskaitant ir trečiąja vakcinos doze.

Belgijos premjeras penktadienį paskelbė, kad barai ir restoranai gali dirbti ilgiau, bet naktiniai klubai liks uždaryti.

Kaimyninė Prancūzija paskelbė palaipsniui atlaisvinsianti apribojimus nuo vasario 2 d. nes yra „padrąsinančių ženklų“, kad omikron atmainos sukelta užsikrėtimų banga slūgsta.

Policijos vertinimu, daugiau nei 7 500 mitinguotojų išėjo į Diuseldorfo gatves, nors tikėtasi 3 500 dalyvių.

Regensburge prieš taikomas pandemijos suvaldymo priemones protestavo 2 300 žmonių, o kontrprotestuotojai bandė sutrukdyti eitynes. Trys kontrprotestuotojai buvo sulaikyti, o vienas suimtas, nes įžeidinėjo ir užpuolė policijos pareigūnus.

Policija taip pat pranešė, kad daugiau nei 1 000 žmonių dalyvavo taikiose demonstracijose Štutgarte ir Ofenbache.

Štutgarte demonstrantai sustojo prie visuomeninio transliuotojo SWR pastato ir išreiškė nepasitenkinimą tuo, kaip žiniasklaida nušviečia pandemiją, ir kaltino ją meluojant. Žurnalistų sąjunga sukritikavo protestą ir užtikrino, kad SWR praneša objektyvias naujienas, o žiniasklaida yra nepriklausoma.

Į protestą prieš suvaržymus Freiburge susirinko 5 500 žmonių, o valdžios vykdomą politiką palaikė 2 000 kontrprotestuotojų.

Hamburge vyko trys protestai prieš COVID-19 suvaržymus, kuriuose dalyvavo apie 5 000 žmonių.

Demonstracijos taip pat vyko Chemnice, Leipcige, Dresdene, Erfurte, Ansbache ir Šverine.

Šios žaidynės, sukurtos pagal Olimpiados pavyzdį, rengiamos kas ketverius metus; jose dalyvauja tiek LGBTQ bendruomenės atstovai, tiek heteroseksualūs sportininkai, propaguodami įtraukties ir lygių teisių idėją.

Honkongas per konkursą įveikė keliolika kitų miestų ir tapo pirmuoju Azijos miestu, gavusiu galimybę organizuoti šį renginį.

Sprendimas atidėti žaidynes iliustruoja Honkongo izoliaciją, vietos valdžiai įvedus kone griežčiausias karantino taisykles pasaulyje ir viešai nepaskelbus jokio grafiko, kuris leistų pereiti prie gyvenimo su virusu.

„Dėl nenuspėjamo COVIDo atmainų progresavimo ir atitinkamų kelionių apribojimų dalyviams iš viso pasaulio tebėra sudėtinga planuoti kelionę į Honkongą“, – pareiškime nurodė vienas iš Honkongo gėjų žaidynių pirmininkų Dennisas Philipse'as (Denisas Filipsas).

Į žaidynes, kurios yra iš dalies sporto varžybos, iš dalies festivalis, ruošėsi atskristi apie 12 tūkst. dalyvių iš daugiau nei 100 šalių.

Tačiau Honkongo vadovai leido aiškiai suprasti, kad jie ketina laikytis strategijos eliminuoti visus iki vieno COVID-19 atvejus ir pirmenybę teikti kelionėms su žemynine Kinija, tik po to švelninant reikalavimus keliautojams iš likusio pasaulio.

Didžiąją pandemijos dalį miestas buvo uždarytas leidimo dirbti neturintiems keliautojams. Nors dabar turistai ten laukiami, jie turi nuo vienos iki trijų savaičių izoliuotis karantino viešbutyje, todėl dauguma užsieniečių vengia kelionių į Honkongą.

Nepaisant gausių vakcinų atsargų, mieste skiepijimosi rodikliai yra vieni prasčiausių išsivysčiusiame pasaulyje, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių.

Nerimas dėl saugumo įstatymo

Žaidynės taip pat buvo įveltos į Honkongo audringą politiką, Kinijai perdarant šį pusiau autonominį finansų centrą pagal savo autoritarinę viziją.

Praėjusį mėnesį naujienų agentūra AFP pranešė, kad Taivanas nesiųs savo delegacijos dėl nuogąstavimų, kad jo sportininkai gali būti suimti pagal naująjį Honkongui primestą Nacionalinio saugumo įstatymą.

