„Baudžiamoji byla buvo išsiųsta Sverdlovsko apygardos teismui nagrinėti iš esmės“, – sakė prokurorai, kaltinantys žurnalistą, kad jis dirbo Centrinei žvalgybos agentūrai (CŽA) ir rinko „slaptą informaciją“ apie tankų gamintoją „Uralvagonzavod“.

E. Gershkovichius, jo darbdavys ir Baltieji rūmai kaltinimus šnipinėjimu griežtai neigia.

Anot šaltinio, Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) ir Izraelio žvalgybos tarnybos „Mossad“ vadovai turėtų susitikti su Kataro premjeru Tamimu bin Hamadu Al Thani (Tamimu bin Hamadu Taniu). Susitikime taip pat dalyvaus Egipto pareigūnai, pridūrė jis.

„CŽA direktorius ir Izraelio nacionalinės žvalgybos agentūros direktorius atvyko į Dohą susitikti su Kataro ministru pirmininku“, – naujienų agentūrai AFP teigė šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Anot šaltinio, diskusijų tikslas – remtis susitarimo pratęsti humanitarinę pertrauką pažanga ir pradėti tolesnes diskusijas dėl galimo kito susitarimo etapo.

Kataras, remiamas Egipto ir JAV, intensyviai derėjosi dėl paliaubų palestiniečių anklave pratęsimo. Iš pradžių ugnies nutraukimas turėjo trukti keturias dienas.

Pirmadienį Kataras paskelbė, kad po sėkmingų derybų su Izraeliu ir „Hamas“ paliaubos pratęstos dar dviem dienoms.

Per pirmąją keturių dienų pertrauką 50 civilių įkaitų – moterų ir vaikų – buvo paleisti mainais į 150 Izraelio laikytų palestiniečių kalinių.

„Tvarios paliaubos“

Antradienį Kataro užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Majedas al Ansari (Madžedas Ansaris) pareiškė, kad bus dedamos pastangos pratęsti susitarimą siekiant ilgalaikių paliaubų tarp žydų valstybės ir palestiniečių kovotojų.

„Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriame ir tikimės, kad pavyks pasiekti tvarias paliaubas, kurios leistų tęsti derybas ir galiausiai užbaigti šį karą“, – žurnalistams sakė atstovas spaudai.

„Tačiau dirbame su tuo, ką turime. Šiuo metu turime susitarimo nuostatą, pagal kurią galime pratęsti dienų skaičių, jei „Hamas“ gali garantuoti bent 10 įkaitų paleidimą“, – pridūrė jis.

M. al Ansari nurodė, kad paliaubos bus tęsiamos ir bus paleista dar 20 įkaitų.

„Tikimės, kad per artimiausias 48 valandas iš „Hamas“ gausime daugiau informacijos apie likusius įkaitus“, – teigė jis.

Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriame ir tikimės, kad pavyks pasiekti tvarias paliaubas, kurios leistų tęsti derybas ir galiausiai užbaigti šį karą.

Nors pastarosiomis dienomis užfiksuoti minimalūs pažeidimai, atstovo spaudai teigimu, tai nepakenkė paliaubų susitarimui.

Kataras lygiagrečiai surengė „Hamas“ ir kitų šalių derybas, po kurių buvo paleista septyniolika tailandiečių, filipinietis ir vienas Rusijos ir Izraelio dvigubą pilietybę turintis žmogus.

Iki penktadienio, kai prasidėjo keturių dienų paliaubos, „Hamas“ buvo paleidęs tik keturis įkaitus. Penktąjį išgelbėjo Izraelio kariai, o dar du buvo rasti negyvi.

„Hamas“ kovotojai apie 240 įkaitų pagrobė spalio 7 dieną, įsiveržę per Gazos Ruožo sieną su Izraeliu. Per netikėtą ataką Izraelyje kovotojai nužudė apie 1,2 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, nurodo žydų valstybė.

Atsakydamas į šią daugiausiai aukų pareikalavusią ataką per šalies istoriją, Izraelis pradėjo puolimą Gazos Ruože, kad sunaikintų „Hamas“.

„Hamas“ vyriausybės Gazos Ruože duomenimis, šioje palestiniečių teritorijoje žuvo beveik 15 tūkst. žmonių, daugiausia civilių.

64 metų W. Burnsas, buvęs ambasadorius Rusijoje ir Jordanijoje, 33 metus dirbo Valstybės departamente, valdant ir respublikonų, ir demokratų prezidentams. Jis iškilo iki valstybės sekretoriaus pavaduotojo, o 2014 metais pasitraukė, kad galėtų vadovauti strateginių studijų centrui „Carnegie Endowment of International Peace“ (CEIP).

2017 metais atėjus į valdžią Donaldui Trumpui ir prasidėjus sąmyšiui Valstybės departamente, W. Burnsas ilgai tylėjo, bet pernai ėmė rašyti itin kritiškus straipsnius apie D. Trumpo administracijos politiką tokiems leidiniams kaip „Foreign Affairs“.

„Burnsas yra pavyzdingas diplomatas, turintis dešimtmečių [darbo] pasaulinėje arenoje dėl mūsų žmonių ir mūsų šalies saugumo patirtį, – sakė J. Bidenas. – Jis, kaip ir aš, tvirtai tiki, kad žvalgyba privalo būti apolitiška ir kad atsidavę žvalgybos profesionalai, tarnaujantys mūsų šaliai, nusipelno mūsų dėkingumo ir pagarbos. Ambasadorius Burnsas atsineš žinių, nuovokos ir perspektyvos, kurių mums reikia, kad užkirstume kelią grėsmėms ir stotume prieš jas, kol jos dar nepasiekė mūsų šalies. Amerikos žmonės su juo, kaip mūsų kitu CŽA direktoriumi, miegos ramiai.“

Kalbėta kad W. Burnsas buvo vienas iš kandidatų į J. Bideno valstybės sekretorius, bet išrinktasis prezidentas šiam postui pasirinko Anthony Blinkeną.

W. Burnsas yra gavęs tris prezidento medalius už gerą tarnybą, aukščiausius civilinius Pentagono ir JAV žvalgybos apdovanojimus. Jis turi Oksfordo universiteto, kur studijavo gavęs Marshallo stipendiją, tarptautinių santykių daktaro laipsnį.

Agentas mirė nuo sužalojimų, kuriuos patyrė per operaciją praėjusią savaitę, pranešė JAV stotis CNN. CŽA komentuoti incidento nenorėjo.

Agento mirtis gali iš naujo įžiebti debatus Jungtinėse Valstijose dėl maždaug 700 Somalyje dislokuotų  amerikiečių kareivių. Pasak „The New York Times“, kadenciją baigiančio prezidento Donaldo Trumpo vyriausybė svarsto iki sausio vidurio išvesti iš Somalio visas amerikiečių pajėgas.

JAV Somalyje apmoko saugumo pajėgas ir kovoja prieš islamistinę „Al-Shabaab“ grupuotę, kurią Vašingtonas nuo 2008 metų laiko teroristine organizacija. Grupuotė yra susijusi su „Al Qaeda“ tinklu. 5 000-9 000 jos kovotojų tikslas yra nuversti Somalio vyriausybę.

Vasarį paskelbtoje oficialioje JAV ataskaitoje „Al-Shabaab“ vadinama „didėjančia grėsme“. Grupuotė esą nori įvykdyti išpuolį JAV teritorijoje.