Diskusijose buvo aptartos ir gimnastikos perspektyvos, sporto įstaigų situacija uostamiestyje.

Meras svečius ramino, kad artimiausiu metu pertvarka bus daroma nebent mažais etapais.

"Pasiekė gandai, kad planuojama daryti milžinišką struktūrinę pertvarką – visas biudžetines sporto įstaigas pertvarkyti į viešąsias. Patikinome gerbiamą D.Kutkaitę, gimnastikos atstovus ir "Viesulo" direktorių, kad tas procesas tikrai turėtų vykti, bet tai nereiškia, kad vienu metu. Sporto centre "Viesulas" kultivuojama ne viena, o veikiausiai 13 gimnastikos sporto šakų. Visame šiame kontekste "Viesulas" kaip biudžetinė įstaiga būtų paskutinė. Tikrai nebus einama kaip kai kurių savivaldybių Lietuvoje keliu, kur buvo daroma reforma, palikusi daug neatsakytų klausimų ir jautrių aspektų. Klaipėda neis revoliucijos, bet evoliucijos keliu", – teigė V.Grubliauskas.

Meras taip pat prasitarė, kad šiuo metu vyksta rimtos diskusijos ir dėl biudžetinės plaukimo įstaigos, kuri ateityje bus transformuojama į viešąją įstaigą.

Legendinės ir tituluočiausios Lietuvos sportininkės, Pasaulio čempionatų prizininkės, Europos čempionės Dalios Kutkaitės turnyras suburs pasaulinį meninės gimnastikos žvaigždžių elitą, padovanosiantį Vilniaus publikai ypatingas emocijas.

Su turnyro organizatore D. Kutkaite – pokalbis apie jame dalyvausiančias sportininkes ir meninės gimnastikos atgimimą Lietuvoje.

– Dalia, pastaraisiais metais viešai apie meninę gimnastiką Lietuvoje girdėjome mažai – tarptautinėse varžybose mūsų sportininkės neužimdavo aukštų vietų, nebuvo flagmano, kuris populiarintų šį sportą. Ir štai, po 24 metų Ispanijoje, kur sėkmingai treniravote šios šalies nacionalinę rinktinę, grįžote į Lietuvą ir surengėte tarptautinį turnyrą. Kodėl?

– Kitaip, nei meile šiai sporto šakai ir vaikams to nepavadinsi. Grįžus į Lietuvą ir pamačius, kad kažkada buvusi tokia populiari meninė gimnastika yra nustumta į šalį ir beveik pamiršta, mane apėmė liūdesys. Norėjosi atgaivinti šio sporto tradicijas ir gerą vardą, išugdyti naują kartą, kuri džiugintų savo pasiekimais. Be to, pastaruoju metu pas mus labai trūko atsvaros baletui – elegantiško sporto mergaitėms. Taip atsirado mano vardo gimnastikos akademija ir jau trečią kartą organizuojamas tarptautinis meninės gimnastikos turnyras. Esu labai dėkinga visiems kartu dirbantiems kolegoms, kurie gyvena bendra idėja ir stengiasi meninės gimnastikos vardan.

– Privilioti pasaulines žvaigždes į turnyrą Lietuvoje nėra paprasta, tiesa?

– Tikrai taip. Aukščiausio lygio sportininkių grafikas suplanuotas minučių tikslumu. Ypač sunku buvo pernai, kai turnyras vyko po Rio Olimpinių žaidynių ir dalis sportininkių iš jų grįžo su traumomis, kitos norėjo tiesiog pailsėti. Vietoje traumuotų žvaigždžių, kurios turėjo startuoti mūsų turnyre – Margaritos Mamun ir Janos Kudriavcevos, Rusija atsiuntė kylančias sportininkes – seseris Diną ir Ariną Averinas. Labai džiaugiuosi, kad „Dalia Kutkaite CUP“ tapo savotišku jų šuoliu į karjeros viršūnę – laimėjusios mūsų varžybas, po metų jos pasipuošė aukso medaliais Pasaulio čempionate. Seserys paliko neišdildomą įspūdį Vilniaus publikai. Ne veltui jos dažniausiai apibūdinamos kaip „merginos iš kitos planetos“.

Gimnastes stebinčiam žiūrovui gali atrodyti, kad sportininkėms viskas paprasta, elementaru. Tačiau už grakščių judesių, sukinių slepiasi juodas darbas.