Žemyninėje Kinijoje valdžia dažnai atidžiai stebi ir uždaro LGBTQ organizacijas, o daugelis Honkongo aktyvistų, įkalintų už dalyvavimą miesto prodemokratinio judėjimo veikloje, taip pat yra žinomi LGBTQ teisių aktyvistai.

Kai kurie Pekiną palaikantys politikai homofobiškais pareiškimais pasmerkė žaidynes arba pavadino jas grėsme nacionaliniam saugumui. Kiti įtakingi veikėjai pasisakė už festivalį.

„Negalima nuvertinti žaidynių svarbos Honkongo, kaip į ateitį orientuoto ir kosmopolitinio miesto, įvaizdžiui pasaulyje“, – pareiškime pabrėžė Regina Ip, isteblišmentą palaikanti įstatymų leidėja.

Tačiau Honkongo vyriausybė vangiai remia renginį, o organizatoriai neseniai skundėsi, kad susidūrė su sunkumais užsakydami patalpas.

Nuo penktadienio Danijoje panaikinamas paskutinis suvaržymas: reikalavimas pateikti „skiepų pasą“ lankantis naktiniuose klubuose. Kitose vietose, įskaitant restoranus ir sporto sales, jų nebereikia nuo rugsėjo 1-osios.

Danų žiniasklaida pažymi, kad šalis grįžta į „priešpandeminį gyvenimą“: šalies gyventojai nebedėvi kaukių, biurai vėl pilni darbuotojų, mokyklos ir universitetai dirba įprastu režimu.

Šeštadienį Kopenhagoje įvyks pirmasis Europoje didelis koncertas su maždaug 50 tūkst. žiūrovų.

Tuo metu į Daniją iš kitų šalių atvykstantys asmenys privalo pateikti pasiskiepijimą įrodantį dokumentą arba neigiamą COVID-19 testo rezultatą. Oro uostuose kaukės lieka privalomos.

Daugiau kaip 70 proc. Danijos gyventojų jau yra visiškai paskiepyti nuo COVID-19. Danijoje nuo pandemijos pradžios išaiškinta per 350 tūkst. užsikrėtimo koronavirusu atvejų, įskaitant maždaug 2,6 tūkst. mirtimi pasibaigusių atvejų.

„Mes tvirtai tikime, kad atėjo metas priartinti mūsų šalį prie įprasto gyvenimo, todėl liepos 19 dieną pereisime prie kito savo gairių žingsnio“, – parlamentui sakė sveikatos apsaugos sekretorius Sajidas Javidas (Sadžidas Džavidas).

JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) vėliau pirmadienį turėtų paskelbti apie suvaržymų atšaukimą, tačiau jis taip pat paragins neprarasti budrumo.

Tuo metu ekspertai perspėja, kad vyriausybė suvaržymus laisvina per anksti.

B. Johnsonas turi surengti spaudos konferenciją ir patvirtinti, kad epidemiologinė padėtis atitinka vyriausybės reikalavimus, keltus visiškam šalies ekonomikos atvėrimui nuo liepos 19 dienos ir ilgus mėnesius trukusių paskutinių suvaržymų atšaukimui.

Tačiau dabar Britanijai kasdien registruojant po daugiau nei 30 tūkst. naujų užsikrėtimo greitai plintančia delta atmaina atvejų, mokslininkai būgštauja, kad paskutinių reikalavimų, tokių kaip privalomas apsauginių kaukių dėvėjimas, atšaukimas gali vėl sukelti problemų.

Būgštavimus dar sustiprino vyriausybės sprendimas leisti daugiau nei 60 tūkst. futbolo aistruolių sekmadienį dalyvauti Europos futbolo čempionato finalo rungtynėse, kur žaidė Anglijos ir Italijos komandos ir kur beveik nebuvo laikomasi reikalavimų išlaikyti saugų atstumą.

Tačiau B. Johnsonas tvirtina, kad dabar pats laikas pereiti nuo teisiškai nustatytos tvarkos prie asmeninės atsakomybės ir vasarą pasiruošti potencialiai didesnei COVID-19 bangai žiemą.

„Mes esame provokuojančiai priartėję prie paskutinio mūsų karantino priemonių atsisakymo plano etapo, tačiau šis mūsų laisvių sugrąžinimo planas turi būti paskelbtas su įspėjimu“, – sakė jis prieš oficialų pranešimą.

„Nors fenomenalus vakcinavimas kiekvienam suaugusiajam suteikė tam tikrą apsaugą nuo viruso, o esminis ryšys tarp susirgimo atvejų, hospitalizacijų ir mirčių susilpnėjo, visuotinė pandemija dar nesibaigė“, – kalbėjo B. Johnsonas.

