Už tai balsavo 117 parlamentarų, prieš buvo vienas, du susilaikė.

D. Raudonienės atleidimo procedūra vyko ir gruodžio 20 dieną, tačiau tuomet neužteko balsų ją atleisti. Tada jos atleidimo nepalaikė dalis valdančiųjų ir opozicijos.

D. Raudonienės, kaip Seimo kanclerės, kadencija baigėsi gruodžio 23 dieną.

Antradienį Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ketino pateikti D. Raudonienės kandidatūrą vadovauti Seimo kanceliarijai antrą kadenciją.

Parlamento vadovas tvirtino jos kandidatūrą pasirinkęs „po konsultacijų su beveik visų frakcijų seniūnais“.

Tačiau iš antradienio Seimo posėdžio darbotvarkės šis klausimas išbrauktas.

„Prašė frakcijos dar padiskutuoti, dar per mažai pažįsta“, – žurnalistams Seime sakė V. Pranckietis.

Anot jo, „valstiečių“ frakcijai ir Mišriai Seimo narių grupei reikia daugiau laiko padiskutuoti dėl naujo kanclerio kandidatūros.

V. Pranckietis neatmetė galimybės, kad Seimo kanclerio kandidatūra gali būti pateikta dar per šią rudens sesiją, mat ją ketinama pratęsti iki vasario 4-osios.

Pati D. Raudonienė žurnalistams sakė kol kas nei davusi sutikimą dėl antros kadencijos, nei atsisakiusi pasiūlymo.

„Nei kategoriško „ne“, nei kategoriško „taip“, tai gali būti diskutuojamas klausimas“, – teigė ji.

Anot D. Raudonienės, pirmiausia dėl jos kandidatūros turėtų sutarti Seimo frakcijos.

Pagal Seimo statutą kanclerį Seimo pirmininko siūlymu penkeriems metams skiria ir iš pareigų atleidžia Seimas.

Po pateikimo už tai balsavo 91 parlamentaras, prieš buvo vienas, susilaikė 11 politikų.

Galutinis balsavimas dėl atleidimo numatytas antradienį.

D. Raudonienės atleidimo procedūra vyko ir gruodžio 20 dieną, tačiau tuomet neužteko balsų ją atleisti. Tuomet jos atleidimo nepalaikė dalis valdančiųjų ir opozicijos.

D. Raudonienės pirmoji kadencija baigėsi gruodžio 23 dieną. Susiklostė situacija, kad kanclerė nėra atleista, bet neturi įgaliojimų dirbti.

„Mes neturime teisės ir prabangos vadovautis emocijomis, šūkiais ir lozungais, bet turime veikti tautos ir Lietuvos valstybės interesais ir deramai vykdyti savo konstitucinę priedermę“, – pirmadienį pateikdamas antrą Seimo nutarimą dėl D. Raudonienės atleidimo sakė parlamento vadovas Viktoras Pranckietis.

Negalime kartoti sau brangiai kainavusių klaidų, kai dėl vieno Seimo kanclerio atleidimo peripetijų mokesčių mokėtojai sumokėjo beveik 100 tūkst. eurų.

„Negalime kartoti sau brangiai kainavusių klaidų, kai dėl vieno Seimo kanclerio atleidimo peripetijų mokesčių mokėtojai sumokėjo beveik 100 tūkst. eurų. Ar mes pasiruošę mokėti dar kartą? Ir iš kieno kišenės?“ – pridūrė jis.

V. Pranckietis turėjo galvoje pralaimėtus teismus ir išmokėtą kompensaciją buvusiam Seimo kancleriui Gintautui Vilkeliui, kai šis iš pareigų buvo atleistas jam sergant.

Antradienį Seimo vadovas ketina pateikti D. Raudonienės kandidatūrą vadovauti Seimo kanceliarijai antrą kadenciją.

„Po konsultacijų su beveik visų frakcijų seniūnais priėmiau tokį sprendimą“, – sakė V. Pranckietis.

Pagal Seimo statutą kanclerį Seimo pirmininko siūlymu penkeriems metams skiria ir iš pareigų atleidžia Seimas.

Penktadienį jis įregistravo tai numatantį nutarimo projektą.

Vėl skirti D. Raudonienę Seimo kanclere V. Pranckietis siūlo Seimui, vadovaudamasis Seimo statutu ir atsižvelgiant į jo siūlymą.

