Dainų švenčių tęstinumas dabartiniu reguliavimu nėra pakankamai aiškiai užtikrintas, sako naują Dainų švenčių įstatymą teikiantis kultūros ministras Simonas Kairys.
„Viena iš esminių priežasčių, kodėl nėra tvaraus ir sistemingo rezultato, o dainų švenčių tęstinumas nėra pakankamai aiškiai užtikrinamas – neaiškiai atidalintos funkcijos ir atsakomybės, nėra pakankamai apibrėžtos valstybės institucijų, užtikrinančių dainų švenčių tradicijos išsaugojimą, kompetencijos, funkcijos“, – antradienį pristatymas projektą Seime sakė ministras.
Pasak S. Kairio, naujai teikiamu įstatymu taip pat bus įteisintas mėgėjų meno kolektyvų aprūpinimas tautiniais, archeologiniais, istoriniais kostiumais, muzikos instrumentais, mėgėjų meno kolektyvams bus suteikiamos kategorijos, juos bus galima skatinti ir pan.
Seimas antradienį 100 Seimo narių buvus „už“, vienam – „prieš“ ir dviem susilaikius po pateikimo pritarė naujo Dainų švenčių įstatymo projektui, toliau jis bus nagrinėjamas Seimo Kultūros komitete.
Projektas tarp institucijų, kurios dalyvautų rengiant dainų šventes, įtrauktų Užsienio reikalų ministeriją ryšiams su užsienio lietuvių meno kolektyvais, aukštąsias mokyklas, kurios sudaro sąlygas meno kolektyvų veiklai bei dalyvavimui Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventėje „Gaudeamus“ bei kitose dainų šventėse.
Kultūros ministerija teigia, jog peržiūrėti 2007 metais priimtą Dainų švenčių įstatymą reikia, kad jis labiau atitiktų šių dienų realijas ir aktualijas.
Artimiausią Lietuvos dainų šventę planuojama surengti 2024 metais. Ji buvo nukelta dėl koronaviruso ribojimų pakeitus dainų švenčių kalendorių. Moksleivių dainų šventę planuojama surengti 2026 metais.
Lietuvos dainų šventės paprastai rengiamos kas ketverius metus liepos mėnesio pradžioje. Jose dalyvauja vidutiniškai po 30 tūkst. dalyvių.
Dainų ir šokių švenčių tradicijos Baltijos valstybėse 2003 metais įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