„Mums atsiveriant (COVID-19) atvejų daugės, todėl šiandien patvirtindami savo planą mes pasiųsime aiškią žinutę, – sakė premjeras. – Atsargumas yra gyvybiškai svarbus, ir mes visi turime prisiimti atsakomybę, kad nesugriautume savo pasiektos pažangos, užtikrindami, kad ir toliau saugome savo NHS (Nacionalinę sveikatos tarnybą).“

Nors užsikrėtimo atvejų skaičius pastaruoju metu gerokai išaugo, mirčių skaičius Britanijoje po masinės skiepijimo kampanijos išlieka gana stabilus, o dešinįjį politinį sparną palaikanti žiniasklaida liepos 19-ąją jau skelbia „Laisvės diena“.

Tačiau atsiranda požymių, rodančių, kad skiepijimo kampanijos tempas lėtėja, mažėjant besiskiepijančių tarp jaunesnio amžiaus suaugusiųjų.

JK intensyviosios terapijos medicinos valdybos narės Sarah Clarke (Saros Klark) teigimu, praėjusią savaitę į intensyvios terapijos skyrius patekusių pacientų padaugėjo 60 procentų ir „per dieną į intensyvios terapijos skyrius patenka daugiau nei 500 pacientų“.

„Tikrai norėčiau klysti dėl ypatingos apsaugos“, – sakė ji interviu radijui „Times“, kalbėdama apie B. Johnsono planą atsisakyti privalomo kaukių dėvėjimo ir reikalavimo laikytis fizinio atstumo Anglijoje.

Visuomenės saugumas nebus „tvarus, jei visi nuspręsime nusimesti kaukes ir manysime, kad vakcinavimo programa nebereikalinga“.

Kitos JK dalys – Škotija, Velsas ir Šiaurės Airija – pačios reguliuoja savo sveikatos politiką ir suvaržymus laisvina atsargiau.

Duomenys, gauti suskaičiavus beveik visus balsalapius, rodo, kad I. Diaz Ayuso, kylanti dešiniojo sparno Liaudies partijos (PP) žvaigždė, tvirtai pirmauja, surinkusi beveik 45 proc. balsų.

Šie balsavimo rezultatai yra skaudus smūgis premjero Pedro Sanchezo (Pedro Sančeso) socialistams.

„Šiandien prasideda naujas Ispanijos istorijos skyrius“, – sunkiai tramdydama ašaras per savo pergalės kalbą sakė I. Diaz Ayuso, atkartodama PP vadovo Pablo Casado (Pablo Kasado) mintį, kad šie rezultatai taps „nacionalinės politikos lūžio tašku“.  

Duomenys, gauti suskaičiavus 95 proc. balsų, rodo, kad I. Diaz Ayuso daugiau nei dvigubai pagerino savo partijos 2019 metų rinkimų rezultatą. PP iškovojo 65 iš 136 vietų regiono parlamente. Tuo metu socialistai prarado 13 vietų ir naujajame parlamente turės tik 24 vietas.     

Visgi 42 metų I. Diaz Ayuso nepavyko užsitikrinti absoliučios 69 vietų daugumos, todėl jai teks tartis dėl paramos su 13 vietų gavusia kraštutinių dešiniųjų partija „Vox“. I. Diaz Ayuso yra sakiusi, kad tokia galimybė „nebūtų pasaulio pabaiga“.

Kairiajam sparnui patyrus skaudų pralaimėjimą, Pablo Iglesias (Pablas Iglesijas), vadovaujantis kraštutinių kairiųjų partijai „Podemos“, kuri yra mažesnioji partnerė Ispanijos valdančiojoje koalicijoje, paskelbė, jog traukiasi iš politikos.

„Mums nepavyko, esame labai toli nuo tikslo suburti pakankamą daugumą“, – sakė P. Iglesias, prieš septynias savaites atsistatydinęs iš vicepremjero posto, kad galėtų kaip „Podemos“ kandidatas balotiruotis į Madrido regiono vadovus.

„Kai esi nebenaudingas, turi suprasti, kad metas pasitraukti“, – pripažino jis.

Nors „Podemos“ gavo daugiau balsų, nei ankstesniuose rinkimuose, ji turės vos dešimt vietų ir nebus svarbi politinė jėga regioniniame parlamente.

„Podemos“ varžovė, ultrakairioji partija „Mas Madrid“, užsitikrino 24 vietas.