Likus daugiau kaip pusvalandžiui iki šventės pradžios, Tunelio gatve ir Žaliaklnio gatvelėmis link Dainų slėnio nusidriekė tautiniais rūbais vilkinčiųjų vorelės, daugiausia – jaunimas. Žiūrovai nusėdo amfiteatrines tribūnas, specialiose tribūnose išsirikiavo trispalvės spalvų marškinėliais vilkintys choristai.
„Į Dainų šventę atsivedžiau beveik 40 tautinių šokių ansamblio „Malūnėlis“ vaikų. Dainų šventėse mes dalyvaujam kasmet, juk tai ugdo vaikų meilę tautinei kultūrai ir Lietuvai. Jei vaikui per Dainų šventę per nugarą eina šiurpuliukai – vadinasi, viskas gerai, mūsų tikslas pasiektas“, – įsitikinusi „Malūnėlio“ meno vadovė ir choreografė Birutė Brazdžiūtė.
Šalia „Malūnėlio“ būriavosi LSMU gimnazijos tautinių šokių kolektyvo „Eglynėlis“ jaunosios narės.
Jei vaikui per Dainų šventę per nugarą eina šiurpuliukai – vadinasi, viskas gerai, mūsų tikslas pasiektas.
„Mes pirmą kartą Dainų šventėj dalyvaujam, nes dar tik pirmus metus šokam. Berniukų kolektyve galėtų būti ir daugiau. Dabar mūsų, mergaičių – dvylika, o berniukų – tik septyni. Bet mes dažnai šokam tokius šokius, kur poros nereikia. Ir dabar tokį šokį šoksim“, – pasakojo LSMU gimnazijos penktokės.
„Dainų šventės nuotaika labai autentiška, ją sunku su kuo nors palyginti. Ne tik pačioj šventėj – ir jai ruošiantis būna labai smagu, tai suteikia daug džiaugsmo, gerų emocijų. Apskritai, tautinius šokius šokti smagu. Merginų kolektyve – sočiai, nesiskundžiam“, – šypsojosi Kauno kolegijos tautinių šokių kolektyvo „Kaukas“ šokėjas Augustas Masaitis.
Fakelą Dainų šventės aukurui uždegti nešė keturių kartų atstovai – nuo vaikų iki senjorų, aukurą uždegė šventės meno vadovė Danguolė Beinarytė.
„Kol mes visi kartu dainuosime, tol bus gyva ir lietuvybės, ir Dainų švenčių tradiciją pradėjusio kompozitoriaus Juozo Naujalio dvasia“, – pradėdamas šventę sakė jos vedėjas aktorius Dainius Svobonas.
Kalbant apie Dainų švenčių tradiciją Kaune, po J.Naujalio dažnai minima dirigentė Leokadija Januškienė.
Už viso gyvenimo nuopelnus, už ilgametį darbą puoselėjant šias šventes Kaune jai įteiktas aukščiausio lygio apdovanojimas, teikiamas mėgėjų meno kolektyvams ir jų vadovams – „Aukso vainikas“.
Netrukus suskambo „Už Raseinių, ant Dubysos“, „Lietuva brangi“, „Kur giria žaliuoja“ ir kitos dainos, be kurių neįsivaizduojama Dainų šventė. Dainas keitė liaudies šokiai. Žiūrovai negailėjo aplodismentų, pritarė choristams, kartu su jais darė „bangas“.
Dainų šventė vadinama viena gražiausių Kaune gimusių tradicijų. Tautos bendrumo, vienybės jausmą stiprinanti šventė šiemet skirta lietuvių profesionaliosios muzikos patriarcho J. Naujalio 150-osioms gimimo metinėms paminėti. Jam šventėje skirta daug dėmesio, pasitelkiant vaizdo projekcijas, pasakot jo gyvenimo istoriją. 1924 m. pirmajai dainų šventei vadovavęs kompozitorius pradėjo iki šiol gyvą tradiciją, kuri jau 95 metus suburia lietuvius bendrai dainai ir šokiui.
Kauno miesto savivaldybės ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro surengtoje šventėje dalyvauja suaugusiųjų, studentų, moterų, vyrų, merginų, berniukų, jaunuolių bei moksleivių chorai, vaikų, jaunimo ir vyresniųjų tautinių šokių kolektyvai ir ansambliai, solistai Linas Adomaitis, Otilija Žikas, Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“.
Šventės programoje – per 30 chorinių kūrinių ir choreografinių kompozicijų. Be visiems gerai žinomų klasika tapusių kūrinių, čia skamba ir nauji, dainų šventėse dar neskambėję kūriniai.
Po šventės, apie 22 val., pro Dainų slėnį važiuos daugiau autobusų ir troleibusų, kad šventės dalyviai ir žiūrovai viešuoju transportu galėtų patogiai pasiekti namus.