2014 m. gruodžio 23 d. Seimo kanclere paskirtos D. Raudonienės kadencija pasibaigė 2019 metų  gruodžio 23 d. Tačiau pernai gruodžio 20 d. Seimas neatleido kadenciją baigusios  D. Raudonienės iš Seimo kanclerės pareigų. Už jos atleidimą balsavo tik 19 Seimo narių, prieš buvo 3, susilaikė 45 Seimo nariai.

Todėl Seimo pirmininkas V. Pranckietis ateinantį pirmadienį ketina pateikti parlamentui naują nutarimo projektą, kuriame siūloma ją atleisti iš šių pareigų.

Nutarimo projekto dėl D. Raudonienės atleidimo pateikimas numatytas sausio 13 d. rengiamame nenumatytame Seimo plenariniame posėdyje, sausio 14-ąją planuojamas dokumento priėmimas.

Šiuo metu laikinai Seimo kanceliarijai vadovauja Dokumentų departamento direktorė Vaida Servetkienė.

Seimo kancleris yra Seimui bei Seimo valdybai atsakingas ir atskaitingas valstybės tarnautojas – įstaigos vadovas.

Seimo kanclerį įstatymų nustatyta tvarka 5 metams skiria ir iš pareigų Seimo pirmininko siūlymu atleidžia Seimas.

Gruodžio 18 dieną tuometinė kanclerė pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtino naujus Seimo kanclerio biuro nuostatus.

Gruodžio 23 dieną baigėsi D. Raudonienės kaip Seimo kanclerės įgaliojimai.

Naujuose nuostatuose numatyta nauja pareigybė – Seimo kanclerio biuro vedėjas. Jis vadovautų seniai veikiančiam Seimo kanclerio biurui, kur šiuo metu dirba trys tarnautojai.

Be to, laikinai biuro vedėjo pareigas galėtų eiti bet kuris Seimo kanclerio paskirtas valstybės tarnautojas ar darbuotojas.

Pagal anksčiau galiojusius nuostatus, taip pat tvirtintus D. Raudonienės, biuro tarnautojai ir darbuotojai buvo tiesiogiai pavaldūs Seimo kancleriui.

Seimo kanceliarija BNS nepaaiškino, kodėl reikalinga nauja pareigybė,. Prieš pusantrų metų mažinant biurokratizmą panaikinta Seimo vicekanclerio, Seimo komisijų sekretoriato vedėjo pareigybės.

Seimo Spaudos biuro vedėjos Justės Radzevičiūtės-Laugalienės teigimu, pagal Viešojo administravimo įstatymą, kiekvienam padaliniui turi vadovauti vedėjas, dėl to patvirtinti nauji Seimo kanclerio biuro nuostatai.

„Šiuo metu nuostatuose numatyta biuro vedėjo pareigybė nėra įsteigta“, – pabrėžė ji.

Buvo kalba, kad galbūt reikėtų atstatyti kanclerio pavaduotojo pareigybę, bet apie kanclerio biuro vedėjo pareigybę nebuvo kalbama.

Seimo kanceliarija patikslino, kad norint įsteigti naują etatą, Seimo valdybos pritarimas nebūtinas. Seimo statutas numato, kad valdyba tvirtina tik kanceliarijos struktūrą ir didžiausią leistiną leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų skaičių.

Šios nariai BNS sakė nieko nežinantys apie būtinybę kurti naują pareigybę.

„Buvo kalba, kad galbūt reikėtų atstatyti kanclerio pavaduotojo pareigybę, bet apie kanclerio biuro vedėjo pareigybę nebuvo kalbama“, – teigė Seimo opozicijos lyderis socialdemokratas Julius Sabatauskas.

Apie planus ir būtinybę steigti naują pareigybę BNS tvirtino negirdėjusi ir pirmoji parlamento vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė.

Anot J. Sabatausko, pirmiausia turėtų būti įsteigta pareigybė, o tada jau keičiami nuostatai.

Tuo metu, kanceliarijos teigimu, nuostatų keitimas yra būtent pirmas žingsnis steigiant naują pareigybę.

Jis svarstė, kad nauja pareigybė galėtų ruošiama būtent D. Raudonienei pasibaigus jos kadencijai.

Nors kanclerės kadencija baigėsi gruodžio 23 dieną, ji formaliai nėra atleista iš pareigų.

Per paskutinį praėjusių metų plenarinį posėdį gruodžio 20 dieną už D. Raudonienės atleidimą balsavo 19 Seimo narių, prieš buvo trys ir 45 susilaikė.

Ketvirtadienį D. Raudonienė pateikė prašymą Seimo posėdyje priimti individualų teisės taikymo aktą dėl jos atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų.

Tokį prašymą, adresuotą parlamento pirmininkui, Seimo valdybai ir Seimo nariams, D. Raudonienė pateikė atsižvelgusi į tai, kad jos įgaliojimų laikas de facto baigėsi gruodžio 23 dieną, pranešė Seimas.

Taip pat D. Raudonienė prašo pripažinti netekusiais galios Seimo valdybos sprendimus, kuriais jai suteiktos kasmetinės atostogos ir paskirtas pavaduojantis asmuo.

D. Raudonienės teigimu, Seimo valdybos sprendimai priimti neįvertinus 2009 metų gegužės 15 dienos Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad jeigu asmens kadencija baigėsi, o jis nėra atleistas iš pareigų, toks asmuo negali būti laikomas turintis atitinkamus įgaliojimus.

Per paskutinį praėjusių metų plenarinį posėdį gruodžio 20 dieną Seimas neatleido D. Raudonienės iš Seimo kanclerės pareigų.

Už atleidimą balsavo 19 Seimo narių, prieš buvo trys ir 45 susilaikė.

D. Raudonienės penkerių metų kadencija Seimo kanclerės pareigose baigėsi gruodžio 23 dieną.

Po šio balsavimo parlamento vadovas Viktoras Pranckietis BNS sakė, kad kanclerė gali toliau eiti pareigas ir jis artimiausiu metu neteiks jos atleidimo.

Pagal Seimo statutą kanclerį Seimo pirmininko siūlymu penkeriems metams skiria ir iš pareigų atleidžia Seimas.

D. Raudonienės kadencija baigiasi gruodžio 23 dieną, tačiau dauguma Seimo narių balsavo prieš jos atleidimą.

Už kanclerės atleidimą balsavo 19 Seimo narių, prieš buvo trys, 45 susilaikė. Tarp prieštaraujančiųjų atleidimui buvo beveik visų frakcijų atstovai.

Konservatorius Vytautas Juozapaitis sakė, kad šiuo atveju tai yra politinis sprendimas, o jį priimti leidžia tai, kad automatinė kanclerės kadencijos pabaiga nėra numatyta.

„Ji neatleista, vadinasi, tęsia darbą. Kadangi dauguma ir didžiosios frakcijos žmonės susilaikė nepriimdami sprendimo, lieka galiota ta sutartis, kuri yra“, – po Seimo posėdžio žurnalistams sakė parlamento pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Jis negalėjo nurodyti, kiek laiko D. Raudonienė liks pareigose. Seimo vadovas tik pasakė, kad artimiausiu metu dar kartą nesiūlysiąs jos atleisti.

„Aš dabar neturėsiu iniciatyvos, nes jos darbas mane tenkina. Maniau, kad ji galėjo likti, tai tegu dirba“, – kalbėjo V. Pranckietis.

Aš dabar neturėsiu iniciatyvos, nes jos darbas mane tenkina. Maniau, kad ji galėjo likti, tai tegu dirba.

Jis neatmetė, kad D. Raudonienė nei atleista, nei paskirta antrai kadencijai Seimo kanceliarijai gali vadovauti iki šio parlamento kadencijos pabaigos kitų metų lapkritį.

„Manau, kad pokytis galėtų būti ties naująja kadencija. Tada būtų interesas naujai daugumai galbūt turėti savo kanclerį, tokiu būdu pereinant iki to, kad kancleris galėtų būti politinio pasitikėjimo“, – svarstė V. Pranckietis.

Tuo metu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė sakė, kad neatleidus kanclerės, sukurta bloga teisinė situaciją, nes kurį laiką „Seimas tiesiog lieka be žmogaus, kuris galės teisėtai pasirašyti dokumentus“.

„Ji nėra atleista ir jos kadencija nėra pratęsta. Iš esmės mes patekome į tokią teisinę būklę, kaip buvo su teisėju Vytautu Greičiumi, kada žmogus yra poste, bet iš esmės negali eiti pareigų, ir kyla klausimas dėl visų jo priimtų sprendimų teisėtumo“, – tvirtino A. Širinskienė.

Anot jos, tokią situaciją sukūrė V. Pranckietis su frakcijomis nederindamas naujo kanclerio kandidatūros.

„Manyčiau, kad į tą situaciją Seimo pirmininkas labai nuosekliai ėjo pats, tiesiog nesitardamas su frakcijomis, nesikalbėdamas, kas galėtų būti konkretus žmogus, nuolat keisdamas pavardes, jas vardindamas. Tai rodo, kad visos frakcijos yra pasipiktinusios, nes ir opozicija balsavo susilaikydama“, – teigė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė.

Pagal Seimo statutą, kanclerį penkeriems metams skiria ir iš pareigų atleidžia parlamentarai Seimo pirmininko siūlymu.

Antradienį Seimas po pateikimo pritarė Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio pateiktam tokiam nutarimo projektui.  Už šį dokumentą, kuris toliau bus svarstomas ketvirtadienį,  po pateikimo balsavo 59 Seimo nariai, prieš buvo 7, susilaikė 21 parlamentaras.

Seimo pirmininkas V. Pranckietis aiškino, kad gruodžio pabaigoje pasibaigs D. Raudonienės kadencija, todėl atleidimo procedūra yra būtina. Tačiau tai nereiškia, anot jo, kad ji negalėtų būti vėl siūloma į šias pareigas kitai kadencijai.

„Manau, kad ji yra tinkama, pareigas vykdė patenkinamai. Jeigu būtų tokia iniciatyva  ji, manau, galėtų būti pretendentė“, – atsakinėdamas į parlamentarų klausimus sakė V. Pranckietis.

Beje, kaip sužinojo ELTA, Seimo valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija į Seimo kanclerio pareigas siūlo dvi kandidatūras – parlamentarę LVŽS frakcijos narę Vidą Ačienę ir Seimo pirmininko pirmosios pavaduotojos Rimos Baškienės patarėją Ingridą Tamulevičiūtę.

„Raštu tokio teikimo negavau“, – Seimo nariams tvirtino V. Pranckietis,  pažymėjęs, kad Seimo nariai negalėtų būti skiriami į šias pareigas. Jei tai būtų Seimo narė V. Ačienė, jai tektų atsisakyti parlamentarės mandato.

Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas sakė, kad Seimo kanclerė D. Raudonienė galėtų tęsti darbą. Jos nuveiktais teigiamais darbais pasidžiaugė konservatorius Emanuelis Zingeris ir kiti parlamentarai.

Nutarimo projekte siūloma, kad pasibaigus kadencijai Seimo kanclerė būtų atleista nuo šių metų gruodžio 23 d. Buvusi Seimo Audito komiteto biuro vedėja D. Raudonienė Seimo kanclere buvo paskirta  2014 m. gruodžio 23 d.

Seimo kancleris yra Seimui bei Seimo valdybai atsakingas ir atskaitingas valstybės tarnautojas – įstaigos vadovas.

Seimo kanclerį įstatymų nustatyta tvarka 5 metams skiria ir iš pareigų atleidžia Seimas Seimo pirmininko siūlymu.

Siūloma, kad Seimo kanclerė būtų atleista nuo šių metų gruodžio 23 d.

Seimo kancleris yra Seimui bei Seimo valdybai atsakingas ir atskaitingas valstybės tarnautojas – įstaigos vadovas.

Seimo kancleris yra Seimo kanceliarijos vadovas. Seimo kanclerį įstatymų nustatyta tvarka 5 metams skiria ir iš pareigų atleidžia Seimas Seimo Pirmininko siūlymu.

ELTA primena, kad 2014 metų gruodžio 23 d. Seimo kanclere buvo paskirta buvusi Seimo Audito komiteto biuro vedėja Daiva Raudonienė.

Tuomet už šią Seimo Pirmininkės Loretos Graužinienės pasiūlytą kandidatūrą balsavo 111 Seimo narių, niekas nepasisakė prieš, 1 parlamentaras susilaikė.

2014 metais D. Raudonienė pareigas perėmė iš Jono Mileriaus, kuris buvo atleistas iš Seimo kanclerio pareigų pasibaigus kadencijai.

Už

Daiva Raudonienė, Seimo kanclerė:

– Kitai kadencijai neperrinktiems Seimo nariams bus išmokėtos išeitinės išmokos. Jų dydžiai numatyti pagal Seimo statutą. Taip pat pagal Valstybės tarnybos įstatymą numatytos išmokos ir Seimo narių padėjėjams. Jų dydį mes skaičiavome preliminariai, atsižvelgdami į praėjusių kadencijų kaitų rezultatus. Po praėjusių dvejų rinkimų Seime keitėsi apie 70 parlamentarų. Atsižvelgiant į tai, buvo apskaičiuotos ir sumos šių metų biudžete. 2016 m. Seimo narių išeitinėms išmokoms yra numatyta 1,4 mln. eurų ir dar apie pusę milijono eurų – parlamentarų padėjėjų-sekretorių išmokoms ir kompensacijoms. Pasigirsta piliečių pasipiktinimo dėl esą per didelių Seimo narių išeitinių, bet pataisas turėtų inicijuoti, siūlyti ir svarstyti patys Seimo nariai parlamento posėdyje. Kadangi išmokų dydis nustatytas Seimo statute, tik jie patys ir gali jį pakeisti. Išmokas skaičiuosime paskutinę atsiskaitymo dieną, kaip ir nustatyta teisės aktuose. Didžiausia išmoka sieks šešis vidutinius Seimo nario atlyginimus. Mažiausia išeitinė – apie 5 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių. Kartais vis pasigirsta kalbų pačiame Seime, kad reikia mažinti parlamentarų išeitines, bet dabar kol kas šio klausimo svarstyti neketinama.

Prieš

Vytautas Lupeika, visuomenės veikėjas:

– Kai perskaičiau, jog poniai Seimo pirmininkei, regis, bus sumokėta 23 tūkst. eurų išeitinė, turėjau prisėsti, kad nenugriūčiau. Baisu ir klaiku. Suprantu, kad tokie įstatymai, bet tie įstatymai yra sau parašyti. Tokiu atveju, jei nekuklus žmogus esi, niekada savęs nenuskriausi. Suprantu, kad jiems išeitinės priklauso, būti Seimo nariu irgi yra darbas. Bet noriu priminti, koks buvo tų parlamentarų lankomumas komitetuose, komisijose, pačiame Seime. Juk ne kartą teko sutikti ir kai kuriuos klaipėdiečius Seimo narius vaikštančius darbo metu nežinia kokiais sumetimais. Sako, jog pas rinkėjus skuba, bet tiksliai žinau, kad tai yra netiesa, kad savo asmeninius reikalus tvarko. Todėl tokias sumas ištaškyti išeitinėms išmokoms yra negražu. Juolab šitokių pinigų niekas kitas negali tikėtis. Aš pats dirbau vienoje įmonėje 38 metus, ne už keturis, ir tai tik už du mėnesius man išeitinę išmokėjo. O čia už vieną kadenciją – solidus kąsnis. Kategoriškai negalima tokio įstatymo toleruoti. Labai nemalonu ir pikta: pasiima tokius maišus pinigų ir dar giriasi, kad metus atostogaus. Bepigu atostogauti, kai taip prisiganė. Baisiausia tai, jog jie net nesupranta, kad taip elgtis nepadoru, kad toks jų elgesys kelia pasibjaurėjimą.

Parengė Asta Dykovienė

Seimo kanclerė Daiva Raudonienė anksčiau BNS sakė, jog „Valstybės žinios“ nebeatitinka pagrindinės steigėjo nustatytos funkcijos - įstatymų ir kitų teisės aktų sklaidos.

Iki 2013 metų pabaigos popieriniame leidinyje būdavo skelbiami įstatymai ir kiti teisės aktai. Priėmus Teisėkūros pagrindų įstatymą, visi priimti teisės aktai įsigalioja paskelbus juos nebe „Valstybės žiniose“, o viešai ir nemokamai prieinamame elektroniniame Teisės aktų registre, kurį tvarko Seimo kanceliarija.

Taip pat įmonė pagal šiuo metu galiojantį Viešųjų pirkimų įstatymą tam tikrą informaciją apie viešuosius pirkimus skelbia leidinio priede „Informaciniai pranešimai“. Tačiau jau svarstomas projektas atsisakyti ir šio reikalavimo.

„Valstybės žiniose“ šiuo metu dirba septyni darbuotojai. Įmonė įsikūrusi sostinės centre, greta Seimo, gana naujame specialiai jai pastatytame pastate.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė BNS anksčiau sakė nežinant, kas bus daroma su pastatu. Planuojama, kad jį perims Seimo kanceliarija.