Rengti turnyrą pirmaisiais metais buvo išties sunku, nes tarptautinė bendruomenė apie Lietuvą buvo tarsi pamiršusi. Tačiau ir sportininkės, ir ypač mane pažįstantys jų treneriai, matė mano pastangas ir palaikydami idėją sugrąžinti mūsų šalį į meninės gimnastikos pasaulį, labai palaikė ir sutiko dalyvauti. Nors, Dievas mato, tikrai nežinojo, ko tikėtis. Dabar jau tikrai lengviau – sportininkės savo kailiu patyrė, kad mūsų turnyras atitinka aukščiausio lygio pasaulinius standartus.

– Kokias ryškiausias sportininkes išskirtumėte šių metų turnyre, ko tikėtis žiūrovams?

– Pasaulio ir Europos čempionė Aleksandra Soldatova – tikras meninės gimnastikos etalonas. Ji – elegancijos, grožio ir puikių fizinių duomenų rinkinys. Nors pastaruoju metu ji išgyveno traumų laikotarpį, beprotiškos valios dėka sugebėjo greitai atsistatyti ir Vilniuje pristatys savo naujausią programą. Neabejoju, kad tai bus įspūdinga.

Baltarusė Jekaterina Galkina – tikra meninės gimnastikos veteranė, Rio žaidynių šeštosios vietos laimėtoja, labai įdomi ir charizmatiška sportininkė.

Tituluota gimnastė iš Bulgarijos Neviana Vladinova pasižymi unikalia įrankių valdymo technika, tad laukia tikrai nepaprasti jos pasirodymai.

Neabejoju, kad visi labai laukia gruzinės Salomė Pažavos – kad ir kur pasaulyje ji pasirodytų, publika tiesiog šėlsta. Jos artistiškumas pavergia akimirksniu.

Keletas sportininkių, kurių laukėme, neatvyks dėl traumų. Labai gaila, bet tokie force majeure tiesiog neišvengiami...

– Kai matai per pasirodymus virš kilimo plevenančias gimnastes, atrodo, jos tai daro taip lengvai. Tačiau visa tai neabejotinai didelio darbo rezultatas. Kas šiame sporte yra sunkiausia?

– Atlaikyti milžinišką treniruočių krūvį. Gimnastes stebinčiam žiūrovui gali atrodyti, kad sportininkėms viskas paprasta, elementaru. Tačiau už grakščių judesių, sukinių slepiasi juodas darbas. Mažos mergaitės turi po tūkstantį ir daugiau kartų kartoti, kol joms pavyksta atlikti reikiamus pratimus. Kol ančiukai tampa gražuolėmis gulbėmis, nuo kurių negali atitraukti akių, būna visko – ir ašarų, ir pykčių... Neretai į sportą mergaites atvedusios mamos turi nepamatuotų ambicijų ir verčia savo dukras sportuoti, siekti rezultatų. Tačiau jei pats vaikas nenori, nieko nebus. Tik savo begalinės valios, užsispyrimo ir meilės gimnastikai dėka mergaitės gali pasiekti aukštumų.

Man yra didžiausia dovana, kai išgirstu, kad vaikai už netinkamą elgesį labiausia bijo būti nubausti treniruotės praleidimu. Jie gali atsisakyti ledų, kitų skanėstų ar žaislų, bet treniruočių atsisakyti nenori.

Pradėjusios treniruotis nuo 4 metų, mergaitės žaidimo forma susipažįsta su sportu ir sportuoja du kartus per savaitę. Vėliau treniruočių daugėja, o 7 metų jos jau dalyvauja varžybose.

Dabar sportininkės karjerą baigia 25–27 metų, o piką pasiekia 17–20 metų. Tuo metu jos treniruojasi po dešimt valandų per dieną, ilsėdamosi vos vieną dieną per savaitę.

– Jūsų akademijoje treniruotes lankančių mergaičių išties daug. Kiek iš jų lemta tapti profesionaliomis sportininkėmis?

– Jei iš 100 atsiranda dvi ar trys, tuomet labai gerai. Bet meninė gimnastika skirta ne tik sportininkėms profesionalėms. Ją verta lankyti dėl laikysenos, gracingų judesių.

Mergaitės mėgsta dalyvauti pasirodymuose – paruošia teminį numerį, pasipuošia gražiais kostiumėliais. Visa tai joms primena gražų žaidimą ir suteikia gerų emocijų.

Profesionalus sportas išties pasiima didelę dalį žmogaus gyvenimo. Ar Jūs pati nesigailite, kad teko paaukoti laisvalaikį, o vaikystėje gyventi toli nuo namų ir šeimos?

Išties, laiko sau, laiko su šeima labai trūksta. Tai yra kaina, kurią sumoka sportininkai ir net jei pagauna save apie tai galvojant, supranta, kad kito kelio nėra. Kiekvienas turi savo likimą. Aš dėl nieko nesigailiu – tai buvo labai įdomūs ir daug man davę metai.

---------------------------------------------------------------------------------------------------------

Lapkričio 5 dieną Vilniaus „Siemens“ arenoje „Dalia Kutkaite CUP“ žiūrovų laukia nepamirštamas beveik keturių valandų reginys. Turnyro metu sportininkės atliks savo sportines programas (pratimai su 4 skirtingais įrankiais), o renginį vainikuos užburianti jų atliekamos parodomosios meninės (Gala) gimnastikos programa.

Geriausia visų laikų Lietuvos meninės gimnastikos sportininkė D. Kutkaitė net 24 metus gyveno Ispanijos Karalystėje ir ten treniravo Ispanijos meninės gimnastikos olimpinės rinktinės mergaites. Olimpinių žaidynių Rio de Žaneire grupinių pratimų rungtyje Ispanija iškovojo sidabrą.

2014 –aisiais D. Kutkaitė sugrįžo į Lietuvą, įkūrė savo vardo akademiją ir šiuo metu intensyviai treniruoja Lietuvos meninės gimnastikos rinktinės mergaites. Europos čempionės ir Pasaulio čempionatų prizininkės titulus turinti D. Kutkaitė su savo treniruojamos jaunių rinktinės auklėtinėmis šiemet sukūrė mažą stebuklą – pastaraisiais metais turnyrinės lentelės apačioje būdavusios sportininkės pavasarį Budapešte vykusiame Europos čempionate aplenkė senesnes šio sporto tradicijas turinčias ir prizines vietas užimdavusias šalis ir pelnė 6-ąją vietą.

13 laureatų pasveikino ir apdovanojo sporto sritį kuruojantis Vilniaus mero pavaduotojas Linas Kvedaravičius.

„2016-ieji buvo ne tik olimpiniai, bet ir Vilniaus sporto metai. Per juos mieste vyko daugybė įvairių renginių, iniciatyvų, iškovota daug pergalių. Esu dėkingas visai Vilniaus sporto bendruomenei už individualų sunkaus darbo palydėtą indėlį į laimėjimus, sutelktas pastangas ir iškovotas pergales. Miestas ir toliau plės sporto infrastruktūrą bei palaikys geras sporto iniciatyvas – šiais metais toliau plėsime dviračių takų tinklą, tęsime miesto krepšinio aikštelių atnaujinimą. Savivaldybės laukia dideli iššūkiai – mažojo baseino Fabijoniškėse statybos ir didžiojo Lazdynuose konkurso procesas. Augame kartu su jumis ir šiais metais linkime pasiekti dar daugiau gražių pergalių“, – į renginį susirinkusius svečius sveikino Vilniaus mero pavaduotojas Linas Kvedaravičius.

Metų iniciatyvos apdovanojimą pelnė „Lidl Lietuva“, kuri savo iniciatyva 2016 m. rugsėjo mėn. atnaujino krepšinio aikštelę prie „Saulėtekio“ mokyklos-daugiafunkcio centro Naujininkuose. Buvo pakeista aikštės danga, pastatyti nauji krepšiai, įrengtas apšvietimas, nutiestas bėgimo takelis. Moksleivių saugumui tamsiu paros metu užtikrinti buvo nutiestas papildomas apšviestas pėsčiųjų takas.

Metų proveržis – Dalios Kutkaitės tarptautinis meninės gimnastikos turnyras. Turnyro organizatorė, legendinė ir labiausiai tituluota Lietuvos meninės gimnastikos atstovė Dalia Kutkaitė, pernai surengė pirmąjį tokio aukšto lygio meninės gimnastikos turnyrą Lietuvoje. Į Lietuvos sostinę buvo sukviestos bene visas ryškiausios pasaulio meninės gimnastikos žvaigždės.

Sportiškiausia 2016 m. mokykla išrinkta Vilniaus Jėzuitų gimnazija. Apdovanojimas mokyklai suteiktas už 2016 metų mokyklos mergaičių pasiekimus lengvosios atletikos ir slidinėjimo rungtyse, pergalę XII Lietuvos mokyklų futbolo žaidynių „Golas!“ turnyre, Lietuvos katalikiškų mokyklų sporto žaidynių „Magis“ inicijavimą ir įgyvendinimą bei už 3-čią vietą I-ųjų Lietuvos katalikiškų mokyklų sporto žaidynėse „Magis“.

Metų sporto renginys – LKL Karaliaus Mindaugo taurė. Vilniečiai šį renginį labiausiai įsiminė dėl to, kad  nugalėtojų taurę į viršų iškėlė  „Lietuvos ryto“ krepšininkai.

Metų sporto veteranė –  Rūta Stanevičienė, orientavimosi sporto 3 kartus pasaulio čempionė W60 grupėje. Klubo „Labirintas“ atstovė pasaulio meistrų orientavimosi kalnų dviračiais čempionate Kaune iškovojo tris aukso medalius – nugalėjo W60 grupės sprinto, vidutinės ir ilgos trasos varžybose.

Metų treneriu išrinktas Karolis Levickis – aklųjų riedulio komandos treneris. Prireikė dviejų dešimtmečių, kol galų gale buvo pasiektas išsvajotas parolimpinių žaidynių auksas. „Tikėti ir kovoti, darbais, ne žodžiais“ – toks yra Vilniaus „Šaltinio“ ir golbolo rinktinės trenerio Karolio Levickio šūkis.

Metų neolimpinių sporto šakų sportininkas – kiokušin karate Europos čempionas Valdemaras Gudauskas. Sportininkui prireikė beveik 15 metų, kad iškovotų pirmą Europos čempiono titulą. Kiokušin karate žemyno pirmenybėse Valdemaras Gudauskas 2016 metais apgynė prieš metus iškovotą titulą, o sportininkai juk ne veltui sako, kad apginti – sunkiau nei iškovoti.

2016 m. Europos kiokušin karatė čempionato svorio kategorijoje iki 85 kg užėmė 1-ą vietą.

Metų komanda su negalia – Lietuvos aklųjų riedulio rinktinė, parolimpinių žaidynių čempionė. Po parolimpinių žaidynių apie golbolą – aklųjų riedulį – išgirdo visi. Tačiau turbūt nedaug kas žino, kad parolimpinėse žaidynėse visa  aukso medalius pelniusi Lietuvos golbolo rinktinė – tai Vilniaus „Šaltinio“ klubo nariai.

Metų komanda – irklavimo olimpiniai vicečempionai Saulius Ritter ir Mindaugas Griškonis, Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių dviviečių irklavimo varžybų sidabro medalių laimėtojai.  

Metų sportininke tituluota Olimpinė vicečempionė irkluotoja Milda Valčiukaitė. Lietuvos irkluotoja, Europos bei Pasaulio čempionė, Rio 2016 m. vasaros olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtoja.

Metų sportininkas – irkluotojas, Europos vicečempionas vienviečių varžybose, Mindaugas Griškonis. Lietuvos irkluotojas, šalies rekordininkas, daugkartinis Europos ir Lietuvos čempionas. 2009 m. užėmė pirmąją vietą Europos irklavimo čempionate Breste. 2011 ir 2012 m. dar kartą tapo Europos čempionu.

Metų sporto legenda – Antanas Vaupšas, šuolininkas į tolį, buvęs Lietuvos rekordininkas, olimpietis. Prieš pusšimtį metų jo rezultatai buvo geriausi ne tik Lietuvoje, bet ir vieni geriausių pasaulyje. Sugebėjęs šuolių į tolį sektoriuje įveikti 8 metrų ribą, Antanas Vaupšas tapo sporto legenda.

Metų žvilgsnis – fotografas Alfredas Pliadis. Lietuvos sporto žurnalistas, fotografas, redaktorius – jis pirmas ateina į daugelį sporto renginių ir paskutinis iš jų išeina. Jis mato nugalėtojų triumfą ir ašaras tų, kuriems nepavyko laimėti. A. Pliadis apdovanotas už dėmesį sportui Vilniuje, už foto metraščius, už ištikimybę sportui.

Kiekvienos nominacijos nugalėtojui įteiktas dizainerės Dalios Pilkauskienės rankų darbo, vienetinis ir nepakartojamas prizas – pergalės pamatų plyta.

„Tikrai nuoširdžiai tikiu, kad mūsų šalis kada nors susigrąžins meninės gimnastikos profesionalų pagarbą. Šios mergaitės yra gabios, užteleviziją.

Pačios D. Kutkaitės kelias į sporto olimpą nebuvo lengvas. Į meninės gimnastikos būrelį mergaitę mama nuvedė patarta darželio auklėtojų, kurios su vietoje nenustygstančiu vaiku tiesiog negalėjo susitvarkyti. Pirmoji trenerė net rankomis suplojo, pamačiusi, kokia gabi mergaitė pateko jos globon. Nepaisant išskirtinių gabumų, pradžia buvo labai sunki. Pergalėmis iš dangaus nelijo – respublikinėse varžybose mergaitė užimdavo paskutiniąsias vietas, tačiau tai ją tik įkvėpė dar labiau stengtis. Dalia treniruodavosi ne tik ne tik salėje, bet ir namuose. Mažais žingsneliais ji judėjo į priekį, kol kartą iš Maskvos atvažiavęs treneris patarė atkreipti dėmesį į šį vaiką. Netrukus situacija visiškai pasikeitė – mergaitė tapo Lietuvos čempione ir trylikos buvo pakviesta į Sovietų Sąjungos rinktinę.

„Dirbome išties labai sunkiai. Mūsų salės languose net vėlai vakare degdavo šviesos, nes kuri nors būtinai šlifuodavo pasirodymą, – treniruotes netoli Maskvos įsikūrusiame Novogorsko miestelyje prisiminė D. Kutkaitė. – Pratimą turėdavome kartoti tol, kol atlikdavome be priekaištų. Pamenu, kartą jau viską gerai padariau ir, nueinant nuo kilimo, iš rankų iškrito kuokelė. Žinojau, kad ir vėl turėsiu daugybę kartų pakartoti visą pasirodymą, tad, susinervinusi, sviedžiau kuokeles į sieną taip, kad jos sulūžo. Paskui paėmiau kitas ir toliau treniravausi“.

Už tokias pragariškas kančias lietuvė būdavo apdovanota – gaudavo talonus, už kuriuos galima būdavo pirkti sunkiai gaunamų maisto produktų. Tačiau net ir šia privilegija mergina pasinaudoti negalėdavo, nes turėdavo išlaikyti itin lieknas kūno formas.

„Pamenu, 42 kilogramai būdavo mano idealus svoris, tačiau 43 – jau katastrofa, reikėdavo skubiai atsikratyti nereikalingų gramų“, – į prisiminimus leidosi garsi gimnastė. Dėl gimnastikos D. Kutkaitė turėdavo atsisakyti ne tik maisto, bendravimo su tėvais bei jaunesniuoju broliu, bet ir meilės dvejais metais vyresniam rankininkui Ričardui.

„Mudu susipažinome tuomet, kai dar buvau tiesiog Dalia. Pamenu, kartą mudu su Ričardu Vingio parke bėgome krosą. Jis sustojo ir sako: matai tą žvaigždę danguje? Tu taip pat tokia būsi. Šie žodžiai taip įsirėžė į mano širdį, kad pamenu juos iki šiol“, – jaudinančią istoriją laidos „Gyvenimas“ kūrėjams pasakojo Dalia. Tačiau išsigandę, kad užsimezgę jausmai perspektyviai lietuvei trukdys siekti sporto aukštumų, treneriai liepė draugystę nutraukti. D. Kutkaitė neslepia, kad tuomet labai verkė. Skaudžiai išsiskyrimą išgyveno ir vaikinas. Tuomet nė vienas jų nenutuokė, kad likimas numatė kino filmo vertą šios istorijos tęsinį. Kitą kartą Dalia su Ričardu susitiko po beveik 33 metų...

„Už visas sportinės karjeros metais patirtas kančias atpildą gavau tik dabar. Ir tai – ne pinigai, kurių nemėgstu, nes manau, kad jie yra visų nelaimių priežastis. Medaliai taip pat neatneša laimės. Tikri santykiai yra vertybė, kuri išlieka visam gyvenimui“, – švytėdama iš laimės kalbėjo moteris.

„Gyvenimas“ – trečiadienį 19.30 val. per LRT